Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-317/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10925-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7
(S)
Kauno apygardos teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,
sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Vidai Butiškienei,
dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei,
nuteistajam V. T., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,
nuteistajam D. B., jo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, ir V. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., t. y. 15 parų, prilyginant jas 15 laisvės atėmimo dienų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Taip pat šiuo nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padarius BK 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir, subendrinus už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes D. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. T. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, 2021 m. balandžio 8 d. apie 19.23 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš D. B. neteisėtai įgijo didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 342 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,330 g baltos spalvos miltelių ir 6,867 g baltos spalvos medžiagos (gabaliukų), kurių sudėtyje yra 2,316 g narkotinės medžiagos – kokaino, 1,151 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (1,106 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 proc.), 0,045 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,2 proc.), 0,267 g augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurias gabeno rankinėje, eidamas (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje yra įrodyta, kad V. T., turėdamas tikslą platinti, 2021 m. balandžio 8 d. apie 19.23 val. neteisėtai įgijo iš D. B. didelį kaltinime nurodytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurias gabeno rankinėje, eidamas (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jis žinojo ir suprato, kad tokiu būdu elgiasi neteisėtai, kad tai uždrausta ir pavojinga veika, to norėjo ir siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia, taip pat žinojo, jog jam perduotame krepšyje, yra ne tik kanapių, bet ir kitų psichotropinių medžiagų, kurių kiekis yra didelis. Taigi, jo veiksmuose nustatyti visi neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų turint tikslą platinti požymiai, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Įvertinęs tai, kad V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau apeliantas teistas, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, bet jau vykstant baudžiamajam procesui dėl tyčinio sužalojimo, baustas administracine tvarka, dirba, jam perduoto MDMA kiekis viršijo didelį kiekį daugiau nei du kartus, kaltės pilnai nepripažino, nebuvo nuoširdus, savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje siekė sumenkinti, apylinkės teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti V. T. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau, kadangi veika realių neigiamų pasekmių nesukėlė, bausmės tikslams pasiekti gali būti paskirta sankcijoje numatyta minimali bausmė.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti – jo veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti V. T. bausmę, švelnesnę, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Skunde teigiama, jog, remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, yra akivaizdu, kad V. T. turėjo tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas platinti, tačiau jis nežinojo realiai ką jam krepšyje perduoda D. B.. Dėl to nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį visiškai neatitinka realiai V. T. atliktų veiksmų. Nė ant vieno iš paimtų daiktų nebuvo rasta V. T. biologinių pėdsakų – iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant maišelių, tiriant pažymėtų 8-11, 13, 14, 17, ir svarstyklių mėginyje Nr. 21 rasti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su D. B. genotipu, be to ant krepšyje buvusių svarstyklių buvo rasti moters biologiniai pėdsakai. Taigi V. T. nelietė narkotinių ir psichotropinių medžiagų, esančių krepšyje, kuris jam perduotas, tad akivaizdu, kad jis nežinojo apie jam paduoto pasaugoti krepšio turinį, tiek jame esančias priemones skirtas narkotinių medžiagų platinimui. Tačiau šios aplinkybės visiškai nebuvo vertinamos priimant skundžiamą nuosprendį. Be to, negalima grįsti V. T. kaltę vien kito nuteistojo – D. B. – nuolat keičiamais parodymais apie buvusius susitarimus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis vien tokiais įrodymais, kadangi jie yra prieštaringi, netikslūs, nevisapusiškai atitinka liudytojo pateiktą įvykių versiją ir nurodytas aplinkybes. Taigi, byloje nėra įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes.
3.2. Toliau skunde nurodoma, jog V. T. veikos kvalifikavimui svarbu ir tai, kad jam perduotame krepšyje buvo kanapės, kurių bendra masė yra 1,151 g. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose nurodyta, jog kanapių (ar jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 gramai. Be to, remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. T. buvo perduota 2,316 g. kokaino ir 56,209 g MDMA. Tose pačiose Rekomendacijose nurodyta, jog kokaino nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,200 gramo, o dideliu – viršijantis 20 gramų, MDMA nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,200 gramo, o dideliu - viršijantis 20 gramų, labai dideliu - 100 g. Taigi, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai, neteisėtai ir neteisingai nustatė kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo V. T.. Apskaičiavus kiekvienos iš medžiagų, kurios buvo rastos krepšyje, perduotame V. T., didelio kiekio (nurodyto lentelėje) procentines dalis, matyti, kad jos sudaro: kanapių (ir jų dalių) – 23,02 procento, kokaino – 11,58 procento, MDMA – 56,2 procento. Sudėjus visas nurodytų medžiagų didelio kiekio procentines dalis gaunama 90,8 procentų santykinio didelio kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad pas nuteistuosius rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma neviršija 100 procentų santykinio didelio kiekio ir labai didelio kiekio, bei įvertinus, kad V. T. disponavo tik 3 rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konstatuotina, kad bendras šių medžiagų kiekis nelaikytinas dideliu, todėl ir dėl to nuteistojo V. T. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
3.3. Ginčijant nuteistajam paskirtą bausmę, skunde pažymima, kad D. B., kuris padarė net 3 nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi akivaizdu, kad paskirta bausmė apeliantui V. T. neatitinka protingumo bei proporcingumo kriterijų. Nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių bei principų. Tai yra, skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes - į tai kad V. T. padarė vieną nusikaltimą, kaltu prisipažino iš dalies, žala nebuvo padaryta, į jo asmenybę – praeityje jis teistas vieną kartą už visai kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, VšĮ sveikatos psichikos centre neregistruotas, yra dirbantis, nuolat gaunantis pastovias pajamas. Nepagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nebuvo pripažinta tai, kad jis kaltu prisipažino iš dalies nuo pat pirmos apklausos, nurodė, kad jaučia, jog pasielgė blogai, gailisi, nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties (karantino laikotarpiu neturėdamas darbo ir pastovių pajamų). Anot apeliantų, V. T. paskirta bausmė neatitinka ir jau suformuotos ir nusistovėjusios praktikos. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-354/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-360/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-898/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (2 epizodai) paskyrė 1 metų ir 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-190/2018 asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-177-317/2018 paskyrė asmeniui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką asmenys pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra baudžiami ženkliai švelnesnėmis bausmėmis, nei V. T. šiuo atveju. Anot apeliantų, įvertinus V. T. nusikalstamos veikos pavojingumą (jis padarė sunkų nusikaltimą), jo asmenybės pavojingumą (V. T. anksčiau teistas, teistumas išnykęs), taip pat diferencijuotai atsižvelgus į jo kaip bendrininko vaidmenį (nusikalstamos veikos organizatorius buvo kitas asmuo, V. T. nusikalstamos veikos mechanizme atliko vieną iš veiksmų – paėmė pasaugoti rankinę bei siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų sau), bausmės, nurodytos straipsnio sankcijoje už padarytą veiką, paskyrimas jam šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Tokią išvadą galima daryti remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020. Tačiau pirmosios instancijos teismas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė bei nevertino jų visumos. Ir paskyrus V. T. švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, bausmės tikslai bus pasiekti, ypač įvertinus tas aplinkybes, kad jis yra dirbantis asmuo, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir deda realias ir visas pastangas, jog keistųsi, todėl jam ypatingai svarbu tęsti ligos gydymą priklausomybės centre, dėl kurios ir padarė nusikalstamą veiką. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius (gydosi ligą, dirba) ir patvirtina dedamas pastangas keistis, jo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką turimiems ir kuriamiems socialiniams ryšiams.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė palaikė pareikštą apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nuteistasis D. B. nurodė neturintis nuomonės dėl skundo. Nuteistojo D. B. gynėja advokatė Renata Vilčiauskienė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog skundas paduotas tik dėl V. T., jis paliekamas spręsti teismo nuožiūra, tačiau pažymėjo, jog D. B. parodymai yra nėra melagingi, jie išsamūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė Eglė Grucytė. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog V. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje perėmė iš D. B. krepšį, kuriame buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos – MDMA, kokainas, kanapės, specialisto nustatyto grynojo jų kiekio, kad jas V. T. įsigijo ir tikslu platinti. Šios aplinkybės apygardos teismui abejonių taip pat nekelia, jos įrodytos byloje surinktais duomenimis, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisakys. Tačiau nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad V. T. buvo nepagrįstai inkriminuotas disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų požymis, teigiant, jog apeliantui nebuvo žinoma, kad D. B. jam perduotame krepšyje bus ne tik kanapių, bet ir kokaino ir MDMA, juo labiau, kad jų bus perduodamas būtent toks kiekis, taip pat teigiant, kad bendras neteisėtai V. T. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis šiuo atveju negali būti pripažįstamas dideliu, kadangi nustačius kiekvienos medžiagos kiekio santykį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudėjus visas santykines dalis, negaunamas skaičius, kuris viršija santykinio didelio kiekio ribas. Dėl šių priežasčių, anot apeliantų, V. T. veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, turėtų būti perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, nors nuteistasis ir jo gynėja apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo alternatyvaus reikalavimo, netenkinus prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį dalyje dėl V. T. paskirtos bausmės, tačiau iš skundo argumentų yra i aišku, jog šiuo atveju apeliantai nesutinka ir su V. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtąja 8 metų laisvės atėmimo bausme. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visų pirma patikrina, ar nuteistojo veika buvo kvalifikuota tinkamai, jei taip, ar tinkamai buvo individualizuota jam paskirta bausmė.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
7. BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Tais atvejais, kai asmuo platinimo tikslais disponuoja skirtingomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, iš kurių kiekvienos kiekis nėra didelis, sprendžiant klausimą, ar bendras tokių medžiagų kiekis gali būti pripažįstamas dideliu, turi būti nustatomas kiekvienos medžiagos kiekio santykis su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu ir sudedamos visos santykinės dalys. Jeigu gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, konstatuojama, kad kaltininkas disponuoja dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2012).
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo ir gabeno didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį: 342 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,330 g baltos spalvos miltelių ir 6,867 g baltos spalvos medžiagos (gabaliukų), kurių sudėtyje yra 2,316 g narkotinės medžiagos – kokaino, 1,151 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (1,106 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,2 proc.), 0,045 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,2 proc.), 0,267 g augalinių medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio.
9. Pagal anksčiau minėtą norminį aktą (Rekomendacijas) MDMA dideliu kiekiu laikytinas kiekis, viršijantis 20 gramų, bet neviršijantis 100 gramų (100 gramų viršijantis kiekis jau laikytinas labai dideliu). Šiuo atveju specialistas nustatė, kad 342 vnt. tablečių, kuriomis disponavo V. T., sudėtyje yra 56,209 g psichotropinės medžiagos MDMA. Tai reiškia, jog vien šios V. T. įgytos medžiagos kiekis patenka į Rekomendacijose nustatytas didelio kiekio ribas, dėl ko šiuo atveju nėra ir nebuvo jokio pagrindo nustatinėti kiekvienos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis nuteistasis disponavo, santykį su Rekomendacijose esančioje lentelėje nurodytu dideliu kiekiu, o vėliau visas santykines dalis sudėti ir skaičiuoti, ar gautas skaičius (procentais ar vieneto dalimis) viršija santykinio didelio kiekio ribas, kaip kad yra nurodoma apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog skundo autoriai daro klaidingą išvadą, jog visų V. T. įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didelio kiekio procentinių dalių suma neviršija 100 procentų santykinio didelio kiekio ribų, kadangi psichotropinės medžiagos – MDMA kiekio (56,209 gramų) santykį nustatinėja su Rekomendacijų lentelėje nurodytu ne dideliu (nuo 20 gramų iki 100 gramų), o labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu (daugiau nei 100 gramų).
10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ankstesnėje pastraipoje, konstatuojama, kad kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo V. T., pagrįstai pripažintas dideliu. Daryti priešingos išvados ir dėl to perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė V. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią.
12. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017). Šis požymis yra vertinamasis, todėl, inkriminuojant jį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėtomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal teismų praktiką taikant BK 260 straipsnį kaltininkui pakanka suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat apie jų kiekį bent bendrais bruožais; nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-452-788/2016 ir kt.). Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-84-489/2017), duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2019).
13. Pirmosios instancijos teismo ištirti byloje surinkti įrodymai, taip pat atlikus dalinį tyrimą apeliacinės instancijos teisme gauti įrodymai neginčijamai patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad V. T. žinojo, jog krepšyje, kurį jam perdavė D. B., yra ne tik kanapių, kaip kad teigia apeliantai, bet ir kitų psichotropinių medžiagų, ir suvokė, kad jų kiekis yra didelis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas išsamiai argumentavo ir motyvavo šią išvadą, ją padarė įvertinęs kito nuteistojo – D. B. parodymus, paties V. T. parodymus, apeliantui perduotų kanapių kiekį kontekste jo parodymų apie šios narkotinės medžiagos įsigijimo tikslą, krepšio, kuriame buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, dydį, taip pat tą faktą, kad ant svarstyklių, rastų garaže, kuriuo naudojosi V. T., ir netoli kurio jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo rasta ne tik kanapių, bet ir psichotropinės medžiagos– amfetamino, kokaino pėdsakų. Analizuodamas D. B. parodymus, apylinkės teismas nurodė, kad pastarasis paaiškino, jog V. T., jau perimdamas iš jo krepšį, žinojo jo turinį, t. y. žinojo, kad ten yra ne tik kanapių („žolės“), bet ir tablečių (MDMA), kokaino, be to, jis ne kartą šį krepšį su visu jo turiniu buvo matęs ir pas D. B. garaže, kur pastarasis ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Pažymėtina, jog tokios pačios versijos D. B. laikėsi ir apklausiamas apygardos teisme. Jis parodė, kad V. T. buvo žinoma, jog jam D. B. atveš ir perduos ne tik kanapes, bet ir tabletes (MDMA) bei kokainą, kad iš anksto nurodė apeliantui, jog tablečių bus 350 vnt., o kokaino keli gramai. Pats V. T. taip pat tiek apylinkės, tiek apygardos teisme pripažino, kad yra buvęs pas D. B. garaže, matė jame jam perduotą krepšį su visu jo turiniu – matė, kad krepšyje yra kanapių, kokaino ir „ratų“ (taip nuteistieji vadina tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA). Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog kanapių krepšyje buvo labai mažas kiekis, jis nesiekė nei 2 g, ir, kaip matyti iš paties V. T. parodymų, jis tą žinojo, kadangi ne kartą buvo matęs krepšio turinį pas D. B.. Pritartina apylinkės teismui, kad yra nelogiška, jog tokio nedidelio kiekio V. T. būtų užtekę ir sau vartoti ir jį platinti. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, tokiam nedideliam kiekiui narkotinių medžiagų perleisti nebūtų reikėję tokios didelės talpos – sportinio krepšio, tuo tarpu V. T., perėmusiam sportinį krepšį nekilo jokių klausimų, kodėl vos 2 gramai kanapių, o jei tikėti V. T. versija apie susitartą kiekį – 20 gramų, yra atvežami sportiniame krepšyje. Jam taip pat nekilo klausimo dėl krepšio svorio, nors, kaip V. T. teigė, D. B. neturėjo jam perduoti krepšyje buvusių kitų daiktų – svarstyklių, stiklainio ir kt.
14. Papildydama apylinkės teismo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad V. T. supratimą, jog jam bus perduota ne tik kanapės bei daug didesnis kiekis psichiką veikiančių medžiagų, nei jis teigia tikėjęsis gauti ir taręsis su D. B., patvirtina ir dydis pinigų sumos, kurią V. T. būtų turėjęs sumokėti už D. B. pristatytas jam draudžiamas medžiagas. D. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad buvo susitarta, jog V. T. jam turės sumokėti 2 500 Eur. Pats V. T. teigė, kad paprastai už 10 gramų „žolės“, t. y. kanapių, jis D. B. mokėdavo 60-70 Eur, šiuo atveju būtų turėjęs sumokėti 120-130 Eur. Tiek iš apelianto bei D. B. parodymų, tiek iš V. T. sulaikiusių policijos pareigūnų E. R. ir Č. P. bei į nuteistųjų susitikimo vietą D. B. atvežusio pavėžėjo D. R. parodymų matyti, kad krepšio perdavimo metu V. T. su D. B. neatsiskaitė, nors, kaip nurodė V. T., jis tuo metu turėjo 250 Eur, taigi, tokios pinigų sumos jam būtų užtekę atsiskaityti su D. B.. Nors V. T. tikino, kad iš karto D. B. pinigų nedavė, nes pastarasis nurodė jam nueiti į garažą ir suskaičiuoti perduodamų medžiagų kiekį, tačiau tokia versija teisėjų kolegija netiki, kadangi ji yra nelogiška. Tokia versija nelogiška, nes kaip matyti tiek iš nuteistųjų, tiek iš liudytojų parodymų, D. B., perdavęs krepšį apeliantui, tuo pačiu taksi automobiliu iš karto pajudėjo priešinga kryptimi, nei netoliese esantis garažas, kuriuo V. T. naudojosi. Taigi, D. B. nelaukė, kol apeliantas pasvers jam perduotas medžiagas ir grįš su juo atsiskaityti. Toks D. B. elgesys tik patvirtina jo parodymus, kad V. T. sumokėti jam nurodytus 2500 Eur turėjo tik tada, kai narkotines ir psichotropines medžiagas atlygintinai realizuos, kadangi tokios pinigų sumos niekur nedirbantis V. T., kaip pats teigė, neturėjo.
15. Nors apeliantai teigia, kad D. B. parodymais grįsti V. T. kaltės negalima, kadangi jie yra prieštaringi, netikslūs, nevisapusiškai atitinka liudytojo pateiktą įvykio versiją ir nurodytas aplinkybes, tačiau toks skundo argumentas yra nepagrįstas absoliučiai jokiais konkrečiais motyvais, t. y. skunde nenurodoma kokias aplinkybes nurodant pasireiškė D. B. parodymų prieštaringumas, netikslumas, kokio konkrečiai liudytojo ir kokių to liudytojų parodymų jie neatitinka. Priešingai, nei teigia V. T. ir jo gynėja, D. B. teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, logiški, neprieštaringi ir liudytojų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai. Tiesa, D. B. apklausiamas, pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu tikino, kad V. T. nieko nežinojo apie jam perduodamo krepšio turinį, tačiau tai paaiškinama siekiu padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės apeliantui, apie kurio duotus parodymus D. B. tuo metu dar nežinojo, suvokiant, jog jo paties disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis faktas bus įrodytas tiriant biologinius pėdsakus, esančius tiek ant sportinio krepšio, tiek jo viduje buvusių daiktų, taip pat nustatant koks asmuo, naudodamasis pavėžėjo paslaugomis, šį krepšį perdavė V. T.. Vertindama D. B. teisme duotų parodymų nuoširdumą, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia ir į tai, kad jis pats sugrįžo iki V. T. ir pareigūnams pasakė, kad tai jo krepšys, kas rodo, jog jis iš karto nevengė prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, priešingai nei apeliantas, kuris jį sulaikiusiems policijos pareigūnams nurodė, jog krepšyje yra įrankiai, nors pats teigė, kad žinojo, jog ten bus ne įrankiai, o narkotinės medžiagos. Tuo tarpu, vertindamas V. T. parodymų patikimumą, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad ant svarstyklių, rastų (duomenys neskelbtini) garaže, kuriuo naudojosi apeliantas, ir netoli kurio jis buvo sulaikytas su krepšiu, rasta ne tik kanapių, bet ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kokaino pėdsakų. Ši aplinkybė neabejotinai paneigia teisme V. T. duotus paaiškinimus, kad jis iš D. B. visuomet pirkdavo tik kanapių, jokių kitokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų iki nagrinėjamo įvykio iš jo nėra įsigijęs asmeniniam naudojimui ar (ir) platinimo tikslu.
16. Tai, kad būtent V. T. nurodyta versija dėl to kokias psichiką veikiančias medžiagas D. B. jam turėjo perduoti pagal jų išankstinį susitarimą ir kokį jų kiekį, kokią pinigų sumą apeliantas už tai turėjo sumokėti D. B., yra neatitinkanti tikrovės, patvirtina ne tik aukščiau akcentuojamos aplinkybės, tačiau ir V. T. parodymų nenuoseklumas, iš pradžių nurodant, kad buvo sutarta tik dėl kanapių perdavimo, o vėliau jau nurodant, kad jis žinojo, jog D. B. atsiveš ne tik kanapių, bet ir amfetamino, kurio darinys ir yra MDMA. Nors apeliantas apygardos teisme bandė įrodyti, jog jis apylinkės teisme taip nurodė, kadangi manė, kad amfetaminą D. B. atsiveš savo reikmėms, tačiau tokia versija paneigta D. B. parodymais, ji taip pat yra nelogiška, nes tik savo reikmėms tokio kiekio tablečių, su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – MDMA, D. B. nebuvo nei tikslinga, nei racionalu vežiotis. Be to, jei šias psichotropines medžiagas jis būtų vežęs tik savo reikmėms, akivaizdu, jog būtų laikęs kur ne krepšyje, kurį perdavė V. T..
17. Galiausiai, vertinant D. B. parodymų patikimumą, įvertintina ir tai, kad byloje nebuvo nustatytas jo motyvas melagingai apkalbėti V. T.. Pats apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių D. B. būtų suinteresuotas tuo, kad V. T. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal sunkesnę BK 260 straipsnio dalį, nors apie tai buvo apelianto teiraujamasi bylą nagrinėjant apygardos teisme. D. B. pozicija ikiteisminio tyrimo pradžioje tik įrodo, jog jis siekė padėti V. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės, visą kaltę prisiimdamas išimtinai tik sau, o ne priešingai.
18. Įvertinus visa, kas išdėstyta šio nuosprendžio 11-17 punktuose, konstatuotina, jog nurodytų aplinkybių pakanka daryti neabejotiną išvadą, kad V. T. žinojo kokios konkrečios narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam buvo perduotos D. B., taip pat bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, t. y. kad jis bus didelis, nors nei ant sportinio krepšio, nei ant jo viduje buvusių daiktų nebuvo rasta jokių biologinių pėdsakų, kurie sutaptų su V. T. biologinių pėdsakų genotipu. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog V. T., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai žinojo ir suprato, kad jis neteisėtai įgydamas ir gabendamas didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, elgiasi neteisėtai, kad tai uždrausta, pavojinga veika (narkotines ir psichotropines medžiagas užslaptintai vadino „įrankiais“), to norėjo ir siekė (pripažino, jog turėjo tikslą platinti, buvo susitaręs su D. B. dėl šių medžiagų perdavimo, perduotame krepšyje buvo ir priemonės, skirtos platinimui – svarstykles, maišeliai pakavimui). Taigi, visa tai patvirtina, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia. Apelianto padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, t. y. nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, jos perkvalifikuoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
19. Kadangi apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisėtai ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo V. T. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nesama pagrindo šio nusikaltimo perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, toliau pasisakoma dėl nuteistajam už šį nusikaltimą paskirtos bausmės.
Dėl bausmės
20. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šioje normoje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti, laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. T. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
21. Baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės, negu numatyta įstatyme, bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė.
22. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, V. T. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, jis nusikaltimo darymo vietoje buvo sulaikytas patruliavusių policijos pareigūnų. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių nenustatyta. Nors skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis) ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties), tačiau tokiam argumentui teisėjų kolegija nepritaria.
23. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Šiuo gi atveju V. T. tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tiek pateiktu apeliaciniu skundu ginčijo subjektyvųjį jam inkriminuoto nusikaltimo požymį – tiesioginę tyčią, teigdamas, kad jis nesuvokė, jog disponuoja dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Taigi, jis tik iš dalies pripažino savo kaltę, ką skunde pripažįsta ir patys apeliantai. Dėl to BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
24. Tuo tarpu pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014). Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra. Sunki V. T. turtinė padėtis skunde grindžiama tik tuo, kad nuteistajam karantino laikotarpiu buvo sunku susirasti darbą. Tačiau pažymėtina, jog apeliantas iki BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo niekada nedirbo, buvo išlaikomas tėvų, pas juos gyveno, taip pat gaudavo iš jų piniginių lėšų, nors ir nedidelę sumą, savo reikmėms. V. T. neturi išlaikytinių, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo susidariusi kokia nors išskirtinė situacija, dėl kurios nuteistajam reikėjo greitai gauti didesnių pajamų, negu, kad jis disponuodavo iki 2021 m. balandžio mėn. Nenustačius jokių veiksnių, kurie iš tiesų pablogino nuteistojo turtinę padėtį, buvusią iki nusikaltimo padarymo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-268-942/2017).
26. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).
27. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį šios kategorijos bylose, yra ir tai, kiek kartų neteisėtai disponuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis viršija nustatytą minimalią ribą.
28. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas atsisakymą paskirti V. T. švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nurodė, jog vien jam perduoto MDMA kiekis viršijo didelį kiekį daugiau nei du kartus, jis pilnai kaltės nepripažino, nebuvo nuoširdus, savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje siekė sumenkinti, be to, yra teistas už tyčinį sužalojimą, kurį padarė būdamas nepilnametis 2020 m. gruodžio mėnesį, o šią naują nusikalstamą veiką padarė jau vykstant baudžiamajam procesui dėl tyčinio sužalojimo, todėl darytina išvada, kad pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra. Aplinkybes, kuriomis remiantis buvo atsisakyti V. T. paskirti švelnesnę bausmę, apylinkės teismas nustatė tinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos negali būti pernelyg sureikšmintos, sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo apeliantui. Be to, šiuo atveju yra svarbu atsižvelgti į kitas aplinkybes, kurios suponuoja išvadą, jog V. T. paskirta net 8 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.
29. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Baudžiamasis įstatymas šią veiką priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai. V. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą platinti neteisėtai disponavo (įgijo ir gabeno) kelių rūšių narkotines ir psichotropines medžiagas, tame tarpe ir MDMA, kurios kiekis, ką akcentavo ir apylinkės teismas, daugiau nei du kartus viršijo minimalią ribą, nuo kurios šios psichotropinės medžiagos kiekis laikytinas dideliu. Nuteistojo asmenybė taip pat nevertintina išimtinai teigiamai, kadangi, nors BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas neteistu, tačiau šiuo metu jo atžvilgiu jau yra priimtas ir įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2020 m. gruodžio mėn.). Be to, V. T. baustas administracine tvarka. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltės pilnai nepripažino, iš tiesų bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik V. T. paskyrus vienintelę sankcijoje galimą nurodytą, griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės savaime nepaneigia galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatant jam laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas.
30. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, jog tiek kokaino, tiek kanapių kiekiai, kuriais disponavo V. T., neviršijo Rekomendacijose nurodyto šių medžiagų nedidelio kiekio. Nors jo įgyto ir gabento MDMA kiekis yra daugiau nei 2 kartus didesnis už minimalią didelio šios psichotropinės medžiagos kiekio ribą, tačiau šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, jų gabenimas, turint tikslą jas platinti, yra mažiau pavojingas nei pats išplatinimas, o šiuo atveju V. T., nors ir ketino, tačiau įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinti nespėjo. Nors skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis V. T. jau yra antrasis, jis taip pat baustas administracine tvarka, tačiau nustatytos ir teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės. Jis mokosi, (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, pagarbiai bendraujantis su pedagogais, dėl jo netinkamo elgesio nusiskundimų negauta. Daugiabučio namo, kuriame nuteistasis gyvena, bendrijos pirmininkas jį apibūdina kaip kruopštų, darbštų, pareigingą, geranorišką, santūrų, iniciatyvų. Ankstesnės darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis charakterizuojamas taip pat kaip pareigingas, sąžiningas, mandagus, nekonfliktiškas, neatsisakantis padėti kolegoms, atidus, paslaugus, darbus atliekantis laiku ir be priekaištų, nurodoma, jog drausminių nuobaudų V. T. neturi, nusiskundimų ar priekaištų dėl jo atliktų darbų taip pat nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad netrukus po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2021 m. birželio 18 d. V. T. įsidarbino, šiuo metu tęsia darbinę veiklą kitoje įmonėje, kas rodo, jog nuteistasis dėjo pastangas pasitaisyti, teisėtais būdais gerinti savo gyvenimo kokybę, tokiu būdu mažinant veiksnį, kuris turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad V. T. praeityje nebuvo teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat niekaip nesusiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Byloje taip pat nėra duomenų apie naujus V. T. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus. Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš dalies neigė savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokia jo pozicija negali būti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę, juo labiau, kad dalį jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių jis pripažino. Įvertinus šias aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga apelianto ankstesnio gyvenimo pasekmė, o jo pozityvus elgesys po nusikaltimo įvykdymo parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, V. T. padarė vos sulaukęs pilnametystės, kas rodo, jog jo neteisėtam elgesiui įtakos galėjo turėti ir nebranda, naivumas, tikintis, jog jam pavyks išvengti itin griežtos baudžiamosios atsakomybės.
31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą V. T. teisingumo principo aspektu, šiuo atveju negali būti ignoruojamas ir tas faktas, kad kitam nuteistajam – D. B. šiuo atveju už tą pačią nusikalstamą veiką buvo paskirta dvigubai trumpesnė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, nors būtent D. B. buvo tas asmuo iš kurio V. T. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu jas platinti. Jis yra pardavęs V. T. narkotinių medžiagų – kanapių, ir anksčiau. Be to, D. B. disponavo ne tik medžiagomis, kurias perdavė apeliantui, bet jo garaže kratos metu buvo rasta ir 0,735 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių),(0,735 g narkotinės medžiagos – kanapių (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,4 proc.))ir 0,122 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,019 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, už ką jis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Taip pat paminėtina, jog D. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, tačiau nepraėjus net 3 mėnesiams padarė naują tyčinę (daug sunkesnę) nusikalstamą veiką, dėl ko sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti. D. B. taip pat buvo nuteistas ir 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau, kaip matyti nuteistasis iš šio teistumo nepasimokė ir padarė dar tris tyčines nusikalstamas veikas. Palyginus duomenis apie D. B. ir V. T. teistumus, taip pat įvertinus tai, kad D. B., pats būdamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojas, į šią veiką įtraukė ir V. T., apelianto asmenybė bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumas negali būti vertinamas kaip didesnis, nei kito nuteistojo. Todėl dvigubai didesnės bausmės V. T. paskyrimas, remiantis išimtinai tik tuo, kad jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kai D. B. prisipažino visiškai (iš apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, skiriant bausmę, matyti, kad ši aplinkybė ir buvo lemianti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą D. B.), kas buvo pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą.
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi mažinti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. T. nustatytą bausmę paskiriant jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę švelnesnę, negu sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba. Nustatomas naujas bausmės dydis mažinamas, tačiau iki tokios ribos (4 metų laisvės atėmimo), kuri, įvertinus tai kokio pobūdžio nusikaltimas buvo padarytas, realizuotų ir bausmės nubaudimo funkciją. Tokios bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Paskyrus mažesnę bausmę nuteistas, kuris yra jauno amžiaus, turės galimybę greičiau socializuotis į visuomenę, todėl bus greičiau pasiekta bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, kurioms šiuo atveju, atsižvelgus į jauną V. T. amžių (apeliantui 19 metų), turi būti suteikiama pirmenybė. Apelianto izoliavimas nuo visuomenės net 8 metų laikotarpiui neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir ryšius su tėvais. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija suteikia V. T. galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei tikisi, jog nuteistasis šį jam parodytą pasitikėjimą pateisins.
33. Apibendrinant konstatuojama, kad V. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta teisinga bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau priimtas sprendimas netaikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nustatant trumpesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę, nei numatyta sankcijoje, yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
n u s p r e n d ž i a:
nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Eglės Grucytės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl V. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir jam paskirtų bausmių subendrinimo.
V. T. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo.
Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta V. T. 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas (t. y. nekeistina ir nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, V. T. atlikta pagal 2021 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį; taip pat nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. balandžio 23 d., t. y. 15 parų, prilyginant jas 15 laisvės atėmimo dienų; bei nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. T. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį).
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Svetlana Jurgaitienė
Laima Šeputienė