Administracinė byla Nr. AS 15- 510 / 2006
Procesinio sprendimo kategorija 50.3.3; 50.3.7.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2006 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, dėl akto panaikinimo bei norminio administracinio akto ištyrimo, panaikinimo ir skundo priėmimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
pareiškėjas D. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AV-464 sudarytos komisijos prašymų išnagrinėjimui ir siūlymų teikimui dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo
2006 m. birželio 12 d. išvadą Nr. 1063, kuria atmestas prašymas perduoti detaliojo teritorijų
planavimo organizatoriaus pareigas ir teises rengiant teritorijų planavimo dokumentą - žemės
sklypų Nr. 5523/0004:174 Kelmiškės II kaime, Klaipėdos rajone, detalųjį planą; ištirti šioje individualioje byloje norminio administracinio akto teisėtumą, o būtent, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T11-405 dalis, kuria patvirtinti sprendiniai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame Kelmiškės II kaime, Klaipėdos rajone, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 10, 11 straipsnių reikalavimus, Bendrųjų planų rengimo taisykles ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktų pagrindu. Teismas nurodė, kad specialiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4, 5 punktuose, Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.2, 20.4, 33.4 punktuose ginčams dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų yra numatyta speciali ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka: pirmiausia suinteresuotas asmuo turi skundu kreiptis į apskrities viršininko administraciją, po to - į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir tik tada į teismą. Tokios teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS15-116/2006, AS5-306/2004 m., AS8-318/2004 m., ASI5-150/2006 ir kt.). Pareiškėjas ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AV-464 sudarytos komisijos 2006 m, birželio 12 d. išvadą Nr. 1063, kuria atmestas 2006 m. gegužės 17 d. pareiškėjo prašymas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigas ir teises rengiant teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypų Nr. 5523/0004:174 Kelmiškės II kaime, Klaipėdos rajone, detalųjį planą. Sistemiškai įvertinęs skundžiamus atsakovo veiksmus reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 patvirtintus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. sakymu Nr. Dl-239 patvirtintas detaliųjų planų rengimo taisykles) teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimai kildinami iš teritorijų planavimo procedūrų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių VIII skirsniu, detalusis teritorijų planavimo procesas susideda iš kelių etapų. Pirmojo (parengiamojo) etapo metu be kita ko yra nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai bei apie tai paskelbiama viešai. Vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintų Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 12.1 punktu, prašyme dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo jį pateikęs asmuo privalo nurodyti numatomus planavimo tikslus. Savivaldybės administracijos direktoriui apsvarsčius ir įvertinus tokį prašymą bei priėmus teigiamą sprendimą, sutartyje dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo yra nurodomi planavimo tikslai (Aprašo 17.4 punktas), kuriuos planavimo organizatorius vėliau paskelbia viešai (Aprašo 20 punktas). Įvertinus šį sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sudarymo tvarkos teisinį reglamentavimą padaryta išvada, kad sudarant tokias sutartis yra išsprendžiami detaliojo teritorijų planavimo parengiamojo etapo metu nagrinėtini klausimai, todėl šis procesas laikytinas sudėtine detaliojo teritorijų planavimo proceso dalimi. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pasinaudojo minėtuose teisės aktuose nustatyta privalomo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl skundą dalyje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AV-464 sudarytos komisijos 2006 m. birželio 12 d. išvados Nr. 1063 panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Prašymą ištirti skunde nurodyto norminio administracinio akto teisėtumą teismas atsisakė priimti nurodęs, kad pareiškėjas nėra ABTĮ 110 straipsnyje nurodytas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą su tokiu prašymu. O atsisakius priimti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis netaikytina.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir skundą priimti nagrinėjimui. Nurodo, kad teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo tvarką, taip pat ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 patvirtintos Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad planavimo organizatorius kartu su Sąlygų rengėju ir išdavėju atsako už sąlygų išdavimo procedūros organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų apiforminimą ir privalo laikytis teisės aktų ir šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Taisyklių 31 punktas nustato, kad ginčus dėl 29 punkte nurodytų institucijų sprendimų ir žalos atlyginimo sprendžia teismas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sudarymas yra sudėtinė teritorijų planavimo proceso (parengiamojo etapo) procedūrinė dalis, t. y. išsprendžiama, ar įstatymu deleguotas planavimo organizatoriaus teises (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis) perduoti pareiškėjui, todėl, remiantis minėtomis Taisyklių 29, 31 punktų nuostatomis, planavimo organizatoriaus - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumas organizuojant planavimo sąlygų išdavimą turi būti nagrinėjamas teisme (Taisyklių 31 punktas). Pripažinus, jog teismas be teisinio pagrindo atsisakė priimti skundą dėl 2006 m. birželio 12 d. išvados teisėtumo, nustatyta tvarka turi būti išspręstas ir reikalavimas ištirti norminio teisės akto teisėtumą ryšium su nagrinėjama konkrečia byla.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde reikalaujama panaikinti atsakovo sprendimą, susijusį su detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimu, ir įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju sutartį dėl kaimo teritorijoje esančio žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Šis reikalavimas pareikštas pareiškėjui siekiant pakeisti jo valdomo žemės sklypo tikslinę paskirtį ir parengti bei patvirtinti atitinkamą teritorijos detalųjį planą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiam ginčui išspręsti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsniais yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šią savo nuomonę pagrindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika. Todėl nagrinėjant šį atskirąjį skundą yra būtina pateikti šių teisės normų taikymo (nurodytos teismo išvados pagrįstumo aspektu) aiškinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra galutiniai suformuota. Pirmos instancijos teismo aiškintos ir nutartyje nurodytos normos yra skirtos reglamentuoti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, valstybinė teritorijų planavimo priežiūra - tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat (šiai bylai aktualiu klausimu) detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė bei tikrinimas, ar sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Iš šios teisės normos matyti, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra (šiai bylai aktualiu aspektu) yra skirta kontroliuoti (ir tuo pačiu apima) detaliųjų teritorijų planavimo (detaliųjų planų) procesą pradedant nuo tokio planavimo (detaliojo plano) rengimo stadijos. Iš šios teisės normos taip pat matyti, kad ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimus aspektu. Todėl šioje byloje yra būtina nustatyti (atsakyti į klausimą), ar detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas iš savivaldybės žemės savininkui ar valdytojui (Taisyklių 11.3 p.) yra nurodytų procedūrų sudedamoji dalis.
Atsakant į nurodytą klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsniu, kuriame yra apibūdinti detaliojo teritorijų planavimo procesas ir šio proceso atskiri etapai. Kolegija pažymi, kad pagal chronologiškai pirmojo šio proceso parengiamojo etapo apibūdinimą, jis yra skirtas nustatyti planavimo tikslus, parengti ir patvirtinti planavimo darbų programą, prireikus atlikti tyrimus, viešai paskelbti apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 6 dalį, prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Išvardintos straipsnio nuostatos (aiškinant jas sisteminiu teisės aiškinimo būdu) leidžia daryti išvadą, kad planavimo organizatorius jau yra žinomas prieš prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. planavimo organizatoriaus tinkamumo (tuo pačiu ir jo teisių ir pareigų perdavimo) klausimas jau yra išspręstas prieš nurodytus veiksmus. Tai reiškia, kad šis klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sferą.
Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo išvados dėl ikiteisminės šio ginčo nagrinėjimo tvarkos būtinumo ir ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies taikymo tokio būtinumo aspektu negali būti pripažintos pagrįstomis. Remiantis šia išvada taip pat negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teismo išvada dėl pareiškėjo teisės kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra naikinama, o atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamas pareiškėjo skundo atitikimas kitiems ABTĮ reikalavimams, o tai priskirtina būtent pirmos instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str.), pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo D. Č. skundo atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, dėl akto panaikinimo bei norminio administracinio akto ištyrimo, priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Birutė Janavičiūtė
Edvardas Sinkevičius