Civilinė byla
Nr. 3K-3-549/2006
Procesinio sprendimo kategorija
128.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros
Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Aloyzo Marčiulionio ir Egidijaus Laužiko
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DnB NORD
bankas kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal suinteresuoto asmens M. J. (M. J.) prašymą
panaikinti turto areštą ir įkeitimą; kitas suinteresuotas asmuo AB DnB NORD
bankas.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Suinteresuotas
asmuo M. J. 2005 m. gruodžio 20 d. kreipėsi su prašymu ir
patikslintu prašymu į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių, nurodė,
kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2000 m. gruodžio
29 d. nutartimi nutarė areštuoti jam nuosavybės teise priklausantį
nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), gamybinį pastatą (unikalus Nr. 86/974-0092-00-5), plane
pažymėtą indeksu 1P1p (b.p.1G1p), fermas (unikalūs numeriai 86/974-0092-02-7,
86/974-0092-03-8, 86/974-0092-04-9), esančias Švenčionių rajone, Kurpių kaime (Švenčionių
savivaldybėje). Nurodytą turtą suinteresuotas asmuo M. J. buvo
įkeitęs AB DnB NORD bankui, kad užtikrintų paskolų, gautų pagal 1995 m.
gruodžio 20 d. kredito sutartį Nr. 4 ir 1998 m. sausio 30 d, paskolos sutartį
Nr. 2, grąžinimą. AB DnB NORD bankas 2005 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinai
kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Teismas 2005
m. lapkričio 15 d. ieškinį patenkino. Suinteresuotas asmuo M.
J. nurodytą teismo sprendimą įvykdė. Dėl to ieškovas, remdamasis CK 1.138
straipsnio 5 punktu, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė teismą panaikinti
turto areštą ir hipoteką.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2006 m. sausio 3 d. nutartimi suinteresuoto
asmens M. J. prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad
notarės patvirtintomis 1995 m. lapkričio 20 d. ir 1998 m. sausio 30 d. turto
įkeitimo sutartimis suinteresuotas asmuo M. J. įkeitė AB
DnB NORD bankui gyvenamąjį namą, gamybinį pastatą, fermas (plane pažymėtas
indeksais 2G1/p, 3G1/p, 4G1/p, 5G1/p), sandėlį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo Hipotekos skyrius 2000 m. gruodžio 29 d. nutartimi nurodytą turtą
areštavo. Teismas nustatė, kad skolininko M. J. skola
kreditoriui AB DnB NORD bankui buvo 13 079,94 Lt pagal 1995 m. gruodžio 20 d.
kredito sutartį (10 000 Lt negrąžintos paskolos, 1820,86 Lt nesumokėtų palūkanų,
1259,08 Lt delspinigių) ir 49 785,16 Lt – pagal 1998 m. sausio 30 d. paskolos
sutartį (34 360,51 Lt negrąžintos paskolos, 8979,66 Lt nesumokėtų palūkanų,
6444,99 Lt delspinigių), iš viso – 62 865,10 Lt ir 68 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2001 m. vasario 8 d.
nutartimi nutarta iš varžytynių parduoti areštuotus daiktus. Antstolė A.
Mikulėnienė (Smagurauskaitė) 2005 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. 0104/02/00197
panaikino areštą fermai (unikalus Nr. 8697-4009-2016), nes skolininkas M. J. iki varžytynių pervedė 5000 Lt į antstolės depozitinę
sąskaitą. 2005 m. gegužės 18 d. varžytynių aktu parduota sandėlio patalpa
(unikalus Nr. 8697-4009-2050:0001). Vykdymo proceso metu kreditoriui AB DnB
NORD bankui iš viso sumokėta 9979,56 Lt. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
Hipotekos skyrius 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarta panaikinti areštą
ir įkeitimą priverstinai parduotoms sandėlio patalpoms. Teismas nurodė, kad
hipotekos teisėjas nutartis dėl duomenų apie įkeitimo sutartis, sudarytas iki
1998 m. balandžio 1 d., išbraukimo iš hipotekos registro duomenų bazės priima
tada, kai yra pateiktas kreditoriaus pareiškimas dėl skolinio įsipareigojimo
įvykdymo (Hipotekos registro steigimo įstatymo 4 straipsnis). Kreditorius AB
DnB NORD bankas nurodė, kad prievolės, užtikrintos su suinteresuotu asmeniu M. J. sudarytomis turto įkeitimo sutartimis, yra neįvykdytos,
skolų išieškojimą pagal šias prievoles vykdo antstolės A. Mikulėnienės kontora.
Teismas nurodė, kad kreditorius AB DnB NORD bankas nesutinka, kad būtų
panaikintas įkeistų daiktų areštas. Dėl to teismas atmetė suinteresuoto asmens M. J. prašymą panaikinti jam nuosavybės teise priklausančių
daiktų areštą ir įkeitimą.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 6 d.
nutartimi patenkino suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį
skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m.
sausio 3 d. nutartį panaikino, išsprendė klausimą iš esmės: panaikino įkeitimą
ir areštą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys
neskelbtini), gamybiniam pastatui (unikalus Nr. 86/974-0092-00-5), plane
pažymėtam indeksu 1P1p (b.p.1G1p), fermoms (unikalūs numeriai 86/974-0092-02-7,
86/974-0092-03-8, 86/974-0092-04-9), esančioms Švenčionių rajone, Kurpių kaime (Švenčionių
savivaldybėje). Kolegija nutartyje nurodė, kad skolininkas M.
J. visas prievoles, atsiradusias pagal 1995 m. gruodžio 20 d. kredito
sutartį Nr. 4 ir 1998 m. sausi 30 d. paskolos sutartį Nr. 4, įskaitant
palūkanas ir delspinigius, yra įvykdęs. Kolegija nurodė, kad Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2000 m. gruodžio 29 d. nutartimi
skolininko įkeistas turtas areštuotas, nurodant, kad bendra skola AB DnB NORD
bankui – 62 865,16 Lt ir 68 Lt žyminio mokesčio. Tokia pati skolos suma
nurodyta ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2001 m.
vasario 8 d. nutartyje, kuria nutarta areštuotus daiktus priverstinai parduoti
iš varžytynių. Vykdant nurodytą nutartį AB DnB NORD bankui sumokėta 9989,56 Lt,
panaikintas areštas vienai iš įkeistų fermų, taip pat panaikintas areštas ir
įkeitimas iš varžytynių parduotai sandėlio patalpai. Kolegija nurodė, kad
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimu iš
skolininko kreditoriui priteista 5 tūkst. Lt skolos pagal 1995 m. gruodžio 20
d. kredito sutartį, 25 tūkst. Lt skolos pagal 1998 m. sausio 30 d. paskolos
sutartį, atitinkamai 15 ir 19 proc. dydžio metinės palūkanos, taip pat
atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidos. Kolegija nustatė, kad nurodytas
sprendimas įvykdytas visiškai: AB DnB NORD bankui 2005 m. gruodžio 20 d.
mokėjimo pavedimu Nr. 1/0401002 pervesta 30 231,20 Lt, mokėjimo nurodymu Nr.
883474 – 2291,65 Lt metinių palūkanų, 2005 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu
Nr. 1 – 668,80 Lt žyminio mokesčio, 2360 Lt atstovavimo išlaidų, 39,60 Lt
bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad AB DnB NORD bankas 2006 m. sausio 5
d. pateikė ieškinį Švenčionių rajono apylinkės teismui, prašydamas priteisti
pagal 1995 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį iš skolininko M.
J. 5 tūkst. Lt negrąžinto kredito, 7260,42 Lt nesumokėtų palūkanų, 6451,17
Lt delspinigių, iš viso – 18 711,59 Lt. Skolininkas M. J. 2006
m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėjo bankui 22 953,54 Lt. Dėl to
kolegija padarė išvadą, kad skolininkas yra įvykdęs visas prievoles
kreditoriui. Kolegija konstatavo, kad bankas elgėsi nesąžiningai, nes, vykdant
išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus
2001 m. vasario 8 d. nutartį, du kartus pateikė ieškinius Švenčionių rajono
apylinkės teisme, taip padidindamas skolininko skolą ir sukeldamas jam
papildomų išlaidų. Kolegijos nuomone, toks kreditoriaus elgesys pažeidžia
prievolės šalių lygybės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus,
sudaro sąlygas be pakankamo pagrindo laikyti įkeistą ir areštuotą skolininko
turtą.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo AB DnB NORD
bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. sausio 3 d. nutartį.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.54,
6.55 straipsnius, 6.872 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai nusprendė, kad
skolininko prievolės pagal 1995 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį ir 1998 m.
sausio 30 d. paskolos sutartį yra įvykdytos. Skolininkas savo prievolių
kreditoriui pagal nurodytas sutartis yra neįvykdęs. Skolininkas 2005 m.
gruodžio 19 d. įvykdė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15
d. sprendimą, bet šiuo sprendimu kreditoriui priteista tik dalis (5 iš 10
tūkst. Lt) negrąžintos paskolos pagal 1995 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį. Skolininkas
2005 m. gruodžio 20 d. ir 2006 m. sausio 9 d. mokėjimo pavedimais (atitinkamai
2291,65 Lt ir 22 953,54 Lt) padengė dalį nesumokėtų palūkanų ir delspinigių
pagal abi nurodytas sutartis. Bankas 2291,65 Lt paskirstė taip: pagal 1995 m.
gruodžio 20 d. kredito sutartį – 312,50 Lt palūkanų, pagal 1998 m. sausio 30 d.
paskolos sutartį – 1979,15 Lt palūkanų. Bankas 22 953,54 Lt paskirstė taip:
pagal 1995 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį – 8079,94 Lt palūkanų, 1998 m.
sausio 30 d. paskolos sutartį – 14 714,29 Lt palūkanų ir 159,31 Lt delspinigių.
Taigi skolininko sumokėtos sumos nepadengė dalies paskolos (5 tūkst. Lt), visų
priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių. Bankas turi teisę reikalauti sumokėti
nepadengtas palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius. Bankas nebuvo gavęs
skolininko nurodymo, kas turi būti dengiama pirmiausia (paskola, palūkanos ar
delspinigiai) pagal kelias skolas. Tai, kad skolininkas vėliau sumokėjo,
nereiškia, jog bankui buvo padengtos visos skolos. Skolininko skola bankui šiuo
metu yra 12 360,84 Lt pagal 1995 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį ir 9267,65
Lt delspinigių pagal 1998 m. sausio 30 d. paskolos sutartį.
2.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, nes po
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2001 m. vasario 8 d.
nutarties priėmimo kreditai bankui nebuvo grąžinti, o bankas turi teisę gauti
priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Tol, kol skolinis įsipareigojimas nėra iki galo įvykdytas, bankas negali
atsisakyti hipotekos (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
3.
Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad bankas elgėsi
nesąžiningai. Bankas turi teisę prisiteisti skolą visą iš karto ar tik dalimis
(CK 6.40 straipsnis). Priešingai, skolininkas elgėsi nesąžiningai, nes
grąžindamas skolą nebendradarbiavo su banku.
Atsiliepime
į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo M. J. prašo
kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime
nurodoma, kad kasatorius iškraipo objektyvią tiesą. Skolininkas yra visiškai
atsiskaitęs su banku. Be to, dėl skolininko skolos (negrąžintų kreditų,
priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių) dydžio reikia vadovautis Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2001 m. vasario 8 d. nutartimi ir
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimu.
Kasatorius iš naujo kelia reikalavimus tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau yra
pasisakę teismai nurodytuose procesiniuose sprendimuose. Skolininkas bankui yra
sumokėjęs netgi daugiau negu bankas prašė teismo 2006 m. sausio 5 d. ieškinyje.
Bankas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nori pakartotinai prisiteisti iš
skolininko tai, ką šis jau sumokėjo. Bankas elgėsi nesąžiningai, nes pagal
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2001 m. vasario 8 d.
nutartį išieškomai skolai padengti įkeisto turto pakako. Kasacinis skundas iš
esmės grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jų interpretavimu. Kasacinis teismas
turi pasisakyti tik dėl teisės, o ne fakto klausimų. Dėl to kasacinio skundo
motyvai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad notarės patvirtintomis 1995 m. lapkričio 20 d.
ir 1998 m. sausio 30 d. turto įkeitimo sutartimis suinteresuotas asmuo M. J. įkeitė AB DnB NORD bankui gyvenamąjį namą, gamybinį
pastatą, keturias fermas, sandėlį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
Hipotekos skyrius 2000 m. gruodžio 29 d. nutartimi nurodytą turtą areštavo, o 2001
m. vasario 8 d. nutartimi nutarė jį parduoti iš varžytynių. Vykdant paskutinę
nutartį AB DnB NORD bankui išmokėta 9989,56 Lt, panaikintas areštas vienai iš
įkeistų fermų, taip pat panaikintas areštas ir įkeitimas iš varžytynių
parduotai sandėlio patalpai. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m.
lapkričio 15 d. sprendimu kreditoriui iš skolininko priteisė 30 tūkst. Lt
įsiskolinimo ir palūkanas. Kreditoriui AB DnB NORD bankui 2005 m. gruodžio 14–20
d. pervesta 35 591,25 Lt skolininko skolai sumažinti. AB DnB NORD bankas 2006
m. sausio 5 d. pateikė ieškinį Švenčionių rajono apylinkės teismui dėl 18
711,59 Lt skolos ir 15 proc. palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo
iš skolininko. Skolininkas M. J. 2006 m. sausio 9 d. sumokėjo
bankui 22 953,54 Lt. Skolininkas manė, kad skolą bankui padengė, ir prašė
panaikinti likusio turto areštą ir įkeitimą. Bankas manė, kad skolininkas liko
skolingas 21 628,49 Lt.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio
skundo argumentai atmestini, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina
nepakeista.
Vadovaujantis
CPK 565 straipsnio 1 dalimi skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka
būtų baigta, jeigu yra CK nustatyti hipotekos pabaigos pagrindai. Vienas iš CK
4.197 straipsnio 2 dalyje nustatytų hipotekos pabaigos pagrindų yra skolinio
įsipareigojimo įvykdymas. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės
instancijos teismas neteisingai nustatė, kad skolininko M. J. įsipareigojimas
kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal kredito sutartis yra įvykdytas (pirmasis
kasacinio skundo argumentas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo
kasacinio skundo argumentu nesutinka. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skolinis įsipareigojimas yra
įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skolininko skola bankui buvo 62
933,16 Lt ir kad kreditoriui sumokėta 68 534,35 (9989,56 + 35 591,25 + 22
953,54 = 68 534,35) Lt skolai padengti. AB DnB NORD bankas 2006 m. sausio 5 d.
pateikė teismui ieškinį ir prašė priteisti iš skolininko 18 711,59 Lt.
Skolininkas 2006 m. sausio 9 d. bankui sumokėjo 22 953,54 Lt. Teisėjų kolegija
daro išvadą, kad skolininkas pripažino savo skolą kreditoriui ir geranoriškai
ją atlygino. Kasatoriaus argumentai ir papildomi reikalavimai dėl iki galo
nesumokėtos skolos ir delspinigių yra nepagrįsti, keliami tuo pačiu pagrindu,
dėl kurio jau yra įsiteisėjusios hipotekos teisėjo priimtos nutartys ir teismo
sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus
ir pagrįstai rėmėsi teismų procesiniuose sprendimuose nustatytu skolininko skolos
kreditoriui dydžiu. Be to, skolos dydžio nustatymas (apeliacinės instancijos
teismas jį nustatė teisingai) yra fakto klausimas, tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo
dalykas, nes kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus teismų procesinius sprendimus tik teisės taikymo aspektu (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad kasatorius, 2005 m. rugpjūčio 4 d., 2006 m. sausio 5 d. pateikdamas
Švenčionių rajono apylinkės teismui ieškinius dėl 30 tūkst. Lt skolos ir 18 711,59
Lt priteisimo, nepateikė tokių prašomos priteisti skolos skaičiavimų, kokius
nurodo kasaciniame skunde (b. l. 100–102, 142, 143). Patekdamas ieškinius
bankas įgyvendino CK 6.872 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę į palūkanas. Dėl
to bankas neturi teisės kasaciniame skunde pateikti naujų skaičiavimų ir
reikalauti sumokėti palūkanas ir delspinigius, nes kasaciniame skunde
neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasatorius
tvirtina, kad tai, jog skolininkas, pateikus ieškinį, sumokėjo, nereiškia, kad
bankui buvo padengtos visos skolos. Teisėjų kolegija nurodo, kad, priešingai,
skolininkui padengus banko ieškinyje nurodytą bei Švenčionių rajono apylinkės
teismo 2005 m. lapkričio 15 d. sprendimu priteistas skolą ir palūkanas pagal
1995 m. gruodžio 20 d. bei 1998 m. sausio 30 d. kredito sutartis, būtent ir
buvo likviduota visa skolininko skola bankui. Vadovaudamasi šia išvada, teisėjų
kolegija taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebeturi reikšmės tai, kad bankas
nebuvo gavęs skolininko nurodymo, kas turi būti dengiama pirmiausia (paskola,
palūkanos ar delspinigiai), nes skola vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą padengta
iki galo. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentas,
kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, yra
nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad banko elgesys buvo
nesąžiningas. Teisėjų kolegija nurodo, kad kreditorius turi teisę reikalauti,
kad skolininkas įvykdytų prievolę dalimis (CK 6.24, 6.40 straipsniai).
Pažymėtina, kad šia teise kreditorius privalo naudotis vadovaudamasis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1, 2
dalys). Nagrinėjamoje byloje buvo areštuotas skolininko turtas. Turto areštas
yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių
dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas
(CPK 675 straipsnio 1 dalis). Taigi turto areštas sukelia neigiamų pasekmių
asmeniui, kurio turtas yra areštuotas. Turto arešto, kaip ir hipotekos, paskirtis
yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų visą prievolę kreditoriui.
Dėl to skolininkui, besivadovaujančiam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iki galo
įvykdžius prievolę kreditoriui, turto areštas ir hipoteka turėjo būti
panaikinti. Dėl to kreditoriaus elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių,
suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, bei tinkamai aiškino materialinės
teisės normas, todėl kasacinis skundas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo M. J. prašo priteisti 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija šį prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1
dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Suinteresuotam
asmeniui M. J. (M. J.) iš AB DnB NORD banko priteisti 1180
Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai
už kasacinio skundo surašymą.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Teodora Staugaitienė
|
|
|
Aloyzas Marčiulionis
|
|
|
Egidijus Laužikas
|