Administracinė byla Nr. A-516-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00906-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės infektologė jam paskyrė gydymą (duomenys neskelbtini) vaistais (duomenys neskelbtini), kurie skirti gerinti (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie skirti mažinti (duomenys neskelbtini) mastą organizme. Pradėjus vartoti minėtus vaistus pareiškėjui sumažėjo rizika susirgti bet kuria (duomenys neskelbtini) liga, sumažėjo mirties nuo šios ligos rizika. Pareiškėjui gydymas buvo paskirtas 2018 m. vasario 8 d., tačiau nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Alytaus PN administracija jam vaistų nedavė. Pareiškėjas pabrėžė, kad jei vaistai negeriami tris dienas iš eilės, vaistų efektyvumas sumažėja 70 procentų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sutriko miegas.

3.       Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad gydytoja jam išaiškino, jog, nevartojant vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kartu, jie nėra veiksmingi, kyla pavojus gyvybei.

4.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, vaistų (duomenys neskelbtini) poreikis padidėjo iki trijų kartų lyginant su ankstesniais metais. Padidėjus vaistų (duomenys neskelbtini) paskyrimo kiekiams, jų buvo užsakinėjama daugiau. 2018 m. vasario mėnesį buvo užsakytos 6 dėžutės ir to pakako, 2018 m. balandžio 4 d. užsakytos 9 dėžutės, bet, pastebėjus, kad vaistų pritrūks, užsakyta papildomai. Užsakymo metu tiekėjas vaistų neturėjo. Į Alytaus PN vaistai pristatyti gegužės 2 d. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaisto (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje ir kad Alytaus PN neturės šių vaistų, todėl pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytoją dėl vaistų pakeitimo kitais. Pareiškėjui buvo paskirti du vaistai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), antruosius vaistus jis gavo nenutrūkstamai. Pabrėžė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo argumentuojamas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis. Be to, pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II.

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš jo neaprūpinimo gydytojo skirtais vaistais, atliekant bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d.

8.       Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovo argumentai dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui yra nepagrįsti, nes klausimas dėl žalos, galbūt padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN, kaip atsakingo viešojo administravimo subjekto, veiksmų neaprūpinant jo ligos gydymui paskirtais vaistais, t. y. viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme.

9.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Pagal (duomenys neskelbtini). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (neteko galios 2019 m. liepos 12 d.) (toliau – ir Aprašas 2) 19–20 punktuose numatyta, kad vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). Atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN privalo aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – vaistų ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti minėtos padalinio uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, t. y. turi pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą darbo priemonėmis ir ištekliais, būtinais jo funkcijų įgyvendinimui.

10.       Teismas nustatė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė pagal diagnozuotas ligas, be kita ko, paskyrė pareiškėjui tęsti gydymą vaistais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie tai pažymėjo 2018 m. vasario 1 d. medicinos dokumentų išraše, skirtame gydytojo žiniai. Pareiškėjui 2018 m. vasario 12 d. grįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, gydytojas P. R. medicininiuose dokumentuose įrašė apie būtinus gydymui vaistus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir šie vaistai, pareiškėjo teigimu, buvo išduodami. Vis dėlto 2018 m. balandžio 29 d. vaistai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nebuvo išduoti. Iš atsakovo atstovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad užsakymas vaistams (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tik 2018 m. balandžio 30 d.

11.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, pažeidė BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Aprašo 2 19–20 punktų reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos gauti Laivės atėmimo vietų ligoninės gydytojo jam paskirtą medikamentinį gydymą vaistais (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie sutrikusį vaistų (duomenys neskelbtini) tiekimą ir apie tai, kad Alytaus PN neturės šių vaistų, tačiau tokį pareiškėjo informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovo argumentai, kad vaistus (duomenys neskelbtini) jis gavo nenutrūkstamai, neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjui gydymas buvo paskirtas ir vaistais (duomenys neskelbtini), ir vaistais (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo nenutrūkstamai gauti abu jam skirtus medikamentus.

12.       Teismo nuomone, nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. nebuvo sudarytos sąlygos gauti Laivės atėmimo vietų ligoninės gydytojo jam paskirtą medikamentinį gydymą vaistais (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas išvadai, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13.       Teismas, įvertinęs pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (5 dienas pareiškėjui nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai), intensyvumą, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, sprendė, kad 70 Eur yra pakankama suma pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III.

14.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas nurodomas žalos dydis. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo baustas 8 kartus už narkotinių medžiagų vartojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos siejant tai su vaistų (duomenys neskelbtini) negavimu yra nepagrįsti.

16.       Alytaus PN pažymi, kad teismas neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) buvo praplėsta asmenų, užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) gydymo metodika. Pasikeitus (duomenys neskelbtini) gydymo metodikai, vaistų (duomenys neskelbtini) poreikis padidėjo iki 3 kartų lyginant su ankstesniais metais. Labai stipriai išaugus vaistų (duomenys neskelbtini) poreikiui, šių vaistų gamintojas negali visiškai aprūpinti reikiamu vaistų kiekiu šių vaistų tiekėjų. Tačiau Lietuvoje yra kitų vaistų, skirtų (duomenys neskelbtini) gydymui. Esant vienų ar kitų vaistų nuo (duomenys neskelbtini) trūkumui, gydomas asmuo turėtų kreiptis į gydantį gydytoją ar gydytoją specialistą ir jam būtų parinkti ir paskirti kiti tinkami vaistai vietoje trūkstamų. Pradedant ir tęsiant gydymą nuo (duomenys neskelbtini) dažniausiai skiriami du vaistai, tokiu būdu pritrūkus vienų vaistų asmuo, turėdamas kitus vaistus, be gydymo nelieka.

17.       Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjui buvo paskirti du vaistai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastaruosius vaistus asmuo gavo nenutrūkstamai. 2018 m. balandžio mėnesį pastebėjus, kad vaistų (duomenys neskelbtini) pritrūks, šių vaistų buvo užsakyta papildomai. Užsakymo metu tiekėjas vaistų neturėjo. Tiekėjas šiuo vaistus iš gamintojo gavo tik 2018 m. balandžio 30 d. Vaistai (duomenys neskelbtini) į Alytaus PN buvo pristatyti tik 2018 m. gegužės 2 d. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad šių vaistų kaina yra didelė, dėl to pirkti didesniais kiekiais rizikinga, nežinant, kaip vaistus toleruos ligonio organizmas, kaip pasireikš pašalinis poveikis, kokiais kiekiais jie bus naudojami, kadangi tai naujas gydymo metodas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad sutrikęs vaistų (duomenys neskelbtini) tiekimas Lietuvoje, ir kad Alytaus pataisos namai neturės šių vaistų. Pareiškėjas turėjo kreiptis į gydytoją, kad vaistai (duomenys neskelbtini) būtų pakeisti kitais vaistais. Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. gegužės 31 d. išraše pažymėta, kad pareiškėjas dėl vaistų nesikreipė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš to, kad pareiškėjui buvo nesuteikti vaistai jam kalint Alytaus PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., atlyginimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti jam gydytojo paskirtus vaistus buvo pažeista, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tuo pagrindu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20.       Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą, dėl to prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti.

21.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į paduoto apeliacinio skundo ribas.

22.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d., nustatė iki 2019 m. liepos 11 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtintas Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 2 4 punktą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Vaistiniai preparatai vartoti išduodami vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape. Suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape. Vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (Aprašo 2 17 punktas). Pagal Aprašo 2 19 punktą vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. To paties Aprašo 2 20 punkte nustatyta, kad vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a). (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) Aptartas teisinis reguliavimas yra pagrindas daryti išvadą, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi laisvės atėmimo vietų įstaiga Alytaus PN yra atsakingi už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais (duomenys neskelbtini) ir medicinos priemonėmis.

23.       Šioje byloje nustatyta ir Alytaus PN neneigia, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini), dėl to gydytojas pareiškėjui skyrė vaistus (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), tačiau pareiškėjas minėtų vaistų kalėdamas Alytaus PN negavo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. Alytaus PN neginčija, kad turi pareigą aprūpinti nuteistuosius jiems gydytojų paskirtais vaistais. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs ne tik vaistus (duomenys neskelbtini), bet ir kitus vaistus (duomenys neskelbtini) gydyti, kurie pareiškėjui buvo suteikti, tačiau pažymėtina, kad iš gydytojo įrašo (b. l. 46) matyti, jog gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs du vaistus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konkrečiai nurodydamas tiek kiekį, tiek kartus, kiek kiekvienas iš šių vaistų turi būti naudojamas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo naudoti abu minėtus vaistus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jam bus neišduoti vaistai (duomenys neskelbtini). Net pripažįstant kaip pagrįstą aplinkybę, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog negaus vaistų (duomenys neskelbtini), pabrėžtina, kad atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjas, būdamas informuotas apie minėtų vaistų pataisos įstaigoje trūkumą, privalėjo kreiptis į gydytoją su prašymu pakeisti skirtus vaistus kitais, yra pagrįsti tik subjektyvia atsakovo atstovo nuomone, kadangi byloje nenustatytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų turėjęs imperatyvią pareigą kreiptis į gydytoją dėl negaunamų vaistų pakeitimo kitais. Be to, atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų galėjęs vietoje vaistų (duomenys neskelbtini) gauti tokius pat tinkamus naudoti kitus vaistus. Alytaus PN taip pat nepagrindė, kad net jei pareiškėjui galėjo būti vaistai (duomenys neskelbtini) pakeisti kitais, ar toks vaistų pakeitimas būtų racionalus, atsižvelgiant į tai, kad vaistai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nebuvo suteikti tik 5 dienas.

24.       Įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Alytaus PN tinkamai nevykdė tiek (duomenys neskelbtini), tiek Apraše 2 nustatytos pareigos aprūpinti pareiškėją vaistais „Rezolsta“, dėl to padarė neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nustačius Alytaus PN neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjui vaistų nesuteikimo tam tikrą laiką, atsižvelgiant į tai, kad teisė į sveikatos apsaugą yra saugotina pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį, negali būti konstatuota, jog negavęs reikiamų vaistų pareiškėjas nepatyrė realios žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, vaistų negavimas nustatytu laikotarpiu pareiškėjui sudarė prielaidas patirti dvasinius išgyvenimus (nepatogumus), t. y. kilti neturtinei žalai Civilinio kodekso 250 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi tarp padaryto atsakovo atstovo pažeidimo ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Todėl atsakovui nagrinėjamu atveju kyla viešoji civilinė atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalie prasme. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl vaistų trūkumo rinkoje tiekėjai nesugebėjo laiku aprūpinti Alytaus PN reikiamais vaistais, kadangi minėtai atsakomybei kilti kaltės sąlyga nėra būtina.

Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo atstovo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Alytaus PN užsakymą vaistams (duomenys neskelbtini) surašė tik 2018 m. balandžio 30 d., nors pareiškėjas šių vaistų neturėjo jau 2018 m. balandžio 29 d.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, konstatuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju aiškiai nepagrįstai pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nors pareiškėjui vaistai buvo neskirti neilgą laikotarpį (5 dienas), tačiau pareiškėjas negavo reikalingų vaistų nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo sunkios ligos, kurios negydymo pasekmės gali būti itin sunkios. Todėl, atsižvelgusi į šio pažeidimo pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista 70 Eur suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra priteista pagrįstai, ši suma nėra nepagrįstai per didelė, dėl to šios sumos sumažinti taip pat nėra pagrindo.

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Rytis Krasauskas

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė