Baudžiamoji byla Nr. 1-67-1109/2022

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34469-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1;

1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5;

1.1.8.12; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1; 2.1.8;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Rūtai Balčiūnaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei J. L., 

kaltinamajam N. B., jo gynėjui advokatui R. P.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai;

2) 2015 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (6 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs;

3) 2019 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

4) 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas;

5) 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo 2021 m. liepos 26 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. 

Teismas

n u s t a t ė :

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

N. B. veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2019 m. kovo 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su nenustatytu asmeniu, J. J. nieko nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, įtikino paimti kreditą pasakę tikrovės neatitinkančią informaciją, kad kredito suma sudarys 1 000 eurų ir nutylėdami aplinkybę, kad iš tikro ketina J. J. vardu paimti 25 000 eurų kreditą bei jo negrąžinti, mobilaus parašo sutarčiai sudaryti 2019 m. kovo 20 d. J. J. nuvedė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), kur, J. J. įgijus mobilaus parašo elektroninius duomenis, N. B. elektroninei kredito sutarčiai sudaryti juos ir J. J. asmens pasą iš J. J. paėmė, po to, 2019 m. kovo 21 d. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis J. J. vardu įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 25 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrįsdamas J. J. mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra J. J. vardu tariamai 2014 m. spalio 1 d. sudarytą darbo sutartį su Airijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą su suklastotais duomenimis apie J. J. pajamas ir išlaidas, taip įmonę ,,Bigbank“ suklaidino dėl asmens, gaunančio kreditą, t. y. dėl J. J. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 22 d. 16.58 val. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudodamas J. J. mobiliuoju parašu, J. J. vardu pasirašė ir taip suklastojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas į J. J. AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo 15 000 eurų, iš kurių 14 700 eurų 2019 m. kovo 26 d. AB „Swedbank“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), J. J., vykdančiam N. B. nurodymą, išgryninus, 700 eurų sumą J. J. pasilikus sau, o 14 000 eurų perdavus N. B., po to niekas kredito negrąžino, tokiu būdu N. B. apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas turtą – 15 000 eurų.

Šiais veiksmais N. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas 

II Įrodymai

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, tačiau gali būti nusikalstamos veikos įvykdytos tokia data ir laiku, kurie nurodyti kaltinamajame akte. S. R. yra jo močiutė, J. J. yra jos sugyventinis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso N. B. mamai, kur kartu visi gyveno. Kadangi močiutė su sugyventiniu gerdavo, nesitvarkydavo, pykdavosi, jo močiutė su sugyventiniu norėjo išsikelti gyventi kitur. Galvojo iš kur gauti pinigų, kad jiems butą išnuomoti. Paklausus J. J. dėl paskolos paėmimo, šis sutiko paimti 1 000 Eur paskolą, kad galėtų išeiti ir išsinuomoti kitą būstą. Tada jis (N. B.) išsiaiškino, kad norint paimti paskolą reikia mobilaus parašo, darbo sutarties ir banko sąskaitos, todėl N. B. su J. J. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kur J. J. išsiėmė mobilų parašą, „Swedbank“ atsidarė sąskaitą. Visus duomenis, mobilųjį parašą J. J. pateikė N. B.. Kadangi reikėjo darbo sutarties, N. B. internete rastą darbo sutartį pakoregavo, kad ji būtų sudaryta (duomenys neskelbtini) vardu, t. y. ją suklastojo, taip pat suklastojo banko išrašą, nes nebūtų davę paskolos, ir panaudodamas visus šiuos duomenis užpildė paraišką internete dėl paskolos. Paskolą ėmė iš „Bigbank“. Prašė 25 000 Eur, davė 15 000 Eur. Kad žada imti tokią didelę paskolą nuo (duomenys neskelbtini) nuslėpė, su juo buvo kalbėta tik dėl 1000 eur, J. J. nežinojo, kad N. B. ims tokią didelę paskolą. Iš tų 15 000 E. J. J. nuėmė 14 700 Eur, 700 Eur pasiliko sau, o 14 000 Eur perdavė jam (N. B.). Galvojo, kad pats grąžins paskolą, tačiau pinigus išleido ir neturėjo iš ko grąžinti. Savo veiksmus vertina neigiamai. Sutinka su civiliniu ieškiniu, pripažįsta jį, supranta, kad didelė suma ir reikės atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą ar pavasarį, prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), atsitiktinai sutiko pažįstamus R., N. ir V., kurie pasiūlė jam paimti greitą paskolą per ,, (duomenys neskelbtini)“ ir viską sutvarkyti. Tarėsi dėl 1 000 eurų sumos. Jie sakė, kad patys negali imti paskolos. Tuo metu jis buvo išgėręs. Susitarė, kad jam iš paskolos liks 700 eurų, o jiems už tarpininkavimą būtų likę 300 eurų. Šie sakė, kad paskolai gauti reikia jo paso, elektroninio parašo ir banko sąskaitos, todėl susitarė kitą dieną susitikti prie ,,Maxima“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kad paimti parašą. Į susitikimo vietą atėjo N. B. ir (duomenys neskelbtini), kurie palydėjo jį į ,,Bitės“ saloną paimti elektroninį parašą. Jam (J. J.) davė kortelę, kurią paėmė N. B., taip pat jis (duomenys neskelbtini) davė dar ir savo pasą, visi išsiskirstė. Tie asmenys sakė, kad jie viską sutvarkys. Kaip viskas buvo sutvarkyta, jis nežino. Susitarė susitikti ant rytojaus (duomenys neskelbtini), kuris yra prekybos centre „Savas“. Susitikus patikrino savo kortelę bankomate ir pamatė, kad yra pervesti beveik 15 000 eurų. Pamačius tokią pinigų sumą, teiravosi minėtų asmenų, ką šie daro. Tada jie pradėjo prašyti nuimti pinigus, žadėjo važiuoti į Norvegiją, nusipirkt automobilių ir pinigus grąžinti. Jis sutiko, todėl nuėjęs į banką visus pinigus nuėmė, jam iš jų liko 700 eurų, likusius atidavė N. B., tuomet išsiskyrė. Elektroninės bankininkystės jis neturi ir nežino kas tai yra, prie savo banko sąskaitos per kompiuterį niekada nesijungė. Jokių dokumentų jis negavo pasirašyti. Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje niekada nedirbo, šiose šalyse nesilankė ir užsienio bankuose sąskaitų neturi ir neturėjo. Jam nėra žinoma, kad jo vardu imant paskolą būtų teikti suklastoti dokumentai apie tai, kad jis dirba užsienyje ir kad užsienio banke turi sąskaitą. Po kurio laiko patikrinęs savo banko kortelę bankomate, ten iš pradžių rodė minus 15 000 eurų, po to minus 25 000 eurų. Nežino kodėl suma padidėjo iki minus 25 000 eurų. Jis negalvojo apie paskolos grąžinimą, kadangi jam žadėjo patys asmenys paskolą grąžinti, tačiau negrąžino. Kai buvo kalbama apie 1 000 eurų, pagalvojo, kad tokią sumą su sugyventine, esant reikalui, sugebėtų grąžinti. (duomenys neskelbtini) yra jo sugyventinės S. R. anūkas. Jam iš paskolos liko 700 eurų, kuriuos ketino panaudoti persikraustymui į kitą butą, šiuos pinigus būtų grąžinusi S. R.. Paskolą paimti jį įkalbėjo dviese, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) draugas. Kai paskolos pinigus padavė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) irgi buvo. Ką šie darė su tais pinigais, jis nežino. Paskui nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) jis nematė ir su jais neklabėjo. Kodėl jie neėmė paskolos savo vardu jis nežino, apie tai negalvojo (1 t., b. l. 83–86, 88–89, 94–97). ?

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad J. J. yra jos sugyventinis, o N. B. – anūkas. J. J. niekada nebuvo išvykęs ir užsienyje nedirbo. Jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lankėsi jos anūkas N. B., kuris kartu su J. J. kalbėjo apie paskolą. Buvo kalbama apie 1 000 eurų paskolą, kurią turėjo paimti J. J.. Paskolą būtų grąžinusi ji (S. R.), nes J. J. neturėjo pinigų, o ji tuo metu dirbo. Pinigų reikėjo, kad galėtų išsinuomoti kitą butą. N. B. kalbėjo, kad jam iš paskolos duoti 300 eurų, J. J. su tuo sutiko. Paskui J. J. jai pasakojo, kad jie su N. B. paėmė paskolą, ir kad šis N. B. iš paskolos padavė 300 eurų, o pačiam liko 700 eurų. Iš kokios įmonės J. J. ėmė paskolą, ji nežino, jokio dokumento dėl paskolos J. J. neturėjo. Už tuos pinigus buto neišsinuomojo, persigalvojo, juos išleido pragyvenimui. Vėliau J. J. skambino vyras, kuris sakė, kad yra paimta paskola ir reikia ją grąžinti, todėl ji nuėjusi į ,,Swedbank“ padarė 50 eurų pavedimą. Jos žiniomis, buvo paimta viena 1 000 eurų paskola, kitų paskolų nebuvo. Nežino, kad būtų paimta paskola didesnei sumai. J. J. pasakojo, kad imti paskolos ėjo kartu su N. B.. Su (duomenys neskelbtini) apie paskolą nekalbėjo ir nieko daugiau nežino (1 t., 106–109).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialo pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. J. J. per pareiškėjo internetinį puslapį ((duomenys neskelbtini)) užpildė paraišką 25 000 Eur kreditui gauti. 2019 m. kovo 21 d. pagal banko pateiktą nuorodą pateikė sutikimą tikrinti duomenis mobiliuoju parašu. Mokumui įvertinti J. J. pareiškėjui pateikė 2014 m. spalio 1 d. darbo sutartį su ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Swedbank“ (LT) banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 22 d. minėtas asmuo mobiliuoju parašu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis kredito sutartimi ,, (duomenys neskelbtini)“ filialas išmokėjo J. J. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), prie pareiškimo pridėta kompaktinė plokštelė su suklastotų dokumentų kopijomis (1 t., b. l. 16–30).

Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2019 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji atspausdinta ant 5 lapų. Kaip kredito gavėjas nurodytas J. J., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys, telefonas (duomenys neskelbtini). Kaip kredito davėjas nurodytas ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas. Kredito suma – 15 000 eurų, nurodytas kredito mokėjimų grafikas, kitos sutarties sąlygos. Anglų kalba sudarytos darbo sutarties, atspausdintos ant vieno lapo, kopija. Sutartyje kaip darbdavys nurodyta Airijos įmonė ,,B. L..“, kaip darbuotojas nurodytas J. J., nurodytas šio adresas (duomenys neskelbtini) mieste, Airijoje, paso numeris ir kt. informacija. Apačioje ties grafa ,, (duomenys neskelbtini)“ yra rankraštinio parašo kopija. Grafa ,, (duomenys neskelbtini)“ yra tuščia. Sutarties sudarymo data – 2014 m. spalio 1 d. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. J.. Išrašas, atspausdintas ant vieno lapo. Išrašas apima laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 22 d., jame yra duomenys apie įplaukas iš ,, (duomenys neskelbtini)“, įvairias išlaidas (1 t., b. l. 149–151).

Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant gauti paskolą ir pagrįsti J. J. mokumą į ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas su duomenimis apie gaunamas pajamas iš Airijos įmonės. Buvo nustatyta, kad J. J. priklauso paminėta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau susipažinus su iš AB ,,Swedbank“ gautu sąskaitos išrašu ir sulyginus jį su sąskaitos išrašu, kuris buvo teiktas kartu su paraiška kreditui gauti, nustatyta, kad šie dokumentai yra skirtingi – iš AB ,,Swedbank“ gautame dokumente nėra įplaukų iš Airijos įmonės, nesutampa ir kitos išrašo eilutės, todėl darytina išvada, kad į ,, (duomenys neskelbtini)“ su J. J. vardu pateikta paraiška nusiųstas sąskaitos išrašas yra suklastotas (2 t., b. l. 44).

Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialo atsiųsto telefono pokalbio įrašo 2019 m. spalio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas skambino J. J. ir teiravosi dėl mokėjimo pagal sutartį. J. J. paaiškino, kad planuoja darbintis, todėl nebuvo atlikta įmoka. Banko atstovas teiraujasi dėl kredito paėmimo. J. J. nurodo, jog kreditą paėmė jis, draugam reikėjo pinigų dėl būsto. Banko atstovas patikslina, kad buvo paimta 15 000 eurų paskola, prašė nurodyti asmenų kontaktus, kad su jais susisiekti. J. J. nurodė, jog pats skambino, tačiau jie nekelia telefono ragelio. Banko atstovas informuoja, kad kas mėnesį reikia atlikti 246,50 Eur įmoka. Sutartis pasirašyta šešiems metams. J. J. nurodo, jog mokės, kai bus įdarbintas. Banko atstovui besitikslinant aplinkybes, J. J. paaiškino, kad imant banko paskolą, tuo metu nedirbo, buvo tik žodinis susitarimas dėl darbo. J. J. draugai teikė dokumentus. J. J. paaiškino, kad buvo sutartis su asmenimis, kad jiems reikalingas 1 000 Eur, gavosi kitaip, jį apgavo. Banko atstovas teigė, kad jei J. J. tuo metu nedirbo, reiškiasi minėti asmenys dokumentus suklastojo. J. J. dar kartą paaiškino, kad asmenys paėmė paskolą, nežino kaip, sakė patys mokės, bet dabar nemoka ir jis negali su jais susisiekti. J. J. pateikė banko atstovui vieno iš asmenų, paėmusio paskolą, t. y. N. B., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 158–161).

Iš darbo biržos duomenų bazės išrašo matyti, kad N. B. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 22).

Iš AB ,,Swedbank“ 2019 m. birželio 3 d. rašto matyti, kad buvo atsiųsta kompaktinė plokštelė su J. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame yra duomenys apie  2019 m. kovo 25 d. gautą 15 000 eurų įplauką iš ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas ir 2019 m. kovo 26 d. grynų pinigų – 14 700 eurų nuėmimą bei nuotraukomis iš bankomato, kuriame buvo atliktos operacijos su J. J. banko sąskaita (2 t., 30–31, 39).

Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad įjungus aplanką ,, (duomenys neskelbtini)“, matomos 22 nuotraukos, kuriose užfiksuotas asmuo 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. balandžio 7 d., atliekantis finansines operacijas su J. J. banko kortele bankomatuose, šio asmens veido bruožai atitinka J. J. požymius (2 t., b. l  32–33).

Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad vieno iš tiriamų nusikalstamų veikų epizodo duomenimis, 2019 m. kovo 21 d. pateikus netikrus darbą užsienyje patvirtinančius dokumentus, kreditas buvo gautas J. J. vardu. Kredito sutartyje nurodytas J. J. telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad buvo gauti duomenys, kad J. J. paimti kreditą galėjo įkalbėti N. B., kuris pagal darbo biržos duomenų bazės informaciją naudojasi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su šių telefono abonentų telekomunikacinių įvykių informacija, nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse apžvelgiamu laikotarpiu veikė nuo 2019 m. balandžio 8 d. Abonentas dažniausiai jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinių stočių, kurios aptarnauja ir J. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas atsiuntė telefoninio pokalbio įrašus su asmeniu, besinaudojančiu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuotas balsas atitinka J. J. balso požymius. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)turėjo 73 telekomunikacinius įvykius su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėse apžvelgiamu laikotarpiu veikė nuo 2019 m. gegužės 4 d. (2 t., b. l. 25).

Iš 2020 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus duomenis apie J. J. mokumą, nustatyta, kad valstybinei mokesčių inspekcijai tretieji asmenys pateikė duomenis apie bendros 43 186 eurų sumos J. J. pajamas, susijusias su darbo santykiais, netauriųjų metalų ir atliekų pardavimu už 2018-2019 metus. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis J. J. neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, J. J. transporto priemonių neturi. ,,Sodros“ informacinės sistemos duomenimis paskutinė J. J. darbovietė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (nuo 2018 m. lapkričio 20 d .iki 2018 m. gruodžio 14 d.) (1 t., b. l. 163).

Iš 2020 m. birželio 22 d. ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas civilinio ieškinio matyti, kad pagal vartojimo kredito sutartį J. J. atliko 1 mokėjimą, bendra įmokėta suma 20 eurų. 2019 m. spalio 14 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 139–144).

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai N. B., veikiant bendrininkų grupėje įgijus didelės vertės svetimą turtą ir suklastojus vartojimo kredito sutartį, pasitvirtino. 

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis. Griežtesnė atsakomybė taikoma tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padarytas bent vienas iš šiame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tai, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia ar gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235-2014). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę tik už tai, kai šios veikos padaromos tyčia.

Faktinės nusikalstamų veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, pareiškimu, apžiūros protokolais, išrašu ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

„(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pareiškimu, 2019 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)apžiūros protokolu, J. J. „Swedbank“ pateiktų banko sąskaitos išrašu nustatyta ir rodyta, kad 2019 m. kovo 21 d. per internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) J. J. vardu, t. y. naudojant jo asmens duomenis, buvo užpildyta paraiška 25 000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti pateikta 2014 m. spalio 1 d. darbo sutartis su ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,Swedbank“ (LT) banko sąskaitos išrašas, o 2019 m. kovo 22 d. minėto asmens mobiliuoju parašu pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ,,Bigbank AS“ filialas išmokėjo J. J. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Pinigai į šią sąskaitą pateko 2019 m. kovo 25 d., o 2019 m.  kovo 26 d. jie buvo išgryninti. Įvertinus „Swedbank“ banko pateiktas nuotraukas, atliekant bankomato operacijas iš J. J. banko sąskaitos laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 20219 m. balandžio 7 d., tikėtina, kad jose matomas asmuo yra pats J. J., t. y. jis išgrynino pagal minėtą kredito sutartį gautus pinigus.

Be to, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pareiškimu ir su juo pateiktais dokumentais, t. y. pridėta darbo sutartimi ir pridėtu banko sąskaitos išrašu, tyrimo metu pateiktu „Swedbank“ pateiktu J. J. banko sąskaitos išrašu nustatyta ir įrodyta, kad pildant paraišką dėl kredito pateiktas neva J. J. banko sąskaitos išrašas yra suklastotas, t. y. nurodytas tikras J. J. banko sąskaitos numeris, tačiau duomenys dėl įplaukų ir išlaidų neatitinka tikrųjų sąskaitos duomenų – pildant paraišką pateiktame išraše nurodytos įplaukos iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“, kurių iš tiesų nebuvo ir „Swedbank“ pateiktame J. J. sąskaitos išraše jų nėra. Be to, paties J. J. parodymais bei tyrėjo L. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad J. J. jokioje užsienio firmoje nedirbo. Šie įrodymai patvirtina, jog pildant paraišką dėl paskolos internetu taip pat buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmens, ketinančio gauti kreditą, pajamas, t. y. jo mokumą. Šie įrodymai taip pat patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas patikėjęs pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių tikrumas buvo patvirtintas dar ir mobiliuoju J. J. parašu, sutiko sudaryti kredito sutartį ir suteikti 15 000 eurų vartojimo kreditą. Tokiu būdu dėl pateiktų neteisingų duomenų, t. y. apgaulės įtakoje, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, t. y. suklastotas tikras dokumentas, kurio pagrindu neteisėtai buvo užvaldytas svetimas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui priklausantis turtas – 15 000 eur.

Kaltinamojo, o taip pat liudytojų J. J. ir S. R. parodymais, „(duomenys neskelbtini)“ AS filialo pateiktu telefoninio pokalbio garso įrašu nustatyta ir įrodyta, jog paraišką internetiniame puslapyje dėl paskolos, pasinaudodamas J. J. asmens duomenimis, jo mobiliuoju parašu, banko sąskaitos numeriu, J. J. apie tai nežinant, užpildė ir mobiliuoju parašu sutartį pasirašė N. B., kuris, J. J. išgryninus pinigus, tuoj pat beveik visus juos ir užvaldė.

Kaltinamasis prisipažino, jog jis įkalbėjo J. J. paimti savo vardu 1 000 Eur paskolą. Tam reikėjo J. J. mobilaus parašo, darbo sutarties ir banko sąskaitos, todėl N. B. palydėjo J. J. į „Bitės“ saloną, kur šis išsiėmė mobilų parašą, „Swedbank“ atsidarė sąskaitą. Visus šiuos duomenis ir savo pasą J. J. perdavė N. B., o jis J. J. nežinant, pasinaudojęs J. J. perduotais asmens duomenims, mobiliuoju parašu, J. J. vardu užpildęs paraišką internete iš „(duomenys neskelbtini)“ paėmė J. J. vardu 15 000 eurų paskolą. Tam, kad galėtų paimti paskolą, jis taip pat suklastojo internete rastą darbo sutartį, nurodydamas J. J. asmens duomenis bei banko sąskaitos išrašą, kuriuos pateikė pildydamas paraišką. Kai pinigai buvo pervesti į J. J. sąskaitą, J. J., išgryninęs šiuos pinigus, didžiąją jų dalį – 14 000 eurų, perdavė N. B., kuris juos išleido savo reikmėm, paskolos negrąžino. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja J. J., S. R. parodymams, „(duomenys neskelbtini)“ pateikto telefoninio pokalbio metu užfiksuotiems duomenims. J. J. parodė, kad N. B. ir dar vienas su juo buvęs asmuo įkalbėjo paimti 1 000 Eur paskolos, kurią N. B. turėjo paimti J. J. vardu. Tam, kad paimti šią paskolą, J. J. kartu su N. B. ir kitu asmeniu nuėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ saloną, kur J. J. buvo išduotas elektroninis parašas, J. J. taip pat gavo kortelę, kurią atidavė N. B.. N. B. taip pat padavė ir pasą. Po kurio laiko susitarė su šiais asmenimis susitikti prie bankomato. Susitikus ir patikrinus bankomate sąskaitą, pamatė, kad yra pervesta beveik 15 000 eurų. Jis buvo nustebęs dėl tokios didelės pinigų sumos, teiravosi šių asmenų dėl to, tačiau jie tikino J. J. pinigus išgryninti, žadėjo juos panaudoti verslui ir grąžinti. Patikėjęs jais J. J. pinigus išgrynino, 14 000 eurų iš tų pinigų perdavė N. B., jam liko 700 eurų.

Tai, kad J. J. įkalbėjo paimti paskolą N. B., tačiau su J. J. buvo tartasi tik dėl 1 000 eur paskolos ir J. J. apie didesnę pinigų sumą nežinojo, patvirtina ir kaltinamojo močiutės liudytojos S. R. parodymai, kad ji girdėjo kaip jos anūkas N. B. kalbėjo su J. J. dėl 1000 eurų paskolos, kad iš jų 300 eurų duos (duomenys neskelbtini), J. J. su tuo sutiko, vėliau jai J. J. pasakojo, kad jie su (duomenys neskelbtini) paėmė paskolą, kad (duomenys neskelbtini) iš jos davė 300 eurų, paskui J. J. paskambino kažkoks vyras ir sakė, kad reikia grąžinti paskolą, ji padarė vieną 50 eur įmoką. Daugiau nemokėjo, nes su J. J. apsipyko.

Tiek J. J., tiek ir S. R. parodė, kad užsienyje J. J. niekada nedirbo, jų finansinė padėtis nėra gera, J. J. tuo metu nedirbo, pajamų neturėjo, vertingesnių daiktų, santaupų taip pat neturi. Netikėti šiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš jos parodymų, su J. J. bendrai gyvena 4-5 m.

J. J.

Aptarti liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina kaltinamojo parodymus bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad  J. J. nežinojo, kad jo vardu bus paimta tokio dydžio paskola, o N. B., pasinaudodamas J. J., kuris nežinojo apie daromą nusikaltimą, patiklumu, gavo iš pastarojo duomenis, reikalingus paskolos sutarčiai elektroniniu būdu sudaryti, užpildė J. J. vardu, pastarajam apie tai nieko nežinant, paraišką paskolos sutarčiai, pateikė suklastotus darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą ir pasinaudodamas J. J. mobiliuoju parašu sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ AS filialu vartojimo kredito sutartį dėl 15 000 eur, kuriuos neteisėtai užvaldė, vos tik juos J. J. išgrynino.

Liudytojas J. J. tiek duodamas parodymus, tiek ir telefoninio pokalbio su banko atstovais metu nurodė, kad N. B. buvo ne vienas. Jį pasiimti mobiliojo parašo lydėjo N. B. ir kitas asmuo, vardu Rokas, kurio tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. J. J. taip pat parodė, kad su tais pačiais asmenimis susitiko ir jie dalyvavo nuimant pinigus iš bankomato ir juos perduodant N. B.. Iš telefoninio pokalbio su banko atstovu taip pat matyti, kad J. J. naudojo daugiskaitą, kalbėdamas apie asmenis, kurie jį apgavo – ketino paimti 1000 eurų paskolą, tačiau jo vardu buvo paimta žymiai didesnė paskola, kurią tie asmenys žadėjo grąžinti, o vienas iš jų yra N. B.. Šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis N. B. sukčiavimą įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kuris taip pat dalyvavo pokalbiuose su J. J. dėl paskolos, kartu lydėjo J. J. pasiimant mobilųjį parašą, dalyvavo išgryninant bei perduodant pinigus N. B.. Pažymėtina, jog iš J. J. parodymų taip pat matyti, jog jis suprato, kad paskolos paėmime dalyvavo ne vienas N. B., o taip pat kartu su N. B. buvęs ir kitas asmuo, o pinigai, kuriuos jis išgrynino ir perdavė N. B., taip pat buvo skirti tenkinti N. B. ir kartu su juo buvusio asmens interesus. Visi šie įrodymai pavirtina, kad N. B. veikė bendrininkaudamas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o pinigai apgaulės būdu buvo įgyti abiejų bendrininkų naudai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, pasinaudodamas J. J. patiklumu ir jo suteiktais asmens duomenimis, mobiliuoju parašu, nutylėdamas aplinkybę, kad ketina paimti 25 000 eurų kreditą, pateikė internetu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui netikrus duomenis apie J. J. ketinimą paimti  kreditą, apie jo uždarbį, pajamas. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas, patikėjęs pateiktais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kurių neva tikrumas buvo patvirtintas ir mobiliuoju J. J. parašu, sutiko sudaryti kredito sutartį ir suteikti 15000 eurų vartojimo kreditą. Tokiu būdu dėl N. B. veiksmų – pateiktų neteisingų duomenų, t. y. apgaulės įtakoje, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tokiu būdu buvo suklastotas tikras dokumentas, kurio pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas savo valia pervedė 15 000 eur į nurodytą banko sąskaitą, kurie netrukus buvo išgryninti ir perduoti N. B., tokiu būdu pastarajam šiuos pinigus neteistai užvaldant. Pinigai nebuvo grąžinti. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio, t. y. 12 500 eur, sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo N. B. veikoje yra tiek dokumento klastojimo, tiek ir neteisėto svetimo turto užvaldymo, panaudojant apgaulę, objektyvieji požymiai, o neteisėtai užvaldyto turto vertė patvirtina, jog kaltinamojo veikoje yra ir kvalifikuojantis sukčiavimo požymis – dalykas, nes buvo neteisėtai užvaldytas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL.

Apibendrinant

N. B., būdamas suaugęs, pakaltinamas, ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neabejotinai suprato, kad elgiasi neteisėtai, t. y., kad pateikia neteisingus duomenis dėl J. J. ketinimo pasiimti tokią didelę paskolą, jo mokumą, kad dėl tokios jo veikos gali būt suklastotas tikras dokumentas – vartojimo kredito sutartis, o dėl jos pagrindu pervestų pinigų „(duomenys neskelbtini)“  AS filialui gali būti padaryta turtinio pobūdžio žala, to norėjo bei sąmoningai siekė – pasinaudojo J. J. patiklumu ir kompiuterinių žinių stoka, rūpinosi, kad J. J. išsiimtų mobilųjį parašą, suklastojo duomenis apie J. J. darbo sutartį ir gautas pajamas iš darbo santykių, pačiam J. J. nežinant pateikė šiuos duomenis kreipdamasis dėl paskolos, kreipėsi į banką dėl paskolos ne pats, o kito asmens vardu, kuris taip pat neturėjo realių galimybių gauti tokios paskolos, taip siekdamas išvengti jos grąžinimo, iš karto po pinigų pervedimo į J. J. sąskaitą rūpinosi, kad šis šiuos išgrynintų ir perduotų N. B., t. y. veikė tiesiogine tyčia. Duomenų, kad N. B. būtų turėjęs ketinimų grąžinti paskolą, byloje nėra. Per du metus nuo paskolos sudarymo nepadarė nei vieno įnašo, jokios iniciatyvos bent iš dalies sumokėti gautą paskolą nerodė, nedirbo, turto neturėjo, todėl darytina išvada, kad veikė išimtinai turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.

Apibendrinant

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). 

IV Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.  

N. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Abu nusikaltimai baigti. Jo atsakomybę lengvina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės –  nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis anksčiau teistas (2 t., b. l. 104–115), administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 20–30), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare kaltinamasis nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 18), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (3 t., b. l. 19).

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau praeityje teistas 6 kartus, daugumoje atvejų už neteisėtą svetimo turto užvaldymą, smurto vartojimą, turto prievartavimą. Šias naujas nusikalstamas veikas, o taip pat ir sunkų tyčinį turtinį nusikaltimą padarė nepraėjus nei metams laiko po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų, atlikęs anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, po šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistas dar 4 kartus, už įvairias nusikalstamas veikas, iš kurių jų dauguma padarytos po šių nusikalstamų veikų padarymo. Visa tai rodo, kad teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui taikomos poveikio priemonės neturi, asmuo savo elgesio nelinkęs koreguoti teigiama linkime. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, jog už BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, už BK 300 straipsnio 1 dalyje nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo padaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos veikos skiriasi pagal pavojingumą, be to, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinamos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant paskutinįjį 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pridedant dalį – 1 metus, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Pridedama tik dalis bausmės, t. y. vieneri metai, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V Dėl civilinio ieškinio

Byloje ,, (duomenys neskelbtini)“ AS filialas pateikė 20 685,70 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 139–144). Civilinį ieškinį sudaro 15 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 1 050 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4 047,70 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 588 Eur sutarties administravimo mokestis. 

Byloje kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais, kurie aptarti ir įvertinti anksčiau, neabejotinai įrodyta, jog turtinę žalą civilinis ieškovas patyrė dėl neteisėtų nusikalstamų N. B. veiksmų. Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutiko.

Dėl reikalaujamų priteisti 588 Eur sutarties administravimo mokesčio, pažymėtina, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės net nebuvo pradėta vykdyti – pirmoji įmoka pagal šią sutartį turėjo būti mokama 2019 m. balandžio 23 d. (1 t., b. l. 25), o 2019 m. balandžio 25 d. „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas jau parengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 16). Kadangi sutartis nebuvo vykdoma, nebuvo atliekamas ir jos administravimas, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį yra nepagrįstas ir civilinis ieškinys dalyje dėl 588 Eur sutarties administravimo mokesčio, kaip turtinės žalos atlyginimo, priteisimo netenkintinas.

Likusioje dalyje (duomenys neskelbtini) AS filialo civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, t. y. iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 20 097,70 Eur turtinės žalos atlyginimo: 15 000 Eur negrąžinta kredito dalis, 1 050 Eur sutarties sudarymo mokestis, 4 047,70 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką.

VI Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už N. B. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 137, 48 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, nėra duomenų, kad turėtų kokio nors turto, legalių pajamų, priteistas didelis ieškinys. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas manyti, kad išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą priteisimas tik dar labiau pablogintų jo turtinę padėti, o dėl to patiriami finansiniai sunkumai gali demotyvuoti nuteistąjį keistis ar net paskatintų vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.  

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Į Bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal 2021 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo N. B. 20 097,70 Eur (dvidešimt tūkstančių devyniasdešimt septynis eurus, 70 ct) sumą civilinio ieškovo ,,(duomenys neskelbtini)“ AS filialo naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo N. B. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė