Civilinė byla Nr. e2A-59-538/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03186-2019-1

   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.4.2.13; 2.4.4.9; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilvina“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilvina“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektas“ dėl niekinių sandorių pasekmių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė I. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė ,,Pamario statiniai“, R. M., L. V., S. R., K. K., uždaroji akcinė bendrovė ,,Marganda“, A. B. (A. B.), V. B., akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“, G. M. paslaugų įmonė, V. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti UAB ,,Projektas“ 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą Nr. 22302431 dėl inžinerinių kiemo statinių: kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (5k), tvoros (1k), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo į atskirus daiktus ir panaikinti kiemo aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančių iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuaro 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją bei UAB ,,Projektas“ nuosavybės teises į juos, atstatant kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (k1), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. 4400-16-18-0091, teisinę registraciją ir pripažįstant UAB ,,Projektas“ nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2 226 kv. m; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei ir tretiesiems asmenims L. V., S. R., K. K., UAB „Marganda“, A. B., V. B., ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, nes minėti asmenys valdo šiame sklype esančius statinius. Trečiajam asmeniui R. M. priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), su statiniais, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Anksčiau minėti žemės sklypai sudarė vieną bendrą sklypą, tačiau R. M. jai priklausančią sklypo dalį atsidalijo iš bendrosios nuosavybės. Minėtuose sklypuose buvo įrengti inžineriniai kiemo statiniai: kiemo aikštelė (k4), rezervuaras (k5), tvora (k1 ), tvora (k2) ir vartai (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Statiniai). Statiniai 2017-06-12 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra užregistruoti UAB ,,Projektas“ vardu, kaip nupirkti iš UAB ,,Pamario statiniai“. Bylos eigoje atsakovė Statiniams atliko naujus kadastrinius matavimus ir juos padalijo į atskirus daiktus: kiemo aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 kadastrinių matavimų byla), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurią pardavė R. M.; aikštelę 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą 2k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančią iš tvoros 2k1, tvoros 2k2 ir vartų 2k3, rezervuarą 3k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę 4k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelę 5k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2019-06-18 kadastrinių matavimų byla), pateikdama VĮ „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Padalijimas ir padalytų daiktų kadastro duomenys buvo įrašyti pagal atsakovės prašymą ir jos pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Nurodė, jog po vienos kiemo aikštelės (k4), kurios plotas buvo 3283 kv. m. padalijimo į 4 atskiras aikšteles, jų bendras plotas buvo padidintas iki 3769 kv. m., t. y. 486 kv. m. VĮ ,,Registrų centras“ rašte pateikė nuomonę, kad aikštelės plotas padidėjo dėl skirtingo matavimo tikslumo. Tokia išvada būtų tikėtina, jei aikštelių konfigūracija ir išsidėstymas būtų sutapęs su jų faktiniu išsidėstymu, tačiau taip nėra. Teigė, jog pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų byla yra netiksli, joje nurodyti duomenys yra klaidingi, juos darant buvo vadovautasi negaliojančiais žemės sklypo kadastriniais matavimais, todėl tokie kadastriniai matavimai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog nesilaikyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, statinių fizinės ribos nesutampa su kadastriniuose matavimuose nurodytomis ribomis, nebuvo naudojama geodezinė nuotrauka. Kadangi duomenys apie daiktą į registrą įrašomi pagal kadastrinių matavimų bylą, o ne jos dalis, tai nustačius, kad dalis kadastrinių matavimų byloje nurodytų duomenų yra neteisinga, tai ir padalijimo pagal ją negalima laikyti teisėtu. Kiemo statinių padalijimas į atskirus daiktus, kaip vienašalis sandoris, pažeidžia ieškovės teises dėl to, kad nepagrįstai padidinamas aikštelių plotas, t. y. padidinamas pats daiktas, jos formos yra nurodytos išsidėsčiusios ten, kur yra ieškovės naudojama žemės, nors faktiškai jų ten ir nėra, tokiu būdu siekiant įgyti teises pretenduoti į ieškovės valdomą žemę. Nurodė, jog padalijimo sandoriu pažeidžiamos ieškovės teisės dėl to, kad siekiama įteisinti didesnį daiktą ir jo išsidėstymą toje vietoje, kur jo nėra. Todėl sprendimas padalinti Statinius į šešis atskirus daiktus prieštarauja viešajai tvarkai. Sprendimas padalinti daiktą yra vienašalis atsakovės sandoris, kuriuo buvo siekiama piktnaudžiauti procesu, sudaryti kiek įmanoma daugiau kliūčių, kad procesas užsivilkintų ir įteisinti didesnio ploto daiktą ir kitokios konfigūracijos nei faktinis. Dėl tokio padalijimo sukuriant naujus daiktus, neatitinkančius realių, UAB ,,Projektas“ siekia užvaldyti žemę, taip pažeisdamas visų žemės naudotojų teises, trukdo naudotis žeme. Papildomai nurodė, jog aikštelės 1k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-28 kadastrinių matavimų byla), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir perleistos R. M. atidalijimas neginčijamas, tačiau patikslinamas likusio aikštelės plotas iš turėtos atimant atidalintą R. M., t. y. mažinamas iki 2 226 kv. m (3 283 – 1 057).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos 

3.1.                      Objektyvių duomenų, jog kadastrinių matavimų byla parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar panaudojant netikslius (neteisingus) duomenis, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).

3.2.                      Duomenų, jog šis registrų tvarkytojo sprendimas nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, nėra. Ieškovė objektyvių duomenų, jog kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų byloje nepateikė, o vien iš ieškovės pateiktos 2019 m. balandžio 11 d. geodezinės nuotraukos tokių išvadų padaryti negalima.

3.3.                      Ieškovė duomenų, jog jai trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu sklype (statiniu ar jo dalimi, patalpomis statinyje ar kt.), nepateikė, trukdymo naudotis jai priklausančiu turtu neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu valstybinės žemės nuomos santykiai nėra šitos bylos dalykas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnis), pažymint, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

3.4.                      Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės 2019 m. lapkričio 5 d. prašymas įregistruoti daiktines teises į padalintus Statinius turėjo įtakos kitų, ne atsakovės, asmenų teisėms ir pareigoms. Visuma pateiktų duomenų patvirtina, jog atsakovei Statiniai (iki padalijimo) priklausė nuosavybės teise, atsakovė viešo registro tvarkytojui pateikė prašymą dėl Statinių padalijimo į atskirus daiktus pagal matininko 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylą, viešajame registre patikslinti nekilnojamųjų daiktų kadastriniai duomenys ir įregistruoti atskiri nekilnojamojo turto objektai.

3.5.                      Ieškovė byloje nepaaiškino, kaip atsakovės atlikti veiksmai pažeidžia UAB ,,Bilvina“ teises, kaip ir nepagrindė, kokias teisines pasekmes ieškovei turėtų jos reikalavimų patenkinimas.

3.6.                      Be to, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, jog aikštelės (k4) plotas sumažėjo iki ieškovės prašomo nustatyti dydžio nepateikė, tokiu būdu reikalavimo pagrįstumo neįrodė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

3.7.                      Ieškovė byloje objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie Statinių padalijimo neteisėtumą nepateikė, iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, kaip Statinių padalijimas pažeidžia ieškovės, kuri yra Sklypo nuomininkė, teisę naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovės pozicija prieštaringa, ieškovė nesutinka su atlikta Statinio padalijimo teisine registracija, tačiau registrų tvarkytojo sprendimų neginčija, priešingai, mano, jog VĮ Registrų centras neatliko neteisėtų veiksmų.

3.8.                      Pažymėtina, jog teisė ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinį teisme įstatymų nustatytais atvejais suteikta prokurorui, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir kitiems asmenims (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis) ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus teises bei interesus. Ieškovei tokia teisė nesuteikta. Dėl to ieškovės argumentai, jog po padalijimo sukuriant naujus daiktus, buvo pažeistos kitų žemės naudotojų teisės, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti jas ginti ir (ar) veikti ir kitų asmenų vardu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Sprendimas padalinti daiktą į atskirus daiktus yra vienašalis sandoris, kuris neįforminamas specialiu dokumentu, o tiesiog toks sprendimas atspindimas pateikiant prašymą atlikti administracinę įregistravimo procedūrą. Ieškiniu ginčijamas prašymas kaip vienašalio sandorio išraiška, o ne kaip administracinės procedūros inicijavimo dokumentas.

4.2.                      Iš esmės yra ginčijamas daikto padalijimas, o ne jo registravimas. Jo registravimo panaikinimo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio - padalijimo panaikinimo, todėl ieškiniu nebuvo ginčijamas administracinės procedūros - įregistruoti vietoje vieno daikto kelis, atlikimas, o buvo ginčijamas sandoris, kuriuo buvo vietoje vieno daikto sukurti keli.

4.3.                      Teismas yra neteisus, teigdamas, kad byloje nėra duomenų, jog prašymo pagrindu pakito kitų asmenų teisės ir pareigos ir kad ieškovė tokių duomenų į bylą nepateikė, tokie įrodymai byloje yra ir juos pateikė būtent ieškovė. Padalijus aikštelę į kelias jos plotas ženkliai padidėjo nuo 3 283 m2 iki 3 769 m2, t. y. 486 m2 (14,8 %), kas matyti iš kadastrinių duomenų.

4.4.                      Matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o pagal geodezinę nuotrauką ir antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nepakanka duomenų tokiai išvadai padaryti. Jau vien minėtas faktinių aplinkybių turinys, kuriame atspindėtas ginčo teritorijoje esantys objektai, akivaizdžiai parodo, kad šis dokumentas yra tiesiogiai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, priešingai nei teigia teismas, nes jame atsispindi ir aikštelių išsidėstymo faktinė padėtis. Geodezinė nuotrauka yra oficialus rašytinis įrodymas, kuris parodo faktinį aikštelių išsidėstymą, nes tik geodezinėje nuotraukoje yra atspindima faktinė padėtis, o ją daro tik įgalioti matininkai.

4.5.                      Ieškovė įrodė, kad aikštelė yra mažesnio ploto, nei įregistravo atsakovė, tačiau atsakovės net neįrodinėjo, jau nekalbant apie įrodymą, kad aikštelė yra tokio ploto, kokį įsiregistravo po padalijimo. Teismas į tokius apeliacinės instancijos aiškinimui nekreipė dėmesio ir jais nesivadovavo, todėl kadastriniai matavimai yra netinkami, neteisingi, netgi melagingi, neatitinka jiems keliamų reikalavimų, todėl ir atidalijimas pagal juos yra neteisėtas.

4.6.                      UAB „Projektas“ po padalijimo pasididinus aikštelių plotą ir pakeitus jų konfiguraciją dokumentuose, nurodant jų formą ir dydį, kuris neatitinka faktinio vietoje, turi tiesioginės neigiamos įtakos ne tik ieškovei, bet ir kitiems žemės sklypo nuomininkams, nes sumažina jų galimybes naudotis išsinuomota žeme, padidėja užstatytas žemės sklypo plotas, tik teismas kažkodėl to nenori matyti. Tas trukdymas buvo įrodinėjamas visą bylos nagrinėjimo laiką, apie tai buvo pasisakyta visuose procesiniuose dokumentuose, todėl nesuprantami teismo teiginiai, kad ieškovė šios aplinkybė neįrodinėjo.

4.7.                      Kai ginčas dėl daikto yra teisme, tai daikto parametrus nustatinėja teismas, o ne registro tvarkytojas, priešingai nei teigia teismas, todėl tai yra paprastas matematinis skaičiavimas, kurį atlikti gali teismas ir pritaikius restituciją būtent teismas nustato kiek ir kokia apimtimi restitucija pritaikoma, todėl tai yra teismo, o ne registro tvarkytojo prerogatyva nustatyti daikto parametrus po restitucijos pritaikymo.

4.8.                      Akivaizdūs ieškovės teisių pažeidimai dėl UAB „Projektas“ atlikto aikštelių padalijimo, kuris pilnai gali būti apgintas patenkinus ieškinį, nes ginčijamas prašymas kaip vienašalis sandoris sukėlė teisines pasekmes ieškovei, byloje yra akivaizdūs duomenys, kad atidalijimas yra padarytas neteisėtai. Visi teismo argumentai, kuriais teismas rėmėsi atmesdamas ieškinį, yra paneigti byloje esančiais įrodymai ir apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Tokiu neteisėtu sprendimu teismas įteisino UAB „Projektas'“ neteisėtą savo aikštelių ploto pasididinimą, kas suteikia teisę UAB „Projektas“ pretenduoti į didesnę žemės sklypo dalį naudojimuisi ir ypač į tą dalį sklypo, kur faktiškai aikštelių nėra, tačiau UAB „Projektas“ jas nusibraižė ir įregistravo, ir kuri skirta tik ieškovės asmeniniam naudojimui.

4.9.                      Panaikinus ginčijamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinį tenkinti, atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas: iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių, kaip kad prašoma ieškiniu.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Akivaizdu, kad ir pats ieškovas sutinka su tuo, kad inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padalijimas į atskirus daiktus yra kilęs ne iš teisinės registracijos, o būtent iš matininko G. M. atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. spalio 28 d. parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo ginčyti atsakovo Registrų centrui pateiktą 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą. Prašymas turėtų būti atmestas arba byla šioje dalyje nutraukta, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

5.2.                      Teisės aktai nesuteikia teisės kadastro tvarkytojui tikrinti, ar matininko kadastro duomenų byloje užfiksuoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys atitinka vietoje esančią faktinę šio nekilnojamojo daikto būklę. Kaip minėta, už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos parengęs asmuo.

5.3.                      Nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija nesukuria asmenims nuosavybės teisių, todėl teismine tvarka turi būti ginčijami nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai ir (ar) pati nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus.

5.4.                      Dėl ieškovo reikalavimo dalies, kuria yra prašoma atstatyti kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (kl), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir pripažinti UAB 11Projektas nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2226 kv. m, pažymi, kad toks kiemo aikštelės k4 ploto tikslinimas reiškia nekilnojamojo daikto kadastro duomens keitimą. NTKĮ 12 straipsnyje nurodyta, jog dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui turi būti pateiktas prašymas, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla bei dokumentai, nurodyti NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje. NTRĮ 22 straipsnyje yra nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių aktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Projektas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1.                      UAB „Projektas“ prašymas yra formalus dokumentas administracinei procedūrai pradėti, nenustatantis niekam jokių pareigų, nors ir išreiškiantis pareiškėjo valią, tačiau nelaikytinas sandoriu. Sprendimą pakeisti ar nepakeisti Statinių kadastro duomenis priima tik Kadastro tvarkytojas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovė, nepatenkinta Kadastro tvarkytojo priimtu sprendimu patenkinti UAB „Projektas“ 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo jį skųsti privaloma ikiteismine tvarka Centriniam registratoriui Nekilnojamojo kadastro įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti prašymą yra prieštaringas, nes ieškovė sutinka su Kadastro tvarkytojo sprendimu pakeisti Statinių kadastro duomenis, tačiau nesutinka su atsakovės pateiktu prašymu, nors materialines teisines pasekmes sukelia Kadastro tvarkytojo priimtas sprendimas tenkinti ginčijamą prašymą, o ne pats prašymas.

6.2.                      Ginčo

6.3.                      Toks ginčas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes administracinio pobūdžio ginčai dėl statinių kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą, jų keitimo, taisymo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (NTRĮ 30 straipsnio 2 dalis). Administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

6.4.                      Teismas negali pažeisti diskrecijos teisės ir atlikti teismui nepriskirtinų funkcijų, nes priešingai aiškinant būtų įteisinta nauja nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir jų registravimo Nekilnojamojo turto registre tvarka, t. y. visi asmenys įgytų teisę dėl šių administracinių procedūrų iš esmės neatlygintinai kreiptis į teismą, apeinant matininkų ir Kadastro tvarkytojo mokamas paslaugas.

6.5.                      Ieškovė nėra ir niekada nebuvo Statinių savininkė, ji ir nesiekia tapti Statinių savininke, todėl neįmanoma suprasti, kaip Statinių kadastriniai matavimai galėjo paveikti jos subjektyvias teises, tuo labiau, kad ji pati teigia, jog UAB „Projektas“ jokių statybos darbų neatliko ir papildomo kiemo aikštelės ploto nepastatė.

6.6.                      Ieškovė, paslėpusi po žemėmis dalį kiemo aikštelės, išsikvietė geodezininkus ir prašė geodezinėje nuotraukoje užfiksuoti objektus, esančius ant žemės paviršiaus, būtent todėl geodezinėje nuotraukoje kiemo aikštelė buvo atvaizduota sumažėjusi ir būtent todėl kiemo aikštelės fizinės ribos, atvaizduotos Statinių kadastrinių matavimų bylose, skiriasi nuo ribų, atvaizduotų geodezinėje nuotraukoje. Apskritai tokie ieškovės veiksmai, siekiant paveikti teismą, nurodant teismui melagingus faktinius duomenis, laikytini oficialių duomenų klastojimu.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

7.1.                      Ieškovė duomenų, jog jai trukdoma naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu Sklype, nepateikė, trukdymo naudotis jai priklausančiu turtu neįrodinėjo.

7.2.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentais, kad teismas atmesdamas ieškinį paneigė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nes ieškovė nenurodo, kokį konkrečiai rašytinį įrodymą teismas paneigia, be to, nepateikti objektyvūs duomenys, jog kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškinyje nenurodyta, kokie teisės aktai pažeidžia ieškovo teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams skundžiamo sprendimo motyvams.

Faktinės aplinkybės

12.       Nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB ,,Pamario statiniai“ pardavė, o UAB ,,Projektas“ nuosavybės teise įgijo kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos sudarė kiemo aikštelė (k4) plotas 3 283,00 kv. m, rezervuaras (k5) tūris 50 kub. m, tvora (k1) plotas 146 kv. m, tvora (k2) plotas 140 kv. m, vartai (k3) plotas 5 kv. m. (toliau visi kartu – Statiniai (daiktas2)). Sutarties 2.3 punkte nurodoma, jog NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, sutinka, kad UAB ,,Pamario statiniai“ perleistų Statinius, o sutarties 2.5 punkte nurodoma, jog remiantis teisiniu reglamentavimu (sutarties 2.4 punktas) valstybinės žemės nuomos sutartis su asmeniu, kuris įsigys Statinius, esančius valstybinėje žemėje (Sklype), nebus sudaroma. Atsakovė UAB ,,Projektas“ padalijo jai nuosavybės teise priklausančius Statinius į atskirus nekilnojamojo turto vienetus – 2019 m.. lapkričio 5 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui prašydama registruoti išskaidytus Statinius, pateikė kadastro duomenų bylas. Po padalijimo atsakovei nuosavybės teise registruoti: kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1k, plotas 840 kv. m; kiti inžineriniai statiniai – Tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 2k, ilgis 164,06 m; kiti inžineriniai statiniai – Rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3k, tūris 50 kub. m; kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 4k, plotas 1 556 kv. m; kiti inžineriniai statiniai – Kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 5k, plotas 320 kv. m, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. birželio 18 d. kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.), bei kiti inžineriniai statiniai – Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 1k, plotas 1 053 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini), pagal 2019-10-28 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (matavimus atliko G. M.). 2019-11-07 pirkimo –pardavimo sutartimi UAB ,,Projektas“ pardavė, o R. M. nuosavybės teise įgijo kitus inžinerinius statinius – Aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane 1k).

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

13.       Apeliantė teigia, kad sprendimas padalinti daiktą į atskirus daiktus yra vienašalis sandoris, kuris neįforminamas specialiu dokumentu, o tiesiog toks sprendimas atspindimas pateikiant prašymą atlikti administracinę įregistravimo procedūra. Ieškiniu ginčijamas prašymas kaip vienašalio sandorio išraiška, o ne kaip administracinės procedūros inicijavimo dokumentas. Apeliantės argumentai atmestini.

14.       CK 1.63 straipsnio 3-5 dalyse nustatyta, kad vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka. Vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei.

15.       Kaip byloje nustatyta, UAB „Projektas“ prašymu prašė VĮ Registrų centras įregistruoti pasikeitusius statinių kadastro duomenis, prašyme nėra nustatyta jokių pareigų nei pačiai atsakovei UAB „Projektas“, nei VĮ Registrų centras. Prašymas užpildytas ir pateiktas VĮ Registrų centras. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, prašymas yra reikalingas VĮ Registrų centras tam, kad galėtų pradėti administracinę procedūrą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi UAB „Projektas“ prašymas nelaikytinas vienašaliu sandoriu, nes nesukuria teisių ir pareigų pareiškėjui, jo pagrindu prasideda atitinkami procesai, šiuo atveju administracinės procedūros, todėl ieškovės ginčijamas prašymas negali būti pripažintas negaliojančiu arba panaikintas.

16.       Apeliantė teigia, kad registravimo panaikinimo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio - padalijimo panaikinimo, todėl ieškiniu nebuvo ginčijamas administracinės procedūros - įregistruoti vietoje vieno daikto kelis, atlikimas, o buvo ginčijamas sandoris, kuriuo buvo vietoje vieno daikto sukurti keli daiktai.

17.       Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija daugiau reikšminga išviešinimo tikslais. Aiškindamas ir taikydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009).

18.       Taigi registracija gali būti panaikinama, jeigu yra pažeistos atitinkamos procedūros arba panaikinamas pagrindas, kuriuo remiantis atlikta teisinė registracija. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad teisinės registracijos pagrindas yra 2017 m. birželio 12 d. Sutartis, kuria atsakovė įgijo nuosavybės teises į atitinkamus objektus. Byloje nėra duomenų, jog minėta Sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar panaikinta. Taip pat nenustatyta pažeidimų atliekant teisinę registraciją, jokių teisinės registracijos pažeidimų nenurodė ir ieškovė, todėl naikinti teisinę registraciją nėra teisinio pagrindo.

19.       Dėl ieškovo reikalavimo dalies, kuriuo yra prašoma atstatyti kiemo aikštelės (k4), rezervuaro (k5), tvoros (kl), tvoros (k2) ir vartų (k3), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ir pripažinti UAB „Projektas“ nuosavybės teises į juos, nustatant, kad kiemo aikštelės (k4) plotas yra 2 226 kv. m, pažymėtina, kad teisinė registracija nesukuria nuosavybės. Kaip minėta, nuosavybė atsiranda įstatyme nustatytais pagrindais. 2017 m. birželio 12 d. sutartis nėra pripažinta negaliojančia ir nepanaikinta, todėl nuosavybės teisės naikinti nėra pagrindo. Inžinerinio statinio padalijimas į atskirus daiktus yra kilęs ne iš teisinės registracijos, o iš atliktų kadastrinių matavimų ir jų pagrindu parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų.

20.       Apeliantė teigia, kad kai ginčas dėl daikto yra teisme, tai daikto parametrus nustatinėja teismas, o ne registro tvarkytojas, priešingai nei teigia teismas, todėl tai yra paprastas matematinis skaičiavimas, kurį atlikti gali teismas ir pritaikius restituciją būtent teismas nustato, kiek ir kokia apimtimi restitucija pritaikoma, todėl tai yra teismo, o ne registro tvarkytojo prerogatyva nustatyti daikto parametrus po restitucijos pritaikymo.

21.       CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

22.       Taigi restitucijai taikyti reikia, kad būtų nutraukta sutartis ir tada šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Patikslintame ieškinyje nenurodyta, kokia sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ar nutraukta bei kam ir kas turėtų būti grąžinama, nes patikslinto ieškinio dalykas yra susijęs tik su Statinių teisinės registracijos panaikinimu bei kiemo aikštelės, kaip nekilnojamojo daikto, suformavimo iš naujo, tačiau pakeičiant anksčiau buvusius kiemo aikštelės kadastro duomenis, sumažinant jos buvusį plotą.

23.       Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas atmesdamas ieškinį paneigė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus.

24.       Apeliantė nenurodė, kokį rašytinį įrodymą teismas paneigė, bet to, kaip minėta, nepateikti objektyvūs duomenys, jog kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškinyje nenurodyta, kokie teisės aktai pažeidžia ieškovės teises.

25.       Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019 43 punktą). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006).

27.       Taigi teismas nagrinėja bylą pagal reikalavimus, kuriuos pareiškė ieškovė. Kaip minėta, teismas negali peržengti ieškovės reikalavimų ribų, kadangi nagrinėjama byla nėra viešojo intereso byla, todėl pasisakyti dėl kitų aplinkybių, dėl kurių nėra pareikšti reikalavimai CPK nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

28.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Atsakovė UAB „Projektas“ pateikė duomenis, kad patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos jai priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilvina“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Projektas“ 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Irma Čuchraj

Erika M

Almantas Padvelskis