Civilinė byla Nr. Nr. e2A-1033-368/2017

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02999-2017-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5.;1.3.2.9.10.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.            

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (atsakovių) Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovėms Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybei dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. prašė panaikinti 2017 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“ ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu; grąžinti ieškovą V. B. į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; bei priteisti iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam vadovaujant Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-10-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius atliko įstaigos vidaus auditą ir 2016-10-26 pateikė įstaigos audito ataskaitą Nr. 6. 2016-11-28 Šiaulių miesto savivaldybės meras potvarkiu Nr. M-93 sudarė darbo grupę dėl Audito ataskaitos pateiktų išvadų vertinimo. Darbo grupė 2017-02-14 pateikė ataskaitą/išvadą Nr.PV-146, kurioje audito nustatytus pažeidimus įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei pasiūlė ieškovui skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. 2017 m. kovo 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“ ieškovas atleistas iš darbo. Nurodė, kad buvo iš darbo atleistas nepagrįstai, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, o drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo yra neadekvati audito nustatytiems pažeidimams.

2. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neužtikrino, kad įstaigoje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, netinkamai valdė jam patikėtą turtą bei lėšas, atstovavo kitam juridiniam asmeniui, vykdančiam tokią pačią veiklą, nesilaikė nustatytų paslaugų įkainių, neužtikrino teisingo apskaitos vedimo, elektroninės sistemos veikimo, be to, jam vienerių metų laikotarpyje jau buvo skirta drausminė nuobauda, todėl ieškovas yra pagrįstai atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

3. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas negali būti gražintas į darbą, nes jau yra paskirtas naujas direktorius, be to ieškovas prarado darbdavio pasitikėjimą, todėl tolesnis darbas neįmanomas ir neįsivaizduojamas. Ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, dėl jo kaltės jo vadovaujama įstaiga negavo 30533,76 eurų, nes atsisakė dalyvauti projekte, šį projektą perleido Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrui, kuriam nuomojo patalpas. Taip pat ieškovas netaikė teikiamoms paslaugoms pasikeitusių įkainių, todėl iš fizinių asmenų negavo 900,47 Eur, o iš Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centro biudžetas negavo 6887,54 Eur pajamų. Nurodė, jog drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, o ieškovas yra pagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už jo atleidimą balsavo visa Šiaulių miesto savivaldybės taryba.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, grąžino ieškovą į ankstesnes direktoriaus pareigas, priteisė 7038,70 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas yra biudžetinės įstaigos vadovas ir tokios įstaigos vadovo skyrimas ir atleidimas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kurios negali įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Teismas nustatė, kad ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo paskyrė savivaldybės taryba, tačiau pasiaiškinimą ieškovas teikė savivaldybės merui. Reikalaudamas pateikti pasiaiškinimą, savivaldybės meras nenurodė, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, pažeidimo padarymo laiko, vietos, darbuotojo kaltės įrodymų bei kitų reikšmingų aplinkybių, tačiau pareikalavo pasiaiškinti dėl 22 audito ataskaitos punktų, kurioje nebuvo nurodyti konkretūs duomenys apie pažeidimus. Meras vienasmeniškai nusprendė, kad ieškovo darbo drausmės pažeidimai nustatyti audito yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir taip pat vienasmeniškai nutarė teikti tarybai teikimą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ieškovui skyrimo.

6. Teismas pažymėjo, kad darbdavys nagrinėjamu atveju nebuvo informuotas apie galimą pažeidimą, ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti darbdaviui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą, taip buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Be to, ieškovas nebuvo supažindintas su mero sudarytos darbo grupės išvada ir jam nebuvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl išvadoje nurodytų pažeidimų, kurie net nebuvo konkrečiai apibrėžti. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas vertino, kad DK 240 straipsnyje numatyta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista, taip pat laikė, kad buvo pažeistas drausminės nuobaudos skyrimo terminas, todėl sprendė, kad yra pagrindas drausminę nuobaudą panaikinti ir grąžinti ieškovą į pirmesnį darbą priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iš atsakovės Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Teismui pateikti abiejų atsakovių Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai, kurių argumentai iš esmės analogiški. Skundais prašoma Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:

7.1.Savivaldybės meras atlieka visus parengiamuosius veiksmus pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p., tačiau manydamas, jog tikslinga skirti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, meras klausimą perduoda pagal kompetenciją spręsti savivaldybės tarybai. Šiaulių miesto savivaldybės meras priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017-02-28 potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. darbo drausmės pažeidimo“, kuriuo siūlė skirti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, ir šį klausimą su visais surinktais dokumentais, pagrįstai perdavė spręsti savivaldybės tarybai. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2017-03-02 sprendimą Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“ priėmė susipažinusi su 2016-10-26 audito ataskaita, mero sudarytos darbo grupės 2017-02-14 raštu, mero 2017-02-28 potvarkiu Nr. M-40 bei paties ieškovo teiktais paaiškinimais. Kadangi sprendimas priimtas balsų dauguma, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

7.2. Darbo drausmės pažeidimai paaiškėjo 2016-10-28, gavus 2016-10-26 audito ataskaitą, su kuria ieškovas buvo supažindintas. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2016-11-28 raštu Nr. S-3554, atsižvelgdamas į audito ataskaitoje nustatytus pažeidimus, pareikalavo ieškovo pasiaiškinti apie jo, kaip vadovo, pareigų galimą nevykdymą arba netinkamą vykdymą pagal kiekvieną audito ataskaitos išvados punktą (viso 22 punktai), kurį ieškovas pateikė. Ieškovas taip pat dalyvavo savivaldybės mero 2016-11-28 potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės posėdyje, kuriame pateikė savo papildomus paaiškinimus dėl galimų jo darbo drausmės pažeidimų ir gavo šios komisijos išvadą. Ieškovas taip pat pateikė 2017-02-21 kreipimąsi jo drausminės atsakomybės klausimą nagrinėsiančiam organui (savivaldybės tarybai), kuriame taip pat išdėstė savo poziciją svarstomu klausimu, todėl darbdavys tinkamai įgyvendino DK 240 str. 1 d. įtvirtintą pareigą, o darbuotojas turėjo galimybę išsakyti savo poziciją dėl drausminės atsakomybės.

  7.3. Ieškovas atleistas DK 235 str. 2 d. 4 p. (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas) ir 11 p. (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka). Tai yra, ieškovas, gavęs pasiūlymą dalyvauti projekte, atsisakė jame dalyvauti, nors galėjo ir turėjo dalyvauti bei nurodė, kad jame dalyvaus kitas juridinis asmuo dėl ko įstaiga negavo 30533,76 Eur skiriamų asignavimų; taip pat netinkamai taikė savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius fiziniais asmenimis ir juridiniam asmeniui Vaikų ir suaugusiųjų užimtumo centrui, dėl ko mokykla negavo atitinkamai 900,47 Eur ir 6887,54 Eur pajamų. Tai, kad paaiškėjus šiam pažeidimui 6887,54 Eur nepriemoka mokyklai buvo sumokėta, nepašalina ieškovo atsakomybės už šio pažeidimo padarymą. 900,47 Eur nepriemoka iki šiol nėra išieškota. Dėl nurodyto, darbdavys atsakovė savivaldybės taryba darbo drausmės pažeidimus laikė itin šiurkščiais, o parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 str., įvertino skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą. Svarbus ieškovo atleidimo iš darbo motyvas - ieškovas neteko įstaigos savininko (dalyvio) pasitikėjimo.

                7.4. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ nurodo papildomus argumentus ir laiko, jog ieškovo darbdavys buvo būtent mokykla, kadangi pareigas darbuotojo V. B. atžvilgiu vykdė mokykla per savo organą (Šiaulių miesto savivaldybę ir jos atstovus: Šiaulių miesto savivaldybės tarybą ir Šiaulių miesto savivaldybės merą). Pažymi, kad dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminio pagrindo nenurodymas arba netikslus nurodymas savaime nesudaro pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, neprijungdamas pateiktų dokumentų prie elektroninės bylos, priteisė ieškovui per didelę kompensaciją ir neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškovą į darbą, nevertino aplinkybių, kad ieškovas prarado darbdavio pasitikėjimą, todėl negali būti grąžintas į darbą.

8. Iš esmės analogiškais atskirais atsiliepimais į apeliančių (atsakovių) apeliacinius skundus, ieškovas V. B. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimus grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.Atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. klausimas yra ne savivaldybės mero, o savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija, o tokio atleidimo klausimas, apima ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir procedūros laikymąsi. Tarybai nesilaikius tokios procedūros, o ją tariamai įgyvendinus savivaldybės merui, susiklostė itin ydinga situacija, kai drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus realiai vertino ne taryba, pasiaiškinti ieškovo reikalavo ne taryba, ieškovas aiškinosi ne tarybai, pasiaiškinimai net nebuvo vertinti tarybos, kaip ir nebuvo vertintas nuobaudos adekvatumas ir kitos individualios aplinkybės. Meras vienasmeniškai, be išankstinės tarybos nuomonės nusprendė ieškovo neva padarytus pažeidimus vertinti šiurkščiais, pateikė tarybai svarstyti vienintelį tarybos sprendimo projektą, nevertinant kitų alternatyvų. Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka reikalavimo tarybai laikytis drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. skyrimo tvarkos.

8.2. Ieškovas buvo paprašytas pateikti paaiškinimą pagal kiekvieną audito ataskaitos išvados punktą (iš viso 22 punktus), iš esmės dėl visų ir bet kokių audito metu nustatytų trūkumų, o ne dėl konkrečių darbo drausmės pažeidimų, kuriuos ieškovas įtariamas padaręs. Ieškovo pareikalauta pasiaiškinti 2016 m. lapkričio 28 d. raštu, kurio juridinė galia apskritai neaiški, žinant, kad pagal įstatymą mero sprendimai įforminami potvarkiais (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 4 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimus mero 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. M-93 sudarytos darbo grupės posėdyje. Dėl šių priežasčių atsakovės pažeidė DK 240 str. 1 d. reikalavimus, dėl ko drausminė nuobauda skirta ieškovui, pagrįstai panaikinta šiuo pagrindu.

8.3. Darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo dar 2017 m. spalio 26 d. gavus audito ataskaitą. Savivaldybės meras darbo grupę sudarė nepagrįstai delsdamas, akivaizdžiai per neprotingą vieno mėnesio terminą, t. y. tik 2016 m. lapkričio 28 d., o darbo grupė savo išvadą pateikė tik 2017 m. vasario 14 d. Atsakovės byloje nenurodė tokio sprendimo delsimo priežasčių, objektyvių trukdžių tinkamai laikytis imperatyvios procedūros ar kitokių tokio delsimo motyvų. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų apie 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės posėdžius, pasitarimus, atliktas analizes ir pan., o tik pateikta kelių puslapių išvada, kuri realiai yra 2016 m. spalio 26 d. audito ataskaitos santrauka. Taigi delsimas nuo 2016 m. spalio 26 d. priimti sprendimą dėl ieškovo neva padarytų darbo drausmės pažeidimų yra nepateisinamas ir nepagrįstas.

8.4. Atsakovių nuomone, ieškovo darbo drausmės pažeidimai pasireiškė tuo, kad ieškovas, gavęs pasiūlymą dalyvauti projekte, atsisakė jame dalyvauti ir netinkamai taikė plaukimo mokyklos teikiamų paslaugų įkainius. Nedalyvavimas projekte niekaip negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, o dėl tinkamų paslaugų įkainių taikymo atsakomybė negali būti priskiriama tik ieškovui, kadangi plaukimo mokyklos teikiamų paslaugų įkainius tvirtina savivaldybės taryba. Atsakovės nurodomą žalą lėmė atsakovės Šiaulių savivaldybės administracijos netinkami ir ydingi veiksmai tvirtinant įkainius be išankstinio suderinimo su ieškovu ir papildomai - po įkainių patvirtinimo neinformavus apie tai ieškovo. Be to, ieškovo iniciatyva žymi nepriemokos dalis buvo grąžinta, o toks pažeidimas, aplamai negali būti laikomas šiurkščiu DK 235 str. 2 d. 4, 11 p. prasme.

8.5. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovo atžvilgiu yra neadekvati DK 238 straipsnio prasme, tuo pačiu nelygiavertė, lyginant su kitų įstaigų vadovams taikytomis drausminėmis nuobaudomis dėl panašių pažeidimų. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ teigdama, kad ieškovas galėjo būti atleistas tiek DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (kokiu ir buvo atleistas), tiek DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, plačiau neįrodinėjo ieškovo ankstesnės nuobaudos drausminės atsakomybės pagrindo, iš esmės pateikė vienintelį įrodymą, t. y. 2016 m. gegužės 26 d. potvarkį Nr. MP-56, kuris yra neteisėtas, kadangi jį priimdamas meras pažeidė išimtinę tarybos kompetenciją. Kadangi ieškovo atleidimo iš darbo klausimą spręsti kompetentinga yra tik taryba, o drausminė nuobauda yra arba gali būti laikoma sudėtine atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. dalimi, tokiu atveju ir švelnesnės drausminės nuobaudos taikymas yra tarybos išimtinė kompetencija, todėl ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu negali būti pripažintas teisėtu.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliančių (atsakovių) Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniai skundai netenkinami.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2003-12-31 ieškovas pagal neterminuotą darbo sutartį buvo priimtas į darbą Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Delfinas“ direktoriumi, ieškovas šias pareigas ėjo iki jam buvo paskirta skundžiama drausminė nuobauda, vidutinis ieškovo darbo užmokestis jo atleidimo dienai buvo: vienos valandos - 7,48 euro, vienos dienos - 59,65 euro, vieno mėnesio - 1252,65 euro (2 t., 32-37, 65 b. l.). Ieškovas buvo teigiamai charakterizuojamas, ne kartą skatintas (2 t., 108-110 b .l.). 2008-10-02 Miesto tarifikacinė, kvalifikacinė ir kategorijų suteikimo komisija atsisakė padidinti 2 valandomis nuo 34 iki 36 savaitinį darbo krūvį Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ trenerei V. S., motyvuodami, kad toks padidinimas neatitiktų galiojančių tarifikavimo kriterijų (2 t., 77-85 b. l.). 2011-08-19 Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ teikė Tarifikacinei komisijai siūlymus dėl trenerių savaitinio darbo krūvio tarifikavimo kriterijų (2 t., 96-97 b. l.). 2014-08-28 sprendimu Nr. T-212 Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino biudžetinių įstaigų Šiaulių sporto mokyklų teikiamų mokamų paslaugų įkainių sąrašą (2 t., 38, 41-51 b. l.). 2015-01-28 Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ su Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru sudarė sutartį Nr. 15, pagal kurią susitarta dėl leidimo naudotis baseinu ir dušais apmokant pagal patvirtintus įkainius (2 t., 39-40 b. l.). 2015-03-26 sprendimu Nr.T-81 Šiaulių miesto savivaldybės taryba pakeitė anksčiau galiojusį Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų Šiaulių sporto mokyklų mokamų paslaugų įkainių sąrašą (1 t., 130-134 b. l.). 2015-08-27 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-229 patvirtinti Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatai (1 t., 117-122 b. l.). 2015-09-01 Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ sudarė sutartį Nr.58 su Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centru dėl leidimo naudotis baseinu ir dušais už mokestį pagal 2015-03-26 patvirtintus įkainius (1 t., 135-136 b. l.).  2015-09-11-2015-09-14 elektroniniu paštu vyko susirašinėjimas dėl kainų derinimo tarp Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus ir sporto mokyklų, tarp kurių buvo ir Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ (2 t., 58-61 b. l.). 2015-10-29 Sprendimu Nr. T-284 Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino Šiaulių sporto mokyklų teikiamų mokamų paslaugų įkainių sąrašus kiekvienai mokyklai, taip pat ir Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“, 2016-02-25 sprendimu Nr.T-44 įkainių sąrašas dar kartą buvo koreguotas (1 t., 137-143 b. l., 2 t., 147-183). 2016-02-29 Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo švietimo elektroninės apskaitos sistemos naudojimo ir Šiaulių miesto savivaldybės mokamų komercinių paslaugų elektroninės apskaitos sistemos naudojimo tvarkų aprašai (1 t., 144-152 b. l.). 2016-06-30 Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybėms išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo apie Kūno kultūros ir sporto departamento paskelbtą vaikų mokymo plaukti projektų finansavimo konkursą, paraiškas buvo kviečiamos teikti nevyriausybinės organizacijos ir viešosios įstaigos (2 t., 102-105 b. l.). 2016-07-04 Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius raštu kreipėsi į Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centro direktorių, informavo, kad dėl pasikeitusių įkainių yra susidaręs įsiskolinimas, buvo susitarta dėl įsiskolinimo padengimo dalimis (1 t., 153-155 b. l.). 2016-07-11 Lietuvos plaukimo federacija raštu Dėl mokymo plaukti projekto Nr.S-16-161 Šiaulių plaukimo mokyklai „Delfinas“ pateikė siūlymą būti projekto partneriu ir  iš viso  laikotarpiu  nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31 mokyti plaukti 288 vaikus po 15 pamokų ir 504 vaikus po 18 pamokų, rašte nurodoma, kad vienas treneris gali dirbti ne daugiau, kaip su 12 vaikų (1 t., 114-115 b. l.). Į šį raštą 2016-07-11 Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ administratorė elektroniniu paštu atsakė, kad sutinka („Delfinas“) dalyvauti projekte, tačiau nori projektą vykdyti per Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrą (2 t., 66-70 b. l.). 2016-08-30 Kūno kultūros ir sporto departamentas paskirstė lėšas pagal projektus, asociacija Lietuvos plaukimo federacijai projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje-2016“ įgyvendinimui buvo skirta 88933,00 eurų (2 t., 106-107 b .l.). 2016-09-05 raštu Nr. SR-3814 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į baseinus turinčias mokyklas dėl vaikų mokymo plaukti pamokų metu (1 t., 156-163 b. l.). 2016-10-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriui V. B. pateikė 2016-10-26 sudarytą Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitą ir Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą (1 t., 15-58,164-201 b. l.). 2016-11-15 Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktorius V. B. pateikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos centralizuotam vidaus audito skyriui rekomendacijų, pateiktų 2016-10-26 Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veiklos ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitoje įgyvendinimo priemonių planą (2 t., 3-8 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras raštu „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ nurodė ieškovui iki 2016-12-06 pateikti pasiaiškinimą pagal kiekvieną (22) audito išvados punktą (2 t., 18-19 b. l.). 2016-11-28 Šiaulių miesto savivaldybės meras potvarkiu Nr. M-93 sudarė darbo grupę dėl Audito ataskaitos pateiktų išvadų vertinimo, 2017-02-07 mero potvarkiu darbo grupės sudėtis buvo papildyta (2 t., 20-21 b. l.). 2016 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo trenerių užimtumą, visi treneriai dirbo pagal tarifikacinės komisijos jiems nustatytus krūvius (2 t., 72-73, 98-100 b. l.). 2017-01-13 Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė 2016 metų Šiaulių miesto sporto klubų žaidimų komandų plėtros programos vykdymo patikrinimo ataskaitą, kurioje nustatyti pažeidimai naudojant biudžeto lėšas bei jas apskaitant, naudojant savivaldybei priklausančias patalpas (3 t., 57-67 b. l.).

12. 2017-01-24 ieškovas pateikė Šiaulių miesto savivaldybės merui pasiaiškinimą (2 t., 22-31 b. l.). 2017-02-14 Darbo grupė dėl Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2016-10-28 pateiktos Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ veiklos ir vidaus audito ataskaitoje pateiktų išvadų vertinimui savivaldybės merui A. V. pateikė raštą Nr. PV-146 Dėl V. B. darbo drausmės pažeidimo, kuriame siūlė Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriui V. B. vadovaujantis Darbo kodekso 237 straipsnio 3 dalimi, skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, išvada nepasirašyta darbo grupės pirmininkės, nurodyta priežastis - dėl politinių motyvų (1 t., 59-63 b. l., 2 t., 9-13 b. l.). 2017-02-21 ieškovas raštu kreipėsi dėl minėtos darbo grupės padarytų išvadų bei pasiaiškino dėl nustatytų pažeidimų (1 t., 66-68 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. 2017-02-28 potvarkiu Nr. MP-40 Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. darbo drausmės pažeidimo pasiūlė už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriui V. B. skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo ir atleidimo klausimą pagal kompetenciją pateikė svarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (1 t., 105 b. l.). 2017-03-02 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-63 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus V. B. atleidimo“ V. B. atleistas iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 2 dalimi, 228, 234 straipsniais, 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, su ieškovu buvo atsiskaityta atleidimo dieną - 2017-03-03 (1 t., 64-65, 116 b. l., 2 t., 1-2 b. l.). Ieškovas yra susipažinęs su plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigybės aprašymu (1 t., 103-104 b. l.).  2017-03-15 ir 2017-03-21 Lietuvos plaukimo federacija ir Šiaulių miesto savivaldybės plaukimo mokykla „Delfinas“ pasirašė plaukimo mokymo paslaugų teikimo sutartis dėl projekto „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje - 2017“ tęstinumo, 2017-03-20 pasirašė ketinimų protokolą dėl paslaugų pirkimo (1 t., 107-113 b. l.). Ieškovas V. B. buvo Vaikų jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centro (teisinė forma-asociacija) valdybos pirmininku nuo 1996-09-23 iki 2012-10-09 (2 t., 14-17 b. l.). Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ ir Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centro internetiniuose puslapiuose  nurodomas tas pats kontaktinis telefonas (2 t., 62-64 b. l.). Mokytojams, dirbantiems neformaliojo švietimo mokyklose, yra nustatoma ne ilgesnė, kaip 36 valandų darbo savaitė (2 t., 94-95 b. l.). Dalis Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ darbuotojų laisvu nuo pagrindinio darbo laiku dirbo Vaikų jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centre (2 t., 196-197 b. l.).

13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį rėmėsi byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – VSĮ), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (toliau – BĮĮ), Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatais (toliau – įstaigos nuostatai), patvirtintais 2015-08-27 savivaldybės tarybos sprendimu T-229, Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ direktoriaus pareigybės aprašymu (toliau – pareigybės aprašymas), DK 14, 16, 24, 35 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 240 straipsniu, 241 straipsnio 1 dalimi, 300 straipsnio 3, 4 dalimis ir 302 straipsnio įtvirtintų normų kontekste. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš darbo.

14. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo poziciją grindžia trimis esminiais argumentais. Vienu iš jų, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, ją pradėjus merui, toliau tęsiant savivaldybės tarybai, nebuvo pažeista. Antru, argumentu teigia, kad terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi pažeidimams paaiškėjus 2016-10-28, ieškovas po mero sudarytos darbo grupės tyrimo ir ataskaitos dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų pateikimo, atleistas iš pareigų savivaldybės tarybos sprendimu 2017-03-02. Trečiu argumentu nurodo, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai – atsisakymas dalyvauti projekte dėl ko įstaiga negavo 30533,76 Eur skiriamų asignavimų ir netinkamas savivaldybės tarybos patvirtintų įkainių fiziniais asmenimis ir juridiniam asmeniui Vaikų ir suaugusiųjų užimtumo centrui taikymas, dėl ko mokykla negavo atitinkamai 900,47 Eur ir 6887,54 Eur pajamų laikytini itin šiurkščiais, o parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 str., įvertintas skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumas, svarbumas - ieškovas neteko įstaigos savininko (dalyvio) pasitikėjimo.

15. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinių skundų argumentų.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros

16. Atsakovės teigia, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, ją pradėjus merui, toliau tęsiant savivaldybės tarybai, nebuvo pažeista, kadangi, bet kokiu atveju, atsižvelgiant  į VSĮ 16 str. 2 d. 21 p., 20 str. 2 d. 16-17 p., meras turi teisę visais atvejais nepriklausomai nuo įstaigos statuso atlikti kitas funkcijas, susijusias su įstaigų vadovų darbo santykiais, išskyrus švietimo ištaigų vadovų atleidimą ir priėmimą. Nurodo, kad būtent šia teisės norma įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, jog būtent meras yra kompetentingas ir atlieka visas kitas funkcijas (išskyrus švietimo įstaigų vadovų atleidimą iš darbo), susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, t. y. atlieka visus parengiamuosius veiksmus: tiria pažeidimo aplinkybes, teikia reikalavimus pasiaiškinti, skiria nuobaudą, kuri gali būti pastaba arba papeikimas. Ir tik tuo atveju, kai yra gaunama pilna informacija, tai yra išnagrinėjama visa medžiaga, bei darbo drausmės pažeidimą galimai padariusio asmens paaiškinimas, meras gali spręsti kokia nuobauda gali būti skiriama. Manydamas, jog tikslinga skirti griežčiausią drausminę nuobaudą — atleidimą iš darbo, meras klausimą kartu su visais tiriant drausmės pažeidimą surinktais dokumentais perduoda pagal kompetenciją spręsti savivaldybės tarybai. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, Šiaulių miesto savivaldybės meras, priimdamas 2017-02-28 potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas" direktoriaus V. B. darbo drausmės pažeidimo" pasielgė teisėtai ir pagrįstai.

17. Nesutiktina su tokiu atsakovių VSĮ nuostatų interpretavimu, neatsižvelgiant į kitą gausų teisinį reglamentavimą. Pabrėžtina, kad ieškovas iki buvo atleistas iš darbo, dirbo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu. Tai reškia, kad ginčo atveju, vertinant ieškovui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, be DK numatyto reguliavimo ieškovo atleidimo teisėtumas vertinamas vadovaujantis ne tik vietos savivaldos, bet ir biudžetinių įstaigų teisinį statusą bei konkrečios įstaigos ir ieškovo pareigybės aprašyme numatančiu reguliavimu.

18. Kaip antai, pagal BĮĮ 4 str. 1 d., 2 d., iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė, o iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal BĮĮ 4 str. 3 d. 2 p., būtent savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, o biudžetinės įstaigos skyrimo ir atleidimo tvarka turi būti nurodoma biudžetinės įstaigos nuostatuose (6 str. 2 d. 7 p.), kuriuos tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (4 str. 3 d. 1 p.) ir kuriuose negali būti nuostatų prieštaraujančių BĮĮ ir kitiems įstatymams (6 str. 3 d.). Pagal biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ nuostatus, biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nurodoma taryba. Pagal nuostatų 24 p., sporto mokyklai vadovauja direktorius, skiriamas į pareigas konkurso būdu ir atleidžiamas tarybos ar jos įgalioto asmens teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal VSĮ 16 str. 2 d., išimtine tarybos kompetencija laikomas biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių steigimas, reorganizavimas, likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis; seniūnijų - biudžetinių įstaigų - nuostatų tvirtinimas. Pagal nuostatus, biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ yra švietimo įstaiga (1, 9, 10 p.) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau - ŠĮ) 2 str. 12 str., 19 str., 28 str., 6 str. ir kt., todėl jos vadovo atleidimas iš darbo yra išimtinė tarybos kompetencija, kuri, kaip jau minėta, negali būti perduota jokiai kitai institucijai. Be to, pagal pareigybės aprašymo 5, 6 ir 7 p., direktorių skiria ir atleidžia, taip pat skatina, skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, steigėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, direktorius yra atskaitingas tarybai.

19. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo visumos: BĮĮ, VSĮ, ŠĮ, įstaigos nuostatų ir direktoriaus pareigybės aprašymo aiškiai matyti, jog biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ teises ir pareigas biudžetinės įstaigos vienasmenio valdymo organo vadovo (direktoriaus) atžvilgiu įgyja iš esmės per savininko (savivaldybės) teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją - tarybą. Būtent taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendžia klausimus dėl įstaigos vadovo atleidimo iš darbo, skatinimo ar nuobaudų taikymo, dėl ko būtent tarybai taikytini atitinkami kriterijai ir reikalavimai, įskaitant ir reikalavimai dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros laikymosi. Joks kitas kompetentingas subjektas spręsti dėl ieškovo atleidimo iš darbo, įskaitant ir tokį veiksmą reglamentuojančių procedūrų laikymąsi, neįvardintas nei BĮĮ, nei nuostatuose, nei tuo labiau VSĮ, kuris imperatyviai netgi draudžia tokią išimtinę tarybos kompetenciją perleisti kitoms institucijoms.

20. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija teigia, kad VSĮ 20 str. 2 d. 16 p., numatyta, kad savivaldybės meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas ir seniūnijas - biudžetines įstaigas, vadovus; kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais, darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina pats arba šio įstatymo nustatytais atvejais mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos narys. Teisėjų kolegijos nuomone, minima įstatyme formuluotė „kitas funkcijas, susijusias su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais <...> negali būti plečiamai interpretuojama, kaip ją interpretuoja atsakovė, taip suteikiant merui platesnes, įstatyme neapibrėžtas funkcijas (atlikti parengiamuosius veiksmus: tirti pažeidimo aplinkybes, teikti reikalavimus pasiaiškinti ir pan.) ir taikoma drausminių nuobaudų skyrimo procedūros atlikimo atveju, nesistemiškai aiškinant visą eilę įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kurie konkrečiai įtvirtina, jog įstaigos vadovas atskaitingas savivaldybės tarybai, kas tiesiogiai reiškia, jog ir drausminės nuobaudos skyrimo švietimo įstaigos vadovams išimtinė teisė priklauso savivaldybės tarybai, o ne merui (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-103-227/2017). Taip pat atmestinas apeliančių argumentas, kad vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, kadangi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, ją pradedant ne tam subjektui, kuris turi pradėti, nelaikytinas formaliu pažeidimu, o priešingai – esminiu.

21. Sprendžiant visus klausimus, susijusius su įstaigos vadovo, šiuo atveju ieškovo atleidimu iš pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p. būtent savivaldybės taryba, kam ir yra atskaitingas įstaigos vadovas, privalėjo atlikti drausminių nuobaudų skyrimo procedūrą, laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 str. 4 d.). Tokios taisyklės apima, įskaitant, bet neapsiribojant, darbo drausmės pažeidimo sąlygų nustatymą (DK 234-236 str.), procedūros ir terminų laikymąsi (DK 240-241 str.), drausminės nuobaudos parinkimą (DK 237-238 str.). Joks kitas kompetentingas subjektas spręsti dėl ieškovo atleidimo iš darbo, įskaitant ir tokį veiksmą reglamentuojančių procedūrų laikymąsi, neįvardintas nei BĮĮ, nei nuostatuose, nei tuo labiau VSĮ, kuris imperatyviai netgi draudžia tokią išimtinę tarybos kompetenciją perleisti kitoms institucijoms. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog kitaip aiškinant teisės normas būtų pagrindas taip pat daryti išvadą, jog dėl sprendimą dėl atleidimo kompetentingas spręsti subjektas iš esmės ne pats parenka nuobaudos rūšį, bet tik sprendžia klausimą dėl atleidimo iš darbo, kai tokią nuobaudą iš anksto parinko kitas nekompetentingas atleidimo klausimą spręsti subjektas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliančių argumentai, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, yra nepagrįsti.

Dėl terminų drausminei nuobaudai skirti

22. Atsakovės antru esminiu apeliacinių skundų argumentu tvirtina, kad terminas drausminei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi pažeidimams paaiškėjus 2016-10-28, ieškovas po mero sudarytos darbo grupės tyrimo 2016-11-28 ir ataskaitos dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų pateikimo 2017-02-14, atleistas iš pareigų savivaldybės tarybos sprendimu 2017-03-02. Teisėjų kolegija šiai apeliančių pozicijai nepritaria.

23. Pagal DK 241 str. 1 d., drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. DK 241 str. 1 d. nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudą darbuotojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per ši terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens.

24. Pasisakydama apeliaciniame skunde dėl termino drausminei nuobaudai skirti, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija vienu atveju teigia, jog pažeidimo faktas buvo aiškus 2016-10-28, gavus 2016-10-26 audito ataskaitą, tačiau buvo abejojama dėl pažeidėjo asmens. Kitu atveju teigia, jog pažeidimais buvo įtariamas būtent ieškovas. Atsakovė, taip pat laiko, jog meras, per protingą vieno mėnesio terminą, priėmė 2016-11-28 potvarkį M-93 dėl darbo grupės papildomam tyrimui atlikti sudarymo, pareikalavo ieškovo pasiaiškinti išdėstant savo poziciją ir dėl jų darbdavys pradėjo drausminės atsakomybės taikymo procedūras. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl jos išdėstytų aplinkybių, vieno mėnesio drausminės nuobaudos skyrimo termino pradžia turi būti pripažįstamas momentas, kai darbdavys gavo galutinę darbo drausmės tyrimo – mero sudarytos darbo grupės 2017-02-14 išvadą, kas reikštų, jog įstatymo vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti suėjo 2017-03-14 ir apeliantės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nebuvo praleistas. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbdaviui pažeidimas buvo aiškus 2016-10-26, gavus audito ataskaitą. Mero 2016-11-28 rašte, kuriuo reikalaujama pasiaiškinti, taip pat iš esmės nurodoma, kad jau yra nustatyti pažeidimai, atitinkamai išvardinamos vadovo (ieškovo) pareigos pagal teisės aktus ir taip iš esmės konstatuojama, kad pažeidimus padarė ne kas kitas, bet ieškovas, o sudaryta darbo grupė pateiks išvadas dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo ir rekomendaciją dėl drausminės nuobaudos skyrimo (2 t., 18-19 b. l.). Nurodyti pažeidimai siejami tik su ieškovo asmeniu bei tik jo pareigomis. Šie duomenys patvirtina, kad apeliantei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai jau iki 2016-11-28 rašto priėmimo, buvo aiškūs pažeidimai ir subjektas, galimai juos padaręs, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog priimant 2017-03-02 tarybos sprendimą, buvo praleistas naikinamasis ir imperatyvus vieno mėnesio terminas drausminei nuobaudai skirti (DK 241 str. 1 d.). Toks išaiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią būtent audito ataskaitos parengimo/pateikimo data teismų praktikoje paprastai ir laikoma darbo drausmės paaiškėjimo diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016), o ne 2016-11-28 mero potvarkiu sudarytos darbo grupės 2017-02-14 išvados pateikimo diena. Juo labiau, byloje nėra jokių įrodymų apie mero įsteigtos darbo grupės posėdžius, pasitarimus, atliktas analizes, vertinimus ar tyrimą, o tik pateikta kelių puslapių išvada, kurią teisėjų kolegija laiko 2016-10-26 audito ataskaitos santrauka (2 t., 9-13 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kodėl dėl papildomo tyrimo buvo apsispręsta tik po mėnesio nuo galimai padarytų pažeidimų paaiškėjimo, atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių objektyvių tokį poreikį patvirtinančių (pateisinančių) įrodymų (CPK 178 str.), todėl manytina, kad poreikis sudaryti komisiją ir termino (1 mėnesio) sudaryti komisijai protingumas aiškinamas abstrakčiais bei deklaratyviais teiginiais ir visiškai nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, darbdavys negalėjo paaiškinti, kas papildomo tyrimo metu buvo nustatyta kitaip, negu nustatė atliktas auditas dar 2016-10-26 pateiktoje ataskaitoje, be to, pati atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad 2017-02-14 pateikta išvada (nepasirašyta darbo grupės pirmininkės) buvo rekomendacinė, faktiškai neturinti realios juridinės galios, mero sudarytos komisijos sudarymą nereglamentuoja joks teisės aktas, sudaryti jos nebuvo privaloma. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad apeliantė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pažeidė DK 241 str. 1 d. įtvirtintą naikinamąjį vieno mėnesio terminą dėl ko drausminė nuobauda atleidimas iš darbo pagrįstai pripažinta kaip neteisėta vien šiais pagrindais, nes toks delsimas negali būti vertinamas kaip protingas, rūpestingas ir pateisinamas.

Dėl ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų ir drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo kriterijų

26. Pagal DK 234 straipsnį, darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė, o taip pat ir darbuotojo pareigų turinys ir apimtis, tokių pareigų nevykdymas (netinkamas vykdymas), paties darbuotojo kaltė, tai yra darbdavio ar trečiųjų asmenų esminės įtakos vykdant (netinkamai vykdant) pareigas nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-566-706/2015). Sprendžiant, ar darbo drausmės pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, kiekvieną kartą vertinama individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, atsiradusias pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009).

27. Apeliančių teigimu, ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai – atsisakymas dalyvauti projekte dėl ko įstaiga negavo 30533,76 Eur skiriamų asignavimų ir netinkamas savivaldybės tarybos patvirtintų įkainių fiziniais asmenims ir juridiniam asmeniui Vaikų ir suaugusiųjų užimtumo centrui taikymas, dėl ko mokykla negavo atitinkamai 900,47 Eur ir 6887,54 Eur pajamų, laikytini itin šiurkščiais, o parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 str., įvertintas skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumas ir svarbumas - ieškovas neteko įstaigos savininko (dalyvio) pasitikėjimo. Šiuos argumentus teisėjų kolegija vertina taip pat kritiškai.

28. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ieškovo atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytomis pozicijomis, kad dalyvauti projekte yra teisė, ne pareiga, tam reikalingi resursai, tarp jų ir žmogiškieji, o dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo konkrečioje programoje sprendžia vadovas (BĮĮ 3 str. 2 d.).  Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“ mokyklos treneriams tarifikavimo komisija yra nustačiusi darbo valandų skaičių, mokyklos paskirtis pagal nuostatus - sportinio ugdymo mokykla, tarifikacinė komisija skirsto krūvius pagal tai, kiek ir kokio lygio sportininkų ugdo treneris, vaikų grupės yra perpildytos, nuolat yra laukiančių eilėje, todėl ir buvo atsisakyta dalyvauti minėtame projekte, tačiau pasiūlyta tai daryti Vaikų jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrui. Nors atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir nurodo, kad ieškovas sprendimą dėl nedalyvavimo programoje priėmė per greitą laiko tarpą, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, kaip ilgametis įstaigos vadovas, žinojo konkrečius visų trenerių darbo krūvius, taikytiną griežtą reglamentavimą dėl trenerių darbo valandų ir tai, kad ne kartą kreipiantis į kompetentingą komisiją, dėl trenerių darbo krūvių padidinimo, juos padidinti buvo atsisakyta, remiantis tuo, kad toks padidinimas neatitiktų galiojančių tarifikavimo kriterijų (2 t., 77-100 b. l.). Atsakovės taip pat nurodo, jog po ieškovo atleidimo plaukimo mokykla dalyvauja šioje mokymo plaukti programoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, ar nepažeidžiami reikalavimai dėl trenerių darbo ir poilsio laiko reikalavimų, kaip ir neaišku, ar plaukimo mokyklos veikla ir vaikų grupės nėra perpildytos, ar nėra neadekvačių eilių, ar veikla vyksta sklandžiai. Vien tai, kad po ieškovo atleidimo plaukimo mokykla dalyvauja minimoje plaukimo programoje nereiškia, kad dalyvavimas joje buvo įstaigos ir (arba) ieškovo pareiga, ypatingai ir dėl to, kad nėra duomenų, jog dalyvauti tokioje programoje yra vertinga, kad nepažeidžiami kitų įstaigos auklėtinių ar trenerių interesai.

29. Vertinant atsakovių argumentą dėl netinkamų įkainių taikymo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovo pareigybės aprašymą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AP-62 „Dėl sporto mokyklų direktorių pareigybių aprašymo patvirtinimo“. Jame numatyta, kad ieškovas organizuoja plaukimo mokyklos „Delfinas“ veiklą, suderinęs su Kūno kultūros ir sporto skyriumi (4.1 punktas), be to, suderinęs su Kūno kultūros ir sporto skyriumi, nustato paslaugų kainas, įkainius ir tarifus, kuriuos tvirtina Savivaldybės taryba (4.11 punktas). Sutiktina su ieškovo argumentais, jog šiuo atveju, ieškovas jokios iniciatyvos, kad būtų pakeisti buvę iki 2015 m. spalio 29 d. įkainiai, neteikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų teikęs tarybai tvirtinti pakeistus įkainius, ar prieš pakeičiant įkainius, tokie konkretūs įkainiai būtų buvę suderinti su ieškovu. Nors atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ byloje pateikė elektroninį susirašinėjimą dėl derintų įkainių (2 t. 58-61, 145, 147-183 b. l.), tačiau iš šio susirašinėjimo ir jo priedų matyti, jog klausimas su ieškovu dėl įkainių pakeitimo (t. y. formuluočių pakeitimo) nebuvo sprendžiamas, buvo svarstoma dėl įkainių suapvalinimo. Pakeisti įkainius (t. y. įkainių formuluotes) be ieškovo žinios ėmėsi pati savivaldybė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad įkainiai buvo pakeisti Kūno kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva, ištrynus iš formuluotės reikšmingas frazes, apie tai visiškai neinformavus plaukimo mokyklos „Delfinas“, tuo pažeidžiant bendradarbiavimo principą, įkainių derinimo ir tvirtinimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011).

30. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pažeidimas dėl netinkamų įkainių taikymo, nurodytas nepagrįstai, kadangi nėra ieškovo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Atsakovo nurodomą žalą lėmė paties atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos netinkami veiksmai tvirtinant įkainius be išankstinio suderinimo su ieškovu ir papildomai - po įkainių patvirtinimo neinformavus apie tai ieškovo. Iš to seka, kad netinkamas darbdavio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elgesys (veiksmai) turėjo esminės įtakos ieškovo pareigų atlikimui dėl netinkamo įkainių taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-566-706/2015). Pabrėžtina ir tai, jog ieškovo iniciatyva žymi dalis nepriemokos buvo grąžinta (1 t., 155 b. l.).

31. Ieškovas atleistas DK 235 str. 2 d. 4 p. pagrindu – už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, aptartuose šios nutarties 28-30 punktuose. Akcentuotina, jog ne bet koks pažeidimas gali būti laikomas šiurkščiu. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011). Įvertinus išdėstytus argumentus dėl apeliančių nurodomų ieškovo padarytų darbo drausmės pažeidimų – atsisakymo dalyvauti projekte (nes trūko žmogiškųjų resursų ir kitų išteklių) bei netinkamo įkainių taikymo, kurie iš esmės netinkamai pritaikyti buvo dėl darbdavio kaltės, audito ataskaitoje nurodyti ieškovo darbo trūkumai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nelaikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Nors abi atsakovės pabrėžia, kad ieškovas prarado įstaigos savininko (dalyvio) pasitikėjimą, tačiau šiuo atveju, sprendžiamas klausimas ne dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų dėl pasitikėjimo praradimo, o dėl drausminės nuobaudos taikymo, kurią galima taikyti tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (sąlygoms). Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliančių argumentai dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

32. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Pakartotinio darbo drausmės pažeidimo nustatymas savaime nereiškia, kad darbuotojui dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Darbdavys, nustatęs, kad darbuotojas, turintis galiojančią drausminę nuobaudą, vėl pažeidė darbo drausmę, kiekvienu konkrečiu atveju turi svarstyti, kokią iš DK 237 straipsnio 1 dalyje išvardytų drausminių nuobaudų parinkti, atsižvelgdamas į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, ir parinkti kaip galima adekvačią drausminę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).

33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, vertinant paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumą padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis nuobauda buvo paskirta, t. y. ar nubaudimo apskritai ir parinktos nuobaudos griežtumo nelėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, pavyzdžiui, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos, dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, kreipimosi į valstybės institucijas dėl, darbuotojo nuomone, darbdavio padarytų teisės pažeidimų, kt. Byloje nustačius, kad nurodyto pobūdžio aplinkybės, galėjusios lemti konkrečios drausminės nuobaudos skyrimą, egzistavo, būtina padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566-706/2015).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą (pastabą) dėl to, kad mokyklos internetinė svetainė neatitinka teisės aktams, nors kitų biudžetinių įstaigų vadovams, kaip nurodo ieškovas, tokios drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, ir tokių duomenų byloje nėra, antroji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta atsižvelgiant į audito išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant paskirtos drausminės nuobaudos atitiktį DK įtvirtintiems kriterijams, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar pats darbdavys tokias pat aplinkybes, sudarančias drausmės pažeidimo sudėtį, vertina vienodai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad drausminių nuobaudų už analogišką pažeidimą griežtumo skirtumas (vienu atveju skirta švelniausia, o kitu – griežčiausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda) sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo darbo drausmės pažeidimas įvertintas neadekvačiai, pažeidžiant DK 238 straipsnyje nurodytus nuobaudos parinkimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2012). Be to, DK nuostatos, nustatančios darbuotojo pareigas tinkamai atlikti pavestą darbą, turi būti aiškinamos sistemiškai su DK 227 ir 229 straipsniuose įtvirtintomis darbdavio pareigomis. Tai yra darbo drausmę darbovietėje užtikrinti be kita ko, sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, tinkamai organizuojant darbuotojų darbą, rūpinantis darbuotojų poreikiais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017).

35. Ieškovas į bylą pateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad, atlikus auditą kitose sporto mokyklose, klubuose rasti analogiški apskaitos vedimo, patalpų naudojimo bei kitokie pažeidimai, kaip antai, Šiaulių sporto mokykloje „Dubysa“ (3 t., 18-39 b. l.). Tačiau, kaip matyti iš Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. liepos 22 d. potvarkio Nr. MP-72 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa“ direktoriui skirta drausminė nuobauda - pastaba, o įrodymų, apie tai, kad kiti vadovai buvo griežtai baudžiami atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nepateikė.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad drausminių nuobaudų už analogišką pažeidimą griežtumo skirtumas (vienu atveju skirta švelniausia, o kitu – griežčiausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda) sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo darbo drausmės pažeidimas V. B. atžvilgiu, įvertintas neadekvačiai, pažeidžiant DK 238 straipsnyje nurodytus nuobaudos parinkimo kriterijus. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad darbuotojo pareiga tinkamai atlikti pavestą darbą, aiškinama sistemiškai su DK 227 ir 229 straipsniuose įtvirtintomis darbdavio pareigomis – užtikrinti darbo drausmę darbovietėje, sudarant organizacines ir ekonomines sąlygas normaliam našiam darbui, tinkamai organizuojant darbuotojų darbą, rūpinantis darbuotojų poreikiais, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai ir pakankamai užtikrinta apeliantės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-915/2017).

37. Atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi viso priteisė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 242 Eur (31 Eur + 211 Eur) žyminio mokesčio ir 2571,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o turėjo priteisti 233 Eur (75 Eur + 158 Eur) žyminio mokesčio. Palikus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą nepakeistą, taip pat spręstinas 968 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovui atlyginimo klausimas.

38. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka dėl neteisingai apskaičiuoto mokėtino žyminio mokesčio. Nustatytina, jog mokėtinas žyminis mokestis yra 189 Eur (31 Eur + 158 Eur), todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina. Bylinėjimosi išlaidos: 189 Eur žyminio mokesčio, 2571,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme ir 968 Eur ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos ne iš vienos atsakovės – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, o iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis (atitinkamai po 94,50 Eur, 1285,62 Eur ir 484 Eur), kadangi abi atsakovės teikė atsiliepimus į ieškinį, apeliacinius skundus, atsakovė Šiaulių plaukimo mokykla „Delfinas“ naudojosi privataus advokato paslaugomis, t. y. ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su abiejų atsakovių veiksmais.

39. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

40. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas analizavo šalių pateiktus įrodymus dėl ieškovo V. B. atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo ir vertino įrodymų visetą, jų reikšmę ir iš visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

41. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 94,50 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1285,62 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 62 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių plaukimo mokyklos „Delfinas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus)  ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                      Egidijus Mockevičius

                                                                                                                             Irena Stasiūnienė

                                                                                                                             Rasa Bartašienė