Civilinė byla Nr. e2-917-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02145-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAS Development“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, byloje Nr. eB2-1035-866/2016 pagal ieškovo Danijos Karalystės piliečio S. N. pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „VAS Development“ iškėlimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkintas pareiškėjo Danijos Karalystės piliečio S. N. pareiškimas dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „VAS Development“ (toliau – BUAB „VAS Development“) iškėlimo – UAB „VAS Development“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas P. P.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d.

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. kovo 3 d. gautas atsakovės BUAB „VAS Development“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties bei prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl šios teismo nutarties paduoti. Prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė UAB „VAS Development“ nebuvo informuota apie pradėtą teisminį procesą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes faktiškai veiklą vykdo Danijoje. Šiuo metu Danijoje yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje UAB „VAS Development“ yra pareiškusi 77 000 Eur reikalavimą Danijos Karalystės piliečio S. N. atžvilgiu. UAB „VAS Development“ direktorius B. S. G. bankroto administratoriaus pranešimą apie jau iškeltą įmonei bankroto bylą ir įsakymą dėl įmonės dokumentų pateikimo gavo tik 2016 m. vasario 9 d. Kadangi UAB „VAS Development“ direktorius yra Danijos pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, gautus dokumentus jis turėjo išversti į jam suprantamą kalbą. Gavęs bankroto administratoriaus dokumentų vertimus, įmonės direktorius kreipėsi į advokatus Lietuvoje dėl įmonės pažeistų teisių gynimo. P. S. N., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, nes nutylėjo faktą, kad jo atžvilgiu Danijoje nagrinėjama byla bei, kad faktiškai atsakovė veiklą vykdo Danijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „VAS Development“ prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo ir gražino atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1425-186/2015).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl UAB „VAS Development“ bankroto bylos iškėlimo priėmė 2015 m. gruodžio 22 d., minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 5 d. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei siųsti jos buveinės registracijos adresu: Naugarduko g. 3, Vilniaus m. sav., Vilniaus m.

Teismas konstatavo, kad nors atsakovė ir nurodo, kad UAB „VAS Development“ veiklą vykdo Danijoje, tačiau minėta įmonė registruota Lietuvos Respublikoje, kur yra deklaruota įmonės buveinės vieta.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad nuo nutarties iškelti UAB „VAS Development“ bankroto bylą praėjo daugiau nei du mėnesiai, be to, atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę būklę ir paneigtų teismo išvadas apie įmonės nemokumą, sprendė, jog atsakovės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkintinas (CPK 78 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB „VAS Development“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, t. y. į tai, kad pats pareiškėjas S. N., žinodamas, jog atsakovės veikla faktiškai vykdoma Danijoje, šią aplinkybę nuslėpė, ko pasėkoje atsakovė nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie pradėtą teisminį procesą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.

2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų atsakovės prašyme atnaujinti procesinį terminą nurodytų aplinkybių, susijusių su galimu pareiškėjo piktnaudžiavimu, kai siekiant išvengti skolos atsakovei sumokėjimo teikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos kreditorei (atsakovei) iškėlimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės vadovas yra Danijos pilietis, todėl dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, jo susipažinimas su bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais dėl objektyvių priežasčių užtruko.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės UAB „VAS Development“ prašymą atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

Atsakovė, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo nebuvo įvertintos svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas S. N., kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „VAS Development“ iškėlimo, galimai buvo nesąžiningas, nes nutylėjo aplinkybes apie tai, kad faktiškai įmonės veikla vykdoma Danijoje, todėl procesinių dokumentų įteikimas šiai įmonei Lietuvoje nėra galimas.

Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl šių aplinkybių reikšmės praleisto procesinio termino atnaujinimui, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams paduoti (CPK 338 straipsnis). Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 22 d. priimta nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „VAS Development“ bankroto bylą. Priimta teismo nutartis tą pačią dieną buvo įkelta elektroninėje teismų sistemoje (EPP), kitą dieną išsiųsta susipažinti bylos šalims. Atsakovei UAB „VAS Development“ teismo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo išsiųsta jos registruotos buveinės adresu Naugarduko g. 3, Vilniaus m. sav., tačiau grįžo neįteikta su žyma, kad siunta nebuvo atsiimta. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „VAS Development“ buveinės adresas iki šiol nėra pakeistas ir yra įregistruotas patalpose, adresu Naugarduko g. 3, Vilniaus m. sav., kur ir buvo siųsti ieškovo Danijos Karalystės piliečio S. N. pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą su pareikimu dėl bankroto bylos UAB „VAS Development“ iškėlimo bei teismo nutartis iškelti šiai įmonei bankroto bylą. Atsakovė, tvirtindama, kad jos faktinė buveinės vieta yra Danijos Karalystėje, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šioje užsienio valstybėje ji vykdo veiklą bei turi pakankamai turto (lėšų) kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui. Apeliacinio teismo vertinimu, vien atsakovės pateiktas 2016 m. kovo 2 d. Danijos Karalystės advokato patvirtinimas apie tai, kad jis 2013 m. kovo 11 d. pateikė Danijos teismui ieškinį dėl 77 000 Eur priteisimo iš Danijos Karalystės piliečio S. N., neįrodo, kad faktiškai atsakovės UAB „VAS Development“ veikla vykdoma užsienio valstybėje. Juo labiau, byloje nepateikta oficialių Danijos Karalystės kompetentingo teismo dokumentų apie šio teisminio procesą eigą nuo 2013 m. kovo 11 d. iki šiol.

Priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, ieškovas S. N. pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad remiantis viešai skelbiama informacija gali būti, jog UAB „VAS Development“ direktorius B. S. G. yra išvykęs į Danijos Karalystę bei faktiškai Lietuvoje jokios veiklos nevykdo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, šias ir kitas byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes įvertino bei padarė išvadą, kad UAB „VAS Development“ nuo 2007 m. nevykdo Lietuvoje jokios veiklos, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, kas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė yra nemoki. Nurodytų aplinkybių pagrindu atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, galimai veikė nesąžiningai.

Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškovas siekė išvengti skolinių įsipareigojimų atsakovei, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Kaip jau buvo minėta, vien atsakovės pateiktas 2016 m. kovo 2 d. Danijos Karalystės advokato patvirtinimas apie Danijos Karalystėje paduotą ieškinį S. N. atžvilgiu nepaneigia atsakovės įsipareigojimų šiam kreditoriui, kurie nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienai nebuvo nuginčyti. Be to, bankroto bylos įmonei, kuri turi debitorinių įsiskolinimų ir yra pareiškusi ieškinį dėl jų išieškojimo, iškėlimas jos materialiojo teisinio santykio su įmonės skolininku nepakeičia ir nenutraukia bei neužkerta kelio bankrutuojančios įmonės administratoriui tęsti pradėtą priverstinį skolų išieškojimo procesą.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą (2015 m. gruodžio 22 d.) iki atsakovės atstovo kreipimosi į teismą su atskiruoju skundu ir prašymu dėl procesinio termino atnaujinimo (2016 m. kovo 3 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai, kas patvirtina, jog terminas atskirajam skundui dėl šios teismo nutarties paduoti praleistas ženkliai. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės direktoriui gavus bankroto administratoriaus dokumentus (2016 m. vasario 9 d.) užtruko jų vertimų darymas į jam suprantamą kalbą ir tai turėjo įtakos atsakovės vadovo galimybėms kuo operatyviau sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu bei kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su atskiruoju skundu, nelaikytinos objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleisto procesinio termino atnaujinimui. Juo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančio atsakovės direktoriaus B. S. G. 2016 m. vasario 16 d. elektroninio laiško, atsiųsto Vilniaus apygardos teismui, jis suprato, kad UAB „VAS Development“ atžvilgiu yra nagrinėjama bankroto byla pagal Danijos piliečio S. N. pareiškimą, kuriam įmonė skolinga. Tokioje situacijoje, kai įmonės vadovui yra žinoma apie pradėtą bankroto procesą įmonės atžvilgiu ir ketinama tokią procedūrą užginčyti, teisinės pagalbos teikimo sutarties su Lietuvoje paslaugas teikiančiu advokatu sudarymui nėra reikalinga į lietuvių kalbą išversti teismo procesinius dokumentus, kadangi advokatas pats turi galimybę operatyviai susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir joje priimtais teismo sprendimais. Be to, Lietuvoje registruotos įmonės vadovas privalo žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktų juridiniam asmeniui bei jo valdymo organams keliamus reikalavimus ir teisines pareigas, o jų nežinojimas neatleidžia nuo galimų neigiamų teisinių padarinių. Taigi, net ir išnykus apelianto nurodomoms priežastims, kad įmonė Lietuvoje nevykdė veiklos ir jos valdymo organui nebuvo žinoma informacija apie bankroto bylos įmonei inicijavimą bei iškėlimą, dėl kurių praleistas procesinis terminas atskirajam skundui paduoti, 2016 m. vasario 9 d. gavęs informaciją apie bankroto bylos iškėlimą, įmonės vadovas nepateisinamai ilgai uždelsė kreiptis į teismą su atskiruoju skundu bei prašymu atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui paduoti (23 dienas), įstatyme nustatytą 7 dienų terminą kreiptis su skundu nuo sužinojimo apie teismo nutarties priėmimą dienos viršydamas daugiau kaip tris kartus. Tokio šalies procesinio elgesio bankroto byloje, kurioje procedūros turi būti vykdomos ypatingai skubiai, nepateisina apelianto nurodomos aplinkybės, kad įmonės vadovas nesuprato gauto teismo procesinio dokumento turinio ir turėjo pasirūpinti procesiniu atstovavimu byloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

           n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                            Artūras Driukas