Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-161-1240/2026
Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00016-2026-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12; 21.9.10
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2026 m. kovo 31 d.
Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,
sekretoriaujant Laimai Gučaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. R.,
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
1. M. R., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, žinodamas apie savo finansinę padėtį, tai yra, kad jis neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d., pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija, o atsiskaitymui su kitais savo kreditoriais ir taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Paaiškino, kad jis ūkininkauja, vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Nežinojo, kad yra nustatytas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Iki šio atvejo, jeigu vėluodavo sumokėti mokesčius, kreipdavosi į VMI su prašymu ir ji sudarydavo mokesčių sumokėjimo grafiką. Pažymėjo, kad laiku nesumokėjo mokesčių, nes buvo sunkūs metai augalininkystės sektoriui. Šiuo metu dalį skolos – 50000 Eur. VMI jau yra sumokėjęs, artimiausiu metu planuoja sumokėti likusią skolą. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.
3. Pareiškėja VMI atsiliepime nurodė, jog palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. R. išdėstytą poziciją ir prašė bylą nagrinėti mokesčių VMI atstovui nedalyvaujant.
4. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. kovo 9 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam M. R. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
5. Iš SODROS duomenų registro išrašo matyti, kad M. R. nuo 2021 m. sausio 1 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą.
6. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 25 d. yra ūkininkas, nuo 2021 m. sausio 1 d. jis yra gyventojas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Mokesčių mokėtojas M. R. yra VMI skolininkas. Mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui 2026 m. kovo 6 d. duomenimis yra 81 394,18 Eur. Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais jam nesumokėjus deklaruotų mokesčių. M. R. mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2026 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui geranoriškai sumokėti privalomą deklaruoti gyventojų pajamų mokestį. Mokėtojas 2026 m. sausio 20 d. pateikė prašymą išdėstyti 85 043,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas nurodė, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo negali sumokėti susidariusios mokestinės nepriemokos. Išnagrinėjusi prašymą ir įvertinusi surinktą papildomą informaciją, VMI 2026 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą prašymo netenkinti ir mokestinės nepriemokos mokėjimo neišdėstė. Iš M. R. banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad jis, turėdamas įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais. Iš M. R. UAB Urbo banko atsiskaitomosios sąskaitos ir banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašų nustatyta, kad M. R., vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d.: 2026 m. sausio 1 d. pervesta 243,44 Eur TE TASKAS PANEVEZYS (mokestinė nepriemoka 6 112,18 Eur); 2026 m. sausio 12 d. pervesta 2260,17 Eur UAB Urbo bankui palūkanų už terminuotą paskolą sumokėjimui (mokestinė nepriemoka 6 112,18 Eur); 2026 m. sausio 15 d. pervesta 150 Eur D. P. (mokestinė nepriemoka 6 112,18 Eur); 2026 m. sausio 19 d. pervesta 190 Eur D. P. ir 592,90 Eur UAB „Anava“ sąskaitų apmokėjimui (mokestinė nepriemoka 6 112,18 Eur); 2026 m. sausio 20 d. pervesta 61,90 Eur Wolt 01108 Lithuania (mokestinė nepriemoka 6 112,18 Eur). Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad mokesčių mokėtojas M. R., turėdamas mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui, teikė prioritetą atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne mokestinės nepriemokos padengimui. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, M. R. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Prašo už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti jam baudą, lygią vidurkiui – 2 200 Eur (b. l. 2-6).
Kartu su pareiškimu pateikti dokumentai:
7. Išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis (b. l. 7-9);
8. M. R. 2026 m. sausio 20 d. prašymas atidėti arba išdėstyti 85 043,02 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 10-11);
9. VMI 2026 m. vasario 19 d. sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. vasario 17 d. išvada dėl prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).
10. M. R. UAB Urbo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d. mokesčių mokėtojas gavo pajamų: 2025 m. gruodžio 5 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) – 100 000 Eur; 2025 m. gruodžio 25 d. AB (duomenys neskelbtini)– 70 000 Eur; 2025 m. gruodžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 70 000 Eur. Per minėtą laikotarpį į VMI sąskaitą jis mokėjimų (kodu 1001) neatliko. VMI 2026 m. vasario 17 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. R. debitorinis įsiskolinimas 2025 m. sausio 1 d. – 26 915,90 Eur, neapmokėta suma, kuriai galimai nesuėjęs mokėjimo terminas –12 938,45 Eur – debitorius (duomenys neskelbtini) ir 2 623,50 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreditorinis įsiskolinimas 2025 m. sausio 1 d. – 1 371563,68 Eur. Neapmokėta suma yra 1 007277,28 Eur ir vėluojama apmokėti – 5 845910,26 Eur. Mokesčių mokėtojas turi 8 sutartis su bankais, kredito unijomis ir 5 su lizingo bendrovėmis, kitomis finansų įstaigomis. Gauta suma 987 251 Eur iš banko įstaigų, neapmokėtas likutis – 722 766,51 Eur ir 335 057,65 Eur iš lizingo bendrovių – neapmokėta suma 149 166 Eur. Mėnesio įmoka nėra nurodyta. UAB Urbo banko sąskaitos duomenimis, per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d. M. R. gavo pajamų: 2025 m. gruodžio 5 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1000 000 Eur; 2025 m. gruodžio 25 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ – 70 000 Eur; 2025 m. gruodžio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 70 000 Eur. Per minėtą laikotarpį į VMI sąskaitą jis mokėjimų (kodu 1001) neatliko. Per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d. M. R. gavo 240 000 Eur pajamų. Prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pateikimo dieną 2026 m. sausio 20 d. jo sąskaitose pinigų likutis buvo – 469,48 Eur. Išnagrinėjus mokesčių mokėtojo atsikaitymus nustatyta, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kadangi M. R., žinodamas apie mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus iš lėšų banko sąskaitose su kitais kreditoriais, kai tuo metu buvo skolingas valstybės biudžetui. 2026 m. sausio 20 d. jis pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Prašymo nagrinėjimo metu priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti. M. R. mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, kurios mokėjimas neišdėstytas, 2026 m. kovo 6 d. buvo 81 394,18 Eur (b. l. 15-101).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai
11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl, vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.
12. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
13. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodoma VMI pareiškime, šis pareigų sąrašas nėra baigtinis, todėl mokesčių mokėtojas privalo vykdyti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.
14. M. R. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, todėl visus prisiimtus ir (ar) įstatymų nustatytus įsipareigojimus kreditoriams jis privalo vykdyti, vadovaudamasis CK 6.9301 straipsnio 1 dalimi. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. gruodžio 31 d. M. R. mokestinė prievolė sudarė 72 299 Eur, o iki 2026 m. kovo 3 d. ši suma padidėjo iki 81 394,18 Eur. M. R. apie šią mokestinę nepriemoką neabejotinai žinojo – jis 2026 m. sausio 20 d. teikė VMI prašymą išdėstyti 85 043,02 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą, nurodydamas, kad turi įsiskolinimus kreditoriams, jam trūksta apyvartinių lėšų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo individualią žemės ūkio veiklą jau nuo 2021 m., todėl konstatuotina, kad jam puikiai žinoma tvarka, kokius mokesčius ir kada privalo sumokėti valstybei. Be to, įstatymo nežinojimas ar neteisingas jo interpretavimas asmens nuo atsakomybės neatleidžia.
15. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad M. R. žinojo savo finansinę padėtį, t. y. kad jis yra skolingas VMI ir neturi pakankamai lėšų visiems turimiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir pats M. R., nurodydamas, kad žinojo apie mokestinę nepriemoką, tačiau jis tikėjosi susitarti su VMI dėl skolos išdėstymo. Atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais žinojo, kad neturi pinigų padengti visoms turimoms skoloms, buvo sunkūs metai augalininkystės sektoriui. Nepaisant to, M. R. laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d. lėšų į valstybės biudžetą iš viso nemokėjo, nors iš jo atsiskaitomųjų sąskaitų UAB Urbo banke ir AB „Swedbank“ išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 2 d. iki 2026 m. sausio 20 d. mokesčių mokėtojas gavo 240 000 Eur pajamų, tuo tarpu 2026 m. sausio 20 d. banko sąskaitose pinigų likutis buvo - 469,48 Eur. Per tą laiką jis įvykdė eilę įvairių kitų atsiskaitymų, be kita ko, ir su žemesnės eilės kreditoriais. Taigi, teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad M. R. nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, taip pažeisdamas VMI interesus – nemokėdamas mokestinės nepriemokos.
16. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad M. R., neabejotinai žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė, sąmoningai atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.
17. Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad mokesčių mokėtojas M. R., žinodamas apie tai, kad jis neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 20 d., sąmoningai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Nuobaudos skyrimo motyvai
18. Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
19. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
20. Nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
21. Skirdamas administracinę nuobaudą M. R., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į M. R. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, už šioje byloje nagrinėjamo pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas, dirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
n u t a r i a :
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. R. išaiškinti, jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-161-1240/2026.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.
Teisėjas Marius Zubkas