Civilinė byla Nr. e2A-153-1092/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00838-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2767-514/2020 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. K..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo A. K. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas, po jo mirties liko palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, piniginės lėšos, automobiliai. Pareiškėjas paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužsivedė, tačiau palikimą priėmė, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, kaip ir jo brolis suinteresuotas asmuo V. K.. Pareiškėjas kartu su broliu laidojo tėvą, disponavo tėvo turėtu turtu – lėšų dalimi, butu. Tėvas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir broliui (suinteresuotam asmeniui), tačiau pareiškėjas nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo. Pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti tėvui priklausiusį turtą, todėl prašė palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka.

3.       Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ne pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, o suinteresuotas asmuo. Po tėvo laidotuvių V. K. su savo broliu nebebuvo susitikęs, jokio palikimo kartu netvarkė. Pareiškėjas neturėjo tėvo buto raktų, todėl negalėjo ten patekti ir tvarkyti palikimo. Be to, jis net nesidomėjo, koks yra likęs palikimas, į Plungę nebuvo atvykęs, turto neapžiūrėjo. Visas sąskaitas už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo, jis butą valė, tvarkė jau po tėvo mirties. Piniginių lėšų tėvas nepaliko, todėl paveldėtojai negalėjo jomis naudotis ar disponuoti, laidojimo pašalpa buvo pervesta į suinteresuoto asmens sąskaitą. Nuvykęs pas notarą dėl pavedėjimo bylos užvedimo suinteresuotas asmuo labai nustebo, sužinojęs, kad yra surašytas 2019 m. spalio 22 d. testamentas, kuriuo palikimas paliktas pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo susisiekė su pareiškėjo sūnumi M. K. ir jam perdavė saugoti automobilius, nes automobiliai buvo jam palikti ankstesniu 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu. Suinteresuoto asmens nuomone, įvertinus pareiškėjo veiksmus, atliktus po tėvo A. K. K. mirties, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, atitinkančius įstatymų nuostatas dėl palikimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė, kad R. K. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. K. K. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš suinteresuoto asmens V. K. 1 038 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad A. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senoviniai automobiliai, piniginės lėšos. Palikėjas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visą jam priklausantį turtą (įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir kt.) po 1/2 dalį paliko suinteresuotam asmeniui V. K. ir pareiškėjui R. K.. Suinteresuotas asmuo V. K. palikimą priėmė, 2020 m. birželio 26 d. paduodamas pareiškimą Plungės r. 3-ajam notarų biurui.

6.       Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais, taip pat nustatė, kad po tėvo mirties pareiškėjas lankėsi tėvui priklausiusiame bute, jį apžiūrėjo, paėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, laikydamas save teisėtu įpėdiniu. Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai galbūt paimti tik 2020 m. spalio mėnesį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pagal liudytojo parodymus, bute pareiškėjas lankėsi netrukus po mirties (praėjus devynioms dienoms ar trisdešimčiai dienų), t. y. nepraėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, paveldimą turtą jis ketino perleisti sūnui M. K., tokius ketinimus patvirtino išduodamas įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą po tėvo mirties. Nors įgaliojimas išduotas 2020 m. liepos 14 d., praėjus trims mėnesiams po testatoriaus mirties, tokie veiksmai rodo, kad pareiškėjas siekė realizuoti teisę į palikimą. Tuo tarpu mirusiajam priklausę automobiliai „Opel“ ir „Moskvič“ yra saugomi pas liudytoją. Automobilį „Opel“ atvarė ir perdavė suinteresuotas asmuo, o automobilį „Moskvič“ pakeitęs padangas ir suremontavęs automobilio stabdžius saugoti į gyvenamojo namo kiemą parsivarė liudytojas. Suinteresuoto asmens paaiškinimu, šiuos automobilius perdavė saugoti liudytojui, kadangi 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu šie automobiliai testatoriaus buvo palikti liudytojui. Tačiau iš paties suinteresuoto asmens paaiškinimų išeina, kad jau 2020 m. gegužės mėnesį lankydamasis pas notarą sužinojo apie pakeistą testamentą, todėl automobilių perdavimo momentu M. K. nebebuvo įpėdinis pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentą, kadangi 2019 m. spalio 22 d. testamentu testatorius visą jam priklausiusį turtą paliko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, sūnus M. K. šių automobilių saugumu rūpinosi ir rūpinasi ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiškėjo prašymu, automobilis „Moskvič“ liudytojo buvo remontuojamas (pakeistos padangos, remontuoti stabdžiai), automobiliai ir šiuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje pareiškėjo šeimos narių žinioje. Teismas konstatavo, kad šiais automobiliais liudytojas rūpinasi kaip pareiškėjo atstovas, saugodamas ir prižiūrėdamas šiuos automobilius kaip paveldimo turto objektus. Šių daiktų su suinteresuoto asmens sutikimu paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas.

7.       Teismas konstatavo, kad už palikėjo paliktą butą mokesčiai mokami iš lėšų, gautų kaip laidojimo pašalpa, kuri buvo sumokėta į suinteresuoto asmens V. K. sąskaitą, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas neprisideda lėšomis prie buto išlaikymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjas palikimo nėra priėmęs. Pareiškėjas lankėsi palikimą sudarančiame bute, domėjosi jo būkle, tokie veiksmai vertintini kaip savininko veiksmai su palikimą sudarančiu turtu. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai pagal įstatymą pareiškėjas galėjo priimti palikimą, šalyje buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad ir dėl šios priežasties paveldimą turtą kaip atstovas prižiūrėjo sūnus M. K., kuris pareiškėjo pavedimu rūpinosi paveldimo turto būkle, saugumu, yra įtikinami ir logiški.

8.       Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų atsisakęs paveldėjimo teisės. Priešingai, iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad, suinteresuotam asmeniui 2020 m. gegužės mėnesį sužinojus apie testatoriaus valios pakeitimą ir kilus ginčui telefoninio pokalbio metu, pareiškėjas aiškiai išreiškė poziciją dėl pageidavimo paveldėti testamentu paliktą turtą. Pareiškėjo siekį įgyvendinti palikimo priėmimo teises patvirtina ir tai, kad pareiškimą teismui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pateikė 2020 m. liepos 17 d., nedaug praleidęs (13 dienų) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

9.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad palikėjo laidotuvių išlaidas apmokėjo pareiškėjas, palikėjas savo valią, išreikštą 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamente, pakeitė 2019 m. spalio 22 d. surašydamas naują testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą lygiomis dalimis po 1/2 dalį paliko savo sūnums. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia. Pareiškėjui po tėvo mirties atiteko asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, juos pareiškėjas ar jo atstovas valdo iki šiol, pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Suinteresuotas asmuo V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1.                      Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo patvirtinti aplinkybes, kad kartu su broliu tvarkė palikimą, tačiau nurodė, kad veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko ne pats, o raginamas savo sūnaus ir tik tada, kai jau buvo praėjęs terminas palikimui priimti. Tokie pareiškėjo atlikti veiksmai nelaikytini aktyviais veiksmais, sudarančiais pagrindą priimti palikimą.

10.2.                      Po tėvo laidotuvių V. K. su pareiškėju nebebuvo susitikęs, jokio palikimo kartu netvarkė. R. K. neturėjo tėvo buto raktų, juos turėjo jo sūnus M. K. ir suinteresuotas asmuo V. K., todėl pareiškėjas negalėjo savarankiškai ten patekti ir tvarkyti palikimo. Be to, pareiškėjas net nesidomėjo, koks yra likęs palikimas, į Plungę nebuvo atvykęs, turto net neapžiūrėjo. Visas atėjusias sąskaitas už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo, jis butą valė, tvarkė jau po tėvo mirties.

10.3.                      Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad daiktus iš tėvo buto pasiėmė iki 2020 metų spalio mėnesio, todėl teismas negalėjo pareiškėjo parodymų vertinti kaip didesnę įrodomąją galią turinčių teiginių, o suinteresuoto asmens paaiškinimų laikyti neįrodytais. Pats apsilankymo mirusio asmens bute faktas nelaikytinas palikimo priėmimu, nes tokie veiksmai nelaikytini aktyviais veiksmais ir valia priimti palikimą, todėl laiko tarpas, per kurį buvo apsilankyta bute, apie pareiškėjo valią nieko nepasako ir tai negali būti laikoma įrodymu, parvirtinančiu pareiškėjo valią priimti palikimą.

10.4.                      Teismas neteisingai konstatavo, kad su suinteresuoto asmens sutikimu automobilių paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas, nes tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių. Pirma, automobiliai liudytojui perduoti ne paties liudytojo ar pareiškėjo prašymu. Pareiškėjas nei pats, nei per savo sūnų nesidomėjo automobilių likimu. Sprendimą juos perduoti priėmė V. K., todėl šie veiksmai turi būti laikomi ne kaip automobilio paėmimas su suinteresuoto asmens sutikimu, o kaip V. K. sprendimas perduoti automobilius saugoti liudytojui su paties liudytojo sutikimu. Antra, automobiliai perduoti suinteresuoto asmens aktyviais veiksmais – pats suinteresuotas asmuo ieškojo liudytojo, kad jis galėtų automobilius priimti į kiemą, pats derino perdavimo galimybes, pats nuvežė vieną automobilį pas liudytoją (techninės registracijos pažymėjimai nebuvo perduoti). Trečia, automobiliai buvo perduoti 2020 m. liepos viduryje, jau pasibaigus 3 mėnesių terminui priimti palikimą.

10.5.                      Pareiškėjas neatliko aktyvių veiksmų, mirusiojo tėvo turto neišlaikė, automobilių nepasiėmė, faktiškai tėvo palikimu nesidomėjo iki to laiko, kol notarė nepranešė, jog ketina išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik suinteresuotam asmeniui V. K..

11.       Pareiškėjas R. K. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš suinteresuoto asmens patirtas atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas mirusiojo daiktus iš mirusiojo buto galbūt paėmė ik 2020 m. spalio mėnesį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas tinkamai nustatė, kad, pagal liudytojo parodymus, bute pareiškėjas lankėsi netrukus po palikėjo mirties, t. y. nepraėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Po tėvo A. K. K. mirties pareiškėjui atiteko laikrodis, ragai, kiškio iškamša, senovinės svarstyklės, meškerės. Į butą jis galėjo patekti, nes buto raktus turėjo jo sūnus M. K.. Pareiškėjo pavedimu sūnus saugo ir prižiūri tėvui priklausiusius automobilius „Opel“ ir „Moskvič“, taip pat prižiūrėjo butą.

11.2.                      Suinteresuotas asmuo netinkamai sutapatino pareiškėjo prievolę pačiam asmeniškai priimti palikimą ir atlikti aktyvius veiksmus, netinkamai įvertino pareiškėjo aktyvius veiksmus ir pastangas veikti per atstovą – pareiškėjo sūnų.

11.3.                      Teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėjas R. K. priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. K. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismas tokią išvadą padarė, konstatavęs, kad po savo tėvo mirties pareiškėjas lankėsi tėvui priklausiusiame bute, jį apžiūrėjo, paėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, laikydamas save teisėtu įpėdiniu, o pareiškėjo sūnus M. K. pareiškėjo pavedimu rūpinosi mirusiojo paliktais automobiliais „Opel“ ir „Moskvič“, kurie ir šiuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje pareiškėjo šeimos narių žinioje. Suinteresuotas asmuo V. K. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, argumentuodamas, kad pareiškėjas neatliko aktyvių veiksmų, mirusiojo bute negalėjo lankytis, automobilių nepasiėmė, faktiškai tėvo palikimu nesidomėjo iki to laiko, kol notarė nepranešė, jog ketina išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik suinteresuotam asmeniui V. K.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais.

15.       Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). 

16.       Palikimą priimant faktiškai valdyti nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tačiau asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).

18.       Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

19.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo R. K. ir suinteresuoto asmens V. K. tėvas A. K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), senoviniai automobiliai, piniginės lėšos. Palikėjas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visą jam priklausantį turtą po 1/2 dalį paliko pareiškėjui R. K. ir suinteresuotam asmeniui V. K.. Suinteresuotas asmuo V. K. palikimą priėmė, 2020 m. birželio 26 d. paduodamas pareiškimą Plungės r. 3-ajam notarų biurui.

20.       Byloje nėra ginčo, kad mirusiojo automobiliai „Opel“ ir „Moskvič“ yra pas liudytoją pareiškėjo sūnų M. K., kuris jais rūpinasi ir saugo savo gyvenamojo namo teritorijoje. Tačiau suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuos automobilius jis liudytojui perdavė ne liudytojo ar pareiškėjo prašymu, bet dėl to, kad automobiliai buvo liudytojui palikti ankstesniu tėvo A. K. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamentu, automobiliai perduoti paties suinteresuoto asmens aktyviais veiksmais 2020 m. liepos viduryje, t. y. jau pasibaigus 3 mėnesių terminui priimti palikimą.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo V. K. dar 2020 m. gegužės mėnesį lankydamasis pas notarą sužinojo apie pakeistą testamentą, todėl automobilių perdavimo momentu jau žinojo, kad liudytojas M. K. nebebuvo įpėdinis paveldėti mirusiojo automobilius, o viso paveldimo turto įpėdiniai yra pareiškėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo V. K.. Tačiau suinteresuotas asmuo, žinodamas apie mirusio tėvo testamente išreikštą valią, vis tiek perdavė automobilius pareiškėjo sūnui. Pagal pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, liudytojas M. K. rūpinosi šiais automobiliais ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiškėjo prašymu, automobilis „Moskvič“ liudytojo buvo remontuojamas (pakeistos padangos, remontuoti stabdžiai), liudytojas pats šį automobilį parsivarė iki namų, automobiliai ir šiuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje. Pastebėtina, kad pareiškėjas visą iš mirusio tėvo paveldėtiną turtą buvo nusprendęs perduoti liudytojui (savo sūnui), apie ką sūnus žinojo, todėl liudytojo (sūnaus) veiksmai su turtu gali būti vertinami kaip išreiškiantys paties pareiškėjo valią priimti palikimą.

22.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad liudytojas M. K. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. posėdžio metu paaiškino, jog automobilį „Moskvič“ parsivarė prie savo gyvenamosios vietos dar 2020 m. gegužės mėnesį, o suinteresuotas asmuo V. K. pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 20 d. posėdžio metu paaiškino, kad automobilį „Opel“ liudytojui M. K. perdavė 2020 m. liepos pradžioje, tuomet patikslino, kad abu automobilius perdavė tuo pačiu metu, gal automobilį „Moskvič“ perdavė savaite ar dviem anksčiau (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 20 min.). Tačiau apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo jau nurodo, kad abu automobilius liudytojui perdavė 2020 m. liepos viduryje. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuoto asmens parodymai dėl automobilių perdavimo laiko nėra nuoseklūs, keičiami, teisėjų kolegija juos vertina kaip nepatikimus.

23.       Įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybių visuma rodo, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad pareiškėjas R. K. mirusiojo A. K. K. palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti per savo atstovą – sūnų M. K., pastarajam į savo gyvenamojo namo teritoriją parsivarius automobilį „Moskvič“ 2020 m. gegužės mėnesį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui R. K. po tėvo mirties taip pat atiteko ir kiti asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, juos pareiškėjas ar jo atstovas valdo iki šiol, ir pareiškėjas, ir liudytojas lankėsi palikėjui priklausiusiame bute (liudytojas (pareiškėjo sūnus) turėjo (turi) jo raktus), taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pakankamai aktyviais veiksmais siekė realizuoti paveldėjimo teisę. Šią aplinkybę parodo ir tai, kad pareiškimą teismui jis pateikė praėjus tik keliolikai dienų po 3 mėn. termino priimti palikimą pabaigos.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24.       Kiti suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.

26.       Pareiškėjas R. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 500 Eur (2020 m. gruodžio 15 d. atstovavimo sutartis ir 2020 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš suinteresuoto asmens.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. K. pareiškėjo R. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.