Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-866-634/2013

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03854-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1; 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimu A. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubaustas įspėjimu, už tai, kad jis 2012-05-17 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigūnams pradėjus šalinti kliūtis – atitraukti piliečius nuo namo, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pasišalinti, dėl to policijos pareigūnai jį nuo namo laiptų iš kiemo pusės nulaipino ir pristatė į policijos įstaigą.

A. T. skundžia Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir pripažinti jį nekaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Skunde nurodė, jog jis jokio pažeidimo nepadarė, stovėjo privačiame kieme, ant privataus namo laiptų vedančių į vieną kambarį, esantį antrame namo aukšte, pro kurį neįmanoma patekti į pagrindinį namą, esantį pirmame aukšte. Laiptai į antrą aukštą yra atokiau nuo praėjimo į namą. Už tokias veikas atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187str. 2 d. nenumatoma. Teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiais veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2d., ir kokių policijos pareigūnų reikalavimų jis nevykdė. Remiantis liudytojo, policijos pareigūno M. K. apklausos protokolu, policijos pareigūnams buvo pavesta šalinti tik tas kliūtis, kurios trukdo antstolei patekti į namą ir perduoti mergaitę mamai, bei jų užduotis užtikrinti viešąją tvarką. Kas yra viešoji tvarka privataus kiemo teritorijoje nepaaiškinta, taip pat neišdėstyta, kokiais veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką. Stovėdamas ant namo laiptų į antrą aukštą, jis niekaip negalėjo trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimo, nes tai buvo galima padaryti, tik būnant pirmame namo aukšte prie namo durų. Be to nuvesdinimas nuo laiptų, vedančių į antrą namo aukštą, nebuvo tiesioginė policijos pareigūnų užduotis, susijusi su kliūčių šalinimu. Liudytoja G. Ž. paaiškino, kad ji tą rytą filmavo ir matė kaip pareigūnai užlipo laiptais ir išvedė A. T., kuris nesipriešino jokiems policijos pareigūnų reikalavimams, A. T. jokie reikalavimai nebuvo išsakyti. Tačiau teisėja nereikalavo video medžiagos iš policijos, pagrindžiančios jam pareikštus įtarimus dėl padaryto teisės pažeidimo. O tokia video medžiaga yra ir galėtų įrodyti jo nekaltumą ir visų reikalavimų vykdymą, kurie buvo išsakyti. Taip pat byloje nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl teisės pažeidimo, asmens sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą, o tai yra privalomoji įstatyminė norma, nes tik grindžiant tokiais dokumentais galima įrodinėti teisės pažeidimo padarymo ir pasipriešinimo teisėtiems pareigūnų reikalavimams momentą.

Skunde taip pat pažymima, jog jis nepagrįstai buvo sulaikytas. Policijos pareigūnai nesivadovavo LR Generalinio komisaro patvirtinta 2011-07-19 5-V-673 patrulių veiklos instrukcija, LR įstatymais ir praktika, kuri numato, kad sulaikymas ir suėmimas gali būti taikomi tik išimtinais atvejais, kai yra neabejotinų įrodymų apie asmens padarytą pažeidimą ar nusikaltimą. Asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK grindžiant prielaidomis. Jokiais kitais padarytais teisės pažeidimais jis nėra kaltinimas, išskyrus teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymu, o tai yra gretutinis pažeidimas. Joks reikalavimas negali būti įvykdytas, jai nėra padarytas pažeidimas. Jam nebuvo pareikšta pretenzijų dėl jo stovėjimo ant laiptų. Lietuvos Respublikos ATPK 266 str. l d. 1 p. numato, kad policija gali sulaikyti asmenį už administracinius teisės pažeidimus, kai Lietuvos Respublikos ATPK už juos numato administracinį areštą. Teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymas nenumato tokios sankcijos.

Skunde taip pat nurodoma, jog Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. numato galimybę teismui visai neskirti nuobaudos. Teismas turėjo įvertinti, kad metus laiko jam buvo taikytos kardomosios priemonės, t. y. draudimas išvykti iš šalies, buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje už veiką, kurios jis nepadarė, tą rytą jis išgyveno daug emocijų, buvo sulaikytas jo sūnus, matė kaip stumdomi pagyvenę asmenys, invalidai, jam buvo labai baisu. Be to jis jau metus laiko yra persekiojamas žurnalistų ir šmeižiamas nebūtais dalykais. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

A. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai A. T. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą. A. T. kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų (b. l.4 -13), liudytojo M. K. parodymais, duotais pirmos instancijos teisme (b. l. 46-47), fotonuotraukomis (b. l. 16).

Apygardos teismas sprendžia, jog šių įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. 2012-05-17 apie 7 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų atsitraukti nuo namo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Kaip matyti iš liudytojo M. K. parodymų, tą dieną per garsiakalbį visiems buvo pranešta, kad netrukdytų prieiti prie namo, tačiau žmonės savo noru nesitraukė. A. T. pripažino, jog stovėjo ant laiptų, vedančių į namo antrą aukštą, tačiau mano, jog netrukdė vykdyti teismo sprendimo, nes visas veiksmas vyko pirmame aukšte. Taigi šiuo atveju A. T. veiksmai pasireiškė tuo, jog jis stovėdamas prie namo, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams atsitraukti nuo jo ir pasišalinti. Šie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies įtariamųjų, byloje surinkti duomenys nepatvirtino, kad A. T. padarė Lietuvos Respublikos BK 231 str. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. duomenys nepatvirtino, jog jis trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, tačiau tai nereiškia, jog jam negali kilti administracinė atsakomybė dėl policijos pareigūno teisėto nurodymo nevykdymo. Nutarime prokuroras pažymėjo, jog A. T., būdamas ant laiptų, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pasišalinti, dėl to policijos pareigūnai jį nuo laiptų nulaipino, iš kiemo išvedė ir pristatė į policijos įstaigą.

Teisės pažeidimas šiuo atveju buvo įrodinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies įtariamųjų, liudytojo, policijos pareigūno M. K. parodymais ir tai, jog byloje nėra policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Byloje surinktų įrodymų pakako priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta G. Ž. pateikta vaizdo medžiaga. Nenustatyta, jog iš policijos įstaigos išreikalauta vaizdo medžiaga, patvirtintų kitas aplinkybes.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. dispozicija nėra blanketinė, todėl pakanka tų pažeidimo sudėties požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš administracinio teisė pažeidimo protokole suformuluotas aplinkybes, kurios nepasitvirtino bylą išnagrinėjus teisme (kad A. T., manomai siekdamas suduoti pareigūnams, vėliavos kotu kelis kartus smogė, tačiau pataikė D. S. ir J. V.), tačiau aiškiai ir konkrečiai įvardino tuos veiksmus, kurių pagrindu jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą - nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams pasišalinti. Subjektyvus aplinkybių vertinimas, t. y. argumentai, kad jo nuomone, jis netrukdė vykdyti teismo sprendimo, kad jam asmeniškai niekas nedavė jokių nurodymų, nešalina apelianto kaltės. Pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, jie aptariamoje situacijoje pagrįstai galėjo manyti, jog žmonės, stovintys ant laiptų, gali trukdyti įvykdyti teismo sprendimą.

A. T. atsakomybės kvalifikavimui taip pat neturi įtakos jo nurodytos aplinkybės dėl tariamų pareigūnų veiksmų neteisėtumo jį sulaikant. Manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o A. T. veiksmų neteisėtumo klausimas, kas objektyviai įrodyta.

Nors apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog administracinė nuobauda A. T. tinkamai individualizuota. Teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. T. yra 83 metai, kad jis pripažintas nukentėjęs nuo okupacijų, kad teisės pažeidimą sąlygojo ne chuliganiškos ar savanaudiškos jo paskatos. Šias aplinkybes teismas įvertino kaip išimtines, todėl taikė ATPK 301 str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje – įspėjimą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti pažeidėjo padėtį ir nuobaudos visai neskirti, byloje nenustatyta. Skundo argumentai apie jam taikytas kardomąsias priemones, patirtus išgyvenimus ir emocijas, nesuteikia pagrindo skundžiamo nutarimo panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pirmos instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

A. T. skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                          Giedrius Endriukaitis