Bylos Nr. A2.9.-488-522/2014
(Proceso Nr.4-44-3-00428-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorija 48.5
(S)
Širvintų rajono apylinkės teismas
N U T A R I M A S
2014 m. gruodžio 15 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Silverinai Jankauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G.,
nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. G.,
pareigūnei, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, Gintai Čepienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Širvintų r., administracine tvarka nebausto, neteisto, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
nustatė:
R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 21 d., apie 22 val. 41 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Širvintų r., laikė uždaręs mažametį sūnų M. G., gim. 2005 m., prieš jo valią ir neleido buvusiai sutuoktinei- vaiko mamai E. G. išsivežti vaiką namo. Jis, matant pareigūnui ir vaiko mamai, nunešė vaiką nuo durų ir taip trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Tokiais savo veiksmais R. G. pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. nuostatą, numatančią, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys visur ir visada pirmiausia turi atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, taip pat 8 str. 1 d. 1 p. nuostatą, numatančią, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui saugią ir sveiką aplinką. R. G. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 1813 str. 1 d.
R. G. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d., vakare, žodžiu sudrausmino sūnų dėl jo netinkamo elgesio, todėl, įsižeidęs, vaikas paprašė parvežti jį pas mamą. Kadangi jis tą vakarą dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo vairuoti automobilio ir atsisakė sūnų parvežti namo pas mamą E. G., jis paskambino mamai ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. E. G. sūnui paaiškino, kad neturinti su kuo atvažiuoti, todėl vaikas paprašė, jog ji lieptų vaiką parvežti tėvui. Tuomet E. G. paskambino jam ir pagrasino, jog jei jis neparveš vaiko namo, ji iškvies policiją. Apie 22.30 val. atvyko E. G. lydima vyro, prisistačiusio policijos pareigūnu. Jie beldė į duris, reikalavo atiduoti vaiką. Pareigūnu prisistačiusiam asmeniui jis paaiškino, kad vaikas pas tėvą savaitgalį leidžia teisėtai, pagal teismo nutartį, o paimti iš jo vaiko iki to laiko niekas nemėgino. Vyras elgėsi agresyviai, todėl jam kilo abejonių, ar tai pareigūnas. Kadangi buvo vėlus vakaras, jis durų neatidarė. Telefonu nepažįstamam žmogui su sūnumi kalbėtis neleido. Mano, kad nepadarė jokio pažeidimo, priešingai, stengėsi vaikui užtikrinti saugią aplinką ir ramų poilsį.
Nukentėjusiojo M. G. įstatyminė atstovė E. G. parodė, kad su R. G. išsituokusi, o teismo nutartimi M. G. du savaitgalius per mėnesį praleidžia su tėvu R. G.. 2014 m. lapkričio 21-22 dienomis M. G. buvo pas tėvą R. G.. Būdamas pas tėvą, M. G. rašė jai trumpąsias žinutes telefonu, prašydamas jį pasiimti, nes jis nori namo. Rašė, kad tėtis iš jo šaiposi, tyčiojasi. Jai su policijos pareigūnu nuvykus pasiimti sūnaus, R. G. durų neatidarė, vaiko išsivežti neleido. Nors R. G. sakė, kad vaikas miega, ji girdėjo kaip vaikas verkė. Per durų stiklą matėsi, kad vaikas buvo priėjęs prie durų ir avėsi batus, tačiau R. G. atitraukė jį nuo durų ir neleido išeiti. Vaiką namo parvežė kitą dieną apie 9 val. ryte.
Pareigūnas J. R. tarnybiniame pranešime nurodė ir teismo posėdžio metu kaip liudytojas patvirtino, kad 2014 m. lapkričio 21 d., 22.41 val., paskambinusi E. G. pranešė, jog buvęs sutuoktinis neparveža vaiko ir paaiškino, kad teismo sprendimu vaikas du savaitgalius per mėnesį leidžiasi su tėvu. Kartu su E. G. nuvykus pas R. G., jis durų neatidarė. Priėjusiam prie durų R. G. E. G. paaiškino, kad nori pasiimti sūnų, nes sūnus nuolat rašo žinutes ir nori su ja važiuoti namo, tačiau R. G. paaiškino, kad sūnus miega ir jis jo nežadins. Jam nuėjus nuo durų, prie durų pribėgo vaikas, kuris maldavo, kad mama jį pasiimtų namo. Vaikas atrakinti durų negalėjo, nes R. G. buvo išėmęs raktą iš durų. Besikalbant su vaiku matėsi, kaip priėjęs tėvas R. G. paėmė vaiką už pažastų ir nunešė. Stovint prie durų girdėjosi vaiko verksmas ir prašymas, kad tėvas leistų jį pas mamą. Priėjęs prie durų R. G. pasakė, kad vaiko neatiduos, nes jau laikas miegoti ir nuėjo. Paskambinus telefonu, R. G. pasakė, kad vaiko neatiduos. Važiuojant į Širvintas, vaikas mamai be perstojo rašė žinutes prašydamas jį pasiimti.
Pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atliko kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą. Ši norma yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 1813 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vadinasi, norint asmenį nubausti pagal šį straipsnį, būtina nurodyti, kokią konkrečią teisės akto nuostatą pažeidė asmuo. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia specialus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nurodant, kad buvo pažeistos Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 punkte, 19 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, t. y. vaiko teisės į saugią aplinką.
Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga valstybei imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo. Taigi šis tarptautinis teisės aktas ir konkretus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas straipsnis nesusijęs su asmens pareigomis vaikui. Tai straipsnis, kuris įtvirtina tam tikrus reikalavimus valstybei. Atsižvelgiant į tai, šis straipsnis neteisingai nurodytas kaip R. G. pažeistas teisės aktas, šį konvencijos straipsnį gali pažeisti tik valstybė, neužtikrinusi nurodytų priemonių vaiko teisių apsaugos srityje.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskiria jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, jog šio įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kokių nuostatų ir principų turi laikytis tėvai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų paminėta ir nuostata, kad vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis. Iš šių nuostatų išplaukia visų asmenų pareiga apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei užtikrinti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką, tinkamą jų amžiui laisvalaikį. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G., būdamas pas tėvą R. G. jo namuose, prašė mamos E. G. pasiimti jį namo. Kad vaikas norėjo namo pas mamą, tačiau jis atsisakė jį parvežti, patvirtino ir pats R. G.. Vaiko mamai E. G. su policijos pareigūnu nuvykus vaiko pasiimti, R. G. jiems durų neatidarė ir vaiko neišleido. Iš vaiko įstatyminės atstovės ir liudytojo J. R. parodymų nustatyta, kad vaikas verkė, prašė būti paimtas. R. G. nurodė, kad negalėjo neišleisti vaiko namo, nes jo niekas nemėgino pasiimti, o atvykusios vaiko mamos ir pareigūno neįsileido dėl to, kad buvo vėlyvas metas, be to, pareigūnu prisistatęs asmuo jam atrodė įtartinas, tačiau teismas daro išvadą, kad tokiu elgesiu R. G. pažeidė vaiko teisę į sveiką ir saugią aplinką, kadangi vaikas verkė, prašė, norėjo namo pas mamą, šią aplinkybę patvirtina ir trumpųjų žinučių išrašas, iš kurių turinio matyti, kad vaikas jautėsi blogai, prašė jį pasiimti, verkė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad neleisdamas vaiko mamai E. G. pasiimti vaiko iš jo namų, R. G. trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, pažeidė vaiko teisę į sveiką ir saugią aplinką.
R. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), pareigūno J. R. tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), liudytojų E. G. ir pareigūno J. R. parodymais teismo posėdžio metu, trumpųjų žinučių išrašu (b.l. 5).
R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą R. G. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl skiria jam 100 Lt baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 286 str.,
n u t a r t a:
R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1813 str. 1 d., ir skirti jam 100 Lt(28 EUR) baudą.
Baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irina Serafin