Civilinė byla Nr. 3K-3-522/2013                                                                                                             

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 35.3.2; 127.2; 129.1; 129.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. prašymą išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką; suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, akcinė bendrovė poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar, skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kurioje priverstinai vykdomas teismo sprendimu skolininkui ir kitam asmeniui (įmonei) nustatytas įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus (nugriauti statinius), ir perduoti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat kokia yra priverstinai vykdoma prievolė – dalinė ar solidarioji.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu,  tenkindamas generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį suinteresuotiems asmenims AB poilsio namams „ĄŽUOLYNAS“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“, be kita ko, įpareigojo juos per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žuvų restoraną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į antstolę A. R. Ž. (toliau – antstolė), prašydamas pradėti priverstinį Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymą.

Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarką; nurodė, kad vykdomojoje byloje yra du solidariai atsakantys skolininkai – AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Sprendimas dėl pastatų nugriovimo neįvykdytas. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iškėlus skolininkui restruktūrizavimo bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Kadangi skolininkai atsako solidariai, tai, antstolės nuomone, šiuo atveju vykdomosios bylos sustabdymas ir persiuntimas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pažeistų išieškotojo interesus ir civilinio proceso principus, pasunkėtų teismo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino: išaiškino, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas neatleidžia solidariųjų skolininkų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalies, kuria RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ įpareigojamas atlikti neturtinio pobūdžio veiksmus, vykdymo, todėl vykdomoji byla negali būti stabdoma.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta restruktūrizavimo byla; 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas, 2012 m. liepos 20 d. nutartimi jis patikslintas.

Teismas nurodė, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 4, 5 punktus, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto bei teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas. Antstolis ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktas). Teismas, remdamasi nurodytomis įstatymo nuostatos, sprendė, kad antstolis privalo perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tik tuos vykdomuosius dokumentus, kuriais priverstinai vykdomi turtiniai reikalavimai. Kadangi RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įvykdyti neturtinį reikalavimą, tai, teismo nuomone, tokie vykdymo veiksmai neturėtų būti stabdomi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų AB poilsio namų „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atskiruosius skundus, 2013 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir sprendimo vykdymo išaiškinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nei CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nenustatyta, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma tik tada, kai priverstinai vykdomi turtiniai reikalavimai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, kad, nepaisant to, ar suinteresuoti asmenys AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu yra įpareigoti atlikti turtinius ar neturtinius veiksmus, vykdomoji byla privalo būti sustabdyta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad suinteresuoti asmenys AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra ginčo statinių statytojai, todėl jiems tenka pareiga, atsižvelgiant į jų pastatytas ginčo statinių dalis, šiuos nugriauti. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime suinteresuotų asmenų prievolė nugriauti statinius nepripažinta solidariąja, todėl ji vykdytina nustatytomis dalimis: AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ privalo nugriauti atitinkamai 7 ir 8 proc. pastatytų statinių, RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ – likusią statinių dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vykdymo procese negali būti keičiamas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su AB poilsio namų „ĄŽUOLYNAS“ atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog įpareigojimą nugriauti statinius suinteresuoti asmenys turi įvykdyti solidariai, nepagrįstai nustatė AB poilsio namams „ĄŽUOLYNAS“ naują, 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nenustatytą pareigą –išieškotojui pareikalavus, nugriauti RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pastatytas statinių dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, todėl ją panaikino.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad suinteresuotiems asmenims AB poilsio namams „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu nustatyta prievolė nugriauti ginčo pastatus yra dalinė, netinkamai aiškino ir taikė solidariąsias prievoles reglamentuojančias teisės normas (CK 6.6 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, nei Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis, nei teisės aktų nuostatos nesudaro pagrindo spręsti, kad nurodyta prievolė yra dalinė. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasatoriaus įsitikinimu, suinteresuotų asmenų prievolė nugriauti pastatus yra solidarioji, nes ji nedali (CK 6.6 straipsnio 1 dalis) ir atsirado tiek dėl AB poilsio namų „ĄŽUOLYNAS“, tiek RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų (CK 6.6 straipsnio            3 dalis).

Kasatoriaus teigimu, tai, kad prievolė nugriauti ginčo pastatus yra nedali, patvirtina statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Griovimas vykdomas pagal vieną griovimo projektą ar aprašą, vieno statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo griovimo projektui ar aprašui – pagrindu. Leidimas griauti statinį negali būti perregistruojamas (Statybos įstatymo 34 straipsnis), pažyma, kad statinys nugriautas, negali būti išduodama, kai nugriaunama tik dalis statinio (Statybos įstatymo 27 straipsnis, 3 straipsnio 13 dalis; kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 15 punkte nustatyta, kad statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Taigi, kasatoriaus nuomone, statinio griovimo procesas yra vientisas ir nedalomas. Remiantis 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu, griovimo darbai turėjo būti atlikti per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi ginčo pastatai buvo statomi dviejų statytojų – AB poilsio namų „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“, tai, kasatoriaus nuomone, prievolė griauti statinius kilo iš jų abiejų veiksmų, todėl atitinka CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją dėl prievolės solidarumo, kai turi būti atlyginta kelių asmenų veiksmais padaryta žala.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas vykdomosios bylos, kai skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla, sustabdymo klausimą, t. y. nurodydamas, kad vykdomoji byla turi būti sustabdoma, nepriklausomai nuo priverstinai vykdomo reikalavimo pobūdžio, netinkamai taikė CPK 626 straipsnio, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nuomone, CPK 626 straipsnio nuostata dėl vykdomosios bylos sustabdymo, iškėlus skolininkui restruktūrizavimo bylą, turi būti taikoma kartu su Įmonių restruktūrizavimo įstatymu (sistemiškai), taip pat remiantis protingumo ir teisingumo principais, apie teisės normos turinį sprendžiant ne tik remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

Kasatoriaus teigimu, vertinant Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, įmonei nedraudžiama vykdyti veiklos, kartu neturtinio pobūdžio reikalavimų. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Kreditoriaus reikalavimai, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka; 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo plane nurodomas kreditorių sąrašas, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai. Kasatoriaus nuomone, sisteminė šių straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad vykdomosios bylos, kai skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla, turi būti sustabdytos tik dėl turtinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo. Kasatoriaus įsitikinimu, tokią išvadą patvirtina ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Amilista“ v. RŽŪB „Agrowill Alanta“, bylos Nr. 3K-3-100/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Amilista“ v. RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“, bylos Nr. 3K-3-218/2012). Taigi, kasatoriaus teigimu, restruktūrizavimo byloje nesprendžiama dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų. Reikalavimas pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, kuris priverstinai vykdomas CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, vykdomosios bylos, kurioje priverstinai vykdomas įpareigojimas nugriauti ginčo pastatus, sustabdymas ir vykdomojo dokumento perdavimas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra tikslingas ir nesukeltų teisinių padarinių, be to, pažeistų kasatoriaus interesus ir vykdymo proceso tikslus (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, be kita ko, reikšminga tai, kad kasatorius neįtrauktas į RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kreditorių sąrašą ir jo reikalavimas griauti statinius nepatvirtintas teismo nutartimi, tai reiškia, kad kasatoriaus reikalavimas neturi įtakos restruktūrizavimo bylos nagrinėjimui bei kitų kreditorių (esančių kreditorių sąraše) finansinių reikalavimų patenkinimo įgyvendinimo tvarkai.

3. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 589 straipsnio 2 dalį, 593 straipsnio 5 dalį ir 612 straipsnį, todėl nepagrįstai sprendė, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką galėjo būti paduoti ir nagrinėjami atskirieji skundai. CPK 589 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio          5 dalyje įtvirtinta nutarčių vykdymo procese apskundimo tvarka: dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 612 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdymo procese kylantys klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenustato tokios galimybės. Anot kasatoriaus, nei CPK 593 straipsnio 5 dalyje, nei kituose CPK straipsniuose nenustatyta galimybės apeliacine tvarka skųsti nutartį dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 301 straipsnio 1 dalis), o galiojančio sprendimo vykdymo tvarką gali išaiškinti tik sprendimą priėmęs teismas. Kasatoriaus teigimu, tokie išaiškinimai pateikiami ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-550/2005, bei 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-798/2011.

Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2013 m. balandžio 2 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarką pagal apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl, tenkinus kasacinį skundą, kasacinis teismas turėtų išspręsti ir šios nutarties galiojimo klausimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė ginčo klausimo iš esmės, o perdavė bylą nagrinėti iš naujo. CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (kai byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, neatskleidus bylos esmės), paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas surašytas 2013 m. balandžio 10 d., tai yra praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo ir net po pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (kartu su kasaciniu skundu pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis). Suinteresuoto asmens nuomone, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą atsisakyti priimti kasacinį skundą, o jį priėmus – tokį skundą atmesti.

2.  Suinteresuotas asmuo sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad tiek CPK, tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytas imperatyvusis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas, t. y. kai skolininkui iškeliama restruktūrizavimo byla, vykdomoji byla turi būti sustabdyta, nepriklausomai nuo priverstinai vykdomo reikalavimo pobūdžio. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, įpareigojimo nugriauti pastatus įvykdymui reikia daug lėšų, todėl tokio įpareigojimo vykdymo klausimas turi būti nagrinėjamas įmonės restruktūrizavimo byloje. Skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo nugriauti statinius, teismo sprendimą gali įvykdyti išieškotojas, o vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko. Tai reiškia, kad tokiu atveju išieškotojo padėtis būtų palankesnė, nei kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad dalis Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo jau įvykdyta – nugriautas žuvų restoranas.

3. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nustatyta prievolė nugriauti ginčo statinius yra dalinė ir, vykdant teismo sprendimą, prievolės pobūdis negali būti keičiamas.

4. Anot suinteresuoto asmens, kasatoriaus prašymas kasacine tvarka peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį prieštarauja nuostatai, kad kasacijos dalyku negali būti teismo sprendimas, neperžiūrėtas apeliacine tvarka.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje išaiškinta, jog statytojams AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ ir RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kyla pareiga atitinkamai jų pastatytoms dalims nugriauti naujai pastatytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir kad teismas šiuo sprendimu nepripažino statytojų prievolės solidariąja, todėl jie sprendimą privalo įvykdyti nustatytomis dalimis: AB poilsio namai „ĄŽUOLYNAS“ privalo nugriauti atitinkamai 7 ir 8 proc. pastatytų statinių, RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ – likusią statinių dalį. Suinteresuoto asmens nuomone, tokia išvada atitinka Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, kad sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama pagal sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir argumentus (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. E. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2011). Suinteresuoto asmens teigimu, aiškinant sprendimą kaip vientisą aktą ir atsižvelgiant į jo motyvuojamojoje dalyje nurodytą teismo išvadą, akivaizdu, kad AB poilsio namams „ĄŽUOLYNAS“ nustatyta pareiga nugriauti tik jo pastatytas pastatų dalis, t. y. pamatus (atitinkamai 7 ir 8 proc. pastatytų statinių). Jo nuomone, kasatoriaus argumentai, kad sprendime nurodyta prievolė per dvylika mėnesių nugriauti pastatus CK 6.6 straipsnio 3 dalies pagrindu turi būti laikoma solidariąja prievole, yra nepagrįsti. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad esant skolininkų daugetui preziumuojama dalinė prievolė. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nenurodė, kokiomis dalimis bendraatsakoviai turi įvykdyti teismo sprendimą arba kad vykdytina prievolė yra subsidiarioji arba solidarioji. Atsižvelgiant į tai, prievolė nugriauti pastatus yra dalinė. Be to, suinteresuoto asmens įsitikinimu, jo atlikti pastatų statymo veiksmai neatitinka nė vienos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje išimtyje nurodytos aplinkybės: jis neteikė paslaugų, neveikė su RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ jungtinės veiklos pagrindu (pardavė jam pamatus), sprendime nebuvo sprendžiamas žalos, padarytos statant pastatus ar juos griaunant, atlyginimo klausimas. Kasatoriaus argumentai, kad esą galiojančios statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos patvirtina, jog statinio griovimo procesas yra nedalomas ir vientisas, todėl prievolė nugriauti pastatus turi būti laikoma solidariąja, be kita ko, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinei daliai ir atima iš suinteresuoto asmens teisę CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti iš RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti jam 7 ir 8 proc. baigtumo statinius bei prieplaukos namelį, kurie buvo perduoti 2004 m. liepos 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Anot suinteresuoto asmens, pagal Statybos įstatymo 34 straipsnį leidžiama perleisti nebaigtą statyti statinį, o pagal 2 straipsnio 13 dalį statybos samprata apima ir statinio griovimą. Atsižvelgiant į tai, Statybos įstatyme leidžiama (nedraudžiama) perleisti ir leidimą nugriauti nebaigtus griauti pastatus, ypač kai siekiama įvykdyti teismo sprendimą, todėl kasatoriaus argumentai, kad statinio griovimo darbai yra nedalomi, nepagrįsti.

2. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendime nenustatyta, kokia tvarka turėtų būti vykdomas pastatų griovimas ir nenurodyta, kad pareiga griauti pastatus yra solidarioji, tai, suinteresuoto asmens teigimu, kasatorius netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, nes sprendimo išaiškinimo institutu iš esmės siekia pakeisti sprendimo turinį ir esmę, paneigti sprendime nurodytą suinteresuoto asmens teisę CK 1.80 straipsnio           2 dalies pagrindu reikalauti iš RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti jam atitinkamai 7 ir 8 proc. baigtumo pastatus (pamatus).

3. Suinteresuotas asmuo nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, negali būti skundžiama atskiruoju skundu; pateikti Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pavyzdžiai netinkami, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad šalis turi teisę apskųsti teismo nutartį, kuriuo yra aiškinamas vykdytinas ir neaiškus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis             A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų antstolių R. A. ir  D. P. pareiškimą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, bylos Nr. 3K-3-381/2010). Be to, galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį atskiruoju skundu nurodyta ir pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.

4. Suinteresuoto asmens teigimu, kasatorius, pateikdamas argumentus dėl CPK 589 straipsnio 2 dalies, 593 straipsnio 5 dalies, 612 straipsnio aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl solidariosios prievolės buvimo, nesilaikė kasacinio skundo ribų, nes šie argumentai nebuvo pateikti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos apeliacinės instancijos teisme.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso įstatymų keliamų reikalavimų kasaciniam skundui paduoti

Kasaciniu skundu skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2013 m. sausio 31 d. Kasacijos objektas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis). Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 345 straipsnio 1 dalyje, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau šioje proceso teisės normoje yra nustatyta išimtis – kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tais atvejais, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamos bylos kasacijos objektas – apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Šiame skirsnyje nėra nustatyta savarankiškų pagrindų, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl taikomos tiek CPK 327, tiek 329 straipsniuose įtvirtintos taisyklės.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo RUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nurodė, kad kasacinis skundas surašytas 2013 m. balandžio 10 d., tai yra praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po skundžiamos nutarties priėmimo ir net po pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (kartu su kasaciniu skundu pateikta Klaipėdos apygardos teismo  2013 m. balandžio 2 d. nutartis). Suinteresuoto asmens nuomone, nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą atsisakyti priimti kasacinį skundą, o jį priėmus – tokį skundą atmesti. Taigi, keliamas termino kasaciniam skundui paduoti praleidimo ir su tuo susijusių padarinių klausimas.

Vienas civilinio proceso principų yra proceso koncentracijos principas, kuris reiškia, kad tiek šalys, tiek teismas privalo siekti, jog byla būtų išnagrinėta kiek įmanoma greičiau (CPK 7 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus teisinius instrumentus, kurie naudojami bylos nagrinėjimui spartinti. Viena tokių priemonių – procesinių terminų nustatymas tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 345 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, yra viena iš proceso koncentracijos principo įgyvendinimo priemonių, padedančių pasiekti, kad, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą (klausimą) nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, procesas vyktų kuo sparčiau. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties buvo paduotas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuri yra kasacijos objektas, nenurodyta proceso teisės norma, kuria vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo, tačiau iš nutarties turinio akivaizdu, kad nutartis panaikinta ne dėl CPK 329 straipsnyje išvardytų pagrindų, o būtent CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties galėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad jau kasacinio skundo padavimo metu klausimas buvo išnagrinėtas iš naujo ir priimta teismo nutartis. Šios aplinkybės galutinai buvo nustatytos jau po kasacinio skundo priėmimo ir bylos išreikalavimo. Kadangi kasacinis skundas paduotas praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, tai konstatuojama, kad skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Kasacinio skundo padavimo termino, kai kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, praleidimas, yra absoliutus atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindas (CPK 345 straipsnio 2 dalis, 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis skundas, paduotas praleidus nurodytu atveju taikytiną vieno mėnesio terminą, t. y. pažeidus proceso normų reikalavimus, nesudaro teisėto pagrindo nagrinėti bylą kasacine tvarka. CPK 356 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, jog yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas. Taigi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kasacinį skundą, paduotą praleidus jo padavimo terminą, turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau bylos nagrinėjimo metu, kasacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius