Baudžiamoji byla Nr. e1-155-853/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01868-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 22 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2020 m. sausio 30 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams. 2020 m. rugsėjo 25 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL dydžio baudą; 2. 2021 m. gegužės 17 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėn. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 40 parų laisvės apribojimo bausmę. 2021 m. spalio 7 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 20 parų arešto bausmę; 3. 2021 m. gruodžio 7 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 45 paras arešto, 2022 m. vasario 18 d. paleistas atlikęs bausmę; 4. 2022 m. rugsėjo 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 5. 2024 m. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

nustatė:

T. T. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo giminaičiui, o būtent 2024 m. sausio 14 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) bute, kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3.13 promilių neblaivumas) sudavė ne mažiau du kartus kumščiu savo tėvui K. T. į galvos bei veido sritį ir taip padarė sužalojimus - kairės ausies ir dešiniojo žando poodines kraujosruvas, dešiniojo antakio muštinę žaizdą, kas sukėlė K. T. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

T. T. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad K. T. yra jo biologinis tėvas, bet su juo kartu nėra gyvenęs. Jis jo mamą paliko kai ji dar laukėsi jo. Su juo bendravo labai mažai, labai mažai su juo ir vaikystėje bendravo, jei pas jį pabūdavo tai maždaug iki 1 val., nes jis prigerdavo ir jis išeidavo namo. Tarp jo ir tėvo nėra jokio artimo ryšio. Jis jo mamai iš vis nepadėjo jo auginti, nei finansiškai, nei jokia kita pagalba. Savo tėvu laiko savo patėvį A. F., kuris jį augino nuo 12 metų. 2024 m. sausio 14 d. nuo pat ryto pradėjo vartoti alkoholinius. Alkoholį gėrė pas kaimyną A., jo pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nežino. A. yra jo tėvo K. T. draugas. Gėrė degtinę, alų. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, bet daug, nes jau buvo stipriai išgėręs. Alkoholį gėrė virtuvėje. Kažkuriuo metu pas A. atvyko jo tėvas. Iš pradžių viskas buvo gerai, nekonfliktavo, bendravo draugiškai. Kai tėvas atvyko matė, kad ir jis yra neblaivus. Jis kartu tada prisėdo prie jų ir visi trys vartojo alkoholį. Po kiek laiko tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad jis pradėjo jį mokyti kaip gyventi ir dar kažką pasakė apie jo mamą, nepamena ką tiksliai pasakė, bet pamena, kad tai jam nepatiko ir tai jį supykdė. Kiek pamena jie stovėjo vienas priešais kitą ir viena kartą kumščiu sudavė kažkur į krūtinę, po to kumščiu kažkur į veido sritį ir toliau nepamena, jei prisimintų tikrai pasakytų, bet gali būti, kad ir daugiau sudavė smūgių, tik jis dėl girtumo nepamena. Nepamena ar jį spardė, ar jis buvo nuo suduotų smūgių nugriuvęs ant žemės, šito nepamena, bet neatmeta galimybės, kad galėjo ir įspirti ir suduoti smūgių daugiau. Jis tik pamena, kad policijos pareigūnai jį sodino į tarnybinį automobilį, daugiau nieko nebepamena. Dėl to, kad sudavė smūgius savo tėvui labai gailisi, jo atsiprašys, tikisi jis jam atleis. Mano jei būtų buvęs blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs.

Kaltinamojo T. T. kaltė be jo paties kaltės visiško pripažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

-       2024 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad pranešėjas A. N. paaiškino, jog pas jį namuose jis, T. T. ir K. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis grįžęs į savo butą iš lauko pamatė, jog K. T. veidas kruvinas. Jis suprato, jog T. T. sumušė savo tėvą K. T. K. T. nurodė, jog T. T. be jokios priežasties jį pradėjo pulti bei mušti. Spardė kojomis, mušė kumščiais į galvos ir veido sritį. Kiek suduotą smūgių negalėjo pasakyti. Patvirtino, jog sūnaus veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą;

-       2024 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bute. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. Pridėtos foto lentelės;

-       ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. duotais nukentėjusiojo K. T. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad T. T. yra jo sūnus. Jis su jo mama išsiskyrė, kai jis dar nebuvo gimęs, tai T. jis neaugino, jis gyveno su mama. Kartas nuo karto pas jį ateidavo, arba jis pas juos užeidavo, bet ne dažnai. Tai galima sakyti tarp jo ir T. artimo ryšio nebuvo, bet pasiskambindavo, pasiteiraudavo kaip vienas ar kitas gyvena. 2024 m. sausio 14 d. vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, jau buvo tamsu, jis nuvažiavo pas savo sūnų T., nes jis kvietė atvykti pas jį pasikalbėti, t. y. į (duomenys neskelbtini). Jo namuose nerado, jis buvo pas jo draugą A. N.. Užėjus pamatė, kad T. jau buvo stipriai išgėręs. T. su A. gėrė alkoholį - alų, virtuvėje. Jis prisijungė prie jų ir kartu gėrė alų. Iš pradžių viskas buvo gerai, kalbėjosi. Sėdėjo prie stalo. T. sėdėjo šalia jo, jam iš kairės pusės. Nesuprato, kas T. užėjo, jie net nesiginčijo, jis nežino, kas jam „šovė“ į galvą. Jis pradėjo jį kumščiais daužyti, daužė į veido sritį į galvą. Jis nuo suduotų smūgių nugriuvo ant žemės. Atsistojęs nuo žemės jis bandė sustabdyti T., kad jis jo daugiau nemuštų. Jam atsistojus jis jo nebemušė. Jis jo nespardė, tik daužė kumščiais. Kiek tiksliai jis jam smūgių sudavė negali pasakyti, nes neskaičiavo ir nesitikėjo, kad jis jį muš. Smūgius sudavė į veido ir galvos sritis. Dėl tokių T. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Vertinant skausmą 10 balų sistemoje, vertintų 3. Nori pasakyti, kad A. nematė, kaip T. jį mušė, nes jis buvo kažkur išėjęs, o jam grįžus atgal pas juos pamatė jį kruviną ir iškvietė policiją. Netrukus atvyko greitoji, kuri jį apžiūrėjo, davė vaistų nuo skausmo, toliau į gydymo įstaigą atsisakė vykti. Pas medikus kitą dieną nesikreipė, nes jaučiasi gerai, pas ekspertus nevyko ir nevyks, į ligoninę taip pat nevyks apžiūrai, nes kaip sakė, jaučiasi gerai ir atsisako vykti. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu;

-       2024 m. sausio 14 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog K. T. asmens apžiūros metu išoriškai apžiūrėjus vyro kūną, matosi sužalojimas kairės ausies hematoma, dešinio antakio mušta žaizda, dešinio žando hematoma, sutinusi nosis. Pridėtos foto lentelės;

-       2024 m. sausio 14 d. greitosios pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuoti K. T. padaryti sužalojimai, jog pacientas teigia, kad sumušė sūnus. Stebima k. ausies hematoma, d. antakio mušta žaizda, d. žando hematoma. Bei suteiktos medicininės pagalbos apimtys;

-       2024 m. sausio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 93/2024 (04), kurioje nurodyta, kad K. T. padaryti sužalojimai: kairės ausies ir dešiniojo žando poodinės kraujosruvos, dešiniojo antakio muštinė žaizda. Visumoje sužalojimai nebūdingi griuvimo traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. K. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

-       ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. duotais liudytojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad T. T. yra jo kaimynas. Jo tėvas K. T. yra jo geras draugas. 2024 m. sausio 14 d. apie 16.00 val., su kaimynu T. pradėjo vartoti alkoholį - alų ir degtinę. Iš pradžių alkoholį gėrė pas T. namuose. Degtinės butelį gėrė trise, t. y. jis, T. ir jo patėvis. Apie 17.00 val., jis su T., iš jo buto išėjo ir nuėjo pas jį, kur pas jį bute, virtuvėje, gėrė alų. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, bet daug, nes jau tiek jis tiek T. buvo stipriai girti. T. paskambino savo tėvui ir pakvietė jį atvažiuoti pas jį. Netrukus atvyko K. Visi trys toliau vartojo alų. Sėdėjo prie stalo. Jis sėdėjo už stalo galo. K. su Ta. šalia vienas kito, negali pasakyti, kuris kuriam iš kokio šono. Viskas buvo gerai, niekas nekonfliktavo. Vienu metu jis išėjo iš savo buto. T. su K. paliko vienus bute, virtuvėje prie stalo, tarp jų jokio konflikto tada nebuvo, jam net minties nebuvo, kad jie gali susipykti. Išėjęs buvo kažkur 15 minučių, ėjo iki kaimyno, nes norėjo parūkyti, o cigarečių neturėjo. Jis gyvena kitame daugiabutyje, kitoje kelio pusėje. Kaimyno nerado, todėl grįžo atgal į savo butą. Nori pasakyti, kad jo butas yra pirmame aukšte, todėl jau būdamas kieme išgirdo triukšmą, jis sklido pro jo buto langus. Pradaręs duris, pamatė virtuvėje, prie stalo, ant kėdės sėdintį K., jo veidas buvo kruvinas. Priėjęs arčiau pamatė, kad jo veido dešinės pusės žandas labai patinęs. Jam užėjus į butą T. iš buto pasišalino. Jis nematė, kaip T. suduoda smūgius K. Kaip K. buvo sužalotas jis nieko pasakyti negali. Jis K. neklausė, kas čia įvyko ir jis jam nieko nesakė. Nieko nelaukęs paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Atvyko greitoji ir policijos pareigūnai. Greitoji apžiūrėjo K. K kategoriškai atsisakė vykti į gydymo įstaigą. K pasiliko miegoti pas jį. Ryte nubudęs K. nesiskundė, kad kas nors jam skauda, kad jį pykintų. Ryte jau K. ant veido, t. y. po abejomis akimis buvo mėlynės, po dešiniu žandu taip pat mėlynė. Matė, kad ir dešinys antakis buvo nubrozdintas;

-       alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. sausio 14 d. 20.53 val. T. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,13 promilių girtumas. Pridėtos foto lentelės.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. T. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį, t. y. 2024 m. sausio 14 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) bute, kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau du kartus kumščiu savo tėvui K. T. į galvos bei veido sritį ir taip padarė sužalojimus - kairės ausies ir dešiniojo žando poodines kraujosruvas, dešiniojo antakio muštinę žaizdą, dėl ko K. T. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, T. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos bei asmens apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, greitosios pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. T. bei liudytojo A. N. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. vasario 14 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis T. T. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3.13 promilių girtumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam T. T. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas, taip pat ir už smurtinius veiksmus, pastarąjį kartą teistas 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka anksčiau baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nes jo gyvenamoji vieta deklaruota Akmenės rajono sav., nevedęs, UAB „Akmenės sveikatos centras“ nėra registruotas psichikos sveikatos centre.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo T. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam T. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutinka ir kaltinamasis – 75 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam ne pirmą kartą skiriama arešto bausmė, paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas (BK 75 straipsnio 1 ir 8 dalys).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. T. prisipažino esantis kaltu dėl padarytos nuskalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam už šią veiką paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2024 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme jas visiškai sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos pridėtina visa 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 64 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas T. T. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. sausio 14 d. 20.50 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 13.05 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog jis yra atlikęs vieną parą arešto bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

T. T. 2024 m. sausio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Kaltinamajam T. T. išaiškintina arešto bausmės atlikimo tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. skirti sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. sausio 11 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta arešto bausme jas visiškai sudedant, ir T. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 14 d. 20.50 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 13.05 val. (viena para) ir laikyti, kad T. T. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, T. T. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

T. T. 2024 m. sausio 15 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. T., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliai.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti T. T..

Informuoti T. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                            Andželika Butkuvienė