Civilinė byla Nr. e2A-932-577/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04956-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Peri“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Peri“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ 5 788,83 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 19-V-06 (toliau ir - nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė nuomojo atsakovei klojinius ir/arba pastolių įrangą. Nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki 2020 m. sausio 27 d., kuomet sutartis nutraukta nuomotojos iniciatyva. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio antros pusės atsakovė nustojo mokėti sąskaitas ir liko skolinga 3 044,54 Eur už įrangos nuomą, 711,48 Eur už įrangos transportavimą ir 2 032,81 Eur už įrangos sugadinimą bei nesugrąžinimą. Šią skolą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
2. Atsakovė MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, rėmėsi tokiais argumentais:
2.1. Ieškovė nepagrįstai reikalavimą grindžia nuomos sutartimi, nes ji buvo pasibaigusi, suėjus terminui 2019 m. balandžio 21 d.; vėliau šalių santykiai klostėsi atskirų užsakymų ir ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Nuomos sutartis negali būti laikoma prasitęsusia, nes nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki ieškinio pagrindu nurodomų užsakymų praėjo daugiau nei 10 dienų. Be to, atsakovė nuomojosi kitą įrangą.
2.2. PVM sąskaitos faktūros išrašymas neįrodo, kad paslaugos buvo suteiktos. Be to, ieškovė tokių sumų, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, nesuderino su atsakove. Užsakymuose yra ne atsakovės atstovo direktoriaus I. K. parašai. Nėra įrodyta, kad atsakovė gavo įrangą, už kurios nuomą išrašytos PVM sąskaitos faktūros.
2.3. Užsakymuose nebuvo sutarta, kad atsakovė papildomai mokės už ieškovės transporto paslaugas pristatant išnuomojamą įrangą.
2.4. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą už įrangos sugadinimą ir negrąžinimą yra nepagrįstas. Vien tai, kad ieškovė defektinius aktus dėl sugadintų ir negrąžintų elementų siuntė atsakovei, tai, kad atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė, nereiškia, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė yra įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) mokėtojų registrą, todėl nuostoliu negali būti pripažinta PVM suma.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad:
3.1. Šalys susitarė dėl nuomos teisinių santykių, kurie buvo įtvirtinti nuomos sutartyje, nusiųstoje atsakovei kartu su avansine sąskaita bei Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklėmis. Susitarimo metu nebuvo žinoma, kiek ir kokios įrangos reikės atsakovei, nes jos poreikis kinta, priklausomai nuo atliekamų rangos darbų. Šalys suvokė, kad jų sudaroma nuomos sutartis yra tęstinė.
3.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Užsakymo patvirtinimuose bei perdavimo aktuose yra nurodyta, kokia įranga atsakovei buvo perduota. Mėnesio pabaigoje, priklausomai nuo nuomotos įrangos dienų skaičiaus, yra išrašoma PVM sąskaita faktūra. PVM sąskaitos faktūros atsakovei būdavo nuolat siunčiamos elektroniniu paštu, pastaroji jas visas priėmė, neginčijo.
3.3. Atsakovės teiginiai dėl užsakymuose ir perdavimo aktuose esančių ne atsakovės direktoriaus parašų, vertintini kritiškai, nes tik pati atsakovė gali paaiškinti, kas ir kaip pasirašė. Ieškovė tik gali patvirtinti, jog nurodytų užsakymo patvirtinimų bei perdavimo aktų pagrindu atsakovei buvo perduota įranga, kurią atsakovė faktiškai priėmė ir ja naudojosi. Šių aktų pagrindu atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias ji yra apmokėjusi ir dėl kurių ginčo nėra.
3.4. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad šalys nebuvo sutarusios dėl mokėjimo už įrangos transportavimo paslaugas. Sudarant nuomos sutartį, atsakovei nusiųstas transporto kainininkas, kuriame nurodytos transporto paslaugų kainos, analogiškos atsakovei išrašytose ir jos neapmokėtose ginčo sąskaitose. Kelionės lapai patvirtina, kad įranga buvo pervežama ieškovės samdytu transportu.
3.5. Negrąžintos bei sugadintos įrangos nuostolių atlyginimo mechanizmas kildinamas ne iš delikto, o iš šalių sutartinių teisinių santykių. Defektiniai aktai bei sugadintos įrangos nuotraukos buvo nusiųstos atsakovei, kaip susitarta Nuomos sutartyje ir jos priedu esančiose Nuomojamos įrangos išdavimo ir grąžinimo taisyklėse. Atsakovė neginčijo dingimo bei sugadinimo aplinkybių, todėl atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė nepagrįstai remiasi teismų praktika dėl PVM sumos nepripažinimo asmens nuostoliu, nes atsakovės cituojamų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos ginčo dalyko. Ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą sugadintų daiktų, kurių naudoti nebebus galima, vertei, kuri nurodyta perdavimo aktuose.
4. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tęstinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes šalys aiškiai apibrėžė, kokie daiktai bus nuomojami, nurodė sutarties terminą; atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove gali ir turi būti vertinama tik per užsakymuose šalių individualiai suderintas sąlygas. Aplinkybė, kad ieškovės pateiktuose ieškinio priede Nr. 17-4 ir priede Nr. 17-5 yra ne atsakovės direktoriaus parašai, patvirtina, kad šių užsakymo patvirtinimų bei perdavimo aktų pagrindu įranga perduota ne atsakovei. Dėl to atsakovei nekyla prievolė mokėti nuomos mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB ,,Peri“ iš atsakovės MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ 5 436,04 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5 436,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 874 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykių praktiką apibūdinančias aplinkybes, dokumentus bei šalių elgesį, konstatavo, kad šalis siejo vientisi klojinių/pastolių nuomos teisiniai santykiai, pasibaigę 2020 m. sausio 28 d. Šių santykių pagrindu buvo abstraktaus ir bendro pobūdžio turinio šalių sudaryta 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutartis Nr. 19-V-06, o konkrečios nuomojamų objektų (detalių) specifikacijos derintos, atsižvelgiant į nuomininkės poreikius ir statybos procesą. Konkretūs nuomojami objektai nustatyti pagal techninius duomenis ir apibrėžti užsakymuose. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nuomos teisiniai santykiai buvo pasibaigę, suėjus nuomos sutartyje nurodytam terminui, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ir po šios datos atsakovei buvo išrašomos sąskaitos, vykdomi mokėjimai. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiške, su kuriuo atsakovė sieja naują nuomos teisinių santykių etapą, nėra nurodytas joks tekstas, t. y. nėra derinama šalių valia dėl esminių nuomos teisinių santykių sąlygų, o tik siunčiami techniniai duomenys įrangai tiekti. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina, kad šalims tos susitarimo sąlygos buvo žinomos ir priimtinos. Atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartyje šalys buvo susitarusios, kad joms priimtinas sutarties patvirtinimas faksu/el. paštu, teismas pripažino, jog ieškovės atsakovei el. laišku siųsti su sutartimi susiję dokumentai – transporto kainininkas, įrangos išdavimo-grąžinimo taisyklės, sukonkretintos klojinių, transporto kainos, yra sudėtinės šalių susitarimo dalys. Kadangi atsakovė šiuos duomenis gavo ir vykdė iki 2019 m. pabaigos, teismas atmetė atsakovės teiginius, kad siųsti dokumentai buvo tik pasiūlymas sudaryti sutartį, kurio atsakovė nepriėmė.
7. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už klojinių/pastolių nuomą, teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą kildina iš pateikiamų užsakymų bei nuomotų detalių perdavimo aktų, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Tai, kad sąskaitos buvo apmokamos, teismo nuomone, patvirtina, jog atsakovei buvo priimtina jų pateikimo forma el. paštu, ji jas gaudavo. Sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė būtų negavusi sąskaitose detaliai aprašytų nuomojamų elementų. Atkreipė dėmesį, jog pagal šalių susitarimą atsakovei taip pat teko tam tikros pareigos, susijusios su pristatomos įrangos kontrole, todėl atsakovės pretenzijas dėl įrangos nepristatymo, keliamas po to, kai sutartiniai santykiai yra pasibaigę, o įranga grąžinta, vertino kritiškai. Teismas atsakovės teiginius dėl parašų netikrumo taip pat vertino kritiškai; padarė išvadą, kad nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių abejoti dokumentų tikrumu. Pažymėjo, jog užsakymų, dėl kuriuose esančių parašų autentiškumo keltos abejonės, pagrindu išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga leidžia labiau tikėtinu pripažinti, jog nuomota įranga, nurodyta užsakymuose ir perdavimo aktuose, kurių pagrindu išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros, buvo atsakovei perduota. Atsakovei neatsiskaičius už nuomotą įrangą, teismas ieškovės reikalavimą priteisti 3 044,54 Eur skolą už klojinių/pastolių nuomą pripažino pagrįstu ir tenkino.
8. Dėl skolos už transporto paslaugas teismas nurodė, jog pripažinus, kad šalių sutartiniai teisiniai santykiai klostėsi ir tęsėsi nuomos sutarties pagrindu ir buvo konkretinami užsakymais, atsakovės argumentai, kad nuomos sutartis buvo pasibaigusi, o užsakymuose nebuvo suderintos šalių valios dėl apmokėjimo už transportavimą, atmestini. Atsižvelgdamas į nuomos sutarties turinį ir į šalių siųstą informaciją, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl transportavimo paslaugos apmokėjimo ar nebuvo aiški jos kaina. Kadangi sutartis buvo vykdoma, elementai pristatomi ieškovės transportu, o duomenų, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo būtų kėlusi pretenzijas dėl jai priskiriamos prievolės apmokėti už elementų transportavimą, nėra, teismas ieškovės reikalavimą priteisti skolą už įrangos transportavimą pripažino pagrįstu ir tenkino.
9. Dėl reikalavimo priteisti skolą už sugadintą ar negrąžintą įrangą teismas pažymėjo, kad šalys buvo suderinusios negrąžintos bei sugadintos įrangos nuostolių atlyginimo mechanizmą ir įtvirtinusios atsakovės (nuomininkės) galimybes dalyvauti šiame procese, reikšti pretenzijas. Teismo nuomone, atsakovė, kaip verslininkė ir profesionalė, turėjo suprasti tokių nuostatų reikšmę ir pasyvumo galimas pasekmes. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovė el. laiškais siuntė atsakovei defektinius aktus, sugadintos įrangos nuotraukas, prašydama per 5 darbo dienas atvykti ir suderinti nuomotojo grąžintų klojinių/pastolių defektinį aktą, nurodydama, jog neatvykus bus laikoma, jog klientas sutinka su defektiniame akte nurodytais defektais ir nuostoliams atlyginti bus išrašyta sąskaita faktūra. 2020 m. sausio 28 d. el. laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovei 2020 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą už negrąžintus nuomotos elementus. Taip pat teismas iš sutarties ir taisyklių turinio nustatė, kad šalys buvo apibrėžusios, kaip bus nustatoma negrąžintos ar sugadintos įrangos kompensuojama vertė – nuomininkė įsipareigojo apmokėti pilną jos kainą, nurodytą užsakymuose. Priimdama užsakymus, atsakovė matė (turėjo matyti) juose nurodytą įrangos vertę, šių sąlygų bei nurodytos vertės neginčijo. Teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei už negrąžintą ar sugadintą įrangą atsirasti. Teismas pagrįstais pripažino atsakovės argumentus, jog tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 680,02 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys – verslininkai. Byloje nėra duomenų, kad objekto statybos laikotarpiu, kai klojiniai/pastoliai realiai buvo nuomojami, būtų kilęs šalių ginčas dėl jų pristatymo, kiekio, nuomos mokesčio ar transportavimo įkainių skaičiavimo pagrįstumo ir pan. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų ginčijusi išrašytas PVM sąskaitas dėl netinkamo jų apskaičiavimo, kėlusi klausimą dėl realiai pristatytų ir perdavimo aktuose nurodytų nuomotų elementų neatitikties, jog ne visi į objektą pristatyti pastoliai sumontuojami ir nuomojami atsakovei. Ginčai ir pretenzijos kilo ieškovei pareikalavus atsiskaityti. Teismas ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės skolą už nuomą, transportavimo paslaugas ir negrąžintas/sugadintas detales, atmetus į jų vertę, įskaičiuotą PVM, tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „Peri“ ieškinį dėl skolos už įrangos nuomą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas padarė esminius procesinės teisės pažeidimus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko bylos esmė nebuvo atskleista, o tai turėjo esminės reikšmės, priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo pasirinktų įrodymų turinys įvertintas neobjektyviai, išimtinai ieškovės naudai, atsietai nuo kitų įrodymų, teiktų paaiškinimų.
11.2. Teismas nepagrįstai laikė tarp šalių susiklosčiusius teisinius nuomos santykius kaip vientisus, tęstinius, kilusius nuomos sutarties pagrindu. Teismas sprendė, jog nuomos sutartis buvo abstraktaus ir bendro pobūdžio, nors joje buvo aiškiai apibrėžtas nuomos sutarties dalykas (elementų specifikacija ir kiekis, kurie buvo konkrečiai nurodyti šios sutarties priede Nr. 1), terminas (pradžia 2019 m. kovo 21 d., pabaiga 2019 m. balandžio 21 d.) ir kaina (bendra visų daiktų nuomos kaina 48 Eur be PVM vienai dienai). Nuomos sutarties nuostata nebuvo pakeista ar panaikinta.
11.3. Teismas neįvertino šalių tikrosios valios, ketinimų, tikslo. Apeliantė sudarinėjo sutartį dėl konkrečios įrangos, reikalingos konkrečiam objektui, konkrečiam terminui bei konkrečiomis apmokėjimo sąlygomis. 2019 m. liepos 2 d. ieškovės atstovas el. laišku patvirtino, kad visi nuomoti elementai pagal nuomos sutartį iš objekto buvo grąžinti, o tai reiškia nuomos sutarties pabaigą. Apeliantė antrą kartą kreipėsi ieškovę dėl įrangos nuomos, persiuntė kito objekto brėžinius; ieškovė 2019 m. spalio 31 d. el. paštu pateikė informaciją, kiek kainuos kolonų, perdangos komplektas kitam objektui. Pažymi, kad dėl naujos įrangos komplektacijos šalys tarėsi, suėjus nuomos sutarties terminui ir sugrąžinus nuomos sutartimi nuomotus daiktus, tarėsi dėl kitų nuomos įkainių, nustatytų atskiruose užsakymuose. Teismas, laikydamas, kad iš naujo esminės nuomos teisinių santykių sąlygos nebuvo derinamos, skolą priteisė pagal šalių naujai suderintus (užsakymuose aptartus) nuomos įkainius, nesivadovavo nuomos sutarties 3 dalimi. Toks aiškinimas, apeliantės manymu, prieštarauja teisinės logikos principams.
11.4. Teismas pažeidė įrodymų rinkimo, jų vertinimo taisykles. Teismas neturėjo suabsoliutinti PVM sąskaitų – faktūrų, jų gavimo, įtraukimo į apskaitą aplinkybių, o skolos už nuomą klausimą spręsti iš įrodymų visumos. Apeliantė buvo nurodžiusi, kad PVM sąskaitų – faktūrų apskaitą bei jų apmokėjimą vykdo apeliantės administracijos darbuotojai, kurie nežino visų realių įrangos perdavimo – priėmimo faktinių aplinkybių; be to, buvo apmokamos ne konkrečios ginčo PVM sąskaitos – faktūros (nenurodomos jų išrašymo datos, nei jų numeriai). PVM sąskaitų – faktūrų, kaip sandorio, šalis ginčyti neturi, nes prievolė apmokėti kyla ne išrašytos PVM sąskaitos – faktūros pagrindu, o suteiktų paslaugų pagrindu.
11.5. Teismas atmetė apeliantės prašymą atlikti užsakymų patvirtinimų ir perdavimo aktų rašysenos ekspertizę, nurodęs, kad apeliantė nebuvo nuosekli formuodama poziciją dėl užsakymų bei perdavimų aktų skaičiaus. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ieškinio pagrindas buvo išgrynintas tik 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdyje, ieškovei nurodžius, kokiais konkrečiais užsakymais ir perdavimo aktais grindžiamas reikalavimas pagal konkrečias ginčo PVM sąskaitas – faktūras. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantei (įrodyti, kad ji atitinkamos įrangos negavo), tačiau neleido šios pareigos realizuoti. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybes, kad užsakymais ir perdavimo aktais buvo perduota įranga apeliantei, teismas grindžia tokios įrangos grąžinimo aktais, tačiau iš jų turinio nematyti, kad būtent šiais grąžinimo aktais buvo sugrąžinta apeliantei perduota įranga (įrengimų negalima palyginti su užsakymuose ir perdavimo aktuose nurodytais įrengimais). Teismas pažeidė rugtyniškumo principą, užkirto apeliantei galimybę įrodyti, kad įranga buvo perduota ne apeliantei ir (ar) jos darbuotojui ar pan., kad tokių dokumentų pagrindu ieškovei nekilo teisė reikalauti atitinkamo nuomos mokesčio dalies, o apeliantei - prievolė tokias PVM sąskaitas – faktūras apmokėti.
11.6. Teismas nepagrįstai priteisė 711,48 Eur skolą už įrangos transportavimą. Teismas, sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovei buvo siųsti transportavimo įkainiai, o 2019 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovės atstovas tiesiogiai nurodė transporto kainą, neįvertino, kad ieškovė transportavimo kainą įtraukė į pirminį užsakymą. 2019 m. spalio 31 d. el. laiške ieškovė transportavimo kainos (įkainio) jau nebenurodė. Apeliantė pabrėžė, kad nauju užsakymu buvo iš naujo derinama šalių valia dėl esminių nuomos teisinių santykių sąlygų, įskaitant pristatymo sąlygas. Apeliantė niekuomet nepareiškė sutikimo dėl tokios papildomos mokamos paslaugos (nebuvo tokios ofertos, akcepto – pasiekto susitarimo), todėl teismui nebuvo pagrindo nuspręsti, kad apeliantė turi atsiskaityti ir už ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2020 m. sausio 21 d. Nr. P10002901, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. P10002665 ir 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. P10002576.
11.7. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl skolos už sugadintą ar negrąžintą įrangą, pažeidė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotų kasacinio teismo išaiškinimų. Vien tai, jog ieškovė siuntė el. laiškus su įrangos trūkumais ir (ar) nurodomais defektais nereiškia, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus, nes, pirmiausia, liko neatskleista bylos esmė dėl perduotos įrangos apimties apeliantei, antra, teismas nenustatinėjo, ar defektiniuose aktuose įranga (jų konkretus kiekis) iš tikro buvo perduota apeliantei, kada ji perduota, kokiais veiksmais ar neveikimu sugadinta, kokiais veiksmais apeliantė juos sugadino, ar tokiais veiksmais jie galėjo būti sugadinti, kada jie buvo sugrąžinti, po kurio laiko ieškovė surašė defektinius aktus ir t.t. Trečia, tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų negavusi nurodytų defektinių aktų, taip pat nereiškia, kad apeliantė juos gavo ar, kad tuose aktuose užfiksuota tikrovė. Ieškovė nepateikė palyginamųjų duomenų, pagal kuriuos būtų buvę galima objektyviai nuspręsti, kad: 1) ieškovės pateiktame ieškinio priede Nr. 16 (fotonuotraukose) užfiksuota įrangos būklė, lyginant ją su būkle, buvusia iki perdavimo yra pasikeitusi (pablogėjo), 2) įrangos būklės pasikeitimai atsirado po įrangos perdavimo, ir kad 3) būtent apeliantė atsakinga už įrangos būklės pasikeitimus (pablogėjimą). Teismas 2020 m. liepos 30 d. protokoline nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti duomenis, ar iš tikrųjų detalių defektai atitiko jų vertę, tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė. Ieškovė neįrodė būtinų civilinei sutartinei atsakomybei taikyti sąlygų. Teismas nemotyvavo, kad įrangos dingimas ar sugedimas yra susijęs su konkrečiais apeliantės veiksmais ar neveikimu. Nesant būtinų civilinei sutartinei atsakomybei taikyti sąlygų viseto, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio dėl 1 680,02 Eur už įrangos sugadinimą bei sunaikinimą.
12. Ieškovė UAB „Peri“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės pozicija ieškinio atžvilgiu nuolat kito. Pasak ieškovės, avansinės sąskaitos išrašymas pagrindžia aplinkybę, kad šalių pasiekto susitarimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kiek ir kokios įrangos reikės atsakovei, kadangi jos poreikis kinta nuo atliekamų rangos darbų. Šalys suvokė, kad jų sudaroma nuomos sutartis yra tęstinė, kad jos galiojimas priklauso nuo atsakovės įrangos poreikio. Nuomos sutartyje buvo įtvirtintos tik abstrakčios ir bendro pobūdžio nuostatos, o konkretaus užsakymo specifikacija, nuomos laikotarpis ir kaina buvo nurodoma užsakymuose, perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose.
12.2. Atsakovė nepagrindžia teiginio, jog nuomos teisiniams santykiams, susiformavusiems po 2019 m. rugpjūčio 13 d., nuomos sutartis nėra taikoma, teisinių pasekmių ir neargumentuoja, kokią įtaką teismo sprendimo teisėtumui turėtų jos pozicija. Teismas laikėsi nuomonės, kaip ir nurodo apeliantė, jog konkreti nuomojama įranga, jos kompleksiškumas, taip pat ir kaina nurodyta užsakymuose, o ne bendro pobūdžio nuomos sutartyje.
12.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK 6.481 straipsnyje įtvirtinta norma, numatanti, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, negali būti aiškinama atsietai nuo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teigia, kad 2019 m. kovo 20 d. nuomos sutartis po 2019 m. balandžio 21 d. tapo neterminuota, kadangi atsakovė, nederindama jokių kitų naujų bendrųjų nuomos sutarties sąlygų, ir po 2019 m. balandžio 21 d. nuomojosi įrangą. Įrangos nuomos kaina būdavo suderinama ir pasirašoma užsakymuose, perduodama pagal perdavimo aktus, o jų pagrindu mėnesio pabaigoje išrašoma PVM sąskaita faktūra. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės pozicija, jog nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. balandžio 21 d., nepaneigia jos prievolės mokėti už įrangos nuomą.
12.4. Apeliantės teiginiai, jog jos PVM sąskaitų faktūrų apskaitą, jų apmokėjimą vykdo administracijos darbuotojai, kurie nežino visų faktinių aplinkybių, neįrodo aplinkybės, kad įranga atsakovei nebuvo perduota. Atsakovė nuolat gaudavo itin detalias ir struktūrizuotas sąskaitas, kurias reguliariai apmokėdavo, jokių klausimų ar prieštaravimų dėl jų niekada nekilo, išskyrus ieškinyje nurodytas neapmokėtas sąskaitas. Ieškovė pateikė įrodymus iš VMI, kad ginčo sąskaitas atsakovė įtraukė į iMAS posistemę tuo metu, kai jas gavo, tačiau prasidėjus bylos nagrinėjimui, išregistravo; didžioji sąskaitų dalis 2020 m. spalio mėnesį buvo pakartotinai registruotos.
12.5. Pasak ieškovės, prašymas dėl ekspertizės skyrimo nebuvo susijęs su ginčo dalyku, todėl teismas pagrįstai jį atmetė. Ekspertui konstatavus, kad atsakovės ginčijami 2019 m. birželio 20 d. – 2019 m. birželio 21 d. užsakymai bei aktai yra pasirašyti ne buvusio atsakovės direktoriaus, ieškovės suformuoto ieškinio dalyko kontekste neturės jokios reikšmės, kadangi atsakovė nėra atsiskaičiusi už įrangą, kuri jai buvo perduota po 2019 m. rugsėjo 5 d. Be to, sąskaitos išrašytos už įrangos parsivežimą iš atsakovės statybos objekto į UAB „Peri“ sandėlį. Akivaizdu, jog, jei atsakovė nebūtų gavusi įrangos, jos nebūtų įmanoma susigrąžinti. Visi dokumentai buvo išsiųsti atsakovei elektroniniu paštu, kuri jokių pretenzijų ir/ar klausimų dėl to nekėlė.
12.6. Atsakovė, teigdama, jog už pervežimo paslaugas neturi mokėti, turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, pvz., kad transportą samdė pati ar pervežimą atliko jos valdomomis transporto priemonėmis, tačiau tokių įrodymų į bylą neteikė.
12.7. Visus defektinius aktus su sugadintos įrangos nuotraukomis atsakovė gavo elektroniniais laiškais, nepasinaudojo kvietimu atvykti į sugadintos įrangos apžiūrą bei defektavimo procedūrą, susipažino su įrangos išdavimo - grąžinimo taisyklėmis, kuriose aprašyta negrąžintų ir sugadintų elementų vertės nustatymo tvarka, gavo PVM sąskaitas faktūras, tačiau jų neapmokėjo. Posėdžio metu ieškovės atstovas išsamiai paaiškino, kodėl sugadintų elementų nebegalima naudoti - pastarieji nebeatitinka įrangos saugumui keliamų reikalavimų, todėl yra sunaikinami. Iš sugadintos įrangos pasiūlymų - defektinių aktų matyti sugadintos įrangos vertė, sutampanti su perdavimo aktuose nurodyta kaina. Ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta sugadintos įrangos vertė ir/arba jos mažinimas, pritaikius nuolaidą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog nėra aišku, kaip ji apskaičiuojama. Šalys buvo apibrėžusios, kaip bus nustatoma negrąžintos ar sugadintos įrangos kompensuojama vertė – nuomininkė įsipareigojo apmokėti pilną jos kainą, nurodytą užsakymuose. Ieškovės įsitikinimu, yra visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei už negrąžintą ar sugadintą įrangą atsirasti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos už klojinių ir/arba pastolių įrangos nuomą, įrangos transportavimą ir įrangos sugadinimą bei nesugrąžinimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. UAB ,,Peri“ (nuomotojas) ir MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (nuomininkas) sudarė Nuomos sutartį Nr. 19-V-06. Sutarties objektas – klojinių ir/arba pastolių įrangos nuoma (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 2 punktą nuomotojas įsipareigojo pateikti nuomininkui laikinam naudojimui ir valdymui už užmokestį klojinių ir/arba pastolių įrangą. Sutarties terminai: pradžia 2019 m. kovo 21 d., pabaiga 2019 m. balandžio 21 d. Sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad šalys pripažįsta sutarties patvirtinimą faksu/el. paštu. 2019 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovė persiuntė atsakovei įkainius ir dokumentus susipažinti, tarp jų – transporto kainininką, įrangos išdavimo-grąžinimo taisykles; taip pat laiške nurodė klojinių kainą, transporto kainą, klojinių schemos mokestį; sumą išankstiniam apmokėjimui. 2019 m. liepos 2 d. ieškovė el. laiške atsakovei nurodė, kad visi nuomoti elementai iš objekto yra grąžinti. Siunčiamas klojinių grąžinimo aktas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laišku atsakovė persiuntė ieškovei atsakovės statomo objekto brėžinius. 2019 m. spalio 31 d. el. laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovės atstovui informaciją, kiek kainuos kolonų, perdangos komplektas; taip pat nurodoma jog, kaip ir kalbėta, iš perdangos išimti trikojai, kampainiai; konteineriai nėra įtraukiami, nes konkretus jų poreikis atsiranda komplektuojant. Pateikiami užsakymo patvirtinimai, grąžinimo aktai, PVM sąskaitos faktūros už įrangą, nuomotą laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. sausio mėnesio. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 12 d. atliko 5 810,74 Eur mokėjimus ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,dalinis apmokėjimas“. 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 23 d. el. laiškais ieškovės atstovas siuntė atsakovės atstovui likučių suvestines objekte (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 27 d. raštu dėl Klojinių nuomos nutraukimo prieš terminą pagal 2019 m. kovo 20 d. Nuomos sutartį Nr. 19-V-06 ieškovė pranešė atsakovei, kad, atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio skolos iki 2020 m. sausio 28 d., nuoma bus laikoma nutraukta; atsakovė privalo grąžinti visą išsinuomotą įrangą iki 2020 m. sausio 28 d. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
8. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
9. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
Dėl nuomos teisinių santykių tęstinumo
10. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai išaiškino ieškovės ir apeliantės susiklosčiusius teisinius nuomos santykius kaip vientisus, tęstinius, kilusius Nuomos sutarties Nr. 19-V-06 pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovės argumentu.
11. Kaip ir nurodo atsakovė, sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
12. Nors, atsižvelgiant į sutarties turinį, galima sutikti su apeliantės pozicija, kad 2019 m. kovo 20 d. sudarant Nuomos sutartį šalių ketinimai nebuvo nukreipti į ilgalaikį bendradarbiavimą, tačiau tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus neteisingai nustatė, jog nuomos teisiniai santykiai tęsėsi būtent šios sutarties pagrindu.
13. Apeliantė neneigia, kad išsinuomotais daiktais naudojosi, taip pat mokėjo nuomos mokestį ir po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Apeliaciniame skunde 2019 m. liepos 2 d. ieškovės atstovo patvirtinimą, kad visi nuomoti elementai pagal Nuomos sutartį iš objekto buvo grąžinti, apeliantė vertina, kaip reiškiantį Nuomos sutarties pabaigą dėl konkrečios įrangos, reikalingos konkrečiam objektui, konkrečiam terminui bei konkrečiomis apmokėjimo sąlygomis, tačiau paminėta data nesutampa su sutartyje apibrėžtu terminu. Be to, byloje nėra duomenų, kad po 2019 m. balandžio 21 d. ieškovė reikalavo grąžinti išnuomotus daiktus. Priešingai, ieškovė po sutartyje nustatyto termino teikė atsakovei sąskaitas už įrangos nuomą, o atsakovė jas apmokėjo.
14. CK 6.481 straipsnyje numatyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Taigi, pačios apeliantės aptartos aplinkybės apie išsinuomotų daiktų iš pirmojo objekto grąžinimo laiką rodo, kad šalių sudaryta Nuomos sutartis buvo pratęsta.
15. Apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl pakartotinio kreipimosi, siekiant išsinuomoti įrangą kitam objektui, nėra nuosekli ir nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laišku atsakovė persiuntė ieškovei atsakovės statomo objekto brėžinius, pagal kuriuos buvo nuomojama įranga atsakovės statomam objektui (duomenys neskelbtini); taip pat teismas nustatė, jog 2019 m. spalio 31 d. el. laišku ieškovės atstovas persiuntė atsakovės atstovui informaciją, kiek kainuos kolonų, perdangos komplektas ir kt. (teismo sprendimo 10.5 – 10.6 punktai), tačiau šios aplinkybės neįrodo apeliacinio skundo teiginio, jog tai buvo antras atsakovės kreipimasis į ieškovę dėl įrangos nuomos. Iš bylos medžiagos (ieškinio priedas Nr. 17-4) matyti, jog 2019 m. liepos 2 d. užsakymo patvirtinime Nr. 1284/004 bei tos pačios dienos perdavimo akte Nr. 102737, kuriuos pasirašė I. K., ir dėl kurių tikrumo abejonių atsakovė nereiškė, projekto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Apeliacinio skundo teiginiai, kad paminėtais susirašinėjimais buvo iš naujo derinama šalių valia dėl esminių nuomos teisinių santykių sąlygų (kaip naujos nuomos sutarties) taip pat nelaikytini pagrįstais, nes užsakymai bei įrangos perdavimas vyko ir iki 2019 m. spalio 31 d. ieškovės el. laiško (pavyzdžiui, 2019 m. rugsėjo 5 d. užsakymas Nr. 1284/006; tos pačios dienos perdavimo aktas Nr. 104741). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d. el. laiške, su kuriuo atsakovė sieja naują nuomos teisinių santykių etapą, nėra nurodytas joks tekstas, o tik siunčiami techniniai duomenys įrangai tiekti. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog ši aplinkybė patvirtina, kad šalims susitarimo sąlygos buvo žinomos ir priimtinos, taip pat neįrodė apeliacinio skundo teiginio apie kitas nuomos sąlygas.
16. Nors atsakovė nurodo, jog šalių ginčas turėjo būti išspręstas taikant individualias susitarimo sąlygas, dėl kurių šalys susitarė 2019-08-13 – 2019-10-19 iš naujo derėdamosios, t. y. dėl naujai teikiamos įrangos komplekto, nuomos termino bei nuomos mokėjimų sumų (dydžių), konkrečių įrodymų (paskaičiavimų), kad skola priteista ne pagal naujuose užsakymuose esančius duomenis, nepateikė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susitarimas dėl kitos įrangos, jos kiekio bei kainos nereiškia, kad šalys susitarė dėl kitokių bendrųjų Nuomos sutarties sąlygų, ar kad jos nebetaikomos tolesniems šalių santykiams. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iš naujo buvo tariamasi dėl bendrųjų sutarties sąlygų (įrangos išdavimo, grąžinimo tvarkos, transportavimo ir pan.). Būtų nelogiška reikalauti, kad ieškovė su kiekvienu atsakovės užsakymu iš naujo siųstų tą pačią informaciją, kuri nebuvo pasikeitusi.
17. CK 6.223 straipsnyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Ši įstatymo nuostata įgyvendina sutarčių laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnyje. Šiuo atveju bylos aplinkybės, ypač įvertinus nuomos objektų specifiką, suponuoja išvadą, kad šalys susitarė tik dėl specialiųjų nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Aplinkybės, kad kiti daiktai išnuomoti kitomis bendrosiomis sąlygomis, apeliantė tinkamai nepagrindė.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
18. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo, jų vertinimo nustatytas taisykles.
19. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
20. Apeliantės manymu, teismas skolos už nuomą klausimą turėjo spręsti ne suabsoliutindamas PVM sąskaitų – faktūrų, jų gavimo ar apeliantės jų įtraukimo į apskaitą aplinkybėmis, reikšmę, o spręsti iš įrodymų visumos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino būtent įrodymų visumą. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad PVM sąskaitos faktūros yra mokestiniai dokumentai ir civiliniai teisiniai santykiai atsiranda ne jų pagrindu, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovė reikalavimą kildina iš pateikiamų užsakymų bei nuomotų detalių perdavimo aktų, kurių pagrindu šios sąskaitos išrašytos. Taigi, teismas nevertino sąskaitų, kaip vienintelio pagrindo išvadai apie atsakovės prievolę bei jos dydį.
21. Apeliantė nurodo, kad byloje iškilo poreikis atlikti Užsakymų patvirtinimų ir Perdavimo aktų rašysenos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį apeliantės prašymą atmetė. Teigia, jog kitomis priemonėmis apeliantė neturėjo galimybės įrodyti, kad užsakymus ir perdavimo aktus pasirašė ne ji, t. y., kad įranga buvo perduota ne apeliantei ir (ar) jos įgaliotam atstovui. Atsakovė nesutinka su teismo pastebėjimu, kad atsakovė nebuvo nuosekli, formuodama poziciją dėl užsakymų ir perdavimo aktų skaičiaus, kurių ištyrimo buvo prašoma.
22. Pažymėtina, kad kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, dokumentai, dėl kurių atsakovė prašė skirti ekspertizę, atsakovei buvo pateikti su ieškiniu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, vertindama prie ieškinio pateiktų priedų turinį, nurodė, kad priede Nr. 17-4 pateiktame užsakyme Nr. 1284/001, bei priede Nr. 17-5 visuose lapuose - yra ne atsakovo atstovo direktoriaus I. K. parašai bei rankraštiniai įrašai „I. K.“. Apeliantė nepaneigė teismo išvados, kad parašų tikrumo klausimas atsakovės nurodytuose dokumentuose nėra aktualus, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų patikslinimų įtakos atsakovės pozicijos formavimuisi, iš esmės neatskleidžia, kokios kliūtys atsakovei apribojo galimybę iš karto nurodyti visus ieškovės pateiktus užsakymus bei perdavimo dokumentus, kuriuose išvardintos įrangos atsakovė nebuvo gavusi, kurių nebuvo pasirašęs jos atstovas ir pan. Kita vertus, kaip ir pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, papildytame prašyme dėl ekspertizės nurodytuose dokumentuose yra ne I. K. pavardė. Taigi, poreikis nustatyti, kad pasirašė ne šis asmuo nelaikytinas pagrįstu.
23. Kita vertus, apeliantė nepagrįstai suabsoliutina parašų reikšmę užsakymuose bei perdavimo aktuose. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės prašymo skirti ekspertizę atmetimas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne vien dokumentais, kuriuose esančių parašų tikrumą skiriamos ekspertizės pagalba siekė nuginčyti apeliantė, o byloje esančių įrodymų visuma, neįtakoja skundžiamo sprendimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
25. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė neginčijo užsakymų, perdavimo aktų, kurių pagrindu buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos – faktūros, teigdama, jog nuginčyti šiuos dokumentus, kuomet ginčas jau buvo persikėlęs į teismą, ji galėjo tik prašydama paskirti teismo ekspertizę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė klaidingai interpretuoja teismo sprendimo išvadą, kadangi teismas akcentavo atsakovės elgesį ir iki ginčo kilimo bei jo nagrinėjimo teisme. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, veikiantis statybų versle, ir pabrėžė jos pareigą bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė elektroniniu paštu atsakovei siuntė ne tik sąskaitas, kuriose buvo išvardinti užsakymų numeriai, pridėjo nuomotų klojinių/pastolių elementų aprašymus, tačiau byloje yra duomenys, kad nuo 2019 metų lapkričio mėnesio atsakovei buvo siunčiamos ir ataskaitos apie prekių likučius objekte. Duomenų, kad gavusi šiuos dokumentus, reiškė pretenzijas dėl išsinuomotos įrangos kiekių neatitikimų, apeliantė nenurodė, įrodymų, kad sąskaitose ir kituose bylos dokumentuose įrašytas įrangos kiekis pagal atsakovės pateiktus brėžinius nebuvo (negalėjo būti) reikalingas, kitų įrodymų, kad atsakovės objekte šios įrangos nebuvo, neteikė. Aplinkybės apie apskaitą vykdančių darbuotojų turimą informaciją nepateisina apeliantės pasyvumo.
26. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog ginčo įranga atsakovei buvo perduota ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos už įrangos nuomą.
Dėl skolos už įrangos transportavimą
27. Argumentus, jog teismas nepagrįstai priteisė 711,48 Eur skolą už įrangos transportavimą, apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad informacija dėl transportavimo paslaugų apmokėjimo nebuvo išreikšta ieškovės 2019 m. spalio 31 d. el. laiške ar naujuose užsakymuose. Kadangi šioje nutartyje pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių sutartinių teisinių santykių tęsimo Nuomos sutarties pagrindu bei sukonkretinimo užsakymais (t. y. tik specialių sąlygų pakeitimų), pripažinta pagrįsta, paminėti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės. Apeliantė neneigia, kad transportavimo įkainiai jai buvo atsiųsti, t. y. ji žinojo, kad tokia paslauga yra mokama. Aplinkybę, kad sąlyga dėl transportavimo paslaugos apmokėjimo šalių susitarimu buvo pakeista, turėjo įrodyti būtent atsakovė. Nors atsakovė atkreipia dėmesį, kad pirmajame užsakyme transporto paslaugą ieškovė įtraukė į išankstinio mokėjimo sumą, o naujuose užsakymuose nebuvo įtraukta nuostata dėl transporto paslaugų, pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, kad besitęsiant šalių santykiams ieškovė nuolat reikalavo išankstinio apmokėjimo. Taigi, šis argumentas neįrodo susitarimo dėl transportavimo paslaugų apmokėjimo pakeitimo.
Dėl skolos už sugadintą ar negrąžintą įrangą
28. Apeliantės teigimu, teismas tenkindamas reikalavimą dėl skolos už sugadintą ar negrąžintą įrangą, pažeidė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotų kasacinio teismo išaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos apeliantės argumentus.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra visos sąlygos atsakovės sutartinei atsakomybei už negrąžintą ar sugadintą įrangą atsirasti: nuomininkei perduota įranga sugadinta ar negrąžinta, tai fiksuota sutartyje nustatyta tvarka ir nuomininkė to neginčijo, žalos dydis iš anksto aptartas šalių susitarimu.
30. Atsakovė nurodo, kad teismas, nenustatinėjo, ar defektiniuose aktuose įranga (jų konkretus kiekis) iš tikro buvo perduota apeliantei, kada ji perduota, kokiais veiksmais ar neveikimu sugadinta, kokiais veiksmais apeliantė juos sugadino, ar tokiais veiksmais jie galėjo būti sugadinti, kada jie buvo sugrąžinti, po kurio laiko ieškovė surašė defektinius aktus ir t.t.
31. Atsižvelgiant į tai, kad jau pasisakyta dėl aplinkybių, susijusių su apeliantei perduotos įrangos apimties, jos teiginiai, kad liko neatskleista bylos esmė, laikytini nepagrįstais.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ieškovei priteisė 2 032,81 Eur už įrangos sugadinimą bei sunaikinimą pagal PVM sąskaitas – faktūras: P10002965 – po sutarties pasibaigimo negrąžinti elementai – 1 476,60 Eur (Priedas Nr. 10); P10002955 – sugadinti elementai - 152,94 Eur (Priedas Nr. 11); P10002956 – sugadinti elementai - 17,30 Eur (Priedas Nr. 12); P10002760 – sugadinti elementai - 167,22 Eur (Priedas Nr. 13); P10002761 – sugadinti elementai - 153,98 Eur (Priedas Nr. 14); P10002762 – sugadinti elementai - 64,77 Eur (Priedas Nr. 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės nurodomuose prieduose, t. y. sąskaitose, yra detaliai nurodyta negrąžinta ar sugadinta įranga. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. sausio 23 d. el. laiškais siuntė atsakovei defektinius aktus Nr. 1284/026, Nr. 1284/027, Nr. 1284/028, Nr. 1284/031, Nr. 1284/033, sugadintos įrangos nuotraukas; laiškuose pakartotinai prašydama per 5 darbo dienas atvykti ir suderinti nuomotojo grąžintų klojinių/pastolių defektinį aktą; taip pat nurodydama, jog neatvykus po termino pagal ,,Įrangos grąžinimas“ 6 punktą bus laikoma, jog klientas sutinka su defektiniame akte nurodytais defektais ir nuostoliams atlyginti bus išrašyta sąskaita faktūra. Sutarties 7 punkte susitarta, kad už sugadintus ar negrąžintus daiktus nuomininkas apmoka pilną jų kainą; kaina nurodoma perdavimo akte.
33. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).
34. Kaip minėta, ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kuriais grindė reikalavimą dėl skolos (nuostolių) už nuomotos įrangos sugadinimą ar negrąžinimą. Apeliantė nesutikimą su teismo atliktu šių įrodymų vertinimu grindžia abstraktaus pobūdžio samprotavimais, iš esmės nepaneigiančiais analizuotų įrodymų turinio bei teismo išvadų. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog aplinkybės, kokiais veiksmais, kada galėjo būti sugadinta įranga, reikšminga šio reikalavimo pagrįstumo vertinimui, o tai, kad įranga nebuvo sugadinta, kad tokios būklės įranga (t. y. jau apgadinta) jai jau buvo perduota, kad ne atsakovė atsakinga už įrangos būklę, turėjo įrodyti būtent atsakovė. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų negavusi nurodytų defektinių aktų, nereiškia, kad apeliantė juos gavo ar, kad tuose defektiniuose aktuose yra užfiksuota tikrovė. Tačiau atsakovė nepateikia jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtų defektinių aktų, nuotraukų ar kitų dokumentų ji negavo, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių, nesutikdama su ieškovės nurodomais faktais, ypač atsižvelgiant į sutartyje bei taisyklėse numatytą defektų nustatymo tvarką, būtinybę bendradarbiauti, nesikreipė į ieškovę, nereiškė pretenzijų.
35. Atsakovės teigimu, pačios sutarties sąlygos negali būti laikomos neteisėtais veiksmais sutartinės atsakomybės prasme, tačiau tokios išvados skundžiamame teismo sprendime nėra. Atsakovės neteisėtas veiksmas (sutarties pažeidimas) – atitinkamos įrangos negrąžinimas ar sugadinimas. Šiuo atveju, kaip ir nustatyta skundžiamame sprendime, negrąžintos/sugadintos įrangos kompensuojama vertė nurodyta užsakymuose. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kad atsakovė teikė įrodymus apie kitokią įrangos vertę, t. y. įrodymus, kad priteistas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius ir pan.
36. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotų kasacinio teismo išaiškinimų, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei priteistinos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) MB ,,Ekonomiška, ekologiška, efektyvi statyba“ (j. a. k. 304931885) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Peri“ (j.a.k. 111788948) naudai.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Neringa Švedienė