Civilinė byla Nr. 2A-186-464/2012
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02503-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2.; 78.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant ieškovui A. G.,
atsakovei R. G., jos atstovei adv. A. P.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
ieškovas A. G. 2011-03-24 su ieškiniu (b.l. 1-4, 13-16) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo c.b. Nr. 2-768-05/2004 dalį dėl sūnaus L. gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su ieškovu; 2) pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimo c.b. Nr. 2-768-05/2004 dalį išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-02-01 iki sūnaus L. pilnametystės; 3) užskaityti permoką, susidariusią dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo išieškojimo iš ieškovo už negautą išlaikymą sūnui iš atsakovės nuo 2010-02-01, dar neišieškoto įsiskolinimo- 4442,20 Lt užskaitymui ir kaip ieškovo avansinį apmokėjimą už išlaikymą dukrai iki 2012 m. rugpjūčio mėn.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-03-18 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-768-05/2004 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Šalių nepilnamečių vaikų L. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo priteistas išlaikymas vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iki 2010 m. sausio mėnesio abu vaikai gyveno su atsakove. Nuo 2010-02-01 sūnus išreiškė norą gyventi su ieškovu ir nuo šio laiko gyvena su ieškovu. Teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas sūnui po 500 Lt mėnesiui iki jo pilnametystės. Sūnui gyvenant su ieškovu nuo 2010-02-01, susidarė 6500 Lt permoka už sūnaus išlaikymą, kurią ieškovas sumokėjo atsakovei už sūnaus išlaikymą, ir 6500 Lt atsakovės išlaikymo įsiskolinimas sūnui, kadangi atsakovė neskyrė sūnui išlaikymo po 500 Lt kai sūnus gyvena su ieškovu. Ieškovas turi 4442,20 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaikams, todėl tikslinga būtų užskaityti abipusį įsiskolinimą ir likusią 8557,80 Lt sumą užskaityti kaip jo avansinį mokėjimą už išlaikymą dukrai iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio.
Atsakovė R. G. atsiliepimu (b.l. 38-40) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl tariamai permokėto sūnui išlaikymo išieškojimo yra nepagrįstas. Ieškovas viso išlaikymo įsiskolinimo vaikams nepadengė, o gautas išlaikymas buvo naudojamas išimtinai tik vaikų interesais. Ieškovas prikalbino sūnų gyventi su juo tik dėl to, kad nereikėtų mokėti išlaikymo įsiskolinimo. Sūnui apsigyvenus su ieškovu ir pakeitus mokymo įstaigą, sūnaus mokymosi rezultatai pablogėjo, jis nutraukė treniruotes, pablogėjo jo elgesys, nes ieškovas nesugeba užtikrinti sūnui reikiamų gyvenimo, mokymosi sąlygų, jo tinkamai nekontroliuoja. Atsakovė visapusiškai sudaro sąlygas sūnui mokytis, gyventi ir vystytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-09-26 sprendimu (b.l., 120-122) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. G. atsakovės R. G. naudai 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 15,32 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas, įvertinęs šalių ir jų sūnaus paaiškinimus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, konstatavo, kad berniuku rūpinasi ir jį išlaiko abu tėvai, jam sudarytos geros sąlygos gyventi tiek su tėvu, tiek su motina, ir jis gyvena tiek su tėvu, tiek su motina. Abi šalys rūpinasi ir išlaiko sūnų. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje vaiko noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams ir į šį norą neatsižvelgė. Iki vaiko pilnametystės liko apie pusę metų. Jam sudarytos geresnės mokymosi, gyvenimo sąlygos pas motiną, nei pas tėvą, nes ši turi nuosavybės teise priklausantį 4 kambarių butą, kur berniukui skirtas atskiras kambarys, o ieškovas butą nuomoja. Atsakovės materialinė padėtis yra geresnė (pajamos apie 7500 Lt), nei ieškovo (pajamos apie 2100 Lt). Kartu su motina gyvena ir jo nepilnametė sesuo, tad abu vaikai gyventų kartu. Tarp vaikų yra emocinis ryšys ir juos išskirti yra netikslinga. Be to, vaiko motina labiau nei tėvas kontroliuoja berniuko elgesį, laisvalaikį, mokymąsi, daugiau rūpinasi jo sveikata, kasdieniniais poreikiais ir berniukas gyveno su ja po santuokos nutraukimo apie 6 metus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad šalių aplinkybės iš esmės pasikeitė ir dėl to reikia keisti sutarties sąlygas bei sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo.
Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo įskaityti išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, jog išlaikymas sūnui iš atsakovės nėra priteistas, tad nėra ir jos nesumokėto vaikui išlaikymo įsiskolinimo. Be to, priteisto išlaikymo paskirtis yra tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tad šis išlaikymas negali būti priteistas (užskaitytas) ieškovui iš atsakovės jokia forma, jis yra skiriamas vaikui ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų, kvitų, šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovė irgi išlaikė vaiką, t.y. mokėjo už sūnui suteiktas paslaugas, laisvalaikį, mokslą, pirko rūbus, maistą ir t.t. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 6500 Lt kaip jo permokėtą išlaikymą vaikui. Teismas pažymėjo, jog ieškovo išlaikymo įsiskolinimas yra 4442,20 Lt ir negalimas joks išlaikymo, skirto vaikams, avansinis užskaitymas, kadangi toks tėvų susitarimas būtų neteisėtas ir negaliojantis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu (b.l. 128-132) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų ir nemotyvavo, kodėl nesutiko su vaiko noru nustatyti jo gyvenamąją vietą su ieškovu, o vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 str. Sūnus L. nuo 2010 metų vasario mėnesio nuolat gyvena su ieškovu, ir tai atitinka jo paties norus. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ir gyvendamas su ieškovu sūnus turi atskirą kambarį. Be to, gyvenant su mama jo santykiai buvo konfliktiški, įtempti, sūnus tuomet rūkė, buvo neblaivus sulaikytas policijos. Ieškovas, kaip tėvas, jį labiau kontroliuoja ir prižiūri, jam skiria daug laiko ir dėmesio. Aplinkybė, jog pas atsakovę yra didesnis butas, dar neraiškia, jog sūnui ten yra geresnės sąlygos gyventi. Teismas netyrė, ar už atsakovės butą jau yra sumokėtas kreditas bankui. Bylos nagrinėjimo metu sūnaus nuomonė dėl gyvenimo su ieškovu nesikeitė ir teismas nepagrįstai neatžvelgė į ją. Sūnaus palikimas gyventi su atsakove prieštarauja jo interesams, jis jau yra asmenybė, todėl į jo nuomonę turi būti atsižvelgta. Pažymi, jog sūnui nuo 2010-02-01 gyvenant su ieškovu, jis juo rūpinasi, bendrauja, išlaiko jį, jie kartu sportuoja, atostogauja. Dukra, likusi gyventi su atsakove, nelanko nei vienos užklasinės veiklos būrelio. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių apibūdinti ieškovą kaip blogą tėvą. Gyvenant su ieškovu pagerėjo ir sūnaus mokymosi rezultatai.
- Atsakovės pateikti čekiai, patvirtinantys jos išlaidas sūnaus išlaikymui, dubliuojasi, sutampa sumos. Be to, čekiais nepagrįstuose banko išrašuose nesimato kas ir kam pirkta. Atsakovė pateikė banko sąskaitų išrašus apie mokamą kompiuterio lizingą, kurio sūnus neturi ir negali naudotis. Kompiuterį sūnus gavo iš ieškovo. Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ji nuo 2010-02-01 išlaikymą sūnui naudojo išimtinai sūnaus interesams. Nuo to laiko, kai sūnus gyveno pas ieškovą, jis jį ir išlaikė, skyrė pinigų dienpinigiams, pirko rūbus, mokėjo už sporto užsiėmimus, pirko nuolatinius bilietus važiuoti visuomeniniu transportu, apmokėdavo telefono sąskaitą, atostogų išlaidas.
Atsakovė R. G. atsiliepimu (b.l. 135-140) apeliacinį skundą prašo atmesti, palikti galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog nepilnametis sūnus nors ir yra beveik pasiekęs brandaus amžiaus, tačiau jo nuomonė negali būti vienintelis pagrindas pakeisti jo gyvenamąją vietą, jo išsivystymas ir mąstymas nėra toks brandus, kad galėtų įvertinti motinos nuolatinį rūpestį, mokymosi rezultatus, laisvalaikio ir kitų poreikių tenkinimą. L. mąstymas ir atsakomybės jausmo stoka yra artimesnė paaugliui, nei subrendusiam asmeniui, todėl jis negali savarankiškai nuspręsti, su kuriuo iš tėvų jam geriau gyventi iki pilnametystės. Be to, L. santykiai su seserimi yra itin glaudūs, todėl svarbu, jog vaikai gyventų kartu ir išsiugdytų atsakomybės jausmą ne tik už save, bet ir už artimus žmones. Iš esmės labai skiriasi ir abiejų tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, moralinės nuostatos, atsakovė suteikia sūnui ne tik geras buitines sąlygas, bet ir reikiamą vaiko elgesio kontrolę. Pažymi, jog ieškovas yra skolingas didelę vaikams skirto išlaikymo sumą. Ieškovas su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kreipėsi tik 2011 m., todėl nėra pagrindo tenkinti jo ieškinio dalies dėl tariamai permokėto išlaikymo nepilnamečiui sūnui už laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos. Pats ieškovas nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymą teikė savo sūnui tuo laikotarpiu, kai vaikas gyveno pas jį, todėl nesąžininga reikalauti, jog atsakovė pateiktų įrodymus apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidus, susijusios su suteikta advokato padėjėjo teisine pagalba, yra nepagrįstai didelės.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl šalių sūnaus L. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jo išlaikymo pareigos tėvams paskirstymo, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.
Nustatyta, kad šalys turi nepilnamečius vaikus sūnų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta, nutraukiant šalių santuoką bendru pareiškimu, 2004-03-18 teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, atsakove R. G. (b.l.21-23). Šiuo teismo sprendimu buvo patvirtintas ir šalių susitarimas, kad vaikų tėvas A. G. mokės iki kiekvieno iš jų pilnametystės po 500 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nuo 2010-02-01 sūnus L. persikėlė gyventi pas tėvą ir visą šį laiką ten gyvena, tokia faktinė aplinkybė nustatyta šalių, jų sūnaus L. paaiškinimais, Vilniaus m. VTAS buities tyrimo aktais ir šios institucijos išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (b.l. 44-49).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 str., vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Taigi vienintelis objektyvus įstatymo nustatytas kriterijus yra vaiko noras, į kurį neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena kiekvienas iš tėvų, atsižvelgiant į tėvų charakterio savybes, gyvenimo būdą ir kita, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados dėl ginčo ( b.l. 44-45), šeimų aplinkos sąlygų tyrimo aktų ( b.l. 46-49) matyti, kad L. pas tėvą, su kuriuo jis išreiškė norą gyventi teismo posėdyje (b.l. 67), sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis. L. nurodė ir tokio savo apsisprendimo motyvus – su mama jam sunku sutarti, jam trūksta privatumo, nes mama apie visas jų šeimoje konfliktines situacijas informuoja ir mokyklą, mama kliudo jam bendrauti su tėvu. Nors teismo posėdyje pristatydama Vilniaus m. VTAS raštu pateiktą išvadą šios institucijos atstovė poziciją pakeitė, nurodydama, kad jai neaišku, ar vaiko noras atitinka jo interesus, taigi pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra (b.l. 118), kolegija pažymi, kad būtent raštu pateikta ir vadovo pasirašyta institucijos, įtrauktos dalyvauti procese išvadai duoti, pozicija yra oficiali išvada (CPK 197 str. 2 d., 252 str.). Pakeitus oficialią nuomonę, išdėstytą raštu, būtina ją motyvuotai tokia pačia forma ir pakeisti.
Aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir norų arba prieštarautų jo interesams, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė. Nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką sūnui. Atsakovės atsikirtimo argumentai, esą apeliantas šiuo ieškiniu tik siekia išvengti išlaikymo pareigos savo sūnui vykdymo, yra nepagrįsti įrodymais bei prieštarauja nustatytiems byloje faktams. Apeliantas dirba, gauna reguliarias pajamas, rūpinasi kasdienių vaiko poreikių užtikrinimu, jo poilsiu, užtikrina jam būstą, galiausiai sūnų išlaiko jau dveji metai. Tokios aplinkybės, kaip geresnė vaiko motinos buitis, pasikeitęs vaiko elgesys ar požiūris į mokslą, nėra teisiškai reikšmingos ir negali paneigti vaiko noro gyventi su tėvu, negali sudaryti prielaidų nepaisyti jo nuomonės, juo labiau, kai vaikui iki pilnametystės šios bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo dienai liko vos pusantro mėnesio. Dar daugiau, jau iki šio ginčo inicijavimo teisme bei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį faktinė L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo pas tėvą, taigi jos įteisinimas ar neįteisinimas teismo sprendimu realiai susiklosčiusios padėties negalėtų pakeisti.
Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su vaiko nuomonės pareiškimu bet kuriame su juo susijusiame ginče (CK 3.177 str., CPK 280 str. ), todėl padarė teisiškai ydingą išvadą dėl ieškovo reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nepagrįstumo. Tokiu atveju sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: L. G. gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina su tėvu, apeliantu A. G. (CK 3.169 str. 3 d., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo tarpusavio užskaitymo
Priimant domėn nurodytas aplinkybes, kad L. realiai su tėvu gyvena nuo 2010-02-01, taigi šiuo laikotarpiu pats tėvas jį ir išlaikė, išlaikymo, priteisto Vilniaus m. 2-ojo teismo 2004-03-18 sprendimu ir vykdomo vykdomojo rašto pagrindu (b.l. 8-10, 21-24) išieškojimas iš apelianto nuo šios dienos nutrauktinas. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl vaiko poreikių dydžio, kuris buvo nustatytas po 500 Lt kasmėnesine išmoka, dėl jo proporcingumo tėvų finansinėms galimybėms, tokio paties dydžio išlaikymą L. nuo 2010-02-01, kurį anksčiau privalėjo teikti tėvas, turėtų teikti ir vaiko motina, atsakovė R. G.. Nustatant tokią jos pareigą sūnui, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad atsakovė savo pačios iniciatyva rūpinosi vaiko poreikių patenkinimu, pirko jam drabužius ar maistą, kuomet sūnus lankydavosi ir nakvodavo jos namuose. Tokį faktą iš esmės pripažįsta ir apeliantas, pagal atsakovės pateiktus čekius ir mokėjimo dokumentus paskaičiavęs, jog ši prisidėdavo prie sūnaus poreikių patenkinimo artima 200 Lt suma. Todėl iš atsakovės išlaikymas už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2012-03-31, kuomet byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, papildomai priteistinas išlaikymas tvirta pinigų suma, skaičiuojant po 300 Lt mėnesiui (300 x 25 mėn.), iš viso 7500 Lt, o nuo 2012-04-01 iki L. taps pilnamečiu – jau po 500 Lt, nes vaiko turtą uzufrukto teise tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena (CK 3.190 str., 3.196 str.). Tokią kolegijos išvadą dėl atsakovės išlaikymo pareigos atsiradimo momento lemia nustatytas teisinis reglamentavimas, kuomet išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). L. teisė gauti iš motinos periodinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį atsirado jam pakeitus gyvenamąją vietą ir apsigyvenus su tėvu, o motina, kaip minėta, tokią savo pareigą vykdė tik iš dalies.
Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kelia visiško ieškinio patenkinimo klausimą. Tačiau ieškinyje pareikšti reikalavimai užskaityti jo permokėtas sumas sūnui išlaikyti ir būsimas dukrai išlaikyti sumas su pačios atsakovės ieškinio padavimo metu jau esančiu įsiskolinimu sūnui, šioje byloje negali būti sprendžiamas. Byloje nebuvo nagrinėjamai klausimai, susiję su ankstesnio teismo sprendimo vykdymo tinkamumu, susidariusios ar nesusidariusios apelianto skolos vaikams. Tokios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme netyrinėtos Kita vertus, vaikams išlaikyti sumokėtos ir jų išlaikymui panaudotos sumos negali būti išreikalautos atgal, tokio atgręžtinio reikalavimo įstatymai nenumato. Tėvo, kuris vykdė pareigas už abu vaiko tėvus, turinčius pareigą jį išlaikyti, išlaidų kompensavimo klausimas galėtų būti sprendžiamas ginče su antruoju vaiko tėvu per nuostolių atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ar lėšų sutaupymo bei kitus teisės institutus, priklausomai nuo faktinės situacijos. Todėl šiuo aspektu toks ieškinio reikalavimas, kaip jis yra suformuluotas, negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad šalims nėra kliūčių pačioms įskaityti priešpriešinių reikalavimų viena kitai, neinicijuojant naujų ginčų ar bylų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, atsižvelgtina į tai, kad nauju sprendimu apelianto (ieškovo) reikalavimai didžia dalimi patenkinami. Nepatenkinta jų dalis, susijusi su išlaikymo prievolių (esamų ir būsimų) įskaitymu, kolegijos vertinimu, sudaro apie 20 proc. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 1200 Lt su atstovavimu, procesinių dokumentų rengimu ir konsultacijomis šioje konkrečioje byloje susijusių išlaidų (b.l. 56, 71). Pasisakant dėl kompensuojamosios jų dalies, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, jose nustatytais kriterijais bei dydžiais. Už vieno procesinio dokumento (ieškinio) parengimą bei 2 atstovavimo teismo posėdžiuose valandas maksimali kompensuotina suma galėtų būtų 2640 Lt (2400 Lt + 240 Lt). Priimant domėn aplinkybę, kad atstovavimo paslaugas teikė advokato padėjėjas, už jo paslaugas skaičiuotina 80 proc. nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 5 p., 8 p.), t.y. 2112 Lt.
Darytina išvada, kad apelianto sumokėta už atstovavimą suma objektyviai neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Tačiau tik apie 80 proc. jo reikalavimų patenkinama, todėl iš atsakovės apelianto naudai priteistina 1000 Lt už advokato pirmosios instancijos teisme paslaugas (CPK 98 str.).
Bylinėjimosi išlaidų turėjo ir atsakovė, už procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas ir dalyvavimo teismo posėdžiuose sumokėjusi advokatei 1500 Lt honorarą (b.l. 74, 142). Ši suma taipogi neviršija jau nurodytų Rekomendacijų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų apelianto ieškinio reikalavimų santykiui iš jo atsakovės naudai priteistina už atstovavimą 300 Lt (1500 Lt x 20 proc.) (CPK 93 str. 1 d. ir 2 d., 98 str.).
Taip pat šiuo santykiu (80 proc. ir 20 proc.) kompensuotinos ir šalių turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Už apeliacinio skundo surašymą, kuomet tas pats advokato padėjėjas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, maksimali kompensuotina suma pagal minėtas Rekomendacijas galėtų būti 1280 Lt (1600 Lt x 802 proc.). Tačiau šis konkretus ginčas nėra sudėtingas, nėra teisinės problematikos, kas objektyviai padidintų advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas skundui paruošti. Todėl nagrinėjamu atveju pakankama išlaidų už teisines paslaugas suma yra lygi 800 Lt. Pagal patenkintų reikalavimų proporciją apelianto naudai už atstovavimą šios instancijos teisme iš atsakovės priteistina 640 Lt (800 Lt x 80 proc.).
Analogiškai spręstina dėl atsakovės turėtų 650 Lt išlaidų kompensuojamosios dalies, jos naudai priteisiant 130 Lt (650 Lt x 20 proc.).
Žyminio mokesčio išlaidų šalys nei vienos instancijos teisme neturėjo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 23,72 Lt, šios išlaidos, atsižvelgiant į nedidelę jų sumą, proporcijomis neskaidytinos ir priteistinos tik iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
n u s p r e n d ė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu nustatytą L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu A. G..
Nutraukti nuo 2010 m. vasario 1 d. išlaikymo, priteisto Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išieškojimą iš A. G. sūnui L. G..
Priteisti iš R. G. 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) litų materialinį išlaikymą sūnui L. G. , gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2012-03-
31, uzufrukto teise tvarkyti šias lėšas pavedant A. G..
Priteisti iš R. G. sūnui L. G., gim. (duomenys neskelbtini) po 500 litų kasmėnesine periodine išmoka nuo 2012-04-01 iki L. pilnametystės, uzufrukto teise tvarkyti šias lėšas pavedant A. G..
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš R. G. 1000 (vieną tūkstantį) litų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų A. G. naudai.
Priteisti iš A. G. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų R. G. naudai.
Priteisti iš R. G. 640 (šešis šimtus keturiasdešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. G. naudai.
Priteisti iš A. G. 130 (šimtą trisdešimt) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų R. G. naudai.
Priteisti iš R. G. 23 (dvidešimt tris) litus 72 centus pašto išlaidų valstybės naudai.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Virginijus Kairevičius
Andrutė Kalinauskienė