Civilinė byla Nr.2S-739-611/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1; 106.3; 122.4;
122.5

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T
I S
2010
m. liepos 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej
Maciejevski,
kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę
bylą pagal ieškovo UAB „AV veikla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „AV veikla“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarčių
nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,
sutarčių sąlygų pakeitimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
ieškovas UAB
„AV veikla“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti su atsakovu UAB
„Swedbank lizingas“ sudarytų 2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067679,
2008-01-18 Lizingo sutarties Nr. LT067680 ir 2006-06-02 Lizingo sutarties Nr.
LT034038 nutraukimą neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo sutarčių 2.14 p.
sąlygą negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų grafikus, atidedant
mokėjimus dvejiems metams.
Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovą įpareigojo
iki 2009 m. gruodžio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio
sumą ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Ieškovas per
teismo nustatytą terminą teismo nutarties neįvykdė. Teismui atsiuntė atsakymą,
kuriame nurodė, kad pirmas ir antras ieškinio reikalavimai yra neturtinio
pobūdžio ir už šiuos reikalavimus žyminis mokestis sumokėtas tinkamai, o trečio
reikalavimo dydžio ieškovas nustatyti neturi galimybės.
Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinę bylą
perdavė nagrinėti pagal rūšinį teismingumą – Vilniaus apygardos teismui.
Nurodė, jog Lietuos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad
ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas
priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių
pasekmių. Pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo
teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors
apskaičiuojamus turtinius praradimus. Teismas pažymėjo, jog ieškinio
netenkinimo atveju iš ieškovo butų paimtas turtas, t.y. kosmetologiniai
įrenginiai bei automobilis Volkswagen Toureg. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus
teismas konstatavo, jog ginčas – turtinis. Teismas nustatė ieškinio sumą pagal
sandorio kainą – 55224,16 Eur. Kadangi iškėlus bylą paaiškėjo, kad ji buvo
priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas
perdavė bylą nagrinėti kompetentingam teismui – Vilniaus apygardos teismui.
Atskiruoju
skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodė, jog tiek atmetus tiek patenkinus ieškinį, šalių turtinių teisių ir
pareigų pusiausvyra liks nepakitusi. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai
kvalifikavo reikalavimą pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu kaip
turtinio pobūdžio reikalavimą ir ieškinio sumą nustatė pagal sutarčių kainą.
Pažymėjo, jog teismui patenkinus ieškovo reikalavimą atidėti lizingo įmokų ir
palūkanų mokėjimą 2 metams ieškovas įgytų teisę nemokėdamas įmokų naudotis
lizinguojamais daiktais, o atsakovas laikinai negautų įmokų už lizinguojamų
prekių pirkimą bei palūkanų nuo ieškovo negrąžintos turto vertės. Atsižvelgiant
į išdėstytą, šalių turtinių teisių ir prievolių pusiausvyra gali kisti. Kadangi
ieškovui nėra žinoma, kokia EURIBOR palūkanų norma bus po kelių dienų ar pusės
metų, todėl neįmanoma nustatyti tikslaus sutartinių palūkanų dydžio ir paties
reikalavimo dydžio. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai
kvalifikavo šalių materialinius santykius, netinkamai įvertino kiekvienos iš
šalių gautiną turtinę naudą teismui priėmus sprendimą, todėl priėmė neteisėtą
ir nepagrįstą nutartį. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,
netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, neteisingai
kvalifikavo ginčo pobūdį bei dėl to nepagrįstai nurodė, kad ginčas teismingas
apygardos teismui.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina
teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir
tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kaip matyti iš bylos
medžiagos, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti Lizingo sutarčių Nr. LT067679,
Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimą neteisėtu, pripažinti minėtų Lizingo
sutarčių 2.14 p. sąlygą negaliojančia bei pakeisti Lizingo sutarčių įmokų
grafikus atidedant mokėjimus dvejiems metams. Vilniaus miesto 2
apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi pripažino, kad ieškovas pareiškė
turtinius reikalavimus, todėl įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumus, nurodant
ieškinio sumą ir primokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovui
nepašalinus minėtoje nutartyje nustatytų trūkumų, skundžiama 2009
m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos
teismas ginčą įvertino kaip turtinį, kurio suma viršija 100 000 Lt ir pagal LR CPK 27 str. 1 p. perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kadangi
atskirajame skunde ieškovas kelia klausimus, ar jo pareikšti reikalavimai yra
turtinio pobūdžio ar ne, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako. Apeliantas
atskirajame skunde teigia, jog teismo sprendimas nepakeis ieškovo turtinės
prievolės ir atsakovo turtinio reikalavimo dydžio, todėl toks reikalavimas
negali būti laikomas turtiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog žyminis mokestis
pagal nustatymo būdą gali būti proporcinis ir paprastas. Proporcinis žyminis
mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas
procentine ieškinio sumos išraiška. Paprastas žyminis mokestis išreiškiamas
tikslia suma ir ji nepriklauso nuo ginčo dalyko vertės.
Teisės
teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip
reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Minėta,
jog teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama
kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, taigi
šiuo atveju akivaizdu, jog ginčas yra dėl lizingo (finansinės nuomos) sutarčių
nutraukimo teisėtumo ir pagal šias sutartis gautų daiktų grąžinimo. Taip pat nutartyje jau minėta, jog teismų
praktikoje vyrauja nuomonė, kad tuo atveju sutarties sąlygos modifikavimas
keičia sutarties šalių prievolių apimtį, tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų
dydį, todėl toks reikalavimas yra turtinis.
Nagrinėjamu
atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio
reikalavimai yra neturtiniai. Ieškovas pirmu ir antru reikalavimu siekia, kad būtų
pripažintas Lizingo sutarčių Nr. LT067679, Nr. LT067680 ir Nr. LT034038 nutraukimas
neteisėtu, taip pat sutarčių 2.14 punktas, kuriuo atsakovas rėmėsi kaip
pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį, būtų pripažintas negaliojančiu, taigi
būtų pripažintas negaliojančiu ir pats vienašališkas sutarties nutraukimas,
kurio sukeliama pasekmė – pareiga grąžinti visą gautą turtą pagal Lizingo
sutartis, sumokėti skolą, netesybas bei atlyginti visus atsakovo nuostolius,
susijusius su sutarčių nutraukimais, be to, apeliantas prarastų sumokėtas
įmokas už lizinguojamą turtą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad
sprendimas šio ginčo atveju sukurs ieškovui turtines pasekmes, kurios
apibrėžtos įmokų už atsakovo ieškovui išperkamosios nuomos būdu perduotą
automobilį suma ir ieškinys pagal reikalavimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo
kaip turtinis reikalavimas turi būti įkainotas pagal CPK 85 str. 1 d. 1 p. Pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai ieškinio kainą nustatė ir pareikalavo primokėti
trūkstamą žyminio mokesčio dalį nuo visos bendros lizingo sutarčių kainos (LR
CPK 329 str. 1 d.).
Taip pat
ieškovas siekia pakeisti sutarčių sąlygas ir atidėti įmokų mokėjimo terminus
dvejiems metams. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog tuo atveju, jeigu
ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio
mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas
keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis.
Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti lėšų. Nagrinėjamu
atveju patenkinus ieškinio reikalavimą ir pakeitus mokėjimo grafikus pagal
lizingo sutartis, panaikinus lizingo sutarčių ginčijamą sąlygą, ieškovo ir
atsakovo turtinės teisės nepasikeistų, nes tai nepašalintų ieškovo turtinių
įsipareigojimų atsakovui pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis. Taigi,
nagrinėjamu atveju priėmus sprendimą dėl ieškovo antro ir trečio reikalavimų,
nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras jos. Todėl, šie ieškovo
ieškinio reikalavimai vertinami kaip turtiniai neįkainotini ir antras bei trečias
ieškovo reikalavimai turi būti apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog šiuo atveju pirmosios
instancijos teismas turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo
institutą ir ieškovui nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, t.y.
įpareigoti pateikti ieškinį, nurodant ieškinio sumą, apskaičiuotą pagal ieškovo
įmokėtų lizingo įmokų sumą, nes tik žinant tikslią ieškinio sumą, galima
nustatyti bylos teismingumą. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismingumo
nustatymas reiškia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, todėl
kiekvienu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiam konkrečiam teismui teisminga byla.
Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų per teismo nutartimi nustatytą terminą, pirmosios
instancijos teismas turėjo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą (LR CPK 115 str.
3 d., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p.). Tik ieškovui pašalinus trūkumus,
pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti klausimą dėl bylos teismingumo.
Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai išsprendė bylos teismingumo klausimą
Esant
minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
nutartį, kuri yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui
spręsti ieškinio trūkumų šalinimo klausimą (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str.
3p.).
Vadovaudamasi
LR CPK 336 str., 337 str. 3 d., teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios
instancijos teismui spręsti ieškinio trūkumų šalinimo ir teimingumo klausimą iš
naujo.
Kolegijos pirmininkas Andžej Maciejevski
Kolegijos teisėjai Henrichas
Jaglinskis
Algirdas
Auruškevičius