Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-739-611-2010].doc
Bylos nr.: 2S-739-611/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Dalia Višinskienė

Civilinė byla Nr.2S-739-611/2010

                               Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 106.3; 122.4; 122.5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AV veikla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AV veikla“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, sutarčių sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas UAB „AV veikla“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų 2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067679, 2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067680 ir 2006-06-02 Lizingo sutarties Nr. LT034038 nutraukimą neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo sutarčių 2.14 p. sąlygą negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų grafikus, atidedant mokėjimus dvejiems metams.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovą įpareigojo iki 2009 m. gruodžio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio sumą ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Ieškovas per teismo nustatytą terminą teismo nutarties neįvykdė. Teismui atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad pirmas ir antras ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio ir už šiuos reikalavimus žyminis mokestis sumokėtas tinkamai, o trečio reikalavimo dydžio ieškovas nustatyti neturi galimybės.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal rūšinį teismingumą – Vilniaus apygardos teismui. Nurodė, jog Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Teismas pažymėjo, jog ieškinio netenkinimo atveju iš ieškovo butų paimtas turtas, t.y. kosmetologiniai įrenginiai bei automobilis Volkswagen Toureg. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus teismas konstatavo, jog ginčas – turtinis. Teismas nustatė ieškinio sumą pagal sandorio kainą – 55224,16 Eur. Kadangi iškėlus bylą paaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti kompetentingam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

 Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, jog tiek atmetus tiek patenkinus ieškinį, šalių turtinių teisių ir pareigų pusiausvyra liks nepakitusi. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai kvalifikavo reikalavimą pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu kaip turtinio pobūdžio reikalavimą ir ieškinio sumą nustatė pagal sutarčių kainą. Pažymėjo, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimą atidėti lizingo įmokų ir palūkanų mokėjimą 2 metams ieškovas įgytų teisę nemokėdamas įmokų naudotis lizinguojamais daiktais, o atsakovas laikinai negautų įmokų už lizinguojamų prekių pirkimą bei palūkanų nuo ieškovo negrąžintos turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių turtinių teisių ir prievolių pusiausvyra gali kisti. Kadangi ieškovui nėra žinoma, kokia EURIBOR palūkanų norma bus po kelių dienų ar pusės metų, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus sutartinių palūkanų dydžio ir paties reikalavimo dydžio. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių materialinius santykius, netinkamai įvertino kiekvienos iš šalių gautiną turtinę naudą teismui priėmus sprendimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, neteisingai kvalifikavo ginčo pobūdį bei dėl to nepagrįstai nurodė, kad ginčas teismingas apygardos teismui.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti Lizingo sutarčių Nr. LT067679, Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimą neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo sutarčių 2.14 p. sąlygą negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų grafikus atidedant mokėjimus dvejiems metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pripažino, kad ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus, todėl įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus, nurodant ieškinio sumą ir primokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovui nepašalinus minėtoje nutartyje nustatytų trūkumų, skundžiama 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ginčą įvertino kaip turtinį, kurio suma viršija 100 000 Lt ir pagal LR CPK 27 str. 1 p. perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kadangi atskirajame skunde ieškovas kelia klausimus, ar jo pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio ar ne, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismo sprendimas nepakeis ieškovo turtinės prievolės ir atsakovo turtinio reikalavimo dydžio, todėl toks reikalavimas negali būti laikomas turtiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Minėta, jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, taigi šiuo atveju akivaizdu, jog ginčas yra dėl lizingo (finansinės nuomos) sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagal šias sutartis gautų daiktų grąžinimo. Taip pat nutartyje jau minėta, jog teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad tuo atveju sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydį, todėl toks reikalavimas yra turtinis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio reikalavimai yra neturtiniai. Ieškovas pirmu ir antru reikalavimu siekia, kad būtų pripažintas Lizingo sutarčių Nr. LT067679, Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimas neteisėtu, taip pat sutarčių 2.14 punktas, kuriuo atsakovas rėmėsi kaip pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį, būtų pripažintas negaliojančiu, taigi būtų pripažintas negaliojančiu ir pats vienašališkas sutarties nutraukimas, kurio sukeliama pasekmė – pareiga grąžinti visą gautą turtą pagal Lizingo sutartis, sumokėti skolą, netesybas bei atlyginti visus atsakovo nuostolius, susijusius su sutarčių nutraukimais, be to, apeliantas prarastų sumokėtas įmokas už lizinguojamą turtą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas šio ginčo atveju sukurs ieškovui turtines pasekmes, kurios apibrėžtos įmokų už atsakovo ieškovui išperkamosios nuomos būdu perduotą automobilį suma ir ieškinys pagal reikalavimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo kaip turtinis reikalavimas turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio kainą nustatė ir pareikalavo primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nuo visos bendros lizingo sutarčių kainos (LR CPK 329 str. 1 d.).

Taip pat ieškovas siekia pakeisti sutarčių sąlygas ir atidėti įmokų mokėjimo terminus dvejiems metams. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti lėšų. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinio reikalavimą ir pakeitus mokėjimo grafikus pagal lizingo sutartis, panaikinus lizingo sutarčių ginčijamą sąlygą, ieškovo ir atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepašalintų ieškovo turtinių įsipareigojimų atsakovui pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą dėl ieškovo antro ir trečio reikalavimų, nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, šie ieškovo ieškinio reikalavimai vertinami kaip turtiniai neįkainotini ir antras bei trečias ieškovo reikalavimai turi būti apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, t.y. įpareigoti pateikti ieškinį, nurodant ieškinio sumą, apskaičiuotą pagal ieškovo įmokėtų lizingo įmokų sumą, nes tik žinant tikslią ieškinio sumą, galima nustatyti bylos teismingumą. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumo nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla. Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nutartimi nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (LR CPK 115 str. 3 d., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.). Tik ieškovui pašalinus trūkumus, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl bylos teismingumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė bylos teismingumo klausimą

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio trūkumų šalinimo klausimą (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3p.).

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 3 d., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio trūkumų šalinimo ir teimingumo klausimą iš naujo.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                          Andžej Maciejevski

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Henrichas Jaglinskis

 

 

                                                                                                Algirdas Auruškevičius