Administracinė byla Nr. A-2052-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03491-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Konsas“ skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Konsas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. AT-797 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad jam nežinant ir jo tinkamai neinformavus, Įsakymu buvo patvirtintas pareiškėjo nuomojamo 0,7891 ha valstybinio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kuriuo pareiškėjo nuomos pagrindais naudojamas Žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: sklypą Nr. 1, kurio plotas – 0,1528 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; sklypą Nr. 2, kurio plotas – 0,6363 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Pareiškėjui, kaip statinių Žemės sklype savininkui, valstybinis Žemės sklypas, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), yra išnuomotas ne aukciono tvarka. Statinius ir Žemės sklypą pareiškėjas naudoja teisės aktuose leidžiamai ūkinei gamybinei, sandėliavimo, taip pat prekybinei veiklai vykdyti. Atsakovas pats inicijavo Žemės sklypo padalinimą, veikė kaip planavimo organizatorius ir pats Įsakymu patvirtino Žemės sklypo padalinimo Projektą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo MB „Konsas“ skundą tenkino, panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 253,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo MB „Konsas“ skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmesti, netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

II.

Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti pareiškėjui MB „Konsas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto Žemės sklype, kūrimu, registravimu.

Atsakovas prašyme nurodo, jog jei pareiškėjas užsiims bet kokia veika, susijusia su nekilnojamojo turto Žemės sklype kūrimu, registravimu iki galutinio teismo sprendimo įsigaliojimo, atsiras reali rizika, kad Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TSV (14)-2645 „Dėl Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“, (toliau – ir Bendrasis planas) sprendiniai, numatyti Žemės sklype, nebus galimi įgyvendinti iki šių veiksmų panaikinimo, anuliavimo ar kitokio teisinės ir faktinės padėties atkūrimo. Pareiškėjui įregistravus ar pastačius bet kokį nekilnojamąjį turtą Žemės sklype, tai gali lemti realias pasekmes atsakovui bei NŽT, kurie dėl įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų imperatyvų bus priversti vykdyti teritorijų planavimo procedūras pagal pakeistas faktines ir teisines aplinkybes, pavyzdžiui, numatyto kelio teritorijoje įrengus ar įregistravus bet kokį nekilnojamąjį turtą, tik jį pašalinus teisiškai ir fiziškai, atsakovas galėtų imtis veiksmų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pagal Kazlų Rūdos miesto Bendrojo plano sprendinius, kokių būtent siekia Įsakymu. Šios aplinkybės iš esmės lemtų atsakovo teisinės ir faktinės padėties reikšmingą neigiamą pokytį, tik po atskiros teisminės procedūros būtų galima atstatyti teisinę ir faktinę padėtį, o iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, kad būtų galima išspręsti ginčą taikiai ar bent pritartų tokiai galimybei.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas yra 0,7891 ha ploto ir akivaizdžiai bei ženkliai viršija teisės aktuose reglamentuojamus dydžius, būtinus 820 kv. m administracinės paskirties statiniui eksploatuoti. Atsakovas patvirtino Projektą su 0,6363 ha dydžio plotu (Žemės sklypo dalis Nr. 2) pareiškėjo statiniams eksploatuoti, t. y. didesnį sklypo plotą nei nustatyta teisės aktais, atskirdamas iš Žemės sklypo tik dalį (Žemės sklypo dalis Nr. 1) visuomenės viešajam interesui tenkinti, keliui įrengti. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui nėra būtinybės imtis veiksmų, dėl kurių prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl jis realių nuostolių ar suvaržymų nepatirtų, išskyrus atvejus, jei norėtų nepagrįstai pakenkti šios bylos nagrinėjimui, atsakovui ir NŽT. Pareiškėjas neturi jokių objektyvių ar numatytinų priežasčių, dėl kurių galėtų patirti nuostolių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nei byloje, nei atsakovui nėra pateikęs jokių dokumentų apie galimus suplanuotus veiksmus, kurie prieštarautų reikalavimo užtikrinimo priemonėms. Atsakovas vertina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo nuomone, yra pakankamų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad pareiškėjo veika, jei ji bus atlikta, sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo Administracijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti pareiškėjui MB „Konsas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto Žemės sklype, kūrimu, registravimu, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčą teisme iniciavo dėl Įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas, o Projektu pareiškėjo nuomojamas visas 0,7891 ha dydžio valstybinės Žemės sklypas buvo padalintas į du 0,1528 ha (Nr. 1) ir 0,6363 ha (Nr. 2) žemės sklypus, žemės sklypui Nr. 1 pakeičiant naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus teritoriją.

Atsakovas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti pareiškėjui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto Žemės sklype, kūrimu, registravimu, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, motyvuoja tuo, kad pareiškėjas gali dėti pastangas įregistruoti ar pastatyti bet kokį nekilnojamąjį turtą Žemės sklype, o tai gali lemti realias pasekmes atsakovui bei NŽT, kurie dėl įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų imperatyvų bus priversti vykdyti teritorijų planavimo procedūras pagal pakeistas faktines ir teisines aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus ir bylos duomenis, pripažįsta, kad atsakovas, nepagrindė, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neperžengia šio ginčo ribų. Taip pat atsakovas, turėdamas pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, neįrodė, jog būtent reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukeltų jam neatitaisomą ir sunkiai atitaisomą žalą, kaip to reikalauja teisinis reguliavimas. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjas atlieka kokius nors veiksmus, bloginančius atsakovo ir / ar trečiojo suinteresuoto asmens padėtį nagrinėjamo ginčo ribose. Vien atsakovo hipotetinio pobūdžio argumentai, susiję su tikėtinais pareiškėjo veiksmais, nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog atsakovas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsniu, 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                Beata Martišienė

                                Egidijus Šileikis