Administracinė byla Nr. eAS-451-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00326-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą iš naujo nagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.  

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų kvalifikavimo ir teisinio vertinimo, nustatė, kad Mažeikių rajono savivaldybės merės 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. R8-4396 pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, todėl sprendė, jog skundžiamas raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių ir konstatavo, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). 

Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas skundus su tapačiais reikalavimais jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui kitose administracinėse bylose, kuriose teismas nutartimis atsisakė pareiškėjo skundus priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atskirieji skundai dėl Regionų administracinio teismo nutarčių Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025 ir Nr. eI3-8054-931/2025, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus, dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis į teismą, kelia klausimus, kodėl teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 str. 1 d.) ir taikyti įstatymuose numatytą asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartose ABTĮ nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos ar atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, todėl atskirasis skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės 2024 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. R8-4396 nesukuria pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis į teismą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė kreipimąsi dėl sąžiningumo Mažeikių rajono savivaldybės merui. Skundžiamame Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės 2024 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R8-4396 nurodyta: „Jūsų 2024-11-29 kreipimasis nekonkretus ir nesuprantamas. Iš Jūsų 2024-11-29 rašto negalima suprasti Jūsų prašymo esmės, argumentų, pagrindo (faktinių aplinkybių) ir dalyko (reikalavimo). Jūsų raštas yra nenuoseklus ir chaotiškas“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą bei nurodytą teismų praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Mažeikių rajono savivaldybės merės Rūtos Matulaitienės 2024 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. R8-4396 nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju minėtas raštas yra tik administracinė procedūra (atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi), bet ne savarankišką juridinę galią turintis aktas (veiksmas), todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Be kita ko, pažymėtina, jog iš pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimosi nėra matyti įvardyto konkretaus reikalavimo, pvz., prašomos suteikti informacijos ar administracinės paslaugos, taip pat nėra nurodomos aplinkybės apie galimai pažeidžiamas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. 

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025 ir prašoma: ,,priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.)“. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl atskirosios nutarties priėmimo konkrečiai nenurodo kokie teisės aktų pažeidimai padaryti, kas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius