Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-325-361/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00760-2021-1                Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8;

21.3.3; 21.11.10; 21.10.11

                                                                       (S)                       

KLAIPĖDOS apygardos teismas

N u t a r T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo J. F. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos J. F. skundą ir panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 20 Eur bauda, už tai, kad 2021 m. gegužės 9 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vakaro metu, garsiai beldė į sieną, tokiais veiksmais trikdė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyventojų ramybę, poilsį ir administracinio nusižengimo teiseną J. F. pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukė ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių).

2.       Policija apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir palikti galioti policijos 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą. Esant poreikiui prašo papildomai apklausti liudytojais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, namo gyventojus.

2.1.        Nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu. Paaiškina kad tiriant V. R. pareiškimą dėl kaimynės, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neramaus elgesio, kuri trukdo ramybei ir poilsiui, buvo nuvykta į vietą, bendrauta su namo gyventojais, kurie vienbalsiai patvirtino, kad J. F. 2021 m. gegužės 9 d. apie 21.30 val. trikdė viešąją rimtį, kad ji triukšmauja jau daug metų – beldžia į grindis ir sieną piktybiškai. Gyventojai nurodė, kad jie mano, jog kaimynė turi psichikos sutrikimų, elgiasi neadekvačiai ir tyčia kelia triukšmą. Tai patvirtina ir prie medžiagos pateikti vaizdo/garso įrašai. Teismo nutarime nurodyta, kad dėl įvykio namo gyventojai neapklausti, iš jų nepaimti paaiškinimai, nors tarnybiniame pranešime aiškiai išdėstyti gyventojų pasisakymai. Pažymi, kad teismas turėjo galimybę tarnybiniame pranešime nurodytus liudytojus pakartotinai apklausti teismo posėdžio metu.

2.2.        Taip pat nurodo, kad J. F. prisipažino, kad trikdė viešąją rimtį, tačiau teigė, kad tą vakarą jos sveikatos būklė buvo bloga ir triukšmaudama norėjo prisikviesti pagalbą. Iš surinktos medžiagos matyti, kad J. F., dangstydamasi prasta sveikata, bando išvengti administracinės atsakomybės, kadangi apklausus namo gyventojus nustatyta, kad J. F. triukšmavo ne tik tą vakarą, tačiau ir kitomis dienomis. Todėl darytina išvada, kad J. F. dėl neaiškių priežasčių nuolat trikdo viešąją rimtį bei trukdo ilsėtis namo gyventojams. Iš byloje esančių policijos pareigūnų vaizdo įrašų, darytų „Body“ kamera, matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, triukšmas gyvenamajame name užfiksuotas nebuvo, J. F. savo buto durų neatidarė. Policijos pareigūnai skambino, beldė į duris, bet nesakė: „atidarykit, policija“, tačiau tikėtina, kad esant prastai sveikatos būklei, išgirdus, kad kažkas skambina ar beldžia į duris, vienareikšmiškai asmuo ir toliau kviesis pagalbą. J. F. manė, kad į duris baladojosi V. R., nes jis ne kartą prieš tai yra daužęsis į jos buto duris ir po to nubėgęs. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių, kad J. F. kėlė triukšmą ne dėl suprastėjusios sveikatos, kadangi esant prastai sveikatai, gulint ant grindų ir išgirdus beldimąsi į duris, vienareikšmiškai būtų bandžiusi išsikviesti pagalbą. Vaizdo/garso įrašuose nesigirdi, kad J. F. kviestų pagalbą, o girdisi riksmai, šūkavimai, kurie nėra vangūs, balsas nėra prislopintas, kuris gali būti būdingas blogai besijaučiančiam ar turinčiam fizinės sveikatos sutrikimų žmogui. Priešingai, girdimi riksmai yra energingi bei agresyviai nusiteikusio žmogaus.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą J. F. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Mano, jog teismas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą teiseną jos atžvilgiu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

5.       Išanalizavęs administracinio nusižengimo medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą nutraukti J. F. administracinio nusižengimo teiseną. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo motyvais bei apeliaciniu skundu, kaip nepagrįstus vertina apelianto argumentus, jog J. F. veiksmuose yra administracinio viešosios tvarkos trikdymo nusižengimo sudėtis. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, neužfiksavo viešosios rimties trikdymo, o policijos apklaustų kaimynų paaiškinimai apie kaimynės J. F. nuolatos name keliamą triukšmą, nepaneigia J. F. versijos, jog tą vakarą jai dėl turimų sveikatos sutrikimų – serga cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu (b. l. 47), pasidarė bloga, dėl ko, ji nukrito koridoriuje ant grindų ir beldė į kėdę, norėdama pakviesti pagalbą. 

6.       Priešingai nei teigiama skunde, ne teismas turi surinkti asmenį kaltinančius įrodymus – apklausti liudytojais namo gyventojus ar tai dabar turėtų atlikti apygardos teismas. Tai yra policijos tyrėjų pareiga, tiriant ir aiškinantis konkretaus galimo administracinio nusižengimo aplinkybes. Šiuo atveju pareigūnai triukšmo iš J. F. buto neužfiksavo, taip pat nėra įrodymų, kad triukšmo lygis buvo išmatuotas ar pan. Policijos pareigūnai skambino, beldė į J. F. duris, tačiau nesakė „atidarykit, policija“ (b. l. 32). Taigi nežinodama kas iš tikrųjų beldžiasi į jos buto duris, J. F. nekilo pareiga jas atidaryti, juolab, jos teigimu, galvodama, kad tai beldžia konfliktiškas kaimynas.

7.        Apylinkės teismas J. F. skundą ištyrė objektyviai, vertindamas policijos pateiktą atsiliepimą, taip pat skundą nagrinėjo žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdyje apklausė J. F. Policija buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo apylinkės teisme vietą ir datą, tačiau į teismo posėdį jos atstovas neatvyko. Taigi teismas ėmėsi pakankamai priemonių nustatyti objektyvias galimai padaryto aktualaus administracinio nusižengimo aplinkybes.

8.       Išanalizavus byloje surinktus duomenis, kurie buvo patikrinti pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad V. R. pareiškime nurodomos aplinkybės apie J. F. bute keliamą triukšmą nepasitvirtino. Skunde nurodomi argumentai, kad J. F. išgirdusi, kad kažkas skambina ar beldžia į duris, vienareikšmiškai būtų atidariusi duris policijai ar toliau kvietusi pagalbą, vertinami kaip prielaidos. Asmens padariusio konkretų administracinį nusižengimą kaltė, neturi kelti abejonių. Šiuo atveju J. F. sukeltas triukšmas – beldimas į kėdę, kviečiantis pagalbą dėl sveikatos sutrikimo, nesudaro ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Beje, J. F. pripažino, kad tokiu būdu kvietėsi sau pagalbą, o skundo teiginiai, kad ji dėl neaiškių priežasčių nuolat trikdo viešąją rimtį bei trukdo ilsėtis namo gyventojams, yra tikrai nepakankami spręsti, jog tai savaime įrodo pastarosios kaltę padarius aptariamą konkretų jai inkriminuotą nusižengimą.