VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui R. R.,

atsakovo atstovei J. I. P.,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

          Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (15/5-2)50U-00055/41PR-1/4U-5 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., panaikinimo, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, pareiškėjas niekada nėra klastojęs nei vienos (duomenys neskelbtini) veikiančio banko „Bank Melli Iran“ (toliau – Bankas) pažymos bei niekada neužsakinėjo iš jam visiškai nežinomos spaustuvės (duomenys neskelbtini) jokių pažymų šablonų nei pačių originalių Banko pažymų. Pareiškėjui nėra žinoma apie jokį asmenį, kuris neva organizuoja suklastotų Banko pažymų išdavimą. Net jei tokia veikla ir egzistuoja, pareiškėjas neturi su tuo nieko bendro ir neįsivaizduoja iš kur galėjo būti gauti jo duomenys. Tai jog pareiškėjo dokumentai dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo buvo priimti iš pirmo karto ir daugiau negu akivaizdu, jog pareiškėjas buvo pateikęs Departamentui Banko pažymų originalus ir dokumentus priimantis specialistas turėjo pareigą sutikrinti pažymų kopijas ir jų originalus ir tą padarė. Jeigu pareiškėjas nebūtų parodęs originalų, jo dokumentai net nebūtų buvę priimti.

Pažymi, kad ta aplinkybė, jog Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra padaryta nežymi techninė klaida, niekaip nepatvirtina fakto, jog ji buvo suklastota. Be to, pareiškėjui nėra nieko žinoma apie tai, kad kitas (duomenys neskelbtini) pilietis pateikė to paties Banko pažymą su tokiu pačiu numeriu. Pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo tik gavęs Departamento Sprendimą. Pareiškėjas negali pasakyti, ar tai kažkokia klaida, kadangi nėra matęs kitiems asmenims išduotų pažymų bei jų turinio. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas vykdė tyrimą beveik metus laiko, todėl turėjo daugiau negu pakankamai laiko gauti objektyvius ir neginčijamus įrodymus apie tai, ar pateiktos Banko pažymos galėjo būti suklastotos, pasikreipęs į patį Banką dėl informacijos gavimo. Tačiau šiuo atveju Sprendimas iš esmės yra grindžiamas nurodant, jog atsakovas disponuoja Banko pažymų šablonais, kuriuos turi atspausdintus. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, nėra aišku, iš kur Departamentas gavo tuos šablonus, kokiu būdu bei kada juos gavo. Todėl pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių įsitikinti atsakovo pateiktų faktinių aplinkybių egzistavimu, o kadangi jis nebuvo supažindintas su gautų dokumentų šablonais, šiuo atveju jam nebuvo suteikta teisė apsiginti.

Teigia, kad atsakovas nėra ekspertas ar specialistas, kuris neginčijamai nustatytų, jog pažymos buvo suklastotos, šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog pareiškėjo pateiktos pažymos buvo suklastotos. Įstatyme nėra įtvirtintos sąvokos „galimai suklastotas dokumentas“. Pareiškėjas neturėjo ir neturi pagrindo abejoti pateiktų Banko pažymų turiniu, todėl nesutinka, kad abejonė dėl dokumento turinio yra esminis įrodymas sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų išvadų, kad Banko pažymos buvo suklastotos.

Nurodo, kad svarbu pasisakyti dėl Departamento nuolat kartojamo teiginio, jog Banko pažymų klastojimą neva tai įrodo ir tai, jog visos jos neturi reljefinio banko įspaudo, kuris yra būdingas to banko išduodamoms pažymoms. Nurodo, kad Banko išduodamos pažymos iš tikrųjų neturi reljefinio įspaudo, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl Departamentas yra toks tikras, jog šis įspaudas turi būti. Nors kitos (duomenys neskelbtini) oficialios institucijos naudoja reljefinį įspaudą, tačiau priešingai, Banko išduodamas pažymas, kaip ir minėta įspaudo nenaudoja. Todėl Departamento išvada apie tai, jog vien dėl to, jog pažymos neturi reljefinio įspaudo yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, kadangi tai tik atsakovo nuomonė, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjas nesupranta, kodėl Departamentas atsisakė priimti kitą originalią Banko pažymą, įrodančią, jog jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pripažįsta, kad šiai dienai nėra išsaugojęs minėtų Banko pažymų originalų, nes nerado jų tarp krūvos kitų dokumentų, tačiau originalai, kaip minėta buvo pristatyti Departamentui kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Kadangi dokumentai buvo teikiami teisėtos veiklos pagrindu, jų reikėjo labai daug, todėl per neapsižiūrėjimą jie buvo pamesti. Šiuo atveju pareiškėjas nuo pat pradžių tinkamai įvykdė Departamento reikalavimus, o kai atsakovas vėliau paprašė papildomai pateikti Banko pažymų originalus, pareiškėjas neatsiminė, kur jos galėjo būti paliktos, todėl iš savo pusės taipogi bandė prisiminti ir išsiaiškinti, kur galėjo jas palikti.

Paaiškina, kad pareiškėjas pastebėjo klaidą Banko pažymoje, nes turėjo jos elektroninę kopiją ir kai pradėjo ieškoti originalo, suprato, kad jo neturi, todėl buvo įsitikinęs, kad galėjo jas palikti arba Lietuvos Respublikos ambasadoje Turkijoje (toliau – Ambasada) arba Departamente, kai pateikinėjo dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Kadangi, atsakovas pateikę pranešimą, jog nei jis nei Ambasada neturi minėtų dviejų Banko pažymų, pareiškėjas suprato, jog tikriausiai bus jas pametęs tarp kitų popierių, kuriuos yra sunaikinęs. Pareiškėjo vertinimu, Departamentas principingai vilkino laiką ir prašė pateikti Banko pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) originalus, nors pareiškėjas turėjo visas galimybės, neradęs šių pažymų, pateikti kitas pažymas, kurios taipogi neabejotinai patvirtintų, kad jis turi pakankami lėšų pragyventi Lietuvoje, turint omenyje, jog šiuo atveju nagrinėjant pareiškėjo prašymą svarbiausia atsakovui įsitikinti ar jis turės pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje kol galios jo leidimas laikinai gyventi. Todėl pareiškėjui kyla klausimas, kodėl atsakovas nepriėmė jokių kitų Banko pažymų tam, kad prieš priimdamas Sprendimą įsitikintų, jog pareiškėjas atitinka reikalavimą dėl pragyvenimo lėšų, o vietoje to užkirto jam bet kokias galimybes įrodyti lėšų turėjimą ir atitikimą UTPĮ nuostatoms.

Pareiškėjas supranta, kad Departamentas turi diskrecijos teisę pareikalauti papildomų duomenų, kad įsitikintų, jog užsieniečiai tikrai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) nuostatas ir tenkina visas sąlygas, tačiau šiuo atveju vietoje to, kad leistų pareiškėjui pateikti kad ir naujas papildomas Banko pažymas apie lėšų turėjimą, principingai užkirto galimybes ištaisyti formalius trūkumus, kadangi pareiškėjas neišsaugojo pirminių Banko pažymų originalų, jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų pateikti. Atsakovas visas šias pareiškėjo pateiktas aplinkybes palaikė apgaule ir nesutiko priimti naujų originalių Banko pažymų, kurios patvirtina iš esmės tą patį faktą apie lėšų turėjimą. 

Nurodo, kad Departamento Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Sprendimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią, akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Pareiškėjas pasisakydamas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir 3 metų draudimo atvykti į Lietuvą, pastebi, jog sprendžiant dėl atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką, ?atsakovas nepažeidė Europos žmogaus teisių Konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio nuostatų. Akivaizdu, sprendimas dėl draudimo priimtas remiantis vien tik atsakovo nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Bet kokiu atveju, neabejotina, kad toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, tarp jų ir proporcingumo bei objektyvumo principais, o šiuo atveju Departamentas pažeidė proporcingumo principą, kadangi pareiškėjas net nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai. 

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamento turimais duomenimis, pareiškėjo pateikti įvertinimui Banko išduoti raštai yra galimai suklastoti. Atsakovas pažymėjo, kad jos jis esą yra gavęs ir keleto kitų (duomenys neskelbtini) piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, galimai suklastotas Banko pažymas, kurios Departamento duomenimis, yra išduodamos ne Banko, o atspausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atliekant tyrimą dėl pareiškėjo pateiktų banko pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Banko pažymos) suklastojimo, nustatyta visa eilė akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai Departamentui įvertinti pateikė suklastotus banko dokumentus. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos numeris sutampa su E. V. D. Departamentui pateiktos Banko pažymos išduotos analogiško pobūdžio pažymos registracijos numeriu, tačiau ši pažyma datuota jau daugiau nei po dviejų mėnesių – 2020 m. balandžio 20 d. data. Pareiškėjo ir E. V. D. pateiktose banko pažymose nurodytų tų pačių banko darbuotojų parašai iš esmės skiriasi. Taip pat pareiškėjo pateiktoje Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai ir nelogiškai nurodyti duomenys: apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš šių stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Šie akivaizdūs pateiktų banko pažymų datų ir registracijos numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o pačios pažymos suklastotos.

Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu jo sutuoktinei M. P. bei nepilnamečiams vaikams N. M. ir K. M. Kartu su pareiškėjo sutuoktinės prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pridėtos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotos banko pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kurios Departamento duomenimis, taip pat yra suklastotos (šiose pažymose yra klaidų, neteisingai nurodytas banko sąskaitos numeris, pažymos yra be reljefinio banko antspaudo, kuris yra būdingas to banko išduodamoms pažymoms). Kartu su pareiškėjo nepilnametės dukters prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d.  išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kuri, Departamento duomenimis, taip pat yra suklastota (Departamento iš Lietuvos Respublikos ambasados gautas 2020-08-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius, kuris pareiškėjo pristatomas kaip originalas, yra be reljefinio antspaudo, būdingo to banko išduodamoms pažymoms). Be to, Departamentas disponuoja pareiškėjo Ambasadai pateiktos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Banko išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), šablonine versija. Pažymi, jog pareiškėjo pateiktos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) yra be reljefinio antspaudo, būdingo to banko išduodamoms pažymoms.

Departamentas teigia, kad 2020 m. rugsėjo 11 d.  raštu kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo Departamentui pateikti 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalus, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo sutuoktinės M. P. banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto originalą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nepilnamečio vaiko N. M. banko sąskaitoje turimų lėšų. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamentu ir galimai siekė apsunkinti tyrimą (pateikdavo vis kitus ir vienas kitam prieštaraujančius pretekstus, kodėl negali pateikti būtent prašomų banko pažymų originalų, iš pradžių teigė, kad banko pažymų pateikti nenori, nes jose pastebėjo klaidą, vėliau teigė, jog banko pažymų originalai pateikti Ambasadai, tačiau Departamentui susisiekus su Ambasada, ši nurodė, jog 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalų neturi, paskui pareiškėjas teigė, kad banko pažymų originalus perdavė nežinomam Departamento darbuotojui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo metu, dar vėliau teigė, jog nebeprisimena, ar banko pažymų originalus Departamento darbuotojui perdavė, ar tik parodė, galiausiai Departamento įpareigojimų nevykdymą prašė vertinti „kaip dokumento pametimą dėl aplaidumo“ kas rodo pareiškėjo siekį piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje apgaulės būdu.

Pažymi, kad pareiškėjas apie tai, kad kuo skubiau turi pateikti Banko pažymų originalus buvo informuotas ne tik 2020 m. rugsėjo 11 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pranešimais, bet ir daugybę kartu žodžiu ir elektroniniu paštu, tačiau Departamento nurodymas nebuvo vykdomas, pareiškėjas piktybiškai siekė pateikti kitas Banko pažymas, o ne tas, kurių buvo reikalaujama. Tai patvirtina, jog pareiškėjas kartu su kitų keletu (duomenys neskelbtini) piliečių dalyvauja dokumentų padirbinėjimo procese ir pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu.

Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nėra klastojęs nei vienos Banko pažymos ir neužsakinėjo iš jam nežinomos spaustuvės banko pažymų šablonų ar originalų. Departamento atlikto tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma (pateiktų Banko dokumentų turinio bei formos klaidos, šiuos dokumentus pasirašiusių banko darbuotojų parašų absoliutus vizualinis bei braižo skirtingumas ir neatitikimas įvairiuose Departamento disponuojamų banko dokumentų pavyzdžiuose, pareiškėjo vengimas pateikti banko pažymų originalus, pareiškėjo pateiktų skirtingų ir prieštaringų gynybinių pozicijų pateikimas, kodėl jis negali pateikti banko pažymų originalų, aplinkybė, kad Departamentas disponuoja banko pažymų klastočių šabloninėmis versijomis ir kt.) pagrįstai leidžia vertinti, jog pareiškėjo pateiktos banko pažymos yra netikros, juolab, kad Departamentui taip ir nebuvo pateikti jų originalai, o tai, jog pareiškėjas galimai pats neklastojo Departamentui pateiktos banko pažymos, neturi teisinės reikšmės. Pareiškėjas, teikdamas Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pats asmeniškai buvo atsakingas už jo pateikiamų dokumentų tikrumą ir juose nurodytos informacijos teisingumą, tačiau šios savo pareigos nevykdė, pareiškėjo paaiškinimai, jog jis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad banko pažymos yra netikros, yra neįtikimi bei nelogiški, nes tik pats pareiškėjas galėjo būti suinteresuotas šios pažymos gavimu bei pateikimu Departamentui, siekdamas atitikti UTPĮ reikalavimus, kad leidimas laikinai gyventi jam būtų išduotas.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjas buvo pateikęs reikalaujamų banko pažymų originalus kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Departamentas 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalų iš pareiškėjo niekuomet nėra gavęs. Taip pat paties pareiškėjo teiginiai prieštarauja jo paties anksčiau teiktiems paaiškinimams: savo elektroniniuose laiškuose Departamentui (2020-10-27 17:49; 2020-10-28 14.27) pareiškėjas buvo nurodęs, kad banko pažymų originalai yra Ambasadoje, kuomet ten kreipėsi dėl vizos išdavimo ir dėl tos priežasties Departamentui prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu teikė šių pažymų kopijas. Kita vertus, net, jeigu pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo metu ir būtų parodęs Departamento darbuotojui banko pažymų originalus, dokumentų priėmimo metu tik patikrinamas originalus dokumentas su pateikta kopija, bet ne nagrinėjamas dokumento turinys.

Teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog Departamentas neginčijamus įrodymus apie tai, ar pateiktos pareiškėjo ir kitų susijusių asmenų banko pažymos galėjo būti suklastotos turėjo gauti pasikreipęs į patį Banką dėl informacijos gavimo. Departamentas turi diskrecijos teisę, kilus abejonių dėl užsieniečio pateiktos informacijos ar dokumentų tikrumo, pasirinkti priemones ir metodus, kaip tai patikrinti ir šiuo atveju Departamentas, kaip minėta, surinko pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos yra suklastotos. Tam, kad šią prielaidą patvirtintų, Departamentas neprivalėjo papildomai kreiptis į Banką. Tokia pareiga Departamentui teisės aktuose nenumatyta, pareigą pagrįsti leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo reikalavimus pagal UTPĮ tenka užsieniečiui, todėl pareiškėjas privalėjo įrodyti jo pateiktos Banko pažymos autentiškumą. Departamentas 2020 m. rugsėjo 11 d. bei 2020 m. spalio 27 d. raštais (taip pat ir žodžiu bei elektroniniu paštu) įpareigojo pareiškėją pateikti pažymų originalus, todėl pareiškėjas pats privalėjo kreiptis į Banką, kad gautų reikalaujamus pateikti dokumentus ir įrodytų pateiktų Banko pažymų kopijų tikrumą. Pareiškėjas jam nustatytos pareigos nevykdė ir neįrodė, kad apskritai kreipėsi į Banką.

Departamentas visiškai nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad pareiškėjo teisė apsiginti buvo paneigta, nes jam nebuvo pateikti objektyvūs duomenys dėl galimai suklastoto dokumento. Pažymėtina, jog pareiškėjas privalėjo ne apsiginti, o pagrįsti tai, kad jis atitinka UTPĮ įtvirtintus leidimo laikinai gyventi išdavimo reikalavimus. Todėl įrodinėjimo našta nagrinėjamu atveju tenka ne Departamentui, t. y., priešingai, nei vertina pareiškėjas, Departamentas neprivalo įrodyti pareiškėjo pateiktos banko pažymos suklastojimo faktą, o pareiškėjui, kuris tiek Departamentui, tiek šiuo metu, skųsdamas Departamento sprendimą, privalėjo pateikti tinkamus įrodymus, kurie pagrįstų, jog banko pažymų kopijos, kurios buvo pateiktos Departamentui, yra tikros. Nurodo, kad Departamentas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ir nenustatinėja užsieniečių pateikiamų dokumentų klastojimo faktų, o taip pat nėra įgaliotas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kad tokie faktai būtų nustatyti. Atitinkamai tai, jog nebuvo pateikta jokių baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų išvadų, kad banko pažymos buvo suklastotos, priešingai, nei vertina pareiškėjas, nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vien jau sukeltos abejonės dėl Banko pažymų tikrumo ir tai, kad pareiškėjas nepateikė šių dokumentų originalų (nesikreipė į banką dėl banko pažymų originalų/dublikatų išdavimo) bei jokiais įrodymais nepagrindė savo paaiškinimų, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti, sudarė pakankamą teisinį pagrindą Departamentui priimti Sprendimą ir konstatuoti esant pareiškėjui išrašyto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Teigia, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad Banko pažymos nebūtinai turi turėti reljefinį antspaudą yra visiškai deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Pažymėtina, kad jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šiuos bei kitus pareiškėjo teiginius, Departamentui nebuvo pateikta. Taip pat Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Departamentas turėjo iš pareiškėjo priimti kito banko pažymą, patvirtinančią, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyventi. Pastebėtina, kad šiuo atveju esminis momentas yra ne aplinkybės, ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, vertinimas, bet tai, jog minėto užsieniečio pateikti dokumentai, kuriuos pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra suklastoti, galimai neteisėtai įgyti dokumentai. Tai, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi pateikęs suklastotas banko pažymas ir jomis įrodinėjo vieną iš privalomų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu.

Departamentas bendradarbiavo su pareiškėju, suteikė jam pakankamai laiko reikalaujamam banko pažymos originalui pateikti, tačiau pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktybiškai ieškojo priežasčių, kodėl šių dokumentų nepateikti bei trukdė Departamentui tinkamai vykdyti savo funkcijas.

Departamentas nesutinka su deklaratyviais pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų. Priešingai, nei vertina pareiškėjas, Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjui turėtų būti suprantama, kodėl toks sprendimas jo atžvilgiu buvo priimtas. Sprendime išsamiai ir aiškiai atskleidžiami nustatyti banko pažymų trūkumai, kuriais remiantis Departamentas įvertino, jog pareiškėjo pateiktos banko pažymos yra suklastotos, todėl pareiškėjo teisė į teisminę gynybą nėra paneigta ar iš esmės suvaržyta.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais jis nesutinka su Sprendimu nustatytu 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpiu – pareiškėjo skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pasisakoma dėl asmens veiksmų ir pavojaus valstybės saugumui santykio, sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas, nagrinėjamu atveju neaktuali, kadangi Sprendimu nebuvo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (pareiškėjas nepagrįstai painioja užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti sąvokas). Priimdamas Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, Departamentas įvertino aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotus ir galimai neteisėtai įgytus banko dokumentus, taigi, apgaulės būdu gavo leidimą laikinai gyventi, kas leidžia pagrįstai manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė), tai, kad nors šio sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai. Taigi, nustatytas 3 metų draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytinas proporcingu.

Nurodo, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą pagrįsta SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi. Šiuo atveju įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi jam panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė suklastotą ir galimai neteisėtai įgytą banko dokumentą, galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.

Taip pat nesutinka su pareiškėju, jog sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti vadovaujamasi ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniu. Pareiškėjas šių savo argumentų niekaip nepagrindė ir tokių duomenų, kad Lietuvos Respublikoje gyventų pareiškėjo šeimos nariai Departamentas, priimdamas Sprendimą, nenustatė (tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas), todėl nėra aišku, kaip Sprendimu galėjo būti pažeistas EŽTK 8 straipsnis. Taip pat nesuprantami ir nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas pažeidė proporcingumo principą, kadangi pareiškėjas net nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai bei žmonių sveikatai. Sprendimu nenustatyta, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai, valstybės saugumui ar žmonių sveikatai ir šios aplinkybės byloje nėra įrodinėjamos, tačiau tai nereiškia, kad dėl to pareiškėjui negalėjo būti nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką                        3 metų laikotarpiui (nei UTP, nei Tvarkoje nenustatyta, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti nustatomas tik tiems užsieniečiams, kurie kelia paminėtas grėsmes).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

          Teisėjų kolegija

konstatuoja :

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (15/5-2)50U-00055/41PR-1/4U-5 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., panaikinimo, grąžinimo į (duomenys neskelbtini) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką“ teisėtumo ir pagrįstumo.

        Remiantis bylos rašytiniais duomenimis ir proceso dalyvių žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas ?2020 m. vasario 27 d. tuo pagrindu, kad jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė 2020 m. vasario 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kartu su pateiktu prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė Banko 2020 m. vasario 10 d. išduotus raštus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2008 m. gruodžio 7 d., o šioje banko sąskaitoje pažymos išdavimo metu yra (duomenys neskelbtini) Rls.

Departamentas Sprendime konstatavo, kad ? pareiškėjo pateiktos įvertinimui banko pažymos galimai yra suklastotos. Pažymėjo, jog Departamentas yra gavęs ir kelių kitų (duomenys neskelbtini) piliečių, susijusių su pareiškėju, kurie siekė legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, galimai suklastotas banko pažymas, kurios, Departamento duomenimis, yra išduodamos ne Banko, o spausdinamos vienoje privačioje spaustuvėje (duomenys neskelbtini), kadangi Departamentui yra žinomas asmuo, kuris organizuoja padirbtų banko dokumentų gavimą. Atliekant tyrimą dėl pareiškėjo pateiktų banko pažymų suklastojimo, nustatyta visa eilė akivaizdžių neatitikimų, kurie įrodo, kad pareiškėjas ir su juo susiję (duomenys neskelbtini) piliečiai Migracijos departamentui įvertinti pateikė suklastotus banko dokumentus. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos registracijos numeris, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), sutampa su E. V. D. Migracijos departamentui pateiktos Banko išduotos analogiško pobūdžio pažymos registracijos numeriu, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ši pažyma datuota jau daugiau nei po dviejų mėnesių – 2020-04-20 data. Pareiškėjo ir E. V. D. pateiktose banko pažymose nurodytų tų pačių banko darbuotojų parašai iš esmės skiriasi. Taip pat pareiškėjo pateiktoje banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai ir nelogiškai nurodyti duomenys: apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020-08-03 iki 2020-02-09, du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš šių stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Šie akivaizdūs pateiktų banko pažymų datų ir registracijų numerių, jose nurodytų duomenų trūkumai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o pačios pažymos suklastotos.

2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu jo sutuoktinei M. P. bei nepilnamečiams vaikams N. M. ir K. M. Kartu su pareiškėjo sutuoktinės prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pridėtos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kurios Departamento duomenimis, taip pat yra suklastotos (šiose pažymose yra klaidų, neteisingai nurodytas banko sąskaitos numeris, pažymos yra be reljefinio banko antspaudo, kuris yra būdingas to banko išduodamoms pažymoms). Kartu su pareiškėjo nepilnametės dukters prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d.  išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos banko sąskaitoje turimų lėšų, kuri, Departamento duomenimis, taip pat yra suklastota (Departamento iš Lietuvos Respublikos ambasados gautas 2020-08-19 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius, kuris pareiškėjo pristatomas kaip originalas, yra be reljefinio antspaudo, būdingo to banko išduodamoms pažymoms). Be to, Departamentas disponuoja pareiškėjo Lietuvos ambasadai pateiktos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Banko išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), šablonine versija. Pažymi, jog pareiškėjo pateiktos Banko 2020 m. rugpjūčio 19 d. išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) yra be reljefinio antspaudo, būdingo to banko išduodamoms pažymoms.

2020 m. rugsėjo 11 d. Departamentas  raštu kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo Departamentui pateikti 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalus, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo sutuoktinės M. P. banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto originalą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nepilnamečio vaiko N. M. banko sąskaitoje turimų lėšų. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamentu ir pažymų originalų nepateikė.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal UTPĮ 451 straipsnio nuostatas.

Pagal UTPĮ 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

?UTPĮ 50 straipsnis įtvirtina leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pareiškėjo atžvilgiu Sprendimu jam išrašytas, tačiau negaliojantis leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu, bei 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>; pagal 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė). Taip pat, vadovaudamasis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1987/2006 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 punktais bei Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 14 punktu, Sprendimu Departamentas nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos per šio sprendimo 2 punkte nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) – nuo užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu siekdamas įrodyti, kad atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimą turėti pakankamai lėšų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje pateikė ir Banko 2020 m. vasario 10 d. išduotas pažymas, ?kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas yra šio banko klientas ir turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą 2008 m. gruodžio 7 d., o šioje banko sąskaitoje, banko pažymos išdavimo metu, yra (duomenys neskelbtini) Rls. Departamentas atlikęs tyrimą nustatė, kad pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra galimai suklastotos. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo pateiktos banko pažymos registracijos numeris, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su kito asmens Departamentui pateiktos pažymos išduotos analogiško pobūdžio registracijos numeriu, pareiškėjo ir kito asmens su identišku registracijos numeriu pateiktose pažymose nurodytų tų pačių Banko darbuotojų parašai skiriasi, apyvartos eilutėje nurodytas laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. vasario 9 d., du kartus nurodyti debeto apyvartos stulpeliai, nors vienas iš stulpelių turėtų būti pinigų suma, reiškianti kredito apyvartą. Teisėjų kolegija susipažinusi su atlikto tyrimo išvadomis, mano, kad šie Departamento nustatyti akivaizdūs Banko pažymų datų, registracijos numerių ir pažymose pateiktų duomenų trūkumai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad  leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas, nes leidimas buvo gautas apgaulės būdu.

Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>; pagal 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė). 

Departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra galimai suklastotos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Departamento nustatytas aplinkybes, pareiškėjas nesikreipė į Banką dėl banko pažymų originalų/dublikatų išdavimo bei jokiais įrodymais nepagrindė savo paaiškinimų, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti. Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad jis niekada nėra klastojęs pažymos ir niekada neužsisakinėjo iš jam nežinomos spaustuvės pažymų šablonų nei originalių Banko pažymų yra vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo gynybinė pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Banko pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta nežymi techninė klaida, niekaip nepatvirtina fakto, jog ji buvo suklastota. Pritartina pareiškėjo pozicijai, jog viena nežymi techninė klaida negali patvirtinti pažymos suklastojimo fakto, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma (nesant daugiau jokių objektyvių įrodymų) pagrindžia tai, jog pareiškėjo pateiktos Banko pažymos yra suklastotos ir pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi būtent nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė ir į tai, jog Departamentas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi įvertino ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, bet ir bendradarbiavo su pareiškėju, Departamentas 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo Departamentui pateikti 2020 m. vasario 10 d. Banko pažymų originalus, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštų originalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo sutuoktinės M. P. banko sąskaitoje turimų lėšų; 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto originalą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nepilnamečio vaiko N. M. banko sąskaitoje turimų lėšų. Tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamentu ir Banko pažymų originalų nepateikė. Taigi Departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma. Įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai svarstant pareiškėjo prašymą kėlė pagrįstų abejonių, todėl Departamentas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, kadangi nepateikta patikima informacija apie turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad Departamento manymas, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrįstas.

        UTPĮ 133 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė UTPĮ 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas.

        Administracinių teismų praktikoje Tvarka yra vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Tvarkos 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, kadangi yra nustatytas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taigi šiuo atveju pareiškėjui leidimas buvo panaikintas Tvarkos 14 punkte nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjui Sprendimu buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

        Skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų abejoti Departamento išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys nėra suklastoti. Teismas atsižvelgęs į Tvarkos 11 punkte nurodytus kriterijus, tai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, daro išvadą, jog Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nėra pagrindo vertinti kaip neproporcingos.

        Pagal UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui uždrausta atvykti 3 metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą, dėl kurio pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 3 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga.

        Taisyklių 15 punkte numatyta, kad duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

        Šio reglamento 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis). Minėto reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.

        Iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgęs į jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastis, t. y. kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė suklastotus dokumentus ir dėl to yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

        Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo duomenys į C. SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, Sprendimu pareiškėjui pritaikytas minėtas ribojimas yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjo teisių nesuvaržė labiau nei tai buvo būtina.

        Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Iš Sprendimo turinio suprantama kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

        Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

               Pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

           Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.