Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                        Civilinė byla Nr. 2S-307-826/2015

Teisėja Elena Pauliukienė                                                        (Proceso Nr. 2-06-3-13704-2014-3)

             Procesinio sprendimo kategorijos:

             122.3; 110.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos UAB „TMS Group“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ dėl pajaus grąžinimo,

n u s t a t ė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės grąžintiną 29 700 Lt pajinį įnašą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant reikalaujamos sumos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-21 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės pinigines lėšas, neviršydamas ieškinio sumos – 29 000 Lt, leido iš sąskaitoje esančių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčiu bei privalomais mokėjimais valstybei ir savivaldybei, bei atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgdamas į ieškovės prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad reikalavimas šioje byloje yra turtinio pobūdžio, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 nutartimi ištaisyta 2014-11-21 nutartyje padaryta klaida – ištaisyta areštuojamų lėšų suma iš 29 000 Lt į 29 700 Lt.

Atskiruoju skundu atsakovė kredito unija ,,Memelio taupomoji kasa“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, o teismas turėjo tai preliminariai įvertinti ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Taip pat nurodo, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, atsakovės finansinė padėtis yra gera, o ginčijamą nutartį teismas priėmė neturėdamas jokių finansinių duomenų, nes ieškovė jų nepateikė. Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad 2014-10-01 sukauptas bendrovės pelnas – 2 038 000,90 Lt, t. y. žymiai viršija reikalaujamą priteisti sumą, atsakovė sąskaitoje turi 467 009,70 Lt ir 32 092,94 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir iškelto ginčo vien turtinis pobūdis negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas pažeidė ekonomiškumo principą, nes visų pirma turėjo būti areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad teismas neprivalėjo vertinti ieškinio pagrįstumo, o tik tai, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis gera, nereiškia, jog ji nesikeis per visą bylos nagrinėjimą.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei priklausančio turto areštas pareikšto reikalavimo ribose. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jos turtinė ir finansinė padėtis yra gera, todėl jokios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais. LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 29 700 Lt gražintiną pajų, 5 poc. procesines palūkanas nuo 2013-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skunde nurodytais motyvais.

Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės ir jos taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Šiuo atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina atsakovės mokumą, tiriami pateikti įrodymai bei sprendžiamas klausimas, ar tenkinus ieškinį, atsakovė būtų pajėgi sumokėti ginčo sumą ieškovei. Atsakovė pateikė įmonės 2014-10-01 balansinę ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonės pelnas buvo 2 038 000,90 Lt, atsakovė banko sąskaitoje 2014-11-27 turėjo 32 092,94 Eur ir                  467 009,70 Lt, įsiskolinimų bankams neturi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ir, patenkinus ieškinį, bus galimybė išieškoti priteistą sumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (CPK 185 str.). Be to, pasikeitus aplinkybėms dėl atsakovės turtinės padėties ieškovė gali bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 3 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kitų atskirojo skundo argumentų (laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, ieškinio pagrįstumo) teismas nebepasisako.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, iš ieškovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, jos sumokėtas paduodant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareikštas nebuvo, jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

              n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės likviduojamos UAB „TMS Group“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Teisėjas                                                                                                                 Marius Dobrovolskis