Teikimas Nr. T-561-610/2018

Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00595-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 20 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š. patvirtinimo klausimą,

susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu

n u s t a t ė:

2018 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-537 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta R. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 7, 10 punktais ir 67 straipsnio 2 dalies 4,5 punktais nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nutarime nurodyta, kad R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) teistas 2013-06-14 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant 11 metų terminuoto laivės atėmimo bausmę (užskaityta 12 dienų). Pagal 2013-10-21 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį pakeisti 2013-06-14 nuosprendį: nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. 8 metams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 5 mėnesiai 3 dienos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė pažymi, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo skatintas 6 kartus, dalyvavo įvairiose programose, Marijampolės profesinio mokymo centre įgijo - elektros įrenginių remontininko kvalifikaciją, 2016 m. įgijo - apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, ten pat įgijo siuvėjo kvalifikaciją. Nuo 2017-10-27 Marijampolės profesinio rengimo centre mokosi Melioracijos darbuotojo mokymo programą. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, asmuo turi reikiamų įgūdžių dirbti laisvėje. Visa tai teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti.

Nuteistasis R. Š. teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieką 2 kartą. Nuteistajam nėra būdingas nusikaltimo modelis, nes yra įvykdęs trijų skirtingų veikų nusikaltimus. R. Š. įvykdė labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, tačiau savo kaltės nepripažino, jautėsi nuteistas neteisingai, be įrodymų. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. R. Š. pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 41 balas. Taigi, nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika nėra žema. Pažymėtina, kad esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nutarimas netvirtintinas.

BVK 8 straipsnio 1 dalyje  numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, paskutinis teistumas sunkesnis už ankstesnius – nužudymas. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, lygtinio paleidimo metu nenusikalto. Taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, 6 kartus skatintas, 3 kartus skatintas Pusiaukelės namų poskyryje, drausmine tvarka nebaustas, mokėsi, dirbo. Į trumpalaikes išvykas buvo išleistas 42 kartus, 15 kartų trumpalaikių išvykų metu buvo tikrintas policijos pareigūnų, pažeidimų neužfiksuota, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė -41 balas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad  nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-537 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š..

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

   Teisėjas                                                        Nerijus Brinevičius