Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-04][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-466-886-2023].docx
Bylos nr.: e2A-466-886/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Santuoka
Santuoka
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
dėl santuokos negaliojimo
Šeimos teisė
Šeimos teisė
Santuokos negaliojimas
Santuokos negaliojimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. e2A-466-886/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06376-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.3; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 4 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus ieškinį atsakovei E. M. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo byloje – S. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas VSDFV Kauno skyrius (toliau – ir ieškovas) 2022 m. balandžio 28 d. ieškiniu (CBP-8195) prašė pripažinti negaliojančia J. M. ir E. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.       Ieškinyje nurodė, kad J. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. M. (M.), ir nenutraukęs šios santuokos (duomenys neskelbtini) susituokė su E. K. (M.) (toliau – ir atsakovė). VSDFV Kauno skyrius 2009 m. vasario 6 d. sprendimu atsakovei nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki gyvos galvos paskyrė socialinio draudimo našlių pensiją, o 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu nuo 2008 m. lapkričio 26 d. neterminuotai skyrė periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. VSDFV Kauno skyriuje 2021 m. liepos 12 d. gautas S. M. (toliau – ir trečiasis asmuo) prašymas skirti jai našlių pensiją. J. M. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su S. M. ir E. M. pažeidžia VSDFV Kauno skyriaus teisėtą interesą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, – nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo. Santuoka, sudaryta J. M. ir E. M. (duomenys neskelbtini), privalo būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta pažeidžiant monogamijos principą.

3.       Atsakovė E. M. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) 2022 m. gegužės 30 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-72212) prašė civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad ieškovui įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės ginti viešąjį interesą reiškiant ieškinį dėl santuokos negaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.16 straipsnio pagrindu. Kadangi ieškinį pareiškė asmuo, neturintis tokios teisės, todėl byla turi būti nutraukta. S. M. yra nesąžininga, nes 2010 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti atsakovės ir J. M. santuoką negaliojančia, panaikinti E. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1037-390/2010, kuri 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutraukta, nes S. M. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. J. M. nebuvo nurodęs apie santuokos su trečiuoju asmeniu egzistavimą. J. M. su S. M. turėjo būti nutraukę santuoką, nes tik tokiu atveju Kauno m. civilinės metrikacijos skyrius būtų (duomenys neskelbtini) patvirtinę J. M. santuoką su atsakove. Priimdamas sprendimą teismas turėtų konstatuoti, jog tiek atsakovė, tiek J. M. buvo sąžiningi, dėl ko jų 33 metus trukusi santuoka turėtų būti laikoma sukėlusi tokias pat pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, tame tarpe suteikianti atsakovei teisę į periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus ir socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino J. M. ir E. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažįstant nesąžiningu sutuoktinį J. M., mirusį (duomenys neskelbtini). 

6.       Dėl ieškovo teisės teikti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teismas darė išvadą, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ginant ne viešąjį interesą, tačiau paties ieškovo interesą, o būtent, vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką. Teismas atsakovės prašymą nutraukti bylą, konstatavus, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio teisės reikšti ieškinį, laikė nepagrįstu ir jį atmetė.

7.       Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teismas nustatė, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog (duomenys neskelbtini) prieš sudarant santuoką su atsakove, J. M. būtų nutraukęs santuoką (išsituokęs) su trečiuoju asmeniu, su kuria santuoka buvo sudaryta anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog niekada nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, su J. M. kartu negyveno, tačiau bendravo iki 1987 metų, jis kartais atvykdavo aplankyti ją ir dukrą, visuomet sakydavo, kad gyvena vienas. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog J. M. ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta prieš J. M. sudarant santuoką su atsakove, teismas ieškinį tenkino, pripažino santuoką sudarytą tarp J. M. ir atsakovės negaliojančia.

8.       Teismas darė išvadą, kad J. M., nepradėjęs santuokos nutraukimo procedūrų ir neturėdamas ankstesnės santuokos nutraukimą patvirtinančio dokumento, pateikdamas prašymą įregistruoti naują santuoką, elgėsi nesąžiningai. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė žinojo apie kliūtis sudaryti santuoką, todėl ją teismas laikė sąžininga sutuoktine. Teismas J. M. ir atsakovės santuoką pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažįstant nesąžiningu J. M., mirusį (duomenys neskelbtini).

9.       Atsakovės nesąžiningumas sudarant santuoką su J. M. nenustatytas, todėl pripažinus J. M. ir atsakovės santuoką negaliojančia, teismas sprendė, kad atsakovei pripažįstamos teisės, kurias įstatymas pripažįsta sutuoktiniui.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

10.       Apeliantė 2023 m. sausio 2 d. apeliaciniu skundu (DOK-64) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1                      Neatitinka faktinių bylos aplinkybių teismo išvada, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ginant ne viešąjį interesą, tačiau paties ieškovo interesą. Ieškovas ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia CK 3.16 straipsnio pagrindu pareiškė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškinio reikalavimai nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, tai rodo, kad ieškovas siekia ginti viešąjį interesą ir įgyvendinti prokuroro funkcijas.

10.2                      Ieškovas siekė ginti viešąjį interesą, kurio įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės ginti, reiškiant ieškinį dėl santuokos negaliojimo CK 3.16 straipsnio pagrindu. Kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau CK 3.44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Ieškovui žinoma minėta nuostata, todėl jis siekia apeiti teisinį reglamentavimą ir pats, viršydamas kompetenciją, siekia ginti viešąjį interesą.

10.3                      Subjektas, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti tokios teisės turėjimą, nurodyti konkrečią įstatymo normą, suteikiančią pareiškėjui teisę ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Ieškinį pareiškė asmuo, neturintis tokios teisės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu civilinę bylą nutraukti.

11.       Ieškovas 2023 m. sausio 17 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-6747) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:

11.1                      Ieškovas nesiekia apginti visuomenei ar tam tikrai jos daliai reikšmingos vertybės – monogaminės santuokos. J. M. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su trečiuoju asmeniu ir apeliante pažeidžia VSDFV Kauno skyriaus teisėtą interesą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t.y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo.

11.2                      Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės našlių pensiją skirti ir mokėti dviem vieno mirusio asmens našlėms, kadangi tai prieštarautų principui ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Fondo valdybos Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo dviem J. M. našlėms mokėti socialinio draudimo našlių pensiją, o nepripažinus vienos iš minėtų santuokų negaliojančia – ir vienišo asmens išmoką. Jei Fondo valdybos Kauno skyrius, egzistuojant šiuo metu susiklosčiusiai faktinei situacijai, kai yra dvi mirusio asmens našlės, joms abiems išmokėtų našlių pensiją, jis padarytų žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o jei vienai iš našlių būtų paskirta ir mokama vienišo asmens išmoka, žalą patirtų valstybės biudžetas.

11.3                      CK 3.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinį pripažinti santuoką negaliojančia dėl monogamijos principo pažeidimo gali ne tik prokuroras, gindamas viešąjį interesą, bet ir bet kuris asmuo (fizinis ar juridinis), kurio teisės ir teisėti interesai pažeidžiami dėl poligaminės santuokos sudarymo. Ieškovas gina savo pažeistą interesą, tačiau apeliantė nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendžia, jog ieškinys yra pareikštas ginant viešąjį interesą.

11.4                      Ieškovas šioje byloje negina jokių socialiai pažeidžiamų asmenų interesų. Ieškovas neturi galimybės tinkamai vykdyti jam pačiam teisės aktais numatytų funkcijų – užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Viešasis interesas ginti visuomenei svarbią vertybę (monogaminę santuoką) pasibaigė mirus vienam iš sutuoktinių, tačiau ieškovas ieškiniu ir nesiekia apsaugoti monogaminės santuokos, o gina savo teisėtą interesą. Ieškovas nereiškia ieškinio gindamas viešąjį interesą, t.y. negina pamatinių visuomenės vertybių, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta negaliojančia atsakovės santuoka dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažinus nesąžiningu atsakovės sutuoktinį, ir kuriuo atmestas atsakovės prašymas nutraukti bylą, konstatavus, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio teisės reikšti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14.       Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateiktais duomenimis (duomenys neskelbtini) J. M. ir S. M. (M.) sudarė santuoką, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo vieta Alytuje (CBP-8195 priedas).

15.       (duomenys neskelbtini) J. M. ir E. K. (M.) sudarė santuoką, kuri įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-8195 priedas).

16.       (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. šeimos padėtis nurodoma – nevedęs, E. K. (M.) – netekėjusi (CBP-8195 priedas).

17.       J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (CBP-8195 priedas).

18.       E. M. 2009 m. sausio 6 d. pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo valdybai dėl našlių pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. vasario 6 d. sprendimu E. M. skirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija nuo 2008 m. lapkričio 26 d. iki gyvos galvos (CBP-8195 priedai).

19.       E. M. 2009 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo valdybai dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsikimo darbe. VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu E. M. skirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam J. M. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai (CBP-8195 priedai).

20.       S. M. 2021 m. liepos 12 d. pateikė prašymą Valstybinio socialinio draudimo valdybai dėl našlių pensijos skyrimo (CBP-8195 priedas).

21.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITKEO duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2122-179/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei E. M. dėl nuosavybės rūšies nustatymo. Ieškovė prašo jos vardu registruotą turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Teismas sprendime taip pat nustatė, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2009 m. rugsėjo 8 d. pažyma patvirtina, kad 1972 – 1980 metų Alytaus rajono civilinės būklės ištuokos aktų įrašų knygose apie J. M. ir S. M. ištuoką duomenų nerasta (CPK 179 straipsnis).

22.       Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1037-390/2010 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei E. M., tretiesiems asmenims R. M., Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarei V. J., Kauno m. civilinėms metrikacijos biurui, dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, nes parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė teismu ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad ieškovė atsisako nuo ieškinio, nes šalys bylą išsprendė taikiai (CPK 179 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo

23.       Apeliantė nenurodo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. M. ir E. M. negaliojančia dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažįstant nesąžiningu sutuoktinį J. M., mirusį (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

25.       Apeliantė teigia, kad neatitinka faktinių bylos aplinkybių teismo išvada, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ginant ne viešąjį interesą, tačiau paties ieškovo interesą. Ieškovas ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia CK 3.16 straipsnio pagrindu pareiškė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškinio reikalavimai nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, tai rodo, kad ieškovas siekia ginti viešąjį interesą ir įgyvendinti prokuroro funkcijas, tačiau CK 3.44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai vienas sutuoktinis miršta, prokuroras netenka teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Apeliantės teigimu, ieškovas siekia apeiti teisinį reglamentavimą, ir viršydamas kompetenciją, siekia pats ginti viešąjį interesą. Kadangi ieškinį pareiškė asmuo, neturintis tokios teisės, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu civilinę bylą nutraukti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

26.       CK 3.16 straipsnis nustato, kad sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos.

27.       CK 3.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuoka, sudaryta pažeidžiant šio kodekso 3.16 ir 3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal sutuoktinio, nežinojusio apie kliūtis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti santuoka, ieškinį.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) J. M. ir E. K. (M.) santuoka buvo sudaryta galiojant (duomenys neskelbtini) sudarytai J. M. ir S. M. (M.) santuokai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), galiojusio (duomenys neskelbtini) J. M. ir E. M. sudarant santuoką, tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse šeimos santykių teisinis reglamentavimas taip pat grindžiamas monogamijos principu.

29.       Ieškovas VSDFV Kauno skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi privalo užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams.

30.       Našlių pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) nuostatomis. Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01), kaip ir 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01), numatyta, kad teisę gauti našlių pensiją turi sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu. Našlių pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (Pensijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

31.       Vienišo asmens išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktį vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama sukakusiems senatvės pensijos amžių našliams (našlėms), kurie (kurios) neturi teisės gauti socialinio draudimo našlių pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlių rentos ir negauna iš užsienio valstybės periodinės pensinio pobūdžio išmokos našlystės (maitintojo netekimo) atveju. Vienišo asmens išmoka mokama, taip pat jos skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymo 4 straipsnis).

32.       Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės našlių pensiją skirti ir mokėti dviem vieno mirusio asmens našlėms, tai prieštarautų principui ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla).

33.       J. M. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su S. M. ir E. M. pažeidžia Fondo valdybos Kauno skyriaus teisėtą interesą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo.

34.       Apeliantės įsitikinimu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškinio reikalavimai nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu, todėl tai rodo, kad ieškovas siekia ginti viešąjį interesą ir įgyvendinti prokuroro funkcijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, proceso normos reglamentuojančios žyminio mokesčio klausimus, yra procesinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas ar ieškinys pareikštas tokią teisę turinčio asmens, t.y. ar asmuo turi įstatyme nustatytą teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, pažeidus jos sudarymo sąlygas, vertina ieškinio pagrindą, įrodinėjamas aplinkybes.

35.       Ieškovas ieškinyje teisiniu pagrindu nurodė CK. 3.3 straipsnio 1 dalyje, CK 3.16 straipsnyje, CK 3.37 straipsnyje, CK 3.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, o faktiniu pagrindu įvardijo, kad J. M. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su S. M. ir E. M. pažeidžia Fondo valdybos Kauno skyriaus teisėtą interesą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, – nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo.

36.       Ieškinyje nurodomi argumentai patvirtina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu negina jokių socialiai pažeidžiamų asmenų interesų, nesiekia apsaugoti monogaminės santuokos, negina pamatinių visuomenės vertybių, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o siekia apginti savo teisėtą interesą, kadangi neturi galimybės tinkamai vykdyti jam pačiam teisės aktais numatytų funkcijų – užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams.

37.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ginant ne viešąjį interesą, tačiau paties ieškovo interesą, o būtent, vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus ir vienišo asmens išmoką.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

41.       Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                         Laima Kriaučiūnaitė

 

                                                         Tomas Romeika

 

                                                         Rasa Urbanavičiūtė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 2-1037-390/2010
  • CK3 3.16 str. Draudimas pažeisti monogamijos principą
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CK3 3.44 str. Teisės pareikšti ieškinį išnykimas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CK3 3.38 str. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas