Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-658/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48157-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,

nuteistojo T. S. gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 721 straipsniu, 722 straipsniu, T. S. skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti arčiau nei 10 metrų atstumu prie nukentėjusiosios I. R. G. bei įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinta T. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

T. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       T. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš senelę I. R. G., gimusią (duomenys neskelbtini), t. y. rankomis su jėga sugriebdamas ją už abiejų pečių ir stumdydamas, po to sugriebdamas už plaukų ir ne mažiau kaip 2 (du) kartus tempdamas, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir jį stipriai spausdamas, sukėlė fizinį skausmą artimai giminaitei (senelei) nukentėjusiajai I. R. G. ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, padarydamas nubrozdinimą kairiame rieše.

2.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – senelės sveikatą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, T. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistojo T. S. gynėjas advokatas Egidijus Milašius skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti T. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad T. S. nepadarė nurodyto nusikaltimo, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – kaltės, kadangi jis senelės I. R. G. atžvilgiu nevykdė jokios pavojingos veiklos. Plėšdamas jai iš rankų piniginę, jis norėjo pasiimti raktą nuo kambario, kuriame buvo padėta jo striukė, nes 2019 m. lapkričio 11 d. buvo šalta rudens diena. T. S. negalėjo numatyti, kad senelė nenorės atiduoti jam striukės ir dėl to priešinsis, nepaleisdama iš rankų piniginės su raktais, bei patirs nubrozdinimą kairiajame rieše. Nuteistasis neturėjo tikslo ir motyvo sužeisti senelę ar smurtauti prieš ją. I. R. G. striukę padarė areštuotu turtu, kad T. S. jai grąžintų skolą, kurios jokių įrodymų ji nepateikė ir kurios nesiėmė spręsti civilizuotu būdu civiline tvarka.

3.2.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiosios elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y., kad nukentėjusioji paprašius kaltinamajam atiduoti jo striukę, šios nedavė, reikalavo grąžinti skolą, priešinosi tam, kad T. S. atgautų savo drabužį. Tačiau šios aplinkybės rodo, kad teismas klaidingai nustatė buvus nusikaltimo, numato BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą T. S. atžvilgiu ir nepagrįstai jį nuteisė nesant nusikaltimo sudėties.

3.3.                      Skunde nurodoma, jog T. S. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, jis pripažino tik aplinkybę, kad traukiant piniginę iš senelės I. R. G. galėjo nubrozdinti jos riešą senelei neteisėtai priešinantis ir elgiantis provokuojančiai jo atžvilgiu. Šiuos T. S. parodymus patvirtina specialisto išvada. Nesant kitų smurtinių požymių, negalima tikėti prieštaringais ir nenuosekliais suinteresuotos apkalbėti T. S. nusikaltimo padarymu I. R. G. parodymais. Tai, kad T. S. su jėga sugriebė nukentėjusiąją už abiejų pečių ir ją stumdė, po to sugriebdamas už plaukų ne mažiau kaip du kartus ją tempė ir taip I. R. G. nežymiai sutrikdė sveikatą, nei matė, nei girdėjo liudytojai N. B. ir policininkė A. E., kurių parodymais teismas nepagrįstai vadovavosi ir juos kvalifikavo kaip įrodymus. Teismas nepagrįstai nevertino Kauno AVPK PER vyr. patrulis A. M. 2019 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame jokių I. R. G. matomų sužalojimų požymių nenustatyta, o nukentėjusioji apie jokią negrąžintą striukę anūkui neužsiminė. Taip pat teismas nevertino ir kito teisinančio T. S. įrodymo – kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame I. R. G. nurodė policijai, kad ji buvo sustumdyta. Todėl T. S. turi būti išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo T. S. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija nusikalstamos veikos padarymo faktą, teigdamas, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

6.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, patvirtina, kad T. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra nepagrįstos ir neteisingos, bei vertinamos kaip jo gynybos versija. Pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, o kitus pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

7.       T. S. savo kaltę dėl senelės I. R. G. sužalojimo viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad neturėjo tikslo ją sužaloti ir negalėjo numatyti, jog senelė nenorės atiduoti jam striukės ir dėl to priešinsis, nepaleisdama iš rankų piniginės su raktais nuo kambario, kuriame buvo nuteistojo striukė. Senelė kaltindama jį nebūtais dalykais apie negrąžintą skolą, pati tyčia jį provokavo. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nuosekliai laikomasi pirmosios instancijos teisme pateiktos versijos, tvirtinant, kad nuteistasis nevartojo smurto senelės atžvilgiu, o jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai nepasitvirtino. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pagrįstai buvo grindžiama nukentėjusiosios I. R. G., liudytojų N. B., A. E. parodymais, kurie atitiko kitus bylos duomenis, dėl ko teismo buvo vertinti kaip teisingi ir patikimi, specialisto Gregoir Abi Chaker teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir jo pasirašytos specialisto išvados duomenimis. Nukentėjusiosios I. R. G. parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Nuteistojo gynėjo skunde nurodyta, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas nevertino T. S. teisinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški (nukentėjusioji reikalavo iš nuteistojo galimai jam paskolintų pinigų, o nuteistasis buvo supykęs dėl jam neatiduodamos striukės), todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek T. S., tiek I. R. G. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų N. B., A. E. parodymų, specialisto parodymų ir specialisto išvados) ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji tuoj po to, kai T. S. panaudojo prieš ją smurtą, skambino bendrajam pagalbos centrui, tyrėjai išdėstė jos sužalojimo aplinkybes, todėl nėra pagrindo skunde teigti, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie stumdymą, kas nukentėjusiajai galėjo sukelti ne sužalojimus, o fizinį skausmą. Aplinkybė, jog I. R. G. nepateikė įrodymų apie tai, kad nuteistasis galimai jai yra skolingas, neduoda pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai.

8.       Nuteistojo gynėjo vertinimu, nukentėjusiosios sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis faktą paneigia Kauno AVPK PR vyr. patrulio A. M. 2019 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei 2019 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, jog pareigūnai nematė jokių I. R. G. matomų sužalojimų požymių, o ji pati nurodė, kad buvo tik sustumdyta. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pagal nustatytus duomenis, T. S. nukentėjusiąją rankomis sugriebė už abiejų pečių ir stumdė, po to sugriebė už plaukų ir ne mažiau kaip du kartus tempė, taip pat sugriebė už kairės rankos riešo ir jį stipriai spaudė, padarydamas nubrozdinimą, t. y. kairio riešo nubrozdinimas pripažintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kiti veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad kairės rankos riešas nekraujavo bei galimai buvo uždengtas rūbais, o pareigūnai nukentėjusiąją matė praėjus nedaug laiko po nuteistojo pavartojo prieš ją smurto, ji buvo labai susijaudinusi (kas fiksuota protokole), todėl vien tai, jog jie sumušimų ant I. R. G. kūno nematė, nepaneigia fakto, kad ji buvo nuteistojo sužalota. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kitų įrodymų kontekste kaip nuteistojo kaltę patvirtinančius duomenis vertino liudytojos N. B. parodymus, jog kitą dieną po įvykio ji matė pas nukentėjusiąją ant rankų mėlynes. Iš esmės analogiškas aplinkybes apie nuteistojo vartotą smurtą I. R. G. nurodė ir ją apklausiusiai tyrėjai A. E., kuri davė išsamius parodymus apylinkės teisme.

9.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog T. S. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, jis pripažino aplinkybę, kad traukiant piniginę iš I. R. G. galėjo nubrozdinti jos riešą senelei neteisėtai priešinantis ir elgiantis provokuojančiai jo atžvilgiu, ką patvirtina specialisto išvada. Kitus nukentėjusios parodymus nuteistasis laiko tik siekiu jį apkalbėti. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada Nr. G3029/2019(02) pagrindžia tik nukentėjusiai padaryto sužalojimo pobūdį – kairės rankos riešo nubrozdinimą, o ne aplinkybes, kaip šis sužalojimas buvo padarytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai yra selektyvūs, nepagrįsti jokiais argumentuotais teiginiais, tik subjektyviais paties apelianto menamo pobūdžio pamąstymais, iš kurių matyti, kad pats T. S. teisingais laiko ir tokiais teismo prašo pripažinti tik jo kaltę paneigiančius duomenis, t. y. tik jo paties parodymus, o visus kitus įrodymus prašo laikyti abejotinais ir teismo netinkamai įvertintais. Tokie skundo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir argumentuotais.

10.       Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad T. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. S. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

        Darius Kantaravičius

        Nerijus Meilutis