Civilinė byla Nr. 2S-2115-390/2013

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00663-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija:110.1; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-881-878/2013 pagal ieškovės Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Viltis“ ieškinį atsakovams L. M., J. R., D. B., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl skolos priteisimo bei periodinių mokėjimų nustatymo,

Teismas,

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. B. 10 741, 73 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, atsakovės L. M. 9 894, 88 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, atsakovo J. R. 1 520, 82 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų; įpareigoti mokėti atsakovą D. B. 26 093,53 Lt skolą, atsakovę L. M. 25 929,77 Lt skolą, atsakovą J. R. 13 798,93 Lt skolą kas mėnesinį periodinėmis įmokomis ne mažesnėmis kaip 250 Lt į ieškovės sąskaitą kol bus padengtas įsiskolinimas, bet ne ilgesniam kaip iki 2025 metų termino, bei kitas sutartines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovams : D. B. 10 741, 73 Lt sumai, L. M. 9 894, 88 Lt sumai, J. R. 1 520, 82 Lt sumai priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, tame tarpe pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, disponuoti turtu. Nurodoma, kad fiziniams asmenims tokios sumos yra pakankamai didelės; atsakovai piktybiškai nesilaiko bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų, vengia mokėti ne tik įsiskolinimus už palūkanas, bet ir susidariusių skolų; nereaguoja į raginimus, bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kuriomis remiantis galima daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realus pagrindas manyti, kad teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas ieškovės reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo: atsakovei L. M. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose, 9 894,88 Lt sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove; atsakovui J. R. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, 1 520,82 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove; atsakovui D. B. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, 10 741,73 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas nustatė, kad pakankamai didelė fiziniam asmeniui pareikštų reikalavimų suma ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės gali padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

              Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį dėl atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 10 741,73 Lt sumai. Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

              2012-10-10 GNSB „Viltis“ susirinkamo nutarimas yra neteisėtas, nes jame iš 32 GNSB „Viltis“ narių dalyvavo 15, o nutarimą priėmė 13 narių.

              Bendrijos pirmininkas buvo informuotas apie paskolos ir palūkanų paskaičiavimo nesutikimo motyvus.

              GNSB „Viltis“ nariai J. R., L. M. ir D. B. niekada neatsisakė grąžinti jiems teisingai priskaičiuotos paskolos ir palūkanų dalies.

              Tik priėmus gyvenamąjį namą naudoti visuotinis narių susirinkimas gali teisingai paskirstyti paskolas, savas lėšas ir kitus įsiskolinimus tarp bendrijos narių.

              Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tikslu apsisaugoti nuo galimo sprendimo neįvykdymo, o siekia priversti atsakovus greičiau su VĮ Turto banku pasirašyti skolų už nebaigtus ir nepriimtus naudoti butus perkėlimo sutartis.

              Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė GNSB „Viltis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

Atsakovo argumentai dėl 2012-10-10 susirinkimo teisėtumo yra niekiniai ir atmestini, kadangi būtent atsakovo motina G. B., būdama GNSB „Viltis“ buhaltere, skaičiavo paskolų mokėjimus 17 narių. Akivaizdu, kad tiek D. B., tiek jo motina G. B. bei GNSB „Viltis“ pirmininkė L. M., tiek J. R. laikė, kad likusieji 15 bendrijos narių išstojo iš bendrijos „Viltis“ neapmokėjus faktinės statybos kainos. Todėl laikytina, kad sprendimai buvo priimami teisėtai ir likusios kredito paskolos nuo 4-10 išimtinai laikytinos likusiems 17 narių, 17-18 sekcijos statybai.

Teismui padarius išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi taikyti tokio pobūdžio priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

              Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.

Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu. Jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia dėl šalių reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

              Šioje byloje ieškinio dalykas yra ieškovo turtinis reikalavimas priteisti skolą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą reikalaujamų sumų ribose, užkirto kelią galimų neigiamų pasekmių atsiradimui, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias CPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 145 straipsnį konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir paprastai tik siekiant užtikrinti būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti materialinio reikalavimo esmę ir būti susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šiuo konkrečiu atveju laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Tokia yra susiformavusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika („Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

              Atskirąjį skundą atmesti.

              Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Algimantas Kukalis