Civilinė byla Nr. e2A-1152-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25397-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.5. 1.3.9.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sodo bitės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui UAB „Sodo bitės“ dėl baudos už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.        E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. DGKS-3901 darbo byloje Nr. APS-1-12646, prašė skirti atsakovei ir jo naudai priteisti 75 Eur dydžio baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 priimtos nutarties priėmimo dienos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 priimto sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Ieškovas paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu Nr. DGKS-3820 darbo byloje Nr. APS-1-10984 pripažino, kad jį ir atsakovę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo santykiai, išieškojo jo naudai iš atsakovės 567,21 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį bei 441,01 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 567,21 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo; jis ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl aukščiau nurodyto Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo įvykdymo, tačiau atsakovė geranoriškai nevykdė Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo, dėl ko jis kreipėsi į antstolį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d. užvedė vykdomąją bylą. Pabrėžė, jog antstolis buvo įpareigojęs atsakovę visus grynuosius pinigus įnešti į atsakovės banko sąskaitą, tačiau atsakovė elgėsi nesąžiningai ir vietoj to, kad vykdytų įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, pinigus mokėjo tretiesiems asmens, dėl ko teismas atsakovės direktorei L. B. už antstolio įpareigojimų nevykdymą du kartus paskyrė pinigines baudas. Teigė, jog registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę ir jos vadovę L. B., ragindamas kuo greičiau įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, 2018 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu patvirtino, kad atsakovė pilnai įvykdė Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 (įsiteisėjo pagal 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018) (toliau – 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas) nusprendė įpareigoti atsakovę Sodrai pateikti duomenis apie teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalis, priteisti jam iš atsakovės neatskaičius mokesčių 1134,42 Eur išeitinę išmoką, 1 008,22 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 304,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei geranoriškai nevykdant šio teismo sprendimo, jis kreipėsi į antstolį, kuris 2018 m. gegužės 10 d. užvedė vykdomąją bylą, bei registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę ir jos vadovę L. B., ragindamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Pabrėžė, kad atsakovės vienintelė akcininkė yra L. B., ji iki šiol yra atsakovės direktorė, įmonės veikla nėra sustabdyta, Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimus turėjo įvykdyti ne atsakovės darbuotojai, o pati atsakovė, todėl tai, kad L. B. yra atostogose, ieškovo įsitikinimu, nėra priežastis atsakovei nevykdyti sprendimų, be to, sąskaitų areštas atsakovei nesutrukdė mokėti advokatui už paslaugas ir mokesčius Sodrai. Pabrėžė, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 27 d., atsakovė įvykdė tik 2018 m. liepos mėnesį, o 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d., atsakovė galimai neįvykdė, kadangi antstolis nėra pateikęs patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, be to, atsakovė buvo įpareigota ne tik jam sumokėti nurodytas sumas, bet ir pranešti Sodrai apie teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą – DK 127 straipsnio 2 dalis, tačiau atsakovė to nepadarė, o tai padarė pati Sodra, kai per jos nurodytą laiką atsakovė jai nepateikė pranešimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, jog 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d., atsakovė įvykdė 2018 m. liepos 17 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet vyko Darbo ginčų komisijos posėdis ir jo metu buvo priimtas sprendimas.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigė, kad įmonė Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo metu neturėjo ir šiuo metu neturi ieškovui jokių darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų įsiskolinimų nei pagal 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, nei pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. sprendimas priverstine tvarka buvo visiškai įvykdytas 2018 m. liepos 2 d., o 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas buvo visiškai įvykdytas 2018 m. liepos 17 d. Teigė, kad pirmas 1142,50 Eur mokėjimas pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą į antstolio Dariaus Blizniko sąskaitą jos buvo atliktas 2018 m. birželio 21 d., iki 2018 m. liepos 2 d. įmonė į antstolio Dariaus Blizniko sąskaitą buvo sumokėjusi 2 199,16 Eur, t. y. beveik visą įsiskolinimą pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, ieškovas apie įmonės sumokėtas sumas vykdant šį sprendimą žinojo, melagingai Darbo ginčų komisijai nurodė, kad įmonė jam nėra pervedusi nei cento pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės pati betarpiškai, nedelsiant įvykdyti 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl finansinių sunkumų, įmonės einamoji sąskaita jau buvo areštuota antstolio 2017 m. rugsėjo 21 d. ir įmonė jau vykdė atsiskaitymus pagal pirmąją vykdomąją bylą Nr. 0035/17/01556, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymui jai buvo reikalingas papildomas laikas ir piniginės lėšos. Mano, kad 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą įvykdė pakankamai greitai, per du mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo. Pabrėžė, jog nesavalaikį 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymą sąlygojo ir tai, kad įmonė jau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nebevykdė aktyvios įmonės veiklos, didėjo įmonės įsiskolinimas Sodrai, įmonėje nuo 2017 m. sumažėjo darbuotojų skaičius, įmonės banko sąskaitoje nėra apyvartinių lėšų, o visos prieš tai gaunamos įplaukos į įmonės banko sąskaitą buvo nuskaitomos antstolių pagal vykdomąsias skolų išieškojimų bylas, įmonė grynųjų pinigų kasoje neturi, tačiau nepaisant įmonės sunkios finansinės situacijos, ji vis dėlto stengėsi kaip įmanoma, pagal savo turimas galimybes vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovui.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė ieškovo E. V. ieškinį patenkinti iš dalies: skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SODO BITĖS“ už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. DGKS-3820 darbo byloje Nr. APS-1-10984 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017, įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 pagrindu, nevykdymą 600 Eur baudą ir priteisti šią 600 Eur baudą ieškovo E. V. naudai. Teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3901 darbo byloje Nr. APS-1-12646 laikyti netekusiu galios. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybei 14 Eur žyminį mokestį, 3 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 130 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Iš esmės aukščiau nurodyta teisės norma yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojo naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo faktą. Kreiptis dėl baudos galima ir darbdaviui jau įvykdžius prievolę, jei nuo prievolės atsiradimo iki jos įvykdymo praėjo bent savaitė. Pagal CPK 281, 587 ir 588 straipsnius įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimas darbdavio turi būti vykdomas. Jo nevykdymo padariniai pagal DK 232 straipsnio 1 dalį atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo ir/ar teismo sprendimo, nors tokią galimybę turi. Sprendžiant klausimą dėl baudos už darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimo nevykdymą skyrimo turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan.

5.       Teismas konstatavo, kad šiuo atveju 2017 m. liepos 26 d. sprendimo dalies, įsiteisėjusios 2017 m. rugpjūčio 26 d., pagrindu atsakovė turėjo pareigą ieškovui sumokėti 1 008,22 Eur, iš kurių 567,21 Eur ieškovui turėjo sumokėti skubiai, atsakovei 2017 m. liepos 26 d. sprendimo nevykdant, nereaguojant į ieškovo raginimus su juo atsiskaityti, ieškovas inicijavo priverstinį 2017 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą, t. y. kreipėsi į antstolį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0035/17/01556, ši vykdomoji byla pilnai išieškojus skolą priverstine tvarka buvo užbaigta 2018 m. liepos 2 d. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 atsakovė įgijo pareigą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 – sumokėti ieškovui 2 446,84 Eur sumą bei pateikti Sodrai duomenis apie šiuo teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą, tačiau atsakovei nevykdant šio teismo sprendimo ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris šio teismo sprendimo pagrindu 2018 m. gegužės 10 d. užvedė vykdomąją bylą 0035/18/00773, atsakovė 2 446,84 Eur skolą šio teismo sprendimo pagrindu ieškovui priverstine tvarka pilnai sumokėjo 2018 m. liepos 17 d., ieškovas taip pat su 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 9 d. prašymais dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo tikslinimo kreipėsi į Sodrą, kuri 2018 m. gegužės 8 d. raštu ir 2018 m. gegužės 16 d. reikalavimu įpareigojo atsakovę tikslinti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, šiai įpareigojimo neįvykdžius 2018 m. gegužės 24 d. ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas įsiteisėjusiu teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu buvo patikslintas Sodros. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo nevykdė, šie sprendimai ieškovo iniciatyva buvo vykdomi priverstine tvarka – atsakovė prievolę ieškovui sumokėti 1 008,22 Eur priverstine tvarka įvykdė tik 2018 m. liepos 2 d., nors ši prievolė jai 2017 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu kilo 2017 m. rugpjūčio 26 d., nepiniginė atsakovės prievolė ieškovui 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2018 m. balandžio 20 d., pagrindu – patikslinti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą – 2018 m. gegužės 24 d. buvo įvykdyta ne atsakovės, o Sodros, piniginė atsakovės prievolė ieškovui šio sprendimo pagrindu priverstine tvarka buvo įvykdyta 2018 m. liepos 17 d.

6.       Vertindamas, ar atsakovė galėjo įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendimo neskundė, vadinasi, su juo sutiko, todėl jau šio sprendimo priėmimo dieną, nelaukdama šio sprendimo įsiteisėjimo, galėjo pradėti šį sprendimą vykdyti, t. y. sumokėti ieškovui ne tik skubiai vykdytiną šio sprendimo dalį, bet visą šiuo sprendimu ieškovo naudai išieškotą sumą – iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimo iki 2017 m. rugsėjo 21 d., kuomet antstolis pritaikė areštą įmonės banko sąskaitoms, įmonė veiklą vykdė, pajamų banko sąskaitoje turėjo, įrodymų, kad įmonės sąskaitos tuo metu jau buvo areštuotos kitų kreditorių naudai byloje nėra, turėjo turto – įrankių veiklos vykdymui, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė galėjo įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dar iki kol šis sprendimas nebuvo pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Be to, teismas pažymėjo, kad viso priverstinio tiek 2017 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymo, tiek 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymo laikotarpiu atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad įvykdytų šiuos sprendimus, priešingai, elgėsi itin pasyviai ir neatsakingai – atsakovė, šių sprendimų pagrindu turėdama pareigą įvykdyti piniginius mokėjimus ieškovui, į ieškovą nesikreipė, į jo įmonei siųstus raginimus neatsakė, antstolio reikalavimų pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, transporto priemonių buvimo vietas bei technines būkles, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kasos knygą, visus įmonės grynuosius pinigus įnešti į įmonės banko sąskaitą nevykdė, dėl ko atsakovės direktorei L. B. du kartus buvo paskirtos piniginės baudos, taigi, nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su išieškojimą vykdančiu antstoliu, taip apsunkindama ir priverstinį sprendimų vykdymą, atsakovė taip pat nesikreipė dėl sprendimais ieškovo naudai iš jos priteistų piniginių sumų sumokėjimo išdėstymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovei nebendradarbiaujant su išieškojimą vykdančiu antstoliu ir nevykdant jo reikalavimų įmonės turtas, turimi grynieji pinigai areštuoti nebuvo – kaip patvirtina bylos medžiaga, po antstolio pritaikyto įmonės sąskaitų arešto 2017 m. rugsėjo 21 d. grynųjų pinigų įmonė turėjo, veiklą vykdė, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat pavirtino, kad įmonė turėjo ir įrankių darbams atlikti, vadinasi, įmonė taip pat turėjo ir jai priklausiusį turtą. Teismas akcentuoja ir tai, kad pagrindinės pinigų sumos antstolio iš areštuotos įmonės banko sąskaitos buvo išieškotos tik po to, kuomet ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos skyrimo. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu jai kilusias pinigines prievoles ieškovo atžvilgiu ir tai, kad įmonės banko sąskaitos buvo areštuotos išieškojimą vykdančio antstolio šios išvados nekeičia, priešingai, nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė, priverstine tvarka vykdydama pinigines prievoles ieškovui, elgėsi nesąžiningai, toks atsakovės nesąžiningas elgesys ieškovo atžvilgiu konstatuotas ir įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu.

7.       Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė geranoriškai nevykdė ne tik piniginio pobūdžio jai 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytų prievolių, bet ir nepiniginio pobūdžio 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu jai kilusių prievolių – 2018 m. balandžio 20 d., įsiteisėjus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimui, atsakovė turėjo pareigą nedelsiant Sodrai pateikti duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindą, tačiau šios prievolės atsakovė neįvykdė, ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindo ji nepatikslino net ir du kartus įpareigota Sodros, kuri į atsakovę kreipėsi gavusi ieškovo prašymus dėl atleidimo iš darbo pagrindo tikslinimo – ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindas, konstatuotas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, buvo patikslintas ne atsakovės, o pačios Sodros 2018 m. gegužės 24 d. Atsakovės atstovės teismo posėdžio nurodyti argumentai, kad pasikeitus įmonės vadovui šis galimai nežinojo apie būtinybę pateikti Sodrai duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo atleidimo pagrindą, niekaip nepašalina atsakovės pareigos įvykdyti šią prievolę ir juo labiau nepateisina šios prievolės nevykdymo – pabrėžtina, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl tokie atsakovės atstovės paaiškinimai parodo tik itin aplaidų atsakovės, kaip juridinio asmens, veiklos vykdymą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymąsi.

8.       Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatavo, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovui 1 008,22 Eur 2017 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu atsirado 2017 m. rugpjūčio 26 d., tačiau priverstine tvarka buvo įvykdyta tik 2018 m. liepos 2 d., atsakovės prievolė sumokėti ieškovui 2 446,84 Eur ir pateikti duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindą 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu atsirado 2018 m. balandžio 20 d. tačiau šis sprendimas visiškai buvo įvykdytas priverstine tvarka tik 2018 m. liepos 17 d., pagrįstų aplinkybių, dėl kurių atsakovė šių sprendimų geranoriškai įvykdyti negalėjo, nenustatyta, todėl dėl šių sprendimų nevykdymo jai kyla neigiamos pasekmės – atsakovei už sprendimų nevykdymą skiriama bauda.

9.       Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl skiriamos baudos dydžio atsižvelgia į tai, kad atleidimo iš darbo pagrindas ieškovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos įmonei skyrimo metu jau buvo pakeistas Sodros, dalis 2017 m. liepos 26 d. sprendimu nurodytų išieškoti piniginių sumų atsakovės jau buvo priverstine tvarka įvykdytos. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą atsakovei skirti 75 Eur už savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo baudą iki 50 Eur už savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo baudą, laikydamas, kad tokia suma yra pakankama ir adekvati nagrinėjamu atveju, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. balandžio 20 d.) iki jo visiško įvykdymo (2018 m. liepos 17 d.) praėjo 12 savaičių, todėl atsakovei skiriama 600 Eur (12 sav. x 50 Eur) bauda, kuri priteisiama ieškovo naudai.

10.       Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą priimti byloje papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas teismo sprendimu. Teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir todėl skirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovui jos nebuvo priteisiamos.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovas UAB „Sodo bitės“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą ir ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atmeti, taip pat – priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Apelianto nuomone, teismas bylos aplinkybes įvertino nevisapusiškai ir neobjektyviai.

14.       Teigia, kad darbo ginče priimti sprendimai buvo įvykdyti iki ieškovui kreipiantis dėl baudos skyrimo. Nurodo, kad šiuos sprendimus vykdė sąžiningai, pagal galimybes.

15.       Pažymi, kad įmonėje dirba tik du darbuotojai, t.y. L. B., kuri šiuo metu yra tikslinėse vaiko priežiūros atostogose, ir N. B., kuris šiuo metu laikinai eina direktoriaus pareigas. Esant tokiam darbuotojų skaičiui įmonė neturi galimybės vykdyti pelningą veiklą ir gauti pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su ieškovu ir kitais kreditoriais.

16.       Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino banko sąskaitos išrašus. Teigia, kad šie išrašai neįrodo atsakovo galimybės sumokėti priteistą skolą. Be to, įmonė turėjo ir kitų kreditorių.

17.       Paaiškina, kad įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo, o atlyginimus darbuotojams įmonė mokėjo iš akcininkės L. B. įnašų į kasą.

18.       Teigia, kad neįsiteisėjusio darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo negalėjo įvykdyti, nes turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams – pinigai buvo nurašomi pagal antstolių Irmanto Gaidelio, Astos Stanišauskaitės, Gintauto Puodžiuko ir Sodros nurodymus.

19.       Nepiniginio pobūdžio sprendimo taip pat negalėjo įvykdyti, nes laikinai direktoriaus pareigas ėjęs N. B. galimai nežinojo apie tokį įpareigojimą.

20.       Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir be pagrindo nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymi, kad ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies. Be to, ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų apie valstybės sumokėtas lėšas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

21.       Ieškovas E. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir teisingai konstatavo, kad atsakovas galėjo įvykdyti sprendimą, bet jo nevykdė nesant svarbių priežasčių. Prašo priteisti išlaidas valstybei už ieškovui šioje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl pritaikytų materialiųjų teisės normų.

23.       DK 232 strr. 1 d. nustato, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius; bauda priteisiama darbuotojo naudai.

24.       Pirmosios instancijos teismas labai tiksliai nustatė, kad atsakovui UAB „Sodo bitės“ pareiga vykdyti darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą atsirado nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., nes atsakovas šio sprendimo neginčijo, t.y. neteikė ieškinio teismui. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tai reiškia, kad atsakovas šį sprendimą nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. privalėjo vykdyti ne tik skubaus vykdymo dalyje (dėl 567,21 EUR išieškojimo), bet visoje apimtyje.

25.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, jog iš įmonės banko sąskaitos išrašo negalima nuspręsti apie tai, kad įmonė turėjo pakankamai piniginių lėšų sprendimo įvykdymui. Bet iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad po 2017 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimo įmonė atliko eilę mokėjimų, ir pavedimai buvo atliekami ne tik kitiems antstoliams ir Sodrai, bet ir kitiems kreditoriams, t.y. UAB „Kesko Senukai Digital“, AB „Telia“, UAB „Eurocom“, UAB agrofirma „Sėklos“, UAB „Sodo bitės medelynas“ (t. 4, b.l. 71-72), kai tuo tarpu pagal CK 6.6931 str. nuostatas atsakovas pirmiausiai privalėjo tenkinti iš darbo santykių kylančius kreditorinius reikalavimus. Tai taip pat patvirtina, kad įmonei nebuvo taikomi disponavimo lėšomis apribojimai, ir kad darbdavio apsisprendimas nevykdyti darbo ginčų komisijos sprendimo buvo pasirinktas laisva valia.

26.       Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad įmonės banko sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas, iš kurio galima būtų spręsti apie sunkią įmonės finansinę padėtį. Banko sąskaitos išrašas iš esmės neatspindi atsakovės vykdytos perkybos ir nuomos komercinės veiklos, o kiti įrodymai, įskaitant ieškovo E. V. paaiškinimus, rodo, kad įmonė atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie įmonės kasoje apskaitytas lėšas ir turimą turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir išieškojimą vykdančiam antstoliui Dariui Bliznikui ir už tai įmonės vadovui buvo skirta bauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog darbo ginčų komisijos sprendimo neįvykdė dėl pateisinamų priežasčių.

27.       Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino DK 232 str. nuostatas. Apelianto teiginiai, kad jis buvo įvykdęs darbo ginčų komisijos (teismo) sprendimą iki prašymo skirti baudą pateikimo, neturi reikšmės baudos skyrimui, nes ši bauda skiriama už teismo sprendimo nevykdymą nepriklausomai nuo to, ar sprendimas yra įvykdytas svarstant baudos skyrimo klausimą.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui skirta 600 EUR bauda nėra aiškiai per didelė.

29.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas, kuriuo atsakovui yra paskirta bauda, nėra atsakovui palankus jokioje dalyje. Tokio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, kad teismas paskyrė mažesnę baudą, nei prašė ieškovas.

30.       Pastebėtina, kad CPK 99 str. nustato teismui įpareigojimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 str. 1 d. nuostatas. Paskirstant tokias išlaidas nėra taikomi apribojimai, nurodyti CPK 98 str. 1 d., dėl šias išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikimo termino (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos).

31.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

33.       Atmetus apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos šalių patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Ieškovui buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią valstybė apmokėjo 279,50 EUR (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-01-04 pažyma). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 99 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo UAB „Sodo bitės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo UAB „Sodo bitės“, juridinio asmens kodas 302327516, 279,50 EUR (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 50 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis „įmoka už antrinę teisinę pagalbą“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Ramunė Mikonienė

                                        Rūta Petkuvienė

Andrius Verikas