Baudž. byla Nr. 1-251-245/2016

                                                                                                Proceso Nr. 1-03-2-00316-2015-4

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.3.6; 1.2.14.6.2.

                                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             

                                                        2016 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas         

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant  prokurorei Rasai Verdnikovienei, gynėjui advokatui  Egidijui Blažiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. Č. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: per laikotarpį nuo 2007-12-11 iki 2010-04-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos išsaugojimą, imituodamas fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimą ir įmonės dokumentų perdavimą J. J., 2010-04-29 pasirašė žinomai melagingą UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-04-30 UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, nors realiai akcijų ir buhalterinių dokumentų J. J. neperdavė ir neketino perduoti, siekdamas, kad už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-04-29 nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010-04-29, ir nenustatytoje vietoje paslėpė jo faktinio vadovavimo metu turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. d. 1 d.

Taip pat, jis per laikotarpį nuo 2007-12-11 iki 2010-04-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-04-29 pasisavino jo žinioje buvusį UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2010-04-27 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ir nustačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. P. įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku iki 2010-04-29 neperdavė įmonės turto – kasoje buvusių piniginių lėšų – 465 154 Lt (134717,91 EUR), tokiu būdu ne vėliau kaip iki 2010-04-29 pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 465 154 Lt (134717,91 EUR)  turtinę žalą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Taip pat, jis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarydamas didelę žalą, o būtent:

būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), akcijų neparduos ir bendrovės turto J. J. neperduos, o turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 465 154 Lt (134717,91 EUR) turtinę žalą, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010-04-29, nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir atspausdino 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o J. J. už 100 Lt perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis perdavė, o J. J. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dokumentus: darbo sutartis, įsakymus, kasos dokumentus, gaunamus, išrašomus sąskaitų registrus (2008-01-01 – 2010-04-29), darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis, 2010-04-29 Raštišką sprendimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl įmonės vadovų fiktyvaus pasikeitimo, šiuos dokumentus pasirašė kaip akcijų pardavėjas ir dokumentus perdavęs asmuo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo J. J., kaip pirkėjo ir dokumentus priėmusio asmens parašą, kuris pagal tuometinį savo gyvenamąjį būdą bei finansinę padėtį negalėjo nei įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei priimti bendrovės perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų, taip įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo aukščiau paminėtus dokumentus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-04-29 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą, pateikdamas VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojams žinomai suklastotus dokumentus: 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-04-29 Raštišką sprendimą dėl vadovų pasikeitimo ir tokiu būdu panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams buvo padaryta  465 154 Lt (134717,91 EUR)  turtinė žala, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. d. 3 d.

Kaltinamasis R. Č. kaltu dėl kaltinime nurodytų visų veikų padarymo prisipažino ir parodė, kad jis kaltinime nurodytu laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 465 154 Lt. Norėdamas nuslėpti turto pasisavinimo faktą, jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o taip pat, turėdamas tikslą paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kitus kaltinime išvardintus dokumentus, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o J. J. už 100 Lt perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kad jis perdavė, o J. J. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dokumentus, šiuos dokumentus pasirašė kaip akcijų pardavėjas ir dokumentus perdavęs asmuo, išgavo J. J., kaip pirkėjo ir dokumentus priėmusio asmens parašą. Po to kreipėsi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą, pateikė darbuotojams žinomai suklastotus kaltinime išvardintus dokumentus.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens A. P. 2015-03-24 pareiškimo matyti, kad pastarasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą dėl buvusio bendrovės akcininko ir direktoriaus R. Č. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų ir prašė jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, turto iššvaistymo, netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir dokumentų neišsaugojimo, tyčinio bankroto. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010-04-27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1668-413/2010, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė elektros montavimo ir remonto veikla, buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu organizavusiu ir vykdžiusiu veiklą nuo 1997-11-27 iki bankroto iškėlimo dienos buvo R. Č., kuris jau po nutarties bankroto byloje priėmimo 2010-04-29 pardavė bendrovės akcijas J. J., kuris save tą pačią dieną pasiskyrė vadovu ir neva jam buvo perduotas visas įmonės turtas ir dokumentacija. J. J. yra neturintis pastovios gyvenamosios vietos asmuo. Akcijų pardavimas J. J. vienareikšmiškai fiktyvus sandoris, kuriuo ilgametis Įmonės savininkas, akcininkas ir vadovas R. Č. siekė pradanginti Įmonės turtą ir dokumentus, neva juos perduodamas J. J.. 2010-07-07 Kauno apygardos teismas bankroto byloje Nr. B2-1668-413/2010 priimtoje nutartyje konstatavo, kad R. Č. „ne tik rodo nepagarbą savo kompetencijos ribose veikiančioms institucijoms ir pareigūnams, bet trukdo bankroto proceso eigai bei kelią grėsmę kreditorių turtiniams interesams.“ Teismas skyrė R. Č. 3000 Lt baudą. Administratorius išnaudojęs administracine priemones 2011-01-05 pareiškė ieškinį reikalaudamas pripažinti 2010-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp R. Č. ir J. J. negaliojančia, priteisti iš R. Č. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 293 954 Lt. Kauno apygardos teismas 2012-04-02 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo R. Č. 456 753,33 Lt žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-23 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą ir konstatavo, kad <...teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, naikintina ir šioje dalyje priimtas sprendimas patenkinti tokį ieškinio reikalavimą (CPK 330 str.)...>. R. Č. suprasdamas, kad sprendžiamas jau žalos atlyginimo klausimas, t. y., jo neteisėti veiksmai siekiant atsikratyti įmonės valdymo parduodant benamiui akcijas jau konstatuoti, teismo posėdžio metu pateikė kelis buhalterinių dokumentų aplankus neva juos gavęs iš J. J.. Tačiau šie dokumentai yra fragmentiniai, nepaaiškinantys 2009-12-31 sudaryto balanso 1 233 763 Lt pokyčio, todėl buvo priteista 792 835,18 Lt. Šį sprendimą R. Č. vėl apskundė, todėl byla vėl buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. 2014-11-04 buvo priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1345/2014 paliekant sprendimą nepakeistą ( 1 t., b. l. 17-22 ).

Iš Kauno apygardos teismo 2010-04-27 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 1 t., b. l. 23-24, 176-177 ).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo 2010-04-29 sutarties matyti, kad joje nurodyta, jog R. Č. pardavė, o J. J. nupirko įmonės 100 (vieną šimtą) vienetų paprastųjų vardinių akcijų už 100 LT (vieną šimtą Lt) ( 1 t., b. l. 30-31 ).

Iš 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko J. J. raštiško sprendimo matyti, kad nuo 2010-04-29 bendrovės vadovu paskirtas J. J. ( 1 t., b. l. 32 ).

Iš 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad R. Č. perduoda visus dokumentus naujam akcininkui ir direktoriui Lietuvos Respublikos piliečiui J. J., o J. J. dokumentus priima ( 1 t., b. l. 33-34 ).

Iš Valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktos informacijos matyti, kad:

-pagal 2007-12-11 prašymą R. Č. įmonės pakeistas statusas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir vadovas lieka R. Č. ( 1 t., b. l. 81, 88-93, 94-102);

-pagal gautą 2010-04-29 akcininkų sąrašą ( 1 t., b. l. 103 ), 2010-04-29 raštišką sprendimą ( 1 t., b. l. 104), 2010-04-29 prašymą, pakeisti duomenys – įmonės akcininku ir vadovu įrašomas J. J. ( 1 t., b. l. 105-112 );

-UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-08 įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas (1 t., b. l. 115-122 ).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP ENTV 1-o skyriaus vyriausios tyrėjos N. U. 2016-01-25 rašto Nr. 20-S-12652(1.15.20) matyti, kad iš R. Č. pareikalauta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2010-04-29 raštiško sprendimo, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto originalus ( 5 t., b. l. 42 ).

Iš 2016-02-15 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad reikalaujami dokumentai nepateikti. R. Č. pareiškė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir 2010-04-29 raštiško sprendimo originalo pateikti negali, kadangi jų neturi. Kitų reikalaujamų dokumentų originalus pateiks 2016-02-18 d. ( 5 t., b. l. 43-45 ).

Iš 2016-02-19 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu R. Č. pateikė  2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalą, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto originalą, kurie pridėti prie bylos voke ( 5 t., b. l. 46-48 ).

Iš civilinės bylos Nr.727-413/2015 medžiagos matyti, kad 2010-02-08 Kauno apygardos teisme buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato K. Mažutavičiaus pareiškimas su priedais, dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ( 1 t., b. l. 128-130 ).

Iš civ. byloje esančio 2009-11-20 pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui (adresu (duomenys neskelbtini)) dėl įsiskolinimo ir bankroto bylos kėlimo. Pranešime nurodyta, jog pakartotinai praneša, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26806,48 Lt ( 1 t., b. l. 157 ).

2010-02-22 Kauno apygardos teismo nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą iki 2010-03-09 pateikti Kauno apygardos teismui atsiliepimą į ieškovės pareiškimą, nurodant sutikimo/nesutikimo su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo motyvus; įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, kitus įsipareigojimus ( 1 t., b. l. 163-164 ).

Iš Kauno apygardos teismo 2010-04-27 nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimas“. Nutartis buvo išsiųsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)( 1 t., b. l. 176-177).

Iš 2010-07-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pranešimo Kauno apygardos teismui " dėl papildomų duomenų pateikimo"  matyti, kad administratorius ėmėsi priemonių surasti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą J. J.: buvo nuvykęs į J. J. gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu šis asmuo negyvena, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) VMI ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrių dėl informacijos apie J. J.. Administratorius pažymi, kad iki šios dienos nėra jokio kontakto su dabartiniu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. J., kad buvęs ilgametis įmonės vadovas R. Č. administratoriui nepateikė jokių kontaktinių J. J. duomenų, argumentuodamas, kad buvo susitikę tik 2 kartus dokumentų perdavimui ir jokio kontaktinio telefono bei adreso neturi ( 2 t., b. l. 1 ).

Iš 2010-10-19 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo atmestas R. Č. prašymas dėl 2010-07-10 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtos 3000 Lt baudos panaikinimo. Nutartyje pasisakyta, kad <...Kauno apygardos teismas 2010-07-07 d. nutartimi skyrė buvusiam atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Č. 3000 Lt baudą už 2010-02-22 d., 2010-03-26 d. ir 2010-04-27 d. nutartimis nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą. Teismo nutartimi R. Č. nubaustas kaip vienintelis atsakovės akcininkas ir vadovas (direktorius). Prašyme panaikinti teismo baudą pareiškėjo R. Č. nurodomas dokumentų nepateikimo priežastis teismas pripažįsta nesvarbiomis, o įmonės vadovo veiksmus, nevykdant teismo reikalavimų, prieštaraujančiais CPK 18 ir 279 straipsniuose įtvirtintiems teismo procesinio sprendimo privalomumo principams. Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog nuo 2007-12-20 d. iki 2010-04-29 d. vieninteliu įmonės akcininku ir direktoriumi buvo R. Č.. Naujasis įmonės vadovas pareigas pradėjo eiti nuo 2010-04-30 d., t. y., po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo pareiga pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą numatytą Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d., 2 d. 1 p. Minėta, kad teismo nutartys dėl įpareigojimo pateikti dokumentus atsakovei buvo įteiktos tinkamai (pagal įmonės buveinės adresą)...> ( 2 t., b. l. 4-5, 2-3 ).

Iš Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje:  Pirmos eilės (darbuotojų) kreditoriniai reikalavimai (po išmokėjimo iš garantinio fondo 8385,63 Lt):

1. S. M. -  9256,24 Lt;

2. S. Č. -   691,13 Lt;

3. G. Č. -   686,38 Lt.

Antros eilės (VMI ir VSDFV) kreditoriniai reikalavimai:

1. VĮ Turto bankas  -       53 914,54 Lt;

2. VMI                     -         1 655,00  Lt;

3. VSDFV                -        32 350,35 Lt.

Trečios eilės (kitų kreditorių) kreditoriniai reikalavimai Lt:

1. (duomenys neskelbtini) IĮ        -        131 187,00 Lt;

2. UAB (duomenys neskelbtini) – 79 846,88 Lt;

3. Lietuvos ir Estijos UAB „(duomenys neskelbtini)“  - 45 578,53 Lt;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                                - 28 115,85 Lt;

5. UAB „(duomenys neskelbtini)“                  - 26806,48 Lt;

6. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                              - 18 898,77 Lt;

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                          - 16 391,86 Lt;

8. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                                  -  9 357,46 Lt;

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bankrutavusi)                   - 3 642,28 Lt;

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                  - 2 834,03 Lt;

11. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                        - 1 278,89 Lt;

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“                - 1 042,28 Lt;

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                         - 36 768,87 Lt;

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                         - 18 296,54 Lt;

15. UAB „(duomenys neskelbtini)“                                           - 88 647,07 Lt;

16. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (išregistruota)                    - 1 087,56 Lt;

17. R. Č. - 569,78 Lt.

Viso kreditorinių reikalavimų patvirtintų bankroto byloje ir nepatenkintų už 608 903,87 Lt  (176 350,75 Eur) ( 2 t., 8-9, 10-14, 15, 16, 17, 18, 19-20, 21, 22-23, 25, 40, 41-42, 44).

Iš 2012-02-02 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti ( 2 t., b. l. 22-23 ).

Iš 2015-06-18 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad pripažinta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto ( 2 t., b. l. 57-58 ).

Iš Juridinio asmens duomenų išrašo matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 2015-08-03 ( 2 t., b. l. 59-62 ).

Iš civilinės bylos Nr. 2-1710-264/2011 medžiagos matyti, kad 2011-01-07 Kauno apygardos teisme buvo gautas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens M. Česnulaičio prašymas su priedais, dėl 2010-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo tariama ir dėl 1 293 954 Lt priteisimo iš R. Č. ( 2 t., b. l. 71-78 ).

Iš pateiktų JAR finansinių ataskaitų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. balanso, ataskaitų duomenimis 2009-12-31 įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudarė 1293954 Lt, įmonė patyrė 229982 Lt nuostolių, turėdama 729575 Lt skolų tiekėjams, o pirkėjų įsiskolinimas sudarė 609095 Lt, pinigai kasoje 465154 Lt, ilgalaikis turtas – 219750 Lt ( 2 t., b. l. 84-96 ).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2010-06-02 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į užklausimą matyti, kad apie J. J. įdarbinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius nėra gavęs. Iš pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2011-01-25 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) už teikiamą informacijos laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-01-25 matyti, kad J. J. per 2008 m. viso gavo 2442,25 Lt pajamų, per 2009 m. laikotarpį viso gavo 222,30 Lt pajamų ( 2 t., b. l. 100, 102-103 ).

Iš 2012-04-02 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš R. Č. 456 753,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2011-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ( 2 t., b. l. 180-185 ).

Iš 2013-05-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad buvo išnagrinėti apeliantų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Č. apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2012-04-02 d. sprendimo. Nutartyje “Dėl reikalavimo pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia“ pasisakyta, kad <...Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta prabėgus kelioms dienoms po teismo nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą priėmimo. Tai reiškia, kad sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai bendrovė buvo nemoki ir nebuvo jokių jos tolimesnės veiklos perspektyvų (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4, 10 str.). Atsakovas R. Č., kuris nuo pat bendrovės įsteigimo iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo vienintelis jos dalyvis ir valdymo organas, apie šias aplinkybes neabejotinai žinojo tiek akcijų perleidimo metu, tiek ir anksčiau, nes akivaizdu, bendrovė nemokia netapo per vieną dieną; niekas geriau nei šis asmuo negalėjo žinoti ir suvokti bendrovės padėties ir perspektyvų (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1-3 p.). Tokių išvadų negali paneigti faktas, kad, R. Č. teigimu, teismo nutartį dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo jis gavo tik po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nemokios bendrovės akcijos buvo perleistos už 100 Lt atsakovui J. J., kuris bylos duomenimis yra bedarbis, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Šio asmens buvimo vietos protingomis priemonėmis nepavyko nustatyti ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovo R. Č. paaiškinimai dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių ir motyvų – akcijų pirkimą inicijavo J. J., pats R. Č. planavo toliau dirbti bendrovėje, tęsti jos veiklą  – yra visiškai neįtikinantys. Akivaizdu, kad asmuo, įsigijęs įmonę ir ketinantis toliau vykdyti jos veiklą, analogiškoje situacijoje mažų mažiausiai būtų apskundęs teismo nutartį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju toks skundas nebuvo pateiktas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovo R. Č. nurodomas naujasis bendrovės savininkas ir vadovas apskritai būtų dalyvavęs bankroto procedūrose...>

<... Nurodytos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis juridinio asmens dalyvio, valdymo organo pareigų ir atsakomybės teisinis reglamentavimas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad ginčijama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tam, kad, kaip tokių sandorių atveju įprasta, atsakovas J. J. perimtų bendrovės akcijas siekdamas tęsti jos veiklą ir tokiu būdu tenkinti savo, kaip bendrovės savininko, interesus, o tam, kad atsakovui R. Č. būtų sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkui ir vadovui (sutarties sudarymas leido J. J. paskirti save bendrovės vadovu) tenkančių pareigų, taip pat galbūt galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius. Toks tikrasis nuslėptas ginčijamo sandorio tikslas ir siektos pasekmės leidžia jį kvalifikuoti kaip tariamą sandorį CK 1.86 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ieškinio dalį, nepagrįstai sureikšmino aplinkybes, kad ginčijama sutartis įregistruota Juridinių asmenų registre, kad įregistruotas bendrovės vadovų pasikeitimas, kad buvo sudarytas bendrovės dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, nes šios pasekmės visų bylos aplinkybių kontekste laikytinos formaliomis ir jomis siekta būtent ginčijamoje sutartyje nedeklaruoto tikslo. Priešinga pirmosios instancijos teismo pozicija yra pernelyg formali ir iš esmės apskritai paneigia tariamo sandorio taikymo galimybę teismų praktikoje. Tai, kad kita sandorio šalis – J. J., nepavykus jo teismui surasti, nepateikė savo paaiškinimų dėl sutarties sudarymo aplinkybių, nesudaro pagrindo nepripažinti sandorio niekiniu dėl jo fiktyvumo, nes bylos aplinkybės labai aiškiai parodo sutarties tikrąjį tikslą ir nesąžiningumą.

Aukščiau išdėstyta taip pat leidžia konstatuoti, kad aptartas sandorio tikslas išvengti ankstesniam bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galbūt galinčios kilti atsakomybės neatitinka geros moralės normų – teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei CK 1.81 straipsnio prasme. Abu nurodyti sandorio negaliojimo pagrindai, kolegijos vertinimu, gali koegzistuoti.

Ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip niekinis sandoris, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.). Šio sandorio ir jos šalių nesąžiningumas neleidžia spręsti, kad sandorio pagrindu šalys būtų ką nors realiai perleidusios ir įgijusios, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl restitucijos (CK 1.81 str. 3 d., 1.86 str. 2 d.). Tas pats pasakytina ir apie iš sutarties sekusio bendrovės dokumentų perdavimo–priėmimo aktą – dokumentų perdavimas kelia pagrįstų abejonių, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dalis dokumentų yra likę pas atsakovą R. Č.. Jei dokumentai ir buvo iš tiesų perduoti atsakovui J. J., tai negalėjimo jų susigrąžinti ir grįsti jais savo gynybos rizika tenka pačiam R. Č., kaip nesąžiningai ginčo šaliai.

Remiantis išdėstytu, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią, naikintina ir šioje dalyje priimtinas sprendimas patenkinti tokį ieškinio reikalavimą (CPK 330 str.).

Teismas nusprendė Kauno apygardos teismo 2012-04-02 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2010-04-29 akcijų pirkimo -pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti šią sutartį negaliojančia  nuo sudarymo momento (  3 t., b. l. 20-25 ).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus 2013-08-21 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 2013-08-21 buvo gautas Kauno apygardos teismo pranešimas, adresuotas J. J., (duomenys neskelbtini) savivaldybė (duomenys neskelbtini). Informuoja, kad šiuo adresu yra įsikūrusios (duomenys neskelbtini) savivaldybės institucijos ir šiuo adresu J. J. negyvena, bei (duomenys neskelbtini) savivaldybėje nedirba ( 3 t., b. l. 91 ).

Iš 2014-02-28 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas priėmė sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo R. Č. ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (792 835,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutartyje nurodyta, kad <...Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 sprendimo motyvus, kad akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tam, kad J. J. perimtų bendrovės akcijas siekdamas tęsti jos veiklą ir tokiu būdu tenkinti savo, kaip bendrovės savininko, interesus, o tam, kad R. Č. būtų sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkui ir vadovui (sutarties sudarymas leido J. J. paskirti save bendrovės vadovu) tenkančių pareigų, taip pat galbūt galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius, kad akcijų pirkimo –pardavimo sandorio pagrindu šalys būtų ką nors realiai perleidusios ar įgijusios, pagrindžia po šio sprendimo priėmimo į bylą pateikti paties atsakovo įrodymai: nors ir nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, R. Č. savo vardu kaip bendrovės direktorius VĮ Registrų centrui teikė finansinės atskaitomybės, patvirtintos 2010-05-30, dokumentus, tarp 2010-04-30 Dokumentų perdavimo - priėmimo akte nurodytų dokumentų, nei pavadinimu, nei kiekiu (apimtimi) nėra dokumentų, patvirtinančiu bendrovės išlaidas, kuriuos pateikė į bylą atsakovas, teikdamas, kad juos pasiėmė iš Kalėdoms į Lietuvą atvykusio J. J.. Visa tai tik dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti atsakomybės, o nesąžiningo asmens teisė negali būti ginama. Bendrovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2009-10-07 nebuvo vykdomi jokie atsiskaitymai, SODROS duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustuosius ir jų draudžiamąsias laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-04-30, kai iš 20 darbuotojų nuo 2010-01-01 bendrovėje liko dirbti 3 darbuotojai, įskaitant patį atsakovą, patvirtina, kad bendrovė 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo iš esmės jokios veiklos nevykdė. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto apimtis vertintina pagal jos 2009 metų balanso duomenis, mažinant juos byloje pagrįstu turto masės pokyčiu iki bankroto bylos iškėlimo, ir nustatyto turto vertė pripažintina BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala dėl turto neperdavimo...> <...Teismas neturi pagrindo vadovautis vien atsakovo paaiškinimais, kad kitu bendrovės turtu (kompiuteriais, baldais, įrankiais) buvo atsiskaityta su atleidžiamais darbuotojais, nes atsakovas nėra pateikęs leistinų įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Pagal CK 2.74 straipsnyje nustatytą juridinių asmenų teisnumą Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (4, 9, 10 straipsnių) reikalavimus juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos dokumentais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 14 „Dėl civilinių bylų, kylančių iš mokesčių teisinių santykių, nagrinėjimo teismuose apibendrinimo rezultatų“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003 ir kt.). Be to, atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, tenka atsakomybė už juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.)...> <...Atsakovo paaiškinimai dėl kasoje 2009-12-31 dienai buvusių 465 154 Lt yra nenuoseklūs: apeliaciniame skunde jis nurodo, kad 2010 metais VĮ „Registrų centras“ teikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų finansinę atskaitomybę (tuo dar kartą patvirtindamas finansinės atskaitomybės pateikimą VĮ „Registrų centrui“), įsivėlė klaida, t. y. įmonės balanse 45 eilutėje buvo nurodytas 465 154 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, tačiau jie nebuvo perkelti į pinigų srautų ataskaitos 5 eilutę; 2014 m. vasario 10 d. teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė aiškino, kad į šią balanso eilutę įrašytą realiai išnaudotą 239 000 Lt sumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Tačiau atsakovas tiesioginių, patikimų ir konkrečių įrodymų dėl balanse įsivėlusios klaidos nepateikė, o teismas dar kartą pažymi, jog atsakovui tenka atsakomybė už juridinio asmens buhalterinės apskaitos tinkamą bei teisingą organizavimą. Atsakovo pateikti į bylą dokumentai patvirtina bendrovės išlaidas 2009 metais ir jie negali įtakoti 2010 metų finansinės atskaitomybės. Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu pripažinus akcijų pirkimo –pardavimo sutartį niekine, atsakovui R. Č. buvo sudarytos galimybės perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir (ar) pagrįsti jo nebuvimą, tačiau atsakovas pinigų pokyčio nuo 2010 metų pradžios iki bankroto bylos iškėlimo nepagrindė (CPK 177 str., 178 str.).

Teismas, įvertinęs faktines su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas R. Č. neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, neišsaugojo bei neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turtą, apskaitos dokumentus, nepagrindė jų nebuvimą, ir tokiais savo veiksmais padarė žalą įmonei, kuri sudaro 792 835,18 Lt (82 197 Lt + 245 484,18 Lt + 465 154 Lt =792 835,18 Lt) (CK 2.87 str. 7 d., CK 6.246-6.249 str.). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies, tai yra iš atsakovo ieškovei priteisti 792 835,18 Lt...> ( 3 t., b. l. 95-100 ).

Iš R. Č. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoto 2014-03-20 prašymo „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo“ bankroto administratoriui matyti, kad prašyme R. Č. nurodo, kad jo žinioje yra dalis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų originalų ir jis nori perduoti bankroto administratoriui pagal paruoštą 2014 -01-23 dokumentų priėmimo-perdavimo akto projektą ( 3 t., b. l. 112-113 ).

Iš 2014-11-04 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas atmetė atsakovo R. Č. apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nutartyje nurodyta, kad <...Išnagrinėjusi bylos medžiagą bei remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto į bylą pateikti tik atskiri dokumentai ir informacija, siekiant faktinę situaciją pakreipti sau palankia linkme, nepaneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos bei aiškinamojo rašto, kaip didesnę įrodomąją galią turinčių rašytinių įrodymų (CPK 197 str. 2 d.), teisingumo. Šiuose dokumentuose nurodyti finansiniai rodikliai pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos padaryta tinkama išvada dėl apelianto veiksmais įmonei padarytos žalos ir jos dydžio. Tuo tarpu apelianto procesinis elgesys, įvertinus jį visų bylos duomenų kontekste, dar kartą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 sprendime nustatytą prejudicinį faktą dėl apelianto nesąžiningumo, siekiant išvengti atsakomybės dėl jo valdomos bendrovės turto praradimo, ir, labiau tikėtina, slėpimo. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu (2014-01-23 teismo posėdžio garso įrašas, užfiksuotas informacinėje sistemoje LITEKO) apeliantas teigė, jog bendrovės finansinius dokumentus jis 2013 m. pabaigoje gavo iš J. J., grįžusio iš užsienio prieš šventes (šis argumentas pakartotas ir apeliaciniame skunde), nors objektyviai užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. J. nuo 2013-07-22 iki šiol yra įkalinimo įstaigoje (Kauno apylinkės teismo 2013-10-21, 2014-01-17, 2014-04-18, 2014-07-08, 2014-10-20 nutartys dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo J. J., priimtos b. b. Nr. 1-100-485/2014).

Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra ir kitos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti deklaruojamais apelianto veiksmais, kuriais tariamai buvo siekiama dar labiau nepabloginti įmonės finansinės padėties, panaudojant įmonės turėtą turtą atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais ir pan. Iš bylos dokumentų matyti, kad UBA „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-12-31 buhaltere dirbo buvusi apelianto sutuoktinė J. Č. ir 23 metų ta pačia pavarde asmuo M. Č., tikėtina – Č. sūnus. Būtent, šie asmenys nuo 2010-04-23, t. y., laikotarpiu, kai buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo 2010-04-29 sandoris, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 sprendimu pripažintas tariamu pagal CK 1.86 straipsnį, ir prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei pagal CK 1.81 straipsnį, perėmė kitos bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) – valdymą. J. Č. tapo bendrovės, kuri 2009 m. veikė nuostolingai, vienintele akcininke, įnešusi į įmonės banko sąskaitą ir kasą po 10 000 Lt (iš viso 20 000 Lt), o M. Č. – vadovu (direktoriumi), nors tokios patirties iki šiol neturėjo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009, 2010 m. finansinės atskaitomybės aiškinamieji raštai, Juridinių asmenų registro duomenys). Formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2009 m. finansinių ataskaitų duomenis turinčios 338 377 Lt nuosavo kapitalo ir generuojančios 580 360 Lt įmonės veiklos pajamas, kai suteiktų paslaugų savikainai priskirta 90 845 Lt, be to, disponuojančios ilgalaikiu 219 705 Lt vertės turtu, 465 154 Lt kasoje ir turinčios 609 095 Lt debitorių skolų, akcijų ir jos valdymo perleidimas už 100 Lt kainą asmeniui, kuris nebuvo suinteresuotas įmonės realios veiklos tęstinumu ir, kaip nustatyta byloje, jos nevykdė, t. y. buvo statytinis direktorius ir vadovas, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai susiformuoti, jog apeliantas, padedamas socialiniais ryšiais su juo susijusių asmenų, siekė įgyvendinti nesąžiningą schemą, kurios tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus, piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe...> ( 3 t., b. l. 119-125 ) (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-05-25 pranešimu apie atliktą mokestinį UAB "(duomenys neskelbtini)" tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad:

- Mokestinio tyrimo metu, sutikrinus mokesčių mokėtojo pateiktų (duomenys neskelbtini) apskrities VMI GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų deklaracijų duomenis už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų duomenimis, neatitikimų nenustatyta. Mokesčių mokėtojas per minėtą laikotarpį apskaičiavo ir deklaravo 40 124 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų. Pagal mokėtojo darbo užmokesčio žiniaraščius nustatyta, kad GPM, nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, paskaičiuotas ir deklaruotas teisingai.

- Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2009-03-01 Kauno apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo Lietuvos Respublikoje realizuotų prekių ir suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę 517 851 Lt ir pardavimo PVM  94 400 Lt PVM, pirktų prekių ir gautų paslaugų iš LR įregistruotų įmonių atskaitomą pirkimo PVM 95 219 Lt ir grąžintiną iš biudžeto PVM  819 Lt.

Sulyginus PVM deklaracijų duomenis su peržiūrai pateiktais dokumentais ir registrai buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 14 str. „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą prekę  arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita –faktūra , kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų tiekimas..“, 15 str. „Apmokestinamąją vertę nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kuri gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugų tiekėjas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr.VA-29 „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų ir kitų  su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklės“, nes bendrovė deklaravo 2008 m. 09 mėn. 62 661 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 11 279 Lt pardavimo PVM, 2008 m. 10 mėn. 163 800 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 29 484 Lt pardavimo PVM ir 2008 m. 11 mėn. 108 998 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 19 620 Lt pardavimo PVM.

Iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų buvo nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo deklaruoti:  2008 m. 09 mėn. 81 851 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 14 733 Lt pardavimo PVM, 2008 m. 10 mėn. 174 368 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 31 386 Lt pardavimo PVM ir 2008 m. 11 mėn. 73 029 Lt PVM apmokestinamosios vertės ir 13 145 Lt pardavimo PVM, todėl apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM didinamas 2008 m. 09 mėn. -19 190 Lt ir 3454 Lt PVM, 2008 m. 10 mėn. 10 568 Lt ir 1 902 Lt PVM, apmokestinamoji vertė ir pardavimo PVM mažinamas: 2008 m.11 mėn. 35 969 Lt ir 6 474 Lt PVM ( 4 t., b. l. 80-84 ).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-09-14 operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr.AU17-230 matyti, kad:

- SODROS duomenimis J. Č. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2009-12-17, o J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. (informacinėje duomenų bazėje (IMIS SODRA – registravimai) nėra duomenų apie tai, kad J. J. būtų įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini)“.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto nekilnojamojo turto neturi, (duomenys neskelbtini) AVMI duomenų bazėje nėra informacijos apie nuomojamą nekilnojamą turtą.

- Pagal mokesčių mokėtojo (duomenys neskelbtini) AVMI pateiktas PVM deklaracijas 2009 m UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 566 907 Lt PVM apmokestinamų tiekimų, nuo parduotų prekių ir paslaugų apmokestinamos vertės, deklaravo apskaičiuotą 109 028 Lt pardavimo PVM, atskaitomą pirkimo PVM 100 321 Lt, apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 8 707 Lt PVM sumą.

2010 m. 01-07 mėn. deklaravo 25 170 Lt apmokestinamų tiekimų, nuo parduotų prekių ir paslaugų apmokestinamos vertės deklaravo apskaičiuotą 5 286 Lt pardavimo PVM, atskaitomą pirkimo PVM 670 Lt, apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 4 616 Lt PVM sumą. Nurodė, kad dėl nepateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumo, bei nustatyti ar visi bendrovės vykdyti sandoriai apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir deklaruoti (duomenys neskelbtini) AVMI ( 4 t., b. l. 85-90 ).

Iš FNTT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausios specialistės L. B. 2015-11-26 specialisto išvados su priedais Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (4 t., b. l. 98) rezultatų už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 konstatuota, kad:

„...R. Č. įmonė įregistruota 1997-11-27, 2007-12-19 perregistruota į UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM mokėtoja įregistruota 2006-03-17, suteikiant PVM mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini). Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas 10000 Lt, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt.

(duomenys neskelbtini) AVMI 2010-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje deklaracijoje FRO438 apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus, bei asmenis nurodyta, kad 2009 m. 100 procentų paprastųjų akcijų priklausė R. Č..

Mokėtojo vykdoma pagrindinė veikla – elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimo darbai. Veiklai vykdyti Valstybinės energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos išdavė atestatą Nr. (duomenys neskelbtini) (atestato išdavimo data nenurodyta), galiojantį iki 2009-12-10...“

„...(duomenys neskelbtini) AVMI 2010-09-14 Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad SODROS duomenimis J. Č. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2009-12-17, o J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. (informacinėje duomenų bazėje (IMIS SODRA – registravimai) nėra duomenų apie tai, kad J. J. būtų įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini)“...“

„...2009 m. balanso duomenimis apskaičiuotas einamojo likvidumo koeficientas. Nustatyta, kad einamojo likvidumo koeficientas, santykis trumpalaikio turto su trumpalaikiais įsipareigojimais 2008-12-31 sudarė 10,09  (966 030:95 705) ir 2009-12-31 – 10,71 (1 074 249:100 297). Likvidumo koeficientas parodo, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgi padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu  turtu.

Balanso duomenimis 2009-12-31 turtas sudarė 1 293 954 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 100 297 Lt, t. y., turtas 12,90 kartų (1 293 954:100 297) viršijo  mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, t. y., bendrovė buvo moki ir savo turtu galėjo padengti mokėtinas sumas ir įsipareigojimus.

Per 2009 metus einamojo likvidumo koeficientas buvo 10,71, t. y., lyginant su 2008 metais absoliutus rodiklio padidėjimas sudarė 0,62. Bendrovė buvo pajėgi ir toliau turėjo galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą.

Balanso duomenimis 2008 metais bendrovė dirbo pelningai, turtas buvo 1 233 763 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 665 404 Lt , turtas 1,86 karto viršijo įsiskolinimo dydį 2008 metais.

Balanso duomenimis 2009 m. bendrovė dirbo nuostolingai. 2009m. nuostolis sudarė 229 982 Lt, tačiau ankstesnių laikotarpiu, t. y., iki 2009 m. pradžios bendrovė buvo sukaupusi 558 359 Lt pelną. 2009-12-31 turtas sudarė 1 293 954 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 955 577 Lt, t. y., turtas 1,35 karto viršijo įsipareigojimus.

2010 m. duomenys apie turtą ir įsipareigojimus ir kiti rodikliai tyrimui nepateikti, todėl kada bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, nustatyti nebuvo galimybės...>

<...Balanso duomenimis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2008-12-31 sudarė 1 233 763 Lt, o 2009-12-31  -1293954 Lt, t. y., išaugo 60 191 Lt, tam įtakos turėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų augimas nuo 252 645 Lt (2008-12-31) iki 465 154 Lt (2009-12-31).

Kadangi tyrimui nepateikti jokie apskaitos registrai ir pirminiai apskaitos dokumentai nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, duomenys  apie bendrovės turtą  2008 - 2009 m. nustatyti pagal tyrimui pateiktą 2009 metų balansą, tačiau įrašų balanse teisingumo patikrinti nebuvo galimybės. 2009 m. balanso lentelėje įrašė:   

Eil. Nr. Turtas 2008-12-31. 2009-12-31 Lt;

1 Ilgalaikis turtas 267 733 219 705 Lt;

2 Materialus turtas 29 593 5 139 Lt;

3 Trumpalaikis turtas 966 030 1 074 249 Lt;

4 Per vienerius metus gautinos sumos 713 385 609 095 Lt;

5 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 252 645 465 154 Lt;

6 Turtas viso 1 233 763 1 293 954 Lt;

7 Kapitalas   10 000  10 000 Lt;

8 Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) 558 359 328 377 Lt;

9 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 665 404 955 577 Lt;

10 Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 1 233 763 1 293 954 Lt.

Bendrovė tyrimui nepateikė nei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nei apskaitos registrų nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, todėl kokį turtą turėjo bendrovė nėra  galimybės nustatyti...>

<...Balanso duomenimis 2008-12-31 skolos tiekėjams sudarė 427 980 Lt, 2009-12-31 - 729 575 Lt, t. y., padidėjo 301 595 Lt (729575-427980).

2009 m. bendrovės balanso duomenimis piniginių lėšų 2009-12-31 buvo 465 154 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 100 297 Lt, bendrovė pilnai galėjo padengti ir dar 364 857 Lt galėjo naudoti einamiesiems mokėjimams.

2010 m. banko išrašų duomenimis bendrovė piniginių lėšų banko sąskaitose neturėjo. 2010 m sausio-gegužės mėnesiais išlaidos iš sąskaitos AB SEB banke sudarė 13574,02 Lt, iš viso  2010 metų birželio 1 d. minusinis likutis sąskaitoje sudarė 132718,06 Lt, 2010 m birželio mėnesį ši skola bankui buvo sumažinta 49267,07 Lt (kokiu būdu banko išraše nenurodyta), 2010-12-31 likutis - 83450,99 Lt (minusinis, t. y., bendrovės skola bankui). Balanso duomenimis 2009-12-31, tuo pačiu 2010-01-01 piniginių lėšų likutis sudarė 465 154 Lt, įvertinus minusinį likutį banko sąskaitoje, kasoje turėjo būti 584298,04 Lt. Jų panaudojimas dokumentinio tyrimo metu nenustatytas (nepateikti kasos dokumentai, kasos knyga ir kasos apskaitos registras)...>

<...UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti įrašų 2009 m. balanse teisingumo ir pagrįstumo, visiškai negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Metinės finansinės atskaitomybės bankroto iškėlimo dienai (2010-04-27) ir 2010-12-31 tyrimui nepateikė.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 17 str. „Finansinės ataskaitos“ nurodyta „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“ ir BAĮ 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. nurodyta, kad „1.Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.  Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir BAĮ 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d. nurodyta „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tačiau tyrimui nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, suvestiniai registrai), kasos knygos...“

„...Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-08-06 nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė kaip pajamas, taip ir išlaidas kasoje, nes tyrimui bendrovės kasos knyga ir kasos registrai nepateikti. Kadangi tyrimui nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 kasos  knyga, pirminiai kasos dokumentai ir kasos registrai nepateikti, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės kasoje apskaitė iš banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtus pinigus  302200 Lt (87523,17 Eur), nustatyti piniginių lėšų panaudojimą kasoje.

BAĮ 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 2 d. nurodyta, kad „.2 Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Tyrimui bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos  Dokumentų ir Archyvų įstatymo 1995-12-15 Nr.I-1115 (2004-03-20 Nr.IX-2084)  12 str. „Dokumentų saugojimas“ 1 d. nurodyta „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus,

2 d. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“ (2010-06-08 Nr.XI-917, nauja 12 str. redakcija).

LR BAĮ 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nurodyta, kad „2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ ir  LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-575 27 straipsnyje „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ nurodyta, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas...“

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo R. Č. nuo 2008-01-01 iki 2010-04-30,  JAR duomenimis nuo 2010-04-30 bendrovės vadovas J. J. (SODROS duomenimis neįformintas) ( 4 t., b. l. 98-129 ).

Iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016-04-20 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2004-12-10 buvo išduotas atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti elektros energetikos įrenginius R. Č. įmonei ( į. k. (duomenys neskelbtini)), kuris galiojo iki 2009-12-10 d. Dėl reorganizuojamos R. Č. įmonės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( į. k. (duomenys neskelbtini)) 2008-03-17 d. buvo išduotas atestatas eksploatuoti elektros energetikos įrenginius Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2010-03-16 d. VEI pažymi, kad nei R. Č. įmonei išduotas atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys, kadangi jų galiojimo laikas pasibaigęs ( 4 t., b. l. 184 ).

Liudytojas J. J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad maždaug 2007 metais jisai išsituokė, tapo benamiu ir valkatavo. Pradėjo nuolat vartoti alkoholį. Kadangi neturėjo savo namų, tai gyveno kur papuola – pas pažįstamus kai leisdavo, bet dažniausiai tekdavo nakvoti lauke, netgi žiemą. Pragyvenimui, t. y., maistui ir alkoholiui užsidirbdavo atlikdamas kokius nors darbus kas paprašydavo – tai gatves valdydavo, kraudavo, padėdavo statybose. Gyveno (duomenys neskelbtini), lankydavosi Centro rajone. Verslininku niekada nebuvo, neturi visiško supratimo apie verslą. R. Č. jis nepažįsta. Nėra buvęs jokios įmonės direktoriumi. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, kokia veikla ši įmonė užsiėmė, net neįsivaizduoja. Galimai 2010 metais, einant Senamiesčiu, prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kurio nei apibūdinti, nei atpažinti jau negali, kuris paklausė, ar jis turi asmens dokumentą ir ar norėtų užsidirbti 50 litų. Savo dokumentą turėjo pastoviai prie savęs. Buvo pagiriotas, pinigų jam reikėjo, tikėjosi kažką padirbėti. Vyras pasakė, kad reikės kažką pasirašyti. Vyriškiui padavė savo asmens dokumentą, pastarasis jam padavė kelis litus ir pasakė ateiti susitikti už valandos. Vėl susitiko minėtą vyriškį, kuris jam grąžino dokumentą ir padavė pasirašyti kažkokius atspausdintus lapus. Jis pasirašė ir iš to vyro dar gavo apie 50 litų. Ką jis pasirašė nežino, neskaitė, neturi supratimo. Ant jam parodytų dokumentų (kopijų esančių byloje)– 2010-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2010-04-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akto, 2010-02-01 preliminarios sutarties, 2010-04-29 raštiško sprendimo, prie jo vardo pavardės esantys parai panašūs į jo ranka pasirašytus. Iš pateiktų dokumentų mato, kad jis tapo akcininku ir direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepirko šios įmonės jokių akcijų, jokių dokumentų negavo ir niekada neturėjo. Nepamena, kad jam būtų tekę eiti į Registrų centrą kažką pasirašinėti ( 5 t., b. l. 2-4). Jam parodyta dokumento kopija - „Akcininkų sąrašas 2010-04-29“ rašytas ne jo ranka, kadangi jisai niekada spausdintinėmis raidėmis nerašo. O parašas yra panašus į jo, bet mano, kad šio dokumento jis nepasirašinėjo. Tapačiuose dokumentuose „Raštiškas sprendimas 2010-04-29“, viename iš jų parašas panašus į jo, o kitame tikrai ne jo pasirašytas. Ant „Prašymo registruoti juridinių asmenų registre“ gale esantis parašas prie jo vardo pavardės, ne jo pasirašytas. Jo parašo pirmoji raidė „J“ visiškai nepanaši į jo rašomą. Ant jam parodytų jau originalių dokumentų „2010-04-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir „2010-04-30 Dokumentų priėmimo-perdavimo akto“ jis patvirtina, kad pasirašyta yra jo. Ir esantis įrašas „gavau, susipažinau, pretenzijų neturiu“, rašytas jo ranka. Ant kiek lapų jis galėjo pasirašyti, nepamena. Bet prisimena, kad tas vyras jam davė pasirašyti ant tuščių lapų, be jokio surašyto teksto ( 5 t., b. l. 5-7 ).

ICDB duomenimis „Asmens duomenys“ apie J. J. matyti, kad jis nuo 2007-04-25 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( Proceso dalyvių duomenys b. l. 2 ).

J. J. nuo 2013-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Liudytoja S. M. parodė (jos parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad maždaug 2008 m. sausio mėn., ji matė, kaip R. Č. atvykęs į įmonę, susirinko visus dokumentus ir išsivežė ( 5 t., b. l. 13-15 ).

Liudytojas G. Č. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad maždaug nuo 2009 metų darbuotojai pradėjo negauti algų ( 5 t., b. l. 17-19).

Liudytojas A. K. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 metų, kai prasidėjo krizė, atlyginimai pradėjo mažėti ir vėluoti, tekdavo eiti nemokamų atostogų, darbų sumažėjo. Po truputi darbuotojai pradėjo išeidinėti iš darbo. Iš bendrovės išėjo savo noru 2009 metų pabaigoje. Su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, įmonė jam liko skolinga už maždaug 5 mėn. nesumokėtos algos. Įmonės vadovas R. Č. jam nuostolių kompensavimui nesiūlė pasiimti bendrovės baldų, darbo įrankių. Jis iš šios įmonės jokio jos turto nepaėmė. Įmonės vadovas R. Č. su kitu vadovu R. J. pradėjo vienas kitą kaltinti, kad iššvaistyti pinigai ( 5 t., b. l. 21-23 ).

Liudytojas V. G. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad 2010 m. pavasarį su juo susisiekė R. Č. ir susitikimo metu jam padavė pasirašyti dokumentus, kad yra atleidžiamas iš darbo, bei pasirašė, kad su juo atsiskaityta. Tai padarė, kadangi net nesiruošė pradėti bylinėtis dėl neišmokėto darbo užmokesčio.  Išeidamas iš darbo jis jokio įmonės turto, kaip atlygio, nepasiėmė. Vadovas R. Č. jam kaip atlygį, jokiu įmonės priklausančiu turtu, su juo neatsiskaitinėjo ( 5 t., b. l. 25-27 ).

Liudytojas R. J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansus valdė R. Č.. Jis vienintelis turėjo priėjimą prie įmonės sąskaitų. Jis buvo kaip atskaitingas asmuo ir jam pagal avanso apyskaitas būdavo išmokami pinigai prekių, medžiagų užpirkimui, kitiems atsiskaitymams. Pagal avansines apyskaitas medžiagų pirkimui pinigai būdavo pervedami ir į jo asmeninę sąskaitą. Už išleistus įmonės reikmėms pinigus, jis tiesiogiai atsiskaitydavo vadovui R. Č.. Jam pateikdavo visas sąskaitas faktūras, čekius ir kt. dokumentus. Įmonė turėjo buhalterę, tačiau ją buvo matęs tik kelis kartus. Kur įmonės buhalterė tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, jis nežino. R. Č. jam nesiūlė kaip atlygio pasiimti jokio įmonės kompiuterio, ar įrankių. Į naujas patalpas buvo persikelta iš (duomenys neskelbtini) apie 2009 metų pavasarį. Iš (duomenys neskelbtini) patalpų visi ofiso baldai, kompiuteriai, įrankiai buvo pervežti į naujas patalpas. Kur gali būti įmonei priklausantis turtas ir buhalteriniai dokumentai, jis net neįsivaizduoja ( 5 t., b. l. 29-31 ).

Liudytoja J. Č. parodė (jos parodymai perskaityti BPK 291 str. 1, 2 d. pagrindu), kad R. Č. yra buvęs sutuoktinis. Tačiau po skyrybų, ji, jos tėvai, jos ir R. Č. vaikai, pats R. Č. gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Detaliau apie jos ir buvusio sutuoktinio santykius ji atsisako duoti parodymus. Ji buhaltere dirbo dar nuo individualios įmonės įkūrimo ir dirbo toliau jau UAB „(duomenys neskelbtini)“, maždaug, iki 2009 metų gruodžio mėn. Bendrovės buhalteriją ji visada tvarkydavo įmonės patalpose. Į namus bendrovės dokumentų tvarkyti nesinešė. Bendrovėje daugiau buhalterių nebuvo. Bendrovės visi buhalteriniai dokumentai buvo laikomi bendrovėje. Kad R. Č. planavo pardavinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jai apie tai žinoma nebuvo. Ji nuo 2009 m. gruodžio mėn. buvo atleista iš buhalterės pareigų ir daugiau jos niekas su šia bendrove nesiejo. Išeidama iš darbo įmonės buhalterinius dokumentus paliko ofise, nieko nepasiėmė. Su ja pilnai buvo atsiskaityta, bendrovė jai neliko skolinga. Dokumentų buvo labai daug. Ji nežino, kur ir kaip buvo panaudotas bendrovės turtas ir koks jis buvo ( 5 t., b. l. 33-35).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos išsaugojimą, kad už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-04-29 nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nenustatytoje vietoje paslėpė jo faktinio vadovavimo metu turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat, kaltinamasis R. Č. per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki 2010-04-29 pasisavino jo žinioje buvusį UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės svetimą turtą, 2010-04-27 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ir nustačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. P. įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, jis iki 2010-04-29 neperdavė įmonės turto – kasoje buvusių piniginių lėšų – 465 154 Lt (134717,91 EUR), tokiu būdu ne vėliau kaip iki 2010-04-29 pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 465 154 Lt (134717,91 EUR)  turtinę žalą.

Taip pat, kaltinamasis R. Č. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarydamas didelę žalą, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neparduos ir bendrovės turto J. J. neperduos, o turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 465 154 Lt (134717,91 EUR) turtinę žalą, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir atspausdino 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o J. J. už 100 Lt perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis perdavė, o J. J. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dokumentus: darbo sutartis, įsakymus, kasos dokumentus, gaunamus, išrašomus sąskaitų registrus (2008-01-01 – 2010-04-29), darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis, 2010-04-29 Raštišką sprendimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl įmonės vadovų fiktyvaus pasikeitimo, šiuos dokumentus pasirašė kaip akcijų pardavėjas ir dokumentus perdavęs asmuo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo J. J., kaip pirkėjo ir dokumentus priėmusio asmens parašą, kuris pagal tuometinį savo gyvenamąjį būdą bei finansinę padėtį negalėjo nei įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei priimti bendrovės perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų, taip įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo aukščiau paminėtus dokumentus. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kreipėsi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą, pateikdamas VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojams žinomai suklastotus dokumentus: 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-04-29 Raštišką sprendimą dėl vadovų pasikeitimo ir tokiu būdu panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams buvo padaryta  465 154 Lt (134717,91 EUR)  turtinė žala.

Kaltinamasis R. Č. kaltu, kad padarė visus tris išvardintus nusikaltimus, prisipažino visiškai, t. y., kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 465 154 Lt. Norėdamas nuslėpti turto pasisavinimo faktą, jis paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o taip pat, turėdamas tikslą sutrukdyti ateityje nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir atspausdino kaltinime išvardintus dokumentus, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o J. J. perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kad jis perdavė, o J. J. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dokumentus, šiuos dokumentus pasirašė kaip akcijų pardavėjas ir dokumentus perdavęs asmuo, išgavo J. J., kaip pirkėjo ir dokumentus priėmusio asmens parašą, po to kreipėsi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą, pateikė darbuotojams žinomai suklastotus kaltinime išvardintus dokumentus.

Iš kaltinamojo parodymų ir šiame nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad R. Č. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios viena su kita, t. y., turto pasisavinimo faktą maskavo kitomis dviem nusikalstamomis veikomis, todėl jos aptariamos bendrai.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. Č. padarė nusikalstamas veikas sekančiomis aplinkybėmis: 2012-02-02 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. Nustatytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 465154 Lt grynųjų pinigų likutis, tačiau bankroto administratoriui šio turto R. Č. neperdavė. Bendrovėje kasininko pareigas atliko pats kaltinamasis. Pastarasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, bendrovės turtas buvo jo žinioje. Todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis bendrovės turtą pasisavino. Turtas 465 154 Lt atitinkantis 134717,91 Eur yra didelės vertės. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kadangi pasisavindamas jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo R. Č. veika kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 2 d. teisingai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2014-02-28 Kauno apygardos teismo nutartimi iš kaltinamojo R. Č. yra priteista ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 792 835,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (792 835,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, suvartotas konfiskuotinas turtas papildomai neišieškotinas.

Kaltinamasis R. Č. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą“ 1 punktą, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Nustatyta, kad jis imituodamas fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)” akcijų pardavimą ir įmonės dokumentų perdavimą J. J., 2010-04-29 pasirašė žinomai melagingą UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2010-04-30 UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, nors realiai akcijų ir buhalterinių dokumentų J. J. neperdavė ir neketino perduoti. Nusikaltimo padarymo motyvas-siekis, kad nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamasis nenustatytoje vietoje paslėpė jo faktinio vadovavimo metu turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiškai nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje konstatavo, jog dalis dokumentų yra likę pas atsakovą R. Č.. Jei dokumentai ir buvo iš tiesų perduoti atsakovui J. J., tai negalėjimo jų susigrąžinti ir grįsti jais savo gynybos rizika tenka pačiam R. Č., kaip nesąžiningai ginčo šaliai. Su tokia išvada sutiko Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija.

Pasekmių kilimo momentas turėtų būti sietinas su galimybės nustatyti įmonės veiklos rezultatus, jos ūkinę, komercinę, finansinę būklę arba įvertinti turtą išnykimo momentu. O tas momentas kaip tik ir atsiranda nuo nusikalstamo poveikio šio nusikaltimo dalykams – t. y., apskaitos dokumentams ar (ir) registrams (Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-29-942/2016). Konstatuota, kad kaltinamasis R. Č. tyrimui nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų, suvestiniai registrai), kasos knygos, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-08-06 nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė kaip pajamas, taip ir išlaidas kasoje, nes tyrimui bendrovės kasos knyga ir kasos registrai nepateikti. Kadangi tyrimui nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 kasos  knyga, pirminiai kasos dokumentai ir kasos registrai nepateikti, nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės kasoje apskaitė iš banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimtus pinigus  302200 Lt (87523,17 Eur), nustatyti piniginių lėšų panaudojimą kasoje. Todėl nėra pagrindo netikėti kaltinamojo R. Č. parodymais, kad minėti bendrovės dokumentai buvo tyčia paslėpti ir tokiu būdu jis bandė užmaskuoti minėto turto pasisavinimo faktą. Tokį rezultatą pasiekė, kadangi nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų panaudojimą kasoje. Todėl kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo R. Č. veika kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d. teisingai.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis R. Č. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarydamas didelę žalą. Kaltinamasis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neparduos ir bendrovės turto J. J. neperduos, kadangi pačio R. Č. buvo suorganizuota ir vykdyta veikla, kuria siekė išvengti sau neigiamų pasekmių dėl pasisavinto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Jis turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 465 154 Lt (134717,91 EUR) turtinę žalą, surašė ir atspausdino 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o J. J. už 100 Lt perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis perdavė, o J. J. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dokumentus: darbo sutartis, įsakymus, kasos dokumentus, gaunamus, išrašomus sąskaitų registrus (2008-01-01 – 2010-04-29), darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sutartis, 2010-04-29 Raštišką sprendimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl įmonės vadovų fiktyvaus pasikeitimo, šiuos dokumentus pasirašė kaip akcijų pardavėjas ir dokumentus perdavęs asmuo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo J. J., kaip pirkėjo ir dokumentus priėmusio asmens parašą, kuris pagal tuometinį savo gyvenamąjį būdą bei finansinę padėtį negalėjo nei įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei priimti bendrovės perduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų, taip įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis suklastojo aukščiau paminėtus dokumentus. Liudytojas J. J. 2007 metais išsituokė, tapo benamiu, valkatavo, pradėjo nuolat vartoti alkoholį. Pragyvenimui užsidirbdavo atlikdamas atsitiktinius darbus. Verslininku niekada nebuvo, neturi visiško supratimo apie verslą. Kaltinamojo R. Č. jis nepažinojo, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežinojo. Jį susirado nepažįstamas vyras, kuris paklausė, ar jis turi asmens dokumentą ir ar norėtų užsidirbti 50 litų. Vyras pasakė, kad reikės kažką pasirašyti. Šiam vyriškiui padavė savo asmens dokumentą, o vėliau padavė pasirašyti kažkokius atspausdintus lapus. Jis pasirašė ir iš to vyro dar gavo apie 50 litų. Ką jis pasirašė, nežinojo, neskaitė, neturi supratimo apie pateiktus pasirašyti lapus. Ant A. J. parodytų dokumentų (kopijų esančių byloje)– 2010-04-29 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2010-04-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akto, 2010-02-01 preliminarios sutarties, 2010-04-29 raštiško sprendimo, prie jo vardo pavardės esantys parai panašūs į jo ranka pasirašytus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko jokių akcijų, jokių dokumentų negavo ir niekada neturėjo. Jam parodyta dokumento kopija - „Akcininkų sąrašas 2010-04-29“ rašytas ne jo ranka, kadangi jisai niekada spausdintinėmis raidėmis nerašo. O parašas yra panašus į jo, bet mano, kad šio dokumento jis nepasirašinėjo. Tapačiuose dokumentuose „Raštiškas sprendimas 2010-04-29“, viename iš jų parašas panašus į jo, o kitame tikrai ne jo pasirašytas. Ant „Prašymo registruoti juridinių asmenų registre“ gale esantis parašas prie jo vardo pavardės, ne jo pasirašytas. Jo parašo pirmoji raidė „J“ visiškai nepanaši į jo rašomą. Ant jam parodytų jau originalių dokumentų „2010-04-29 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties“ ir „2010-04-30 Dokumentų priėmimo-perdavimo akto“ jis patvirtino, kad pasirašyta yra jo. Ir esantis įrašas „gavau, susipažinau, pretenzijų neturiu“, rašytas jo ranka. Prisimena, kad nepažįstamas vyras jam davė pasirašyti ant tuščių lapų, be jokio surašyto teksto ( 5 t., b. l. 5-7 ). J. J. nuo 2007-04-25 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsisakė patvirtinti savo parodymus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimu J. J. ir pastarajam šios bendrovės dokumentų perdavimu. Kaltinamojo R. Č. iniciatyva buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialą įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininką ir vadovą, todėl pastarasis pateikė VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojams žinomai suklastotus dokumentus: 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, 2010-04-29 Raštišką sprendimą dėl vadovų pasikeitimo ir tokiu būdu panaudojo šiuos suklastotus dokumentus.

BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008). Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). BK 300 straipsnio 3 dalyje ( 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kaltinamasis R. Č. savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarė  465 154 Lt (134717,91 EUR)  turtinę žalą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y., kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-251/2013). Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Kaltinamasis R. Č. sistemiškai ir kryptingai veikdamas, turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, bei nuslėpti, kad pasisavino priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarant 465 154 Lt (134717,91 EUR) turtinę žalą, surašė ir atspausdino 2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip jis siekė išvengti atsakomybės dėl kitų aukščiau įvardintų nusikalstamų veikų. Civilines teises ir pareigas nustatę dokumentai suklastoti tyčia, kaltinamajam veikiant tikslingai ir sąmoningai, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Kaltinamasis R. Č. siekė sutrukdyti ateityje nustatyti įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Norimas pasekmes pasiekė, bendrovė buvo paskelbta benkrutuojančia ir galiausiai išregistruota. Todėl buvo padaryta didelės žalos. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių aptartų pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl kaltinamojo R. Č. veika kvalifikuota pagal LR BK 300 str. d. 3 d. teisingai.

Kaltinamojo R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Č. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus. Savo veiksmais sukėlė pasekmes, dėl kurių jo vadovaujama bendrovė prarado turto ir tuo padarė žalą visuomenei. Atsižvelgiama į sunkaus nusikaltimo mastą, t. y., pasisavinto turto dydį, kuris žymiai viršija (daugiau dešimties kartų) didelės vertės turto ribą. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. Nesistengė atlyginti padarytą materialinę žalą.

Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamasis R. Č. neteistas. Taip pat kaltinamojo R. Č. vadovaujama bendrovė iki ekonominės krizės sėkmingai vykdė ūkinę veiklą ir taip aktyviai pats dalyvavo sukuriant bendrovės turtą. Nusikaltimas pagal BK 222 str. 1 d. padarytas siekiant padaryti sunkų nusikaltimą, t. y., nusikaltimai padaryti tuo pačiu laikotarpiu, esant bendram sumanymui, siekiant konkretaus tikslo-pagrobti svetimą turtą, BK 300 str. 3 d. padarymas buvo sudėtinė dalis veiksmų, kuriais kaltinamasis siekė įgyvendinti nusikalstamą sumanymą-pagrobti svetimą turtą, todėl šios veikos padarytos esant idealiai sutapčiai. Teismas laiko, kad yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmė už sunkaus nusikaltimo padarymą ir apysunkio nusikaltimo padarymą pagal BK 300 str. 1 d. skirtina žemiau sankcijos vidurkio, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (LR BK 61str. 1 d. 2 d., 75 str.), o už apysunkio nusikaltimo padarymą pagal BK 222 str. 1 d. skirtina bauda.

Teismas, vadovaudamasis   Lietuvos Respublikos  BPK 302-308  str.,

n u s p r e n d ė :

Pripažinti R. Č. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. ir nubausti:

už BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

už BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 30 MGL (753 Eur) bauda.

už BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir  paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Taikyti BK 641 str. 1 ir 2 d. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti R. Č. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus (atskirame voke):

Prie 2015-03-24 pareiškimo (1 t., b. l.17-22) priedą Nr. 8 sudarančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų kopijas:

Segtuvas Nr.1 – kuro panaudojimo kortelės, 43 lapai;

Segtuvas Nr.2 – 2009 m. medžiagų nurašymo aktai; atliktų darbų aktai; 3 (tris) PVM sąskaitos-faktūros, 20 lapų;

Segtuvas Nr. 3.  -  gaunamos PVM sąskaitos faktūros nuo 2009-01-02 iki 2009-03-25, 67 lapai;

Segtuvas Nr. 4 - gaunamos PVM sąskaitos faktūros nuo 2009-03-02 iki 2009-12-07, 168 lapai;

Segtuvas Nr. 5 - kasos išlaidų orderiai (66 vnt.), pagal kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nuo 2009-01-09 iki 2009-11-02 buvo išmokėtas darbo užmokestis, 65 lapai-grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2016-02-18 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu R. Č. pateiktus:  2010-04-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalą; 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto originalą (5 t., b. l. 46-47), viso 4 lapai-palikti prie bylos.

Liudytojo J. J. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, paimtus 2016-02-28, 2016-02-29 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais (5 t., b. l. 8-9,10-11) – 13 lapų-palikti prie bylos.

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo,  gali būti apskųstas  apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per  Kauno apygardos  teismą.

Teisėjas                                                                                                            Kęstutis Dargužis