Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-491-2007].doc
Bylos nr.: 2A-491/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-491/2007

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 99.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. spalio 15 d.

Vilnius

             

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

dalyvaujant atsakovui A.R.,  

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A.R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-265-538/2007 pagal ieškovės D.Š. ieškinį atsakovui A.R., dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, turto išreikalavimo, skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

              Ieškovė D.Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jai priklausančius daiktus iš viso už 29 192 Lt, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt, paskolintų automobilio pirkimui, 5 000 Lt už atliktą remontą, 1 000 Lt už vonią, 1 200 Lt už dušo kabiną, bei grąžinti 5 000 Lt sumokėto avanso pagal preliminariąją sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino savo reikalavimą, atsisakė ieškinio dalies dėl daiktų išreikalavimo bei prašo įpareigoti atsakovą grąžinti daiktus – 2 500 Lt vertės minkštą kampą, 150 Lt vertės plaukų džiovintuvą „Clatronic“, pripažinti, kad 2004 m. gegužės 14 d. įvyko ½ dalies gyvenamojo namo, esančio Šilojų g. 23, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sandoris tarp jos ir atsakovo, priteisti iš jos atsakovui 145 000 Lt likusios nesumokėtos ½ dalies namo kainos, užskaityti namo pagerinimui jos sumokėtus 7 200 Lt asmeninių lėšų į namo dalies pirkimo kainą, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt, paskolintus automobilio pirkimui. Nurodė, kad po mėnesio pažinties su atsakovu persikraustė pas jį gyventi. Atsakovas gyveno nuosavame name, todėl atsakovas įkalbėjo ieškovę parduoti savo butą. Ieškovei parduodant butą šalys 2004 m. gegužės 14 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei ½ dalį savo gyvenamojo namo už 150 000 Lt. Pagal šią sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui 5 000 Lt avanso. Pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2004 m. liepos 15 d. Įsikėlusi gyventi pas atsakovą, ieškovė nupirko šaldytuvą, dujinę plytelę, skalbimo mašiną, ketaus vonią už 1 000 Lt, dušo kabiną už 1 200 Lt, taip pat prisidėjo prie namo remonto ir sumokėjo už remontą 5 000 Lt. Ieškovė dar paskolino atsakovui 10 000 Lt automobilio įsigijimui. Atsakovas, iki suėjus pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminui, atsisakė sudaryti ½ dalies namo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pagal CK 6.309 straipsnio pagrindu turėtų būti pripažinta, kad faktiškai ½ dalies namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes ieškovė sumokėjo dalį kainos, įsikėlė į namą ir jame gyveno, t.y. pirkimas įvyko. Be to, ieškovė prisidėjo prie namo pagerinimo, todėl 7 200 Lt jos asmeninių lėšų turėtų būti įskaityta į namo dalies pirkimo-pardavimo kainą.

              Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė, jog pareiškus ieškinį teisme atsakovas jai grąžino dalį daiktų, todėl šioje dalyje nuo ieškinio atsisakė. Tačiau atsakovas negrąžino minkštojo kampo ir plaukų džiovintuvo, todėl yra įpareigotinas šiuos daiktus grąžinti.

              Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. birželio 12  d. sprendimu bylos dalį dėl dalies daiktų išreikalavimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš A.R. 796,26 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų D.Š.. Iš D.Š. priteisė 3 500 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų A.R..

              Teismas sprendime nustatė, kad šalys susipažino 2004 m. kovo 27 d. ir ieškovė persikraustė su visais savo daiktais gyventi pas atsakovą į gyvenamąjį namą. Šalys 2004 m. gegužės 14 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo už 150 000 Lt.  Šalys sutarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2004 m. liepos 15 d. Užtikrinant įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, ieškovė sumokėjo atsakovui 5 000 Lt avansą. Ieškovė, gyvendama atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, prisidėjo prie jo pagerinimo bei paskolino atsakovui 10 000 Lt automobilio pirkimui. Teismas nustatė, kad iš Sutartis atitinka preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti dalies gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis sudaryta rašytine forma, joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovės teiginius, kad ši sutartis yra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė pati pripažino, kad atsakovas tuo metu nenorėjo ir nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, nes ji tuo metu neturėjo reikiamos pinigų sumos. Be to, teismo manymu, neįtikėtina, kad atsakovas būtų ketinęs parduoti ½ dalį gyvenamojo namo už 150 000 Lt, kai viso namo ir žemės sklypo rinkos vertė 900 000 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovas pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį, sudarė testamentą, pagal kurį 1/3 dalis gyvenamojo namo būtų turėjusi atitekti ieškovei ir jai apie šį testamentą buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytas antras sandoris dėl to paties daikto, teismas padarė išvadą, kad abi šalys suvokė ir suprato, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o jų sudaryta sutartis yra preliminarioji sutartis. Teismas nustatė, jog ieškovė nesumokėjo 5 000 Lt avanso, nes Sutartyje nenurodyta, kad avansą ji sumokėjo iki šios sutarties sudarymo bei nėra kito dokumento, patvirtinančio, kad šis avansas buvo sumokėtas vėliau, todėl atmetė reikalavimą priteisti avansą.. Ieškovės teiginius, kad gyvenamasis namas buvo perduotas jai valdyti teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė persikėlė gyventi pas atsakovą esant jų geriems tarpusavio santykiams, o ne kaip šio daikto pirkėja, ir daikto nevaldė, o juo naudojosi atsakovo sutikimu. Dėl to teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Sutartis yra preliminarioji ir negali būti patvirtinta CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti, kad įvyko dalies gyvenamojo namo perleidimas, teismas atmetė ir konstatavo, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Ieškovės reikalavimą dėl 7 200 Lt už namo pagerinimus priteisimo arba įskaitymo į namo pardavimo kainą teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Lt paskolos atsakovui automobilio pirkimui teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog nėra rašytinės formos sutarties ar rašytinio įrodymo, patvirtinančio tokios pinigų sumos perdavimą atsakovui, kaip neįrodytą. Ieškovės reikalavimą grąžinti minkštų baldų komplektą teismas atmetė, kaip nepagrįstą, nes neįrodė baldų komplekto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovu. Ir už juos sumokėjo. Ieškovės reikalavimą priteisti 150 Lt už plaukų džiovintuvo „Clatronic“, teismas atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokį džiovintuvą turėjo bei kad toks džiovintuvas buvo pas atsakovą gyvenamajame name. Bylos dalį dėl kitų daiktų grąžinimo teismas nutraukė, nes, pareiškus ieškinį, ieškovės nurodyti daiktai jai buvo grąžinti ir ieškovė nuo šios ieškinio dalies atsisakė. Kadangi ieškovė atsisakė nuo ieškinio dėl to, kad atsakovas jos reikalavimus patenkino, todėl iš atsakovo teismas priteisė dėl šio reikalavimo sumokėtą žyminį mokestį 796,26 Lt, o taip pat ieškovei dalį jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmestų reikalavimų dalyje teismas priteisė atsakovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas A.R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 796,26 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas. Teismas neteisingai nurodė, jog ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, nes neva atsakovas dalį ieškinio reikalavimų patenkino. Ieškovė ieškinį pateikė 2005 m. rugsėjo 21 d., tačiau apie ieškinį atsakovas sužinojo gavęs ieškinio pareiškimą 2005 m. spalio 19 d., tačiau atsakovas 2005 m. spalio 5 d. buvo išsiuntęs ieškovei raginimą atsiimti savo daiktus. 2005 m. birželio 1 d. pareiškimas Klaipėdos miesto 2-ajam policijos komisariatui patvirtina, jog ieškovė galėjo nekliudomai atsiimti daiktus. Kadangi atsakovas raginimą atsiimti daiktus išsiuntė anksčiau, nei sužinojo apie ieškinio pateikimą, todėl teismas neturėjo teisės taikyti CPK 94 straipsnio 1 dalį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas laikant, kad atsakovas patenkino ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašė ieškovės atsiimti jos daiktus, nes daiktai trukdė atsakovui, tačiau ieškovė, turėdama galimybę, daiktų neatsiėmė, bet pareiškė nepagrįstą ieškinį.

              Ieškovė D.Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

 

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatymo nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi įstatymas sieja galimybę ieškovui prisiteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atsisakius nuo ieškinio su ieškinio pateikimo aplinkybe. Jei ieškinį atsakovas patenkina iki ieškinio pareiškimo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, jei po ieškinio pateikimo – bylinėjimosi išlaidos atlyginamos. Įstatymas nesieja galimybės atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų su atsakovo sužinojimo apie ieškinio  pareiškimą terminu. Todėl nėra svarbi aplinkybė, ar atsakovas žinojo apie ieškinio pareiškimą teisme, ar ne.

              Teismas nustatė šias aplinkybes. Iš ieškinio (I T., b.l. 2-7) matyti, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2005 m. rugsėjo 21 d. Atsakovas pranešimą (I T., b.l. 44), kuriuo informavo ieškovę, jog ji gali pasiimti savo daiktus, išsiuntė 2005 spalio 5 d., ieškovė pranešimą gavo 2005 m. spalio 10 d. (I T., b.l. 45). Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė ieškinyje reikalautų daiktų neturėjo ir daiktai buvo pas atsakovą. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog iš 2005 m. birželio 1 d. pareiškimo matyti, jog ieškovė galėjo nekliudomai pasiimti daiktus, yra nepagrįsta. Iš minėto pareiškimo matyti, kad ieškovei pasiimant daiktus tarp šalių buvo kilęs konfliktas, todėl negalima teigti, jog ieškovė galėjo laisvai ir netrukdomai atsiimti ieškinyje reikalautus daiktus. Atsakovas pranešė ieškovei, jog ji gali atsiimti daiktus po ieškinio pareiškimo ir šiuos daiktus ieškovė realiai atsiėmė po ieškinio pareiškimo. Taigi ieškinio pateikimo metu ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę ir pagrįstai pasinaudojo savo teise pareikšti ieškinį. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis. Taigi atsakovas leido ieškovei atsiimti ieškinyje reikalaujamus daiktus po ieškinio pareiškimo, t.y. patenkino ieškinio dalies reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

              Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neleidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būtų neteisinga, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai

 

Audronė Jarackaitė

 

Kazys Kailiūnas 

 

Vigintas Višinskis