Civilinė byla Nr. e2A-1709-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07146-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1;
2.6.39.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo V. M. 4 638,10 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 18 val. 7 min. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. M., važiuodamas dviračiu sukėlė eismo įvykį, kurio metu, be kita ko, buvo apgadinta transporto priemonė Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Paaiškino, kad remdamasis su draudėju M. S. sudaryta Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 350/3005577), atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdamas 4 638,10 EUR draudimo išmoką. Pažymėjo, kad žalos dydį pagrindžia prie ieškinio pridedami dokumentai: pranešimas apie transporto priemonės žalą, transporto priemonės fotonuotraukos, „Audatex“ sistema parengta sąmata, PVM sąskaita faktūra, vietinio mokėjimo nurodymas. Nurodė, kad, atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.
2. Atsakovas V. M. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1V-781 patvirtintą specialiųjų transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašą, specialių transporto priemonių vairuotojai yra papildomai mokomi, kad gebėtų išvengti eismo įvykių. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju, prieš įvykstant eismo įvykiui, policijos transporto priemonė turėjo objektyvią galimybę išvengti susidūrimo tiek su juo, tiek su sustojusia transporto priemone Nissan Qashqai. Policijos transporto priemonės vairuotojas turėjo objektyvią, realią ir įgyvendinamą galimybę apvažiuoti atsakovą iš dešinės, persirikiuojant į visiškai laisvą antrąją eismo juostą. Policijos transporto priemonės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas ir nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, siekiant išvengti žalos. Atsakovo įsitikinimu, draudikas nepakankamai ištyrė eismo įvykio aplinkybes ir neteisingai nustatė, kad už žalą yra atsakingas būtent atsakovas. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas tik 2018 m. spalio 23 d., o nutarimas priimtas tik 2018 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimas buvo apskųstas teismui, jis įsiteisėjo tik 2019 m. liepos 30 d. (įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas išmokėjo savo klientui draudimo išmoką neatlikęs jokio draudiminio įvykio tyrimo, nenustatęs ir neištyręs eismo įvykio aplinkybių (kadangi tokių duomenų iki 2018 m. gruodžio 5 d. net neturėjo ir jų nebuvo), neturėdamas tikslių duomenų apie eismo įvykį – jo aplinkybes, dalyvius, jų blaivumą (girtumą), turimą teisę vairuoti transporto priemones, įvykio kaltininką, o taip pat apie galutinį eismo įvykio tyrimo rezultatą (kuris tapo žinomas tik po 2019 m. liepos 30 d.). Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis nesutinka su nustatyta žala, nes draudikas žalą grindžia tik įmonės, remontavusios apgadintą transporto priemonę NISSAN QASHQAI, sąmata ir PVM sąskaita faktūra, o ne įrodymais, patvirtinančiais, kad tokie darbai faktiškai buvo atlikti, byloje nėra darbų priėmimo–perdavimo akto.
3. Dubliku ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyti faktai šiai bylai turi prejudicinę reikšmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartyje nustatė, kad eismo įvykio metu kilusios pasekmės neabejotinai susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo priešingu teisei veiksmu ir atmetė atsakovo argumentus dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių bei priežastinio ryšio (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties byloje Nr. AN2-377-885/2019 11 punktas). Teismas jau yra išsprendęs šių aplinkybių kvalifikavimo ir vertinimo klausimą ir toks spendimas yra laikytinas prejudiciniu faktu. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas draudimo išmoką išmokėjo neva netinkamai atlikęs draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus. Paaiškino, kad draudimo išmokos išmokėjimas šiuo atveju nepriklausė nuo to, kaip baigsis administracinio nusižengimo byla, nes ieškovas draudimo išmoką draudėjui išmokėjo savanoriškos transporto priemonės draudimo sutarties (Kasko) pagrindu, o tokiu atveju draudikas neturėjo įsitikinti/nustatyti, kurios transporto priemonės vairuotojas buvo pripažintas atsakingu už eismo įvykį. Kasko draudimo sutartimi yra apdrausta transporto priemonė, o ne jos valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo apdraustos transporto priemonės valdytojo atsakomybės. Be to, ieškovas pažymėjo, kad draudikas neprivalo tikrinti, kam yra naudojama jo išmokėta draudimo išmoka, o draudėjas, atitinkamai, neprivalo draudimo išmokos panaudoti būtent padarytos žalos atstatymui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi nagrinėjamoje byloje įrodinėjant patirtos žalos dydį neturėtų būti vertinami duomenys, kam buvo panaudota ieškovo išmokėta draudimo išmoka.
4. Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti arba tenkinti jį tik iš dalies. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiama tik dėl jo administracinės atsakomybės, bet nebuvo sprendžiama dėl to, ar policijos automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Todėl, atsakovo vertinimu, toje byloje nustatyti faktai neturi šiai bylai prejudicijos. Pažymėjo, kad automobilį vairavęs policijos pareigūnas sutiko, kad jis privalėjo tikėtis, jog dviratininkas staiga gali pasukti į dešinę. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobilio vairuotojas turėjo galimybę persirikiuoti į kairėje esančią visiškai laisvą antrą eismo juostą ir išvengti susidūrimo. Akcentavo, kad ieškovas pareiškė jam pretenziją su reikalavimu atlyginti žalą 2018 m. lapkričio 14 d., t.y. nenustatęs visų svarbių aplinkybių ir dar nesant nustatyto eismo įvykio kaltininko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovui iš atsakovo 4 638,10 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 104 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. 17.58 val., (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostų kraštus, išvažiavo į pirmą eismo juostą, nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, dėl ko policijos automobilio vairuotojas suko vairą į dešinę, į kelkraštį, kur susidūrė su sustojusiu automobiliu Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 12 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo apdraustas. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” pagal pateiktą remonto sąmatą 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr.1952 išmokėjo 2018 m. spalio 11 d. automobilio savininkui 4 638,10 Eur. Teismas pažymėjo, jog palyginus pateiktą remonto sąmatą 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1952 su nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros protokolu, pranešimu apie transporto priemonės žalą, nėra abejonių, kad šiais remonto darbais yra pašalinti eismo įvykio metu automobiliui padaryti sugadinimai. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas, atlyginti regreso tvarka eismo įvykio metu patirtą žalą, yra pagrįstas CK 6.1015 straipnsio nuostatomis ir tenkintinas. Teismas vertino, kad ieškovo pateikta remonto darbų sąmata, nuotraukos, užfiksuoti automobilio pažeidimai autoįvykio vietoje yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes ji apima automobilio pataisymo, atstatymo išlaidas. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje įrodytos ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2019 m. gegužės 30 d. nagrinėjant atsakovo skundą dėl administracinio nusižengimo panaikinimo byloje Nr. II-168-1033/2019, bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartyje byloje Nr. AN2-377-885/2019 konstatuota, kad policijos automobilis važiavo su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garsiniais signalais ir atsakovo atliktas manevras akivaizdžiai rodo, kad jis neabejotinai matė ar bent jau privalėjo matyti važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, ir girdėti garsinius signalus. Pažeidimo byloje teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė KET 8, 12 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostų kraštus, išvažiavo į pirmą eismo juostą, nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, ir tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, nes būtent dėl tokių veiksmų policijos automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį – sukti į kelkraštį, kur susidūrė su dviratininku ir papildomojoje juostoje sustojusiu automobiliu. Šios pasekmės, t.y. pavojinga situacija ir sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kilo dėl atsakovo padarytų KET pažeidimų, t. y. jos susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėtu atsakovo veikimu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 2, 3 dalis. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio, CK 6.245-6.249 straipsnių, CK 6.251 straipsnio nuostatomis atsakovas yra atsakingas už kilusią žalą ir privalo ją atlyginti ieškovui regreso tvarka. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, jog dėl eismo įvykio nėra jo kaltės, o dėl įvykio yra kaltas policijos automobilio vairuotojas. Eismo įvykio schema bei teismo priimti procesiniai sprendimai rodo, kad pavojinga situacija ir transporto priemonės buvo sugadintos būtent dėl atsakovo padarytų KET 8 punkto, 12 punkto, 3 priedo 1.1. punkto pažeidimų. Teismas taip pat nurodė, kad priteisia procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatsakė į visus jo procesiniuose dokumentuose ir teisme išsakytus argumentus. Paaiškina, kad jis ginčijo savo atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimtį, motyvuodamas tuo, kad civilinės atsakomybės požiūriu šioje byloje turėjo būti įvertinti ir policijos pareigūnų veiksmai, lėmę žalos atsiradimą, kadangi, pirma, būtent policijos pareigūnai tiesiogiai sukėlė trečiam asmeniui žalą (būtent policijos automobilis atsitrenkė į trečio asmens automobilį ir dėl šios veikos buvo apgadinta ieškovo kliento transporto priemonė), antra, policijos automobilio vairuotojas, būdamas papildomai specialiai apmokomas ir veikdamas neįprastomis, pavojingomis sąlygomis, turėjo didesnę pareigą būti ypač atidžiam ir rūpestingam bei imtis visų priemonių tam, kad būtų išvengta žalos. Apeliantas paaiškina, kad prieš susidūrimą policijos automobilio vairuotojas net nestabdė transporto priemonės (tai patvirtina paties vairuotojo parodymai, vaizdo įrašas bei aplinkybė, kad jokių stabdymo žymių įvykio vietoje rasta nebuvo. Tačiau dėl šių argumentų teismas visiškai nepasisakė. Teismas rėmėsi administracinio nusižengimo byla, bet administracinio nusižengimo byloje taip pat nebuvo tiriama ir pasisakoma dėl policijos automobilio vairuotojo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir galimybės išvengti eismo įvykio. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimo turinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio reikalavimų: aprašomojoje dalyje nėra pateikta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santraukos. Sprendime visiškai nebuvo pasisakyta dėl to, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, netinkamai atliko draudiminio įvykio tyrimą. Teisėjas turėjo išankstinę nuomonę, nes bylos nagrinėjimo metu jam neuždavė nei vieno klausimo. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
7. Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group” atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo vertinimu, teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teismas aptarė visus esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Šioje byloje teismas nurodė išsamius motyvus, kuriais remiantis sprendė, kad dėl eismo įvykio bei jo metu sukeltos žalos yra atsakingas būtent apeliantas. Pasisakydamas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio teismas sprendime vertino byloje esančius įrodymus – apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas, remonto darbų sąmatą, eismo įvykio schemą. Pats apeliantas į bylą nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų kartu su ieškiniu teiktus duomenis apie eismo įvykio metu padarytą žalą. Sprendime teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl eismo įvykio aplinkybių – vadovavosi tiek administracinio nusižengimo medžiaga, tiek pats tyrė eismo įvykio schemą, visų eismo įvykio dalyvių veiksmus ir jų įtaką eismo įvykio kilimui. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino automobilį vairavusio policijos pareigūno veiksmų. Apelianto nurodyti teiginiai, kad teisėjas jam neuždavė nei vieno klausimo, neįrodo teisėjo šališkumo. Atsakovas nušalinimų teismo sudėčiai nereiškė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apskųstoje dalyje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl materialinių teisės normų taikymo.
10. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog eismo įvykis kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas pažeidė KET 8, 12 punktų, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. vairuodamas dviratį, persirikiuodamas kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostų kraštus, išvažiavo į pirmą eismo juostą, nedavė kelio juo važiuojančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, ir tokiu būdu sukėlė pavojingą situaciją, nes būtent dėl tokių veiksmų policijos automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį – sukti į kelkraštį, kur susidūrė su dviratininku ir papildomojoje juostoje sustojusiu automobiliu.
11. Teismas pagrįstai sprendė, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų KET pažeidimų ir kilusios žalos – sustojusio automobilio apgadinimo – yra tiesioginis ir pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tokias teismo išvadas patvirtina ne tik administracinio nusižengimo byloje teismų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. AN2-377-885/2019) padarytos išvados, kurios kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi prejudicinę reikšmę, bet ir šioje byloje teismo savarankiškai įvertinti įrodymai – eismo įvykio schema ir vaizdo įrašas iš policijos automobilio vaizdo registratoriaus.
12. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, jog atsakovo nuomone, dėl eismo įvykio yra kaltas ir policijos automobilio vairuotojas. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi eismo įvykio vaizdo įrašą, visiškai pritaria teismo išvadoms, jog šioje situacijoje policijos automobilio vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo ir nėra kaltas dėl įvykio. Priešingai nei nurodo apeliantas, vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent dviračio vairuotojas, t.y. atsakovas, elgėsi neatidžiai ir šioje situacijoje – nepateisinamai. Nagrinėjamu atveju dviratininko V. M. atliktas manevras, t.y. ištisinės linijos kirtimas ir išvažiavimas į pirmą (greitėjimo) juostą, nebuvo susijęs su jo siekiu atlaisvinti kelią su švyturėliais ir garsiniu signalu besiartinančiam policijos automobiliui, nors iš visų aplinkybių matyti, kad jis turėjo girdėti garsinį policijos automobilio signalą, todėl privalėjo ir įsitikinti, kad šiam automobiliui nesudarys kliūties. Eismo justos keitimas tokioje situacijoje, pagrįstai buvo įvertintas kaip labai pavojingas ir netikėtas manevras. Apeliantas teigia, kad policijos automobilio vairuotojas turėjo būti papildomai apmokytas, kaip elgtis panašiose situacijose, ir važiuoti tik įsitikinęs eismo saugumu, tačiau, teismo vertinimu, šioje situacijoje tokio dviratininko elgesio policijos automobilio vairuotojas negalėjo nuspėti net ir atidžiai stebėdamas ir vertindamas, ar jį mato kiti eismo dalyviai ir duoda kelią.
13. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad policijos automobilio vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, išvažiuodamas į antrą eismo juostą. Kaip minėta, eismo įvykio vietoje, antra eismo juosta buvo atskirta ištisine kelių ženklinimo linija, o toks ženklinimas yra susijęs su tuo, jog šioje vietoje dėl skirtingo eismo juostų lygio ir dėl to, jog kelias keičia kryptį, pirma juosta važiuojantis vairuotojas objektyviai negali matyti ir įvertinti, ar antra eismo juosta yra laisva. Vaizdo įrašas nepatvirtina atsakovo teiginio, kad policijos automobilio vairuotojas matė, ar galėjo matyti, jog antra eismo juosta buvo laisva. Vaizdo įrašas tik parodo, kokia situacija buvo po susidūrimo. Be to, iš įrašo matyti, kad pagrindiniu keliu vyksta intensyvus eismas, važiuoja daug automobilių skirtingose juostose, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad policijos automobilio vairuotojas šioje situacijoje privalėjo jį apvažiuoti kirsdamas ištisinę liniją ir įvažiuodamas į automobilių srautą, o ne siekti išvengti susidūrimo pasukdamas link kelkraščio.
14. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas sprendimo nemotyvavo, ar nepakankamai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tiek dėl ieškovo, kaip draudiko, teisės reikšti ieškinį atsakingam už žalos padarymą asmeniui pagal subrogacijos taisykles (CK 6.1015 straipsnis), tiek ir dėl visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245-6.249 straipsniai).
15. Apeliantas teigia, jog draudikas padarė procedūrinių pažeidimų ir draudimo išmoką išmokėjo bei pretenziją dėl žalos atlyginimo jam pateikė per anksti, iki galo neištyrus eismo įvykio aplinkybių. Tačiau kaip pagrįstai nurodo ieškovas, nagrinėjamu atveju draudikas nukentėjusiajam išmokėjo draudimo išmoką pagal savanoriškojo transporto priemonės (turto) draudimo nuostatas (Kasko), o ne pagal civilinės atsakomybės draudimo rūšies taisykles. Kasko draudimo sutartimi yra apdrausta transporto priemonė, o ne jos valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudimo išmoka galėjo ir turėjo būti išmokėta neatsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybių tyrimą bei teismų išvadas dėl eismo įvykio kaltininko administracinės atsakomybės.
16. Kaip minėta, visos reikšmingos eismo įvykio aplinkybės teismo buvo įvertintos. Atsakovo keliamos abejonės, kad kiti eismo įvykio dalyviai galėjo būti neblaivūs ar kitaip galėjo pažeisti KET, neturi objektyvaus pagrindo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ar nuostoliai galėtų būti mažinami pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, t.y. atsižvelgiant į kito asmens kaltę dėl kilusios žalos.
17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl nustatyto žalos dydžio. Atsakovo argumentai, jog žala nukentėjusiajam buvo kompensuota ne atkuriant sugadintą turtą, bet išmokant turto atkūrimo kompensaciją, nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti. Atsakovas neginčijo, kad kurie nors transporto priemonės apgadinimai galėjo būti nesusiję su šiuo konkrečiu eismo įvykiu, taip pat neteikė įrodymų apie kitokį nuostolių įvertinimą.
18. Apeliantas nurodo, kad jam kyla abejonių dėl to, ar bylą nagrinėjęs teisėjas buvo nešališkas. Tačiau apelianto teiginiai, kad teisėjas teismo posėdžio metu jam neuždavė klausimų, teisėjo šališkumo nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad šios bylos aplinkybės yra aiškios, įvykio aplinkybes patvirtina objektyvūs rašytiniai įrodymai bei vaizdo įrašas, todėl nebuvo būtina papildomai aiškintis bylos aplinkybių užduodant atsakovui klausimus.
19. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas neatitinka teismo procesinių sprendimų turiniui taikomų reikalavimų, nes sprendime nėra aprašyti visi šalių išsakyti argumentai. Pažymėtina, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra pateikiama šalių procesiniuose dokumentuos išdėstytų argumentų santrauka. Tokią bylai reikšmingų argumentų santrauką teismas pateikė. Be to, tai, kad teismas neišsamiai aprašė visus ieškovo ir atsakovo argumentus, neturi reikšmės priimtam sprendimui dėl ginčo esmės ir atsakovui pritaikytos civilinės atsakomybės pagrindų ir ribų.
20. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (304 Eur) netenkinamas. Ieškovo prašymas taip pat netenkinamas, nes jis nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko