Civilinė byla Nr. e2-1480-351/2017
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01199-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.17.
(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 23 d.
Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,
ekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. S.,
atsakovės atstovei advokatei L. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „MMG Carriers International“ dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2039,95 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440248, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė „Volvo FM“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-08-07 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonės „VW Touareg“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojas, todėl ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 9898,17 Eur draudimo išmoką dėl apgadintos transporto priemonės „VW Touareg“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Be to, ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440297, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-03-02 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra, o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką, dėl kelio infrastruktūros apgadinimo. Atsakovė neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui (ieškovui) apie eismo įvykius per 3 darbo dienas, neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formą, nepateikė formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas, todėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas (ieškovas) turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas. Atsakovė ignoravo ieškovo intensyvius 2015-03-27, 2015-04-14, 2015-04-30, 2015-08-11, 2015-08-26, 2015-08-28, 2015-09-11 rašytinius prašymus pateikti reikiamą informaciją: apie pačius įvykius bei jų dalyvius, draudėjo automobilių nuotraukas, taip kliudydama ieškovui ištirti visas įvykių aplinkybes ir tinkamai įvertinti automobilių sugadinimų suderinamumą. Atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 str. ieškovas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos. Pažymėjo, kad reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo (atsakovės) elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus tam, kad įvykus eismo įvykiui kuo operatyviau ir objektyviau būtų išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovei ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka, kad ji pažeidė TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Atsakovė faktiškai įvykdė savo pareigą informuoti ieškovą apie įvykusius eismo įvykius tiek, kiek tai buvo įmanoma turint omeny eismo įvykių aplinkybes. Abiem ieškinyje paminėtų įvykių atvejais ieškovas buvo atsakovės telefonu informuotas apie užsienio šalyse (Vokietijoje ir Austrijoje) įvykusius eismo įvykius. Ieškovui buvo detaliai paaiškinta, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti savo pareigos pateikti eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykių dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykių aplinkybes, nes ji jokiais dokumentais nedisponavo. Eismo įvykių metu nebuvo pildomos jokios deklaracijos, visus dokumentus formino į vietas atvykusi policija, kuri abiem atvejais nepateikė automobilių vairuotojams jokių dokumentų susijusių su eismo įvykiais. Šios aplinkybės ieškovui buvo nurodytos neužilgo po eismo įvykių buvusių telefoninių pokalbių bei vėliau kas kartą gavus ieškovo paklausimus. Atsakovė noriai bendradarbiavo su ieškovu, nedelsiant atsakydavo telefonu ir elektroniniu paštu į jo paklausimus, be to, atsakovė buvo patikinta ieškovo, kad jokių papildomų klausimų nebėra, nes visą reikalingą informaciją ieškovas jau gavo iš nukentėjusiųjų asmenų. Civilinės atsakomybės paskirtis - kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai yra asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tuo pačiu žalą padaręs asmuo, apdraudęs transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi patirti papildomų neigiamų finansinių pasekmių. Ieškovas nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jo galimai patirtą žalą, juo labiau jos dydį, dėl tariamo atsakovės padaryto pažeidimo. Ieškovo argumentai, kad dėl atsakovo kaltės, išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas privalėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, nepatvirtina, jog dėl to ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 2039,95 Eur dydžio išmokėtos draudimo įmokos grąžinimo dėl to, kad draudimo žalų administravimas yra tiesioginė ieškovo veikla, kurios sąnaudas yra dengiamos iš privalomojo transporto priemonių draudimo įmokų, todėl ieškovas neturi teisės ir pagrindo reikalauti iš atsakovo jas atlyginti. Nepaisant to ar atsakovė būtų pranešusi apie eismo įvykius raštu ar ne, ieškovas vis tiek visada susisiekia su nukentėjusiojo asmens draudimo kompanija ir pačiu nukentėjusiuoju. Atsakovės pareigų pažeidimas, jeigu toks ir buvo, buvo išimtinai formalus, tariamo atsakovės pareigų pažeidimo ir eismo įvykių nesieja priežastinis ryšys, dėl tariamo atsakovės pareigų pažeidimo ieškovui neatsirado jokios žalos, todėl ieškovui grąžintinos sumos dydis, vertinant Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse nurodytus kriterijus, yra nulis arba artimas nuliui.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5440248, pagal kurią buvo apdrausta atsakovei UAB „MMG Carriers International“ priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą ir draudimo sutartį Nr. 12 5440297, pagal kurią buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-08-07 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „VW Touareg“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojas, todėl ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 9898,17 Eur draudimo išmoką dėl apgadintos transporto priemonės „VW Touareg“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Be to, 2015-03-02 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra, o įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl ieškovas, vadovaudamasis draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 301,60 Eur draudimo išmoką dėl kelio infrastruktūros apgadinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012). Nors ginčo sutarties šalis yra fizinis asmuo (vartotojas), tai nepanaikina jo iš privalomo transporto priemonių draudimo sutarties kylančios pareigos bendradarbiauti ir laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Draudėjo prievolė grąžinti draudikui eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį atsiranda transporto priemonės draudimo sutarčiai taikytinos teisės pagrindu, nagrinėjamos bylos atveju – pagal Lietuvos Respublikos teisę. Ieškovas šioje byloje siekia išreikalauti išmokėtų draudimo išmokų dalį iš transporto priemonės valdytojo remdamasis TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi.
Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas.
Taigi pagal nurodytą teisės normą privalu pranešti draudikui, apdraudusiam eismo dalyvio civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, t. y. kai yra eismo įvykio dalyvių pasirašyta deklaracija ar už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvada, kas atsakingas dėl šio eismo įvykio, taip pat tais atvejais, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas, t. y. kai nėra eismo įvykio dalyvių pasirašytos deklaracijos ir nėra už eismo įvykio tyrimą atsakingų institucijų išvados, kuris iš eismo įvykio dalyvių atsakingas už eismo įvykį.
Atsakovės UAB „MMG Carriers International“ vadovas G. M. teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykio Austrijoje metu jo įmonės vairuotojas, važiuodamas į autoservisą, išvažinėjo pievelę, tačiau tuo metu niekas pretenzijų nereiškė, bet išvažiuojant iš autoserviso jį sustabdė policija, kuri nusirašė draudimo poliso duomenis ir vairuotoją paleido. Apie šį įvykį G. M. telefonu informavo ieškovą, o kitokiu būdo pranešti draudėjui negalėjo, nes šio eismo įvykio metu jokios deklaracijos nebuvo pildomos. Kitas eismo įvykio Vokietijoje metu jo įmonės vairuotojas rikiuodamasis vilkiko priekaba kliudė kitą automobilį. Atvažiavusi policija tik pasiėmė draudiko duomenis, tačiau deklaracija vėl nebuvo pildoma, o pretenzija greičiausiai buvo tiesiogiai pateikta draudimo bendrovei. Situaciją apsunkino ir tai, kad vairuotojai nekalba nei vokiškai, nei angliškai, todėl negalėjo patys išsireikalauti jokių dokumentų. Apie šį eismo įvykį G. M. taip pat telefonu informavo ieškovą. Pati atsakovė nebuvo informuota apie padarytą žalą. Apie tai, kad ieškovas nukentėjusiesiems atlygino žalą ir iš atsakovės reikalauja dalies išmokėtos žalos, jis sužinojo 2016 m. vasarį. Jis bandė susitikti su draudimo bendrove susitarti dėl žalos dydžio, tačiau ieškovas su juo nebendradarbiavo.
Remiantis ieškovo pateiktomis eismo įvykių išklotinėmis nustatyta, kad: apie 2015-03-02 eismo įvykį Austrijoje ieškovą 2015-03-27 informavo užsienio šalies draudėjas InterEurope AG (įvykio registracijos Nr. ZK/15/00893), o apie 2015-08-07 eismo įvykį Vokietijoje ieškovas pranešimą gavo 2015-08-11 iš AVUS Schweiz (įvykio registracijos Nr. ZK/15/02310).
Atsakovė, kaip ir kiekviena įmonė, vykdanti krovinių pervežimus transporto įmonė, transporto priemonių draudėja turėjo organizuoti verslą ir veiklą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Taip pat turėjo numatyti, nustatyti, kaip, kokia tvarka ir kas pranešinės draudikui apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo drausta transporto priemonė, nes už atsakovę tai galėjo padaryti ir eismo įvykio metu transporto priemonę valdę atsakovės darbuotojai ir tai būtų tinkamas šios draudimo sutartimis nustatytos prievolės įvykdymas. Atsakovė neginčija, kad pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) privalėjo per 3 darbo dienas apie eismo įvykį pranešti ieškovui. Nors ji nurodė, kad telefoniniais skambučiais informavo ieškovą apie įvykusius minėtus eismo įvykius, tačiau nepateikė neginčijamų įrodymų, jog transporto priemonės valdytojai ar ji pati per tris darbo dienas nuo įvykio informavo ieškovę apie eismo įvykį arba nurodė draudikei objektyvias šio neinformavimo priežastis. Draudimo sutartis neįvykdyta, todėl atsiranda pasekmės už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Taigi, atsakovė neįrodė, kad įvykdė savo prievolę per tris dienas informuoti draudiką apie įvykusį eismo įvykį. Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Negavus iš atsakingo asmens informacijos, žalą administruojantis draudikas, šiuo atveju ieškovas neteko galimybės vadovautis objektyviais įrodymais.
Taip pat byloje įrodyta, jog atsakovė ir praėjus šiam terminui neįvykdė ieškovės 2015-03-27, 2015-04-14, 2015-04-30, 2015-08-11, 2015-08-26, 2015-08-28, 2015-09-11 rašytinius prašymus pateikti reikiamą informaciją: apie pačius įvykius bei jų dalyvius, draudėjo automobilių nuotraukas. Pažymėtina, kad net ir vėlesnis duomenų pateikimas būtų suteikęs ieškovui galimybę tiksliau ištirti visas eismo įvykių aplinkybes ir tinkamai įvertinti automobilių sugadinimų suderinamumą, ginčyti duomenis apie priklausančias išmokėti draudimo išmokas. Atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą nebendradarbiavimu, nes ieškovas intensyviai siekė gauti tikslesnę informaciją spręsdamas draudimo išmokų pagrįstumo ir dydžio klausimus, siuntė prašymus atsakovei, tačiau ji reikalaujamų duomenų nepateikė. Taigi byloje nepaneigtos atsakovės imperatyvaus (privalomojo) pobūdžio pareigos, reglamentuotos TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 5 p., ir atsakovės argumentai, jog atsakovės transporto priemonių valdytojai negalėjo susikalbėti su užsienio šalių policijos pareigūnais dėl kalbos barjero, atsižvelgiant į nurodytas teismo išvadas, atmestinas kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Šis ieškinys kildinamas iš draudimo sutarties, kurios šalimi atsakovės darbuotojai nebuvo ir tiesiogiai pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį neturėjo. Ieškinio dalykas nėra atsakovės darbuotojų materialiosios atsakomybės teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas.
Pasekmes už TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) nustatytos pareigos pranešti apie eismo įvykį nevykdymą reglamentuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kurioje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.3 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Pagal Taisyklių 63 punktą grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Sąvoka „kitas reikšmingas aplinkybes“ apima aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo kaltės laipsniu ar sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo laipsniu.
Taigi įstatymas suteikia teisę draudikui įvertinus įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes, nustatyti grąžintinos išmokėtos sumos dydį nuo 0 iki 20 procentų. Įvertintina tai, kad atsakovės veikla susijusi su transporto paslaugomis, krovinių vežimu keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, taigi jai yra (turėjo būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos. Atsižvelgiama į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė neįvykdė pareigos informuoti, draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykius, tai, kad apie 2015-03-02 eismo įvykį Austrijoje ieškovui pranešta 2015-03-27, o apie 2015-08-07 eismo įvykį Vokietijoje - 2015-08-11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovui regreso tvarka iš atsakovės grąžintinos sumos dydis mažintinas iki 10 procentų išmokėtų draudimo išmokų, t. y. pusė Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punkte nustatytos sankcijos – 1019,98 Eur (CK 6.263 str. 1 d., 2d., 6.280 str.1 d., 6.1015 str. 1., TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.). Tokia grąžintinos draudimo išmokos dalis nagrinėjamu atveju vertintina kaip proporcinga padarytiems sutarties pažeidimams. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Atsakovės argumentas, jog dėl jos pareigų pažeidimo ieškovui neatsirado jokios žalos ginčo situacijoje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teisė reikalauti draudimo išmokos mokėjimo šiuo atveju kildinama ne iš žalos (nuostolių) draudikui padarymo, o iš TPVCAPDĮ ir šalių draudimo sutartyje reglamentuotos draudėjo pareigos bendradarbiauti su draudiku nevykdymo.
Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės priteistina 23 Eur žyminio mokesčio ieškovui ir iš ieškovo priteitina 1119,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovei. Atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iš atsakovės ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma ir priteistina atsakovei iš ieškovo 1096,25 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „MMG Carriers International“, juridinio asmens kodas 302344476, 1019,98 Eur išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nuo priteistos sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančiam per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654.
Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 1096,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „MMG Carriers International“.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.
Teisėja Virgina Pankauskienė