Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-41-1129/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00009-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11.; 21.9.10

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2023 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,

sekretoriaujant Sandrai Stulgienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Teismas

n u s t a t ė :

D. M., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su anksčiau nurodytais kreditoriais (,,(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI prie FM skolininkė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 4 d. duomenimis nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 57 889,30 Eur. Pažymima, kad Bendrovė 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-46341, tačiau Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI prie FM 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-20955 minėtą sutartį nutraukė. Per laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. VMI prie FM priėmė 12 nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir 8 sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. pagal VMI prie FM nurodymus išieškota 30,54 Eur, 3 553 Eur įskaityta iš priemokų, 5 337,41 sumokėta Bendrovės. Sekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, Bendrovei 2022 m. spalio 27 d. parengtas pranešimas Nr. (21.222 Mr) OPP-1044 apie numatom atlikti patikrinimą ir reikalingų patikrinimui dokumentų paruošimą. Pranešimas ir 2022 m. spalio 25 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. (21.222 Mr) 1FR1043-3871 įkelti į mokesčių mokėtojams skirtą e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų portalą Mano VMI. Bendrovės akcininkas N. J. pranešimą perskaitė 2022 m. lapkričio 10 d. Mano VMI portale. Pavedimas 2022 m. lapkričio 15 d. išsiųstas registruotu paštu Bendrovės registruotu adresu, tačiau pavedimas neįteiktas. Tikrintas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pareiškime nurodoma, kad įvertinus AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. pateiktą išrašą, nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2021 m. spalio 15 d. ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta suma 6 360 Eur, esant 356,68 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. spalio 19 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 000 Eur suma, esant 199,34 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. spalio 20 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 068 Eur suma, esant 199,34 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. spalio 26 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 000 Eur suma, esant 2 031,34 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. spalio 27 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 1 900 Eur suma, esant 2 031,34 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. spalio 29 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 3 172,56 Eur suma, esant 2 031,34 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. lapkričio 16 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 850 Eur suma, esant 352,28 Eur mokestinei nepriemokai; 2021 m. lapkričio 22 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 502,28 Eur suma; 2021 m. lapkričio 29 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervesta 2 068 Eur suma, esant 4 446 Eur mokestinei nepriemokai. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrija pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovo D. M. veiksmais – piniginių lėšų judėjimu Bendrovės banko sąskaitose, buvo pažeistos VMI prie FM, kaip kreditorės, teisės nes mokesčių administratorius nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. VMI prie FM prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui D. M. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti D. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį 2 200 Eur (b. l. 1–5).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. teismo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą bei paaiškino, kad įmonė buvo sudėtingoje finansinėje padėtyje, tačiau nežinojo atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Jam atrodė, jog svarbiau yra atsiskaityti su klientais. Įmonės vadovu dirbo iki 2022 m. sausio 20 dienos, po to buvo atleistas. Visi atlikti mokėjimai buvo tuo laikotarpiu, kuomet jis buvo įmonės vadovu, apie turimą įsiskolinimą jam buvo žinoma, tačiau galvojo, jog palaipsniui viskas susitvarkys. Iš VMI gaudavo pranešimus, iki rugsėjo mėnesio dengė įsiskolinimą. Jo žiniomis, jam nebūnant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonė taip pat turi įsiskolinimų. Prašo paskirti mažesnę administracinę nuobaudą.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas pateiktą pareiškimą tenkinti bei pareiškimą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 103).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2022 m. sausio 20 d. buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius. D. M. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą bei patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. nurodytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nesilaikė. Taip pat pripažino, jog jam atrodė, kad svarbiau buvo atsiskaityti su klientais nei su VMI prie FM. Pažymėtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 3 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-46341, tačiau Bendrovė nevykdė sutarties sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl VMI prie FM 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-20955 minėtą sutartį nutraukė.

CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios AB SEB banke išrašo laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, minėtu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. savo lėšas, skyrė atsiskaitymams su kitais savo kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM. Akivaizdu, kad įmonė turėjo pareigą atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą, tačiau tokios pareigos nesilaikė. Teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M..

Darytina išvada, jog D. M., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2022 m. sausio 20 d. ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais: ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus bei neįvykdė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į D. M. asmenybę, į tai, nors jis, kaip įmonės vadovas, turėjo suprasti bei įvertinti, jog turi pareigą laikytis kreditorių eiliškumo, tačiau jis neneigė savo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 116–119) matyti, kad nors D. M. ir baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tokio pobūdžio administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, jis yra laikomas neteistu, todėl atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvada, jog D. M. skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų ANK 120 sraipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą jos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) d., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-41-1129/2023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas