Civilinė byla Nr. 2S-345-324/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18173-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.4; 128.11; 129.1; 129.7.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22328-717/2013 pagal T. B. ir G. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybė,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė panaikinti 2013 m. spalio 10 d. antstolės patvarkymą Nr. S-11054230, įpareigoti antstolę priimti naują patvarkymą, kuriuo ji turėtų sustabdyti vykdymo veiksmus iki Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013 įsiteisėjimo, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0114/13/00240, 0114/13/00241, 0114/13/00242, 0114/13/00243  sustabdymą.

Nurodė, kad antstolė S. V. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-391-375/2010 dėl G. B., T. B., S. B., K. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. 2013 m. rugsėjo 27 d. T. B. paprašė antstolės S. V. atidėti iškeldinimą, nes šeimos turtinė padėtis yra labai bloga, o priverstinio iškeldinimo metu ji patirtų nepakeliamus finansinius nuostolius. Pareiškėjų turtinė padėtis gali pasikeisti, gavus vienkartinę pašalpą iš Kauno miesto savivaldybės, taip pat esant palankiam teismo sprendimui Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę išmokėti jų šeimai 42 000 Lt neišmokėtos kompensacijos už savininkams grąžintą turtą, iš kurio pareiškėjai turi išsikelti. 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu antstolė S. V. vykdymo veiksmus atidėjo iki 2013 m. spalio 23 d., tačiau šis terminas yra per trumpas, nes iki nurodytos datos nebus išspręstas klausimas dėl vienkartinės pašalpos skyrimo pareiškėjams. Antstolė, tinkamai nagrinėdama pareiškėjų prašymą, vykdymo veiksmus turėjo sustabdyti iki realiai pagerės pareiškėjų turtinė padėtis, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Vienkartinės pašalpos skyrimo komisija priims pareiškėjams palankų sprendimą arba pareiškėjų naudai bus išnagrinėta minėta civilinė byla. Antstolės patvarkymas turi būti panaikintas ir dėl pareiškėjo G. B., kuris yra visiškos negalios, nejudantis asmuo, teisių tinkamo neužtikrinimo  – G. B. turi keltis į būstą, kuris nėra pritaikytas neįgaliam asmeniui; 11 metų jis yra eilėje dėl būsto neįgaliam asmeniui pritaikymo; dėl būsto pritaikymo neįgaliajam atsakingas išieškotojas.

Antstolė S. V. 2013 m. spalio 28 d. patvarkymu Nr. S-11055587 netenkino pareiškėjų skundo, jį kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0114/13/00240, 0114/13/00241, 0114/13/00242, 0114/13/00243  kopijomis persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad T. B. 2013 m. balandžio 11 d. pasirašytinai įteikti raginimai gera valia iki 2013 m. gegužės 17 d. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų. Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriui pareiškėjai 2013 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų atidėti iki 2013 m. liepos 20 d. Kadangi 2013 m. liepos 20 d. buvo nedarbo diena, komisija nurodė gyvenamąsias patalpas patuštinti ir perduoti komisijai iki 2013 m. liepos 19 d. 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolė gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai iki nurodytos datos neatlaisvino ir buto komisijai nepridavė gyvenamosios patalpos. T. B. antstolės kontorai pateikė dokumentus, jog G. B. pagal gydytojų paskyrimą nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d. išvyko gydytis į reabilitacijos centrą UAB „Palangos linas“. 2013 m. rugsėjo 27 d. antstolės kontoroje gautas T. B. prašymas atidėti iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, kadangi šeimos finansinė padėtis prasta ir priverstinio iškeldinimo metu šeima patirtų nepakeliamus finansinius nuostolius. Prašyme ji pasižadėjo gera valia iš gyvenamųjų patalpų išsikelti iki 2013 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į pasižadėjimą, tai, kad G. B. yra su visiška negalia (gulintis), šeima gyvena iš socialinių pašalpų, siekiant nedidinti vykdymo bylos išlaidų, T. B. prašymas buvo patenkintas ir iškeldinimas atidėtas iki 2013 m. spalio 23 d. 2013 m. spalio 22 d. antstolė gavo pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame nurodoma, jog antstolė, 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu iškeldinimą atidėdama iki 2013 m. spalio 23 d., skyrė per trumpą terminą, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėjams dar nepaskyrė vienkartinės pašalpos, taip pat dar nėra išnagrinėta civilinė byla dėl kompensacijos išmokėjimo. Kadangi CPK normos nenumato vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo dėl išvardintų priežasčių, antstolė netenkino pareiškėjų skundo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Civilinė byla Nr. 2-22328-717/2013 pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų Kauno apylinkės teisme iškelta 2013 m. spalio 31 d.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi sustabdė šią bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013, taikė laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0114/13/00240, 0114/13/00241, 0114/13/00242, 0114/13/00243 sustabdymą iki kol bus sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-22328-717-2013 nagrinėjimas. Sprendė, jog yra tikslinga sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje 2-21527-775/2013 dėl kompensacijos išmokėjimo ir, atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas taip pat pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, sustabdymas vykdymo veiksmus iki kol bus sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-22328-717/2013 nagrinėjimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nevertinta, kad T. B., G. B., S. B., K. B. gyvenamąsias patalpas turėjo patuštinti iki 2009 m. balandžio 30 d., tačiau piktybiškai atsisakė tai daryti nustatytais terminais, nors tiek raštu, tiek nuvykus į vietą Kauno miesto savivaldybės administracijos Sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto ir kitų patalpų perėmimo iš nuomininko ir perdavimo savininkui organizuoti komisijos buvo raginami išsikelti nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. liepos 30 d. Vėliau T. B. ir jos šeimos nariai iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlė dėl užsitęsusių teisminių ginčų. Gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), T. B. ir jos šeimos nariai gyvena ir šiandien, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo prievolės išsikelti atsiradimo momento (2009 m. balandžio 30 d.). T. B. ir jos šeimos nariams nepatuštinant ginčo patalpų net ir teismui pripažinus jų pareigą išsikelti, Kauno miesto savivaldybės administracija negali jų perduoti savininkams, t. y. negali įvykdyti savininkams išduotos valstybės garantijos. T. B. ir jos šeimos nariams įvykdžius valstybės garantiją Nr. 2695 (2008 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2077 pervedus 254 000 Lt į T. B. sąskaitą banke) ir per keturis mėnesius jiems neišsikėlus iš ginčo patalpų, yra pažeidžiami ginčo turto savininko teisėti interesai. Su ginčo buto savininku yra sudaryta nuomos sutartis Nr. 10-4-1117 ir jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kas mėnesį yra mokamas 298,45 Lt nuomos mokestis. Dėl to Kauno miesto savivaldybė patiria žalą ir negali įvykdyti prisiimto valstybės įsipareigojimo ginčo buto savininkui.

Neatsižvelgta, kad, įvykdžius valstybės garantiją, pareiškėjai 2009 m. spalio 7 d. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol neišsikėlė į šias nuosavybės teise jiems priklausančias patalpas. G. B. neįgalumas nustatytas 2007 m. sausio 7 d., todėl, pareiškėjams įsigyjant gyvenamąsias patalpas ir žinant apie pareigą išsikelti iš ginčo patalpų,  jie galėjo įvertinti patalpų tinkamumą gyventi ir jų pritaikymo neįgaliojo poreikiams galimybes, tačiau to nepadarė. Žinodami, jog šiuo metu dėl lėšų stygiaus negalima buto, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikyti neįgaliojo poreikiams, pareiškėjai galėjo imtis veiksmų, kuriais būtų apsaugoti neįgaliojo interesai, t. y. parduoti įsigytą turtą ir įsigyti kitą, atitinkantį neįgaliojo poreikius, tačiau tokios galimybės jie net nesvarstė, o tik nuolat, piktnaudžiaudami jiems suteiktomis teisėmis, varžo kitų asmenų, t. y. savininko ir Kauno miesto savivaldybės, teises ir teisėtus interesus. Sustabdžius pareiškėjų iškeldinimo terminą, jiems suteikiama galimybė, po valstybės garantijos įvykdymo praėjus daugiau nei ketveriems metams, toliau piktnaudžiauti teise gyventi savininkui grąžintose ginčo patalpose, pažeidžiami ginčo patalpų savininko, Kauno miesto savivaldybės interesai, o pareiškėjų interesai, jiems nesistengiant rasti išeities iš susidariusios situacijos, iškeliami prieš kitų proceso dalyvių interesus.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti pareiškėjų skundą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. B. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013 pareiškėjai reiškia reikalavimą dėl jiems neišmokėtos kompensacijos dalies už valstybės išperkamą turtą priteisimo ir siekia įrodyti, kad Kauno miesto savivaldybė iki šiol nėra pilnai ir tinkamai įvykdžiusi valstybės garantijos. Jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013 būtų pripažinta, kad valstybės garantija nebuvo tinkamai įvykdyta, tai reikštų, kad nėra teisinio pagrindo iškeldinti pareiškėjus. Civilinės bylos Nr. 2-21527-775/2013 baigtis turi tiesioginės reikšmės civilinės bylos dėl antstolės veiksmų nagrinėjimui ir vykdomųjų dokumentų vykdymui. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010 pareiškėjas ir jo šeima yra iškeldinti iš 42,76 kv. m dydžio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vadinasi, net ir įvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010, Kauno miesto savivaldybė negalėtų įvykdyti valstybės garantijos buto savininkui, nes negalėtų grąžinti jam visų jo savivaldybei išnuomotų gyvenamųjų patalpų, kurių plotas yra 52,36 kv. m. Darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybė negali įvykdyti garantijos savininkui tik dėl to, kad yra netinkamai įvykdžiusi garantiją nuomininkams, t. y. neišmokėjusi kompensacijos už visas jų nuomotas gyvenamąsias patalpas. Aplinkybės dėl pareiškėjams neišmokėtos kompensacijos dydžio paaiškėjo tik po UAB „Laudomus“ 2013 m. balandžio 19 d. atlikto turto vertinimo, todėl pareiškėjų veiksmų negalima traktuoti kaip piktnaudžiavimo teise. Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už būsto pritaikymą neįgaliojo asmens poreikiams. Pareiškėjas nuo 2002 m. yra neįgalus, paralyžiuota kairioji pusė, visiškai nevaikšto, tačiau Kauno miesto savivaldybė iki šiol nėra pritaikiusi būsto pareiškėjo, kaip neįgaliojo, poreikiams.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-22328-717/2013 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje 2-21527-775/2013, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (vykdymo veiksmų sustabdymas iki kol bus sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą tam tikram terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymas nustato dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį ir fakultatyvųjį. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylų sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad, nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Tai reiškia, jog pastaruoju atveju teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar reikia sustabdyti bylą.

Pagal CPK 164 straipsnio  4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Tokia civilinio proceso teisės normos formuluotė ir CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punktas įpareigoja teismą nutartyje dėl bylos sustabdymo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą dėl bylos sustabdymo, įstatymus bei kitus teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi, t.y. argumentuoti, kodėl bylą būtina sustabdyti. Sprendžiant fakultatyviojo bylos sustabdymo klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, kad, sustabdžius civilinę bylą, neišvengiamai užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylos vilkinimui (CPK 2, 7, 72 str.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 dalimi, savo iniciatyva sustabdė civilinės bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013. Pirmosios instancijos teismas šio procesinio sprendimo nemotyvavo, nenurodė, kokią įtaką nagrinėjamai bylai gali turėti civilinėje byloje Nr. 2-21527-775/2013 priimtinas procesinis sprendimas, neišdėstė bylos sustabdymo būtinumą  pagrindžiančių argumentų, apie tikslingumą sustabdyti bylos procesą sprendė abstrakčiai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vertinant, ar buvo pagrindas taikyti CPK 164 straipsnio 4 punktą ir sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-22328-717/2013 nagrinėjimą, būtina nustatyti šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-21527-775/2013 tarpusavio santykį.

Antstolė S. V. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-391-375/2010 dėl G. B., T. B., S. B., K. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, išduotą įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pagrindu. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje sprendžiamas antstolės S. V. veiksmų, 2013 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-11054230 pareiškėjų iškeldinimą atidedant iki 2013 m. spalio 23 d., teisėtumo klausimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2013 m. spalio 21 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-21527-775/2013 (2-2411-775/2014) pagal G. B. ir T. B. patikslintą ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. B., K. B. dėl neišmokėtos dalies kompensacijos pagal valstybės garantiją priteisimo. Šiuo ieškiniu ieškovai prašo įpareigoti atsakovą išmokėti ieškovams pagal UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-38  42 000 Lt neišmokėtos kompensacijos. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog 2004 08 17 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė jiems Valstybės garantiją Nr. 526, kuria valstybė įsipareigojo kompensuoti už visas jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, t.y. 52,36 kv.m. Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius 2008 12 16 įsakymu Nr. A-4594 Dėl 2004 08 17  valstybės garantijos dokumento Nr. 526 pakeitimo, pakeitė 2004 08 17 valstybės garantiją Nr. 526, išduotą nuomininkei T. B. ir jos šeimos nariams, gyvenantiems savininkui grąžintame bute (duomenys neskelbtini), ir 2008 12 16 išdavė valstybės garantinį dokumentą Nr. 2695, kurio pirmajame punkte nurodyta, kad valstybė įsipareigoja piliečiui, grąžinto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkui ir jo šeimos nariams įvykdyti šią pasirinktą valstybės garantiją: ne vėliau kaip iki 2009 01 01  LR Vyriausybės nustatyta tvarka bus kompensuojama gyvenamųjų patalpų  rinkos vertė pinigais, kurie bus pervesti į valstybės garantijos turėtojo nurodytą sąskaitą banke. Garantijos antrajame punkte nurodyta, kad nuomojamų patalpų rinkos vertė yra 254 000 Lt. Ši suma  į nurodytą sąskaitą buvo pervesta 2008 12 30. Vykstant teisme civilinei bylai dėl iškeldinimo, susipažinus su Kauno miesto savivaldybės pateikta 2008 06 06 turto vertinimo  ataskaita Nr. B08-586, paaiškėjo, kad  2008 12 16 garantijoje nurodyta nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė buvo paskaičiuota ne už visą nuomotų gyvenamųjų patalpų plotą – 52,36 kv.m, bet tik už 42,76 kv.m., nes turto vertinimo ataskaitoje nurodomas  vertinamo buto plotas 42,76 kv.m. Vertinamo turto apžiūrėjimo aktas patvirtina, kad nebuvo apžiūrėta gyvenamoji patalpa 1-7 (9,60 kv.m), todėl neapžiūrėta patalpa buvo neįvertinta. 2012 07 11 Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija kreipėsi į savivaldybės administraciją  dėl ieškovams neišmokėtos piniginės kompensacijos už patalpą 1-7 (9,60 kv.m) paskaičiavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė UAB „Inreal“ atlikti buto (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios patalpos 1-7 rinkos vertės nustatymą 2008 m. birželio mėnesio kainomis. Pagal 2012 09 18  UAB „Inreal“ atliktą vertinimą   buto vertė nurodyta 218 000 Lt, o patalpos 1-7 vertė – 33 000 Lt. Turto vertinimo priežiūros tarnyba nustatė, jog minėta turto vertinimo ataskaita neatitinka tam tikrų įstatymų reikalavimų, todėl ieškovų nuomone, ja vadovautis nėra pagrindo. Ieškovai savo iniciatyva  kreipėsi į kitą turto vertintoją UAB „Laudomus“, kuris nustatė, jog buto vertė 2008  06 05  dienai buvo 296 000 Lt, iš jų patalpos 1-7 vertė sudaro 37 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovams priteisti 42 000 Lt pagal valstybės garantiją neišmokėtos kompensacijos už patalpą 1-7.

2014 m. sausio 21 d. ši byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismo posėdis administracinėje byloje Nr. I-2369-406/2014 paskirtas 2014 m. balandžio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų teiginiu, nurodytu atsiliepime į atskirąjį skundą, kad, administracinėje byloje Nr. I-2369-406/2014 pripažinus, jog valstybės garantija nebuvo tinkamai įvykdyta, nebūtų teisinio pagrindo pareiškėjus iškeldinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla neįtakoja skundžiamo antstolės veiksmo įvertinimo. Antstolė vykdo įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą dėl G. B., T. B., S. B., K. B. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos  (civilinė byla Nr. 2-391-375/2010).  Šiame sprendime nurodytų asmenų iškeldinimas nėra susietas su papildomos valstybės garantijos sumos išmokėjimu, priešingai, konstatuota, jog valstybės garantija yra tinkamai įvykdyta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-10892-375/2011, 2010 m. rugsėjo 16 d.  teismo sprendimo vykdymas vieneriems metams jau buvo atidėtas. Teismas konstatavo, jog atsakovų šeima, būdama socialiai remtina, neturi galimybių savo jėgomis rekonstruoti butą ir pritaikyti  jį neįgaliojo G. B. pilnaverčiam gyvenimui, tai yra  valstybės pareiga, todėl atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą tenkintinas, tačiau ne iki tol, kol bus pritaikytas būstas neįgaliam atsakovui G. B. Tokį reikalavimą, jo įvykdymą siejant su tam tikros sąlygos atsiradimu, teismas pripažino nekonkrečiu. Protingu, racionaliu, visiškai atitinkančiu teisėtų lūkesčių principą, padėsiantį pasiekti socialiai reikšmingų tikslų ir užtikrinantį socialinį teisingumą, pripažino vienerių metų vykdymo atidėjimo terminą.  Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi, apeliacine tvarka priimta civilinėje byloje Nr.2S-152-259/2013 dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-12708-375/2012, kuria sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo vykdymas buvo atidėtas dar vieneriems metams, panaikino 2012 m. spalio 16 d. nutartį ir atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas G. B. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą sprendimo vykdymo atidėjimui dar kartą. Pažymėjo, kad Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras ir  ieškovė Kauno miesto savivaldybė patvirtino, jog šiuo metu G. B. būsto pritaikyti jo poreikiams neturi galimybių, taip pat negalima nurodyti konkrečios datos, iki kurios būstas, esantis (duomenys neskelbtini), bus pritaikytas pagal specialiuosius atsakovo poreikius. Tai rodo, jog, atidėjus Kauno miesto 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo vykdymo terminą, jo įvykdymas per metus nebus užtikrintas, o įvykdymo terminas taps neapibrėžtu. Konstatavo, kad sprendimo neįgyvendinimas jau du metus sumenkina paties teismo sprendimo esmę. Nustatė, jog atsakovai turi galimybes išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, kurias įgijo už valstybės lėšas. Tai rodo, jog valstybė deda pastangas remti neįgalų atsakovą, pagal finansines galimybes užtikrina atsakovo interesus, stengiasi sudaryti jam, kaip neįgaliajam, kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Teismas pripažino, kad valstybė turi dėti pastangas kuo greičiau užtikrinti atsakovo tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau valstybės prievolės taip pat negali būti perkeliamos trečiajam asmeniui D. K., kuris dveji metai po teismo sprendimo priėmimo negali naudotis jam priklausančiu turtu, kai atsakovai turi galimybes išsikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Pažymėjo, kad tiek dabartinė atsakovų gyvenamoji vieta, tiek būstas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pritaikyti atsakovo poreikiams, todėl atsakovo G. B. gyvenimo sąlygos, atsakovų šeimai išsikėlus į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų identiškos arba net geresnės, nes valstybės lėšomis įgytas būstas yra pirmame aukšte ir yra erdvesnis. Pripažino, kad atsakovų finansinė padėtis per pastaruosius metus visai nepasikeitė ir nėra jokių įrodymų, jog ji gali keistis. Be nurodytų aplinkybių, Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartyje rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, turi atsižvelgti į duomenis, kurie rodo, kad atsakovo padėtis ateityje pagerės ir jis galės įvykdyti teismo priimtą sprendimą.  Kauno apygardos teismas konstatavo, kad atsakovai tokių duomenų nepateikė, todėl teismas negali daryti išvados, kad atsakovų šeimos padėtis per metus ateityje pagerės ir jie galės atlaisvinti ginčo butą. Teismas pripažino, jog sprendimo vykdymo atidėjimas dar vieneriems metams būtų neproporcingas, pažeistų trečiojo asmens D. K., ieškovės interesus bei lūkesčius, šalių lygiateisiškumo bei teismo sprendimo privalomumo principus.

Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, aplinkybės dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, turėtų prejudicinę galią, vertinant ginčijamo antstolės veiksmo teisėtumą,  tačiau cituotos Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties išvados dėl neįrodyto atsakovų šeimos turtinės padėties galimo pagerėjimo savaime nereiškia, jog atsakovų reikalavimas priteisti papildomą garantijos sumą  sudaro pagrindą sustabdymui civilinės bylos, kurioje ginčijamas antstolės veiksmas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo termino. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas civilinę bylą dėl antstolės veiksmų, nenurodė nei prejudicinio ryšio, siejančio bylos nagrinėjimo dalyką su administracinės bylos baigtimi, nei ginčijamoje nutartyje minimo tikslingumo turinio. Vertindamas šią nutartį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjai motyvavo lėšų išsikėlimui nebuvimu, tačiau nenurodė, kokios lėšos sudaro išsikėlimo išlaidas (tai susiję ir su pareiškėjų motyvu dėl vienkartinės pašalpos naudojimu išsikėlimo tikslui), tuo tarpu išieškotoja 2013 m. spalio 10 d. raštu atsakovams  teigė galinti pagelbėti, pasitelkdama asmeninis visuomenei naudingai veiklai, kurie galėtų atlikti baldų, namų ūkio daiktų pakrovimo - iškrovimo darbus ( b.l. 8). Pareiškėjai taip pat rėmėsi naujojo būsto nepritaikymu neįgaliajam, tačiau dėl to yra pasisakyta įsiteisėjusia  Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi. Nurodydamas pastarąsias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina skundžiamo antstolės veiksmo teisėtumo – šios aplinkybės pagrindžia, kad skundžiamas antstolės veiksmo vertinimas niekaip nėra susijęs su administracinės bylos baigtimi.

Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, nenustatinėjo ir nevertino šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.  Tai sudaro įstatyminį pagrindą šią nutartį panaikinti. Konstatavus, jog bylos sustabdymas neteisėtas, analogiškai neteisėtu pripažintinas ir vykdymo veiksmų sustabdymas, galiojantis iki civilinės bylos Nr.2-22328-717/2013 sustabdymo. Pareiškėjų prašymą b.l. 7 dėl vykdymo veiksmų sustabdymo teismas turi išnagrinėti CPK nustatyta tvarka. 

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį  ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja              Virginija Gudynienė