Civilinė byla Nr. 2-1969/2013

              Procesinio sprendimo kategorija: 63.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, priimtos civilinėje byloje Nr.B2-121-881/2013 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vastata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Vastata“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 28 d. paskolos sutartį, taip pat 2006 m. liepos 28 d. kasos pajamų orderį Nr. 24 bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderį VAS Nr. 10/08-01 ir priteisti ieškovui iš BUAB ,,Vastata“ 8 810 Lt, gautus pagal: 2010 m. sausio 7 d. kasos pajamų orderį Nr. 10/01, 2010 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderį VAS Nr. 10/05-01, 2010 m. liepos 30 d. kasos pajamų orderį VAS Nr. 10/07-01, 2009 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderį, 2009 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderį, 2009 m. rugsėjo 23 d. kasos pajamų orderį, 2009 m. spalio 24 d. kasos pajamų orderį, 2009 m. lapkričio 25 d. kasos pajamų orderį, 2010 m. kovo 4 kasos pajamų orderį VAS Nr. 10/03-01, 2010 m. vasario 8 d. kasos pajamų orderį VAS Nr. 10/02-01, 2010 m. birželio 14 d. kasos pajamų orderį VAS Nr. 06/01.

Nurodė, kad prašomi pripažinti negaliojančiais dokumentai neatitinka tikrovės, nes šį faktą nustatė Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-07-77-23. Ginčijama paskola yra negaliojantis apsimestinis sandoris, nes pridengė atlyginimų UAB ,,Vastata“ darbuotojams išmokėjimą. Ieškovo teigimu, pasikeitus įmonės vadovui, šis pareikalavo, kad ieškovas grąžintų skolą pagal 2006 m. liepos 28 d. paskolos sutartį. Kadangi ieškovas neturėjo įrodymų, kad nėra skolingas įmonei, jam teko įnešti į įmonės kasą 8 810 Lt. 2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/08-01 53 000 Lt sumai yra fiktyvus, nes tokios sumos bendrovei ieškovas nėra sumokėjęs. Kadangi sandoris buvo tariamas, jis nesukėlė sandorio šalims jokių teisinių padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo A. L. ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas nepaneigė paskolos dalyko, t.y. 400 000 Lt gavimo fakto. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI 2010 m. rugpjūčio 12 d. Sprendime ,,Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. (21.26)-256-217 nurodytas mokesčių administratoriaus įvertinimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir tuo pagrindu paskirtos baudos pagal tyrimo metu surinktą medžiagą, turimus dokumentus bei liudytojų paaiškinimus, teismui neturi privalomosios galios ir gali būti vertinamas tik kaip vienas iš byloje esančių įrodymų, kuriuos teismas vertina atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovo elgesys po sandorio sudarymo tik dar kartą patvirtino, kad tarp šalių iš tiesų buvo sudaryta paskolos sutartis, nes 2009 m. liepos 21 d. ieškovas grąžino atsakovui UAB ,,Vastata“ 1 800 Lt (2009 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderis), 2009 m. rugpjūčio 21 d. – 800 Lt (2009 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderis), 2009 m. spalio 24 d. – 600 Lt (2009 m. spalio 24 d. kasos pajamų orderis), 2010 m. vasario 8 d. – 500 Lt (2010 m. vasario 8 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/02-01), 2010 m. kovo 4 d. – 500 Lt (2010 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/03-01), 2010 m. gegužės 10 d. – 1 200 Lt (2010 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/05-01), 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 53 000 Lt (2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. VAS Nr. 10/08-01) skolos. Teismas nurodė, jog vertinant tokius ieškovo veiksmus po sandorio sudarymo ir atsižvelgiant į protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, akivaizdu, jog asmuo, kuris siekė, kad sandoriu būtų sukurtos kitokios nei sandoryje numatytos teisinės pasekmės, nebūtų vykdęs prievolės, kuri jam nepriklauso. Juolab, kad sandorį ieškovas nusprendė ginčyti tik 2012 metais, t. y. praėjus daugiau nei šešeriems metams po sandorio sudarymo. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovo elgesys tiek sandorio sudarymo metu, kuomet jis pasirašė paskolos sutartį ir pajamų išlaidų orderį, tiek ir po sandorio sudarymo, kuomet jis periodiškai įnešdavo į įmonės kasą sumas paskolos grąžinimui, buvo atitinkantis paskolos sandorio sąlygas, o kartu ir tikruosius šalių ketinimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį ir tenkinti jo ieškinį arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netyrė apklaustų per teismo posėdį liudytojų V. Ž., M. ir K. K. parodymų – neatskleidė ginčo esmės ir paviršutiniškai tyrė įrodymus.

2. Teismas, tirdamas įrodymus, turėjo galimybę ir privalėjo sulyginti kasos dokumentuotą apyvartą (pajamas ir dokumentuotas išlaidas) su VMI akte pažymėta 2 857 745 Lt neapskaityta (neužfiksuota kasos išlaidų orderiuose) faktinių išlaidų suma.

3. Dėl teismo užuominos, esą po paskolos sutarties pasirašymo apeliantas elgėsi neprotingai – iki pat bankroto paskelbimo apeliantas tikėjosi, kad naujas bendrovės akcininkas K. K. suras būdus, kaip nurašyti tariamą skolą, o iškėlus bankroto bylą, apeliantas nebežinojo ką daryti, aktyviai ieškoti priemonių savo interesų gynybai pradėjo 2011 m. gruodžio mėnesį, kai gavo ieškinį dėl skolos priteisimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Vastata“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir liudytojų apklausų metu duotus parodymus bei tinkamai vertino VMI patikrinimo aktą, kaip neturintį privalomosios galios ginčo sprendimui ir pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė paskolos suteikimo metu galėjo kasoje turėti 900 000 Lt, iš kurių 400 000 Lt buvo suteikti A. L. kaip paskola. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino ieškovo elgesį po paskolos sudarymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. L. ieškinys dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. liepos 28 d. tarp ieškovo A. L. ir atsakovo UAB ,,Vastata“ buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 1, kuria skolintojas UAB ,,Vastata“ skolininkui A. L. suteikė 400 000 Lt paskolą gyvenamojo būsto statybai (18 b. l., 5 t.). Šalys susitarė, jog už suteiktą paskolą palūkanos neskaičiuojamos, ir paskola suteikiama iki 2011 m. liepos 28 d. (3-4 p.). Tą pačią dieną ieškovas A. L. pasirašė Kasos išlaidų orderį Nr. 28, patvirtindamas, kad 400 000 Lt sumą gavo (19 b. l., 5 t.). Iš byloje esančių kasos pajamų orderių turinio nustatyta, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovas grąžino atsakovui UAB ,,Vastata“ 1 800 Lt (2009 m. liepos 21 d. kasos pajamų orderis), 2009 m. rugpjūčio 21 d. – 800 Lt (2009 m. rugpjūčio 21 d. kasos pajamų orderis), 2009 m. spalio 24 d. – 600 Lt (2009 m. spalio 24 d. kasos pajamų orderis), 2010 m. vasario 8 d. – 500 Lt (2010 m. vasario 8 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/02-01), 2010 m. kovo 4 d. – 500 Lt (2010 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/03-01), 2010 m. gegužės 10 d. – 1 200 Lt (2010 m. gegužės 10 d. kasos pajamų orderis VAS Nr. 10/05-01), 2010 m. rugpjūčio 30 d. – 53 000 Lt (2010 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. VAS Nr. 10/08-01) (22-28 b. l., 5 t.) skolos.

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, teismas ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kruopščiai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso bei materialiosios teisės normas ir, atmesdamas A. L. ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas netyrė apklaustų per teismo posėdį liudytojų V. Ž., M. ir K. K. parodymų ir paviršutiniškai tyrė įrodymus. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad teismas nėra atskleidęs šios bylos esmės (CPK 185 str., 270 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

Apelianto argumentai, jog iki pat bankroto paskelbimo jis tikėjosi, kad naujas bendrovės akcininkas K. K. suras būdus, kaip nurašyti tariamą skolą, o iškėlus bankroto bylą, apeliantas nebežinojo ką daryti, aktyviai ieškoti priemonių savo interesų gynybai pradėjo 2011 m. gruodžio mėnesį, kai gavo ieškinį dėl skolos priteisimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad vertinant ieškovo veiksmus po sandorio sudarymo (skolos grąžinimui atliekamus mokėjimus) ir atsižvelgiant į protingo ir apdairaus asmens elgesio standartus, akivaizdu, jog asmuo, kuris siekė, kad sandoriu būtų sukurtos kitokios nei sandoryje numatytos teisinės pasekmės, šis nebūtų vykdęs prievolės, kuri jam nepriklauso.

Pažymėtina, jog sandorį ieškovas nusprendė ginčyti tik 2012 metais - praėjus daugiau nei šešeriems metams po sandorio sudarymo (kaip minėta paskolos sutartis buvo sudaryta 2006 m. liepos 28 d.). Taigi, faktinės bylos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovo elgesys tiek sandorio sudarymo metu, kuomet jis pasirašė paskolos sutartį ir pajamų išlaidų orderį, tiek ir po sandorio sudarymo, kuomet jis periodiškai įnešdavo į įmonės kasą sumas paskolos grąžinimui, buvo atitinkantis paskolos sandorio sąlygas, o kartu ir tikruosius šalių ketinimus. Įrodymų, paneigiančių paskolos dalyko - 400 000 Lt gavimo faktą, nepateikta (CPK 178 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo klausymą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1d., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :              

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Virginija Čekanauskaitė

                                                                                   Gintaras Pečiulis

                                                                                    Vigintas Višinskis