Civilinė byla Nr. e2-274-945/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00249-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3;
2.1.2.6; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,
sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
atsakovo V. D. atstovui advokatui Kęstučiui Bieliauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diguva“ atstovui advokato padėjėjui Aleksandr Timoščenko,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imeta ir Ko“ atstovui advokatui Sigitui Mikliušui,
trečiajam asmeniui V. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“ ieškinį atsakovams V. D., V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Diguva“, uždarajai akcinei bendrovei „Imeta ir Ko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo V. Ž.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ievroka“ (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo pripažinti, kad tarp ieškovės ir UAB „Biomasė“, UAB „Diguva“, UAB „Imeta ir Ko“ nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo aktą ir taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovo V. D. 155 500,30 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla. Paskirtas nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovas V. D. iš ieškovės banko sąskaitos išgrynino 155 500,30 Eur. Ieškovė neturi duomenų apie šių lėšų panaudojimą įmonės tikslais. Atsakovas V. D. ieškovės vadovo pareigas vykdė nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., ieškovės akcininku buvo iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsakovo V. D. teiginys, kad dalį lėšų (69 760 Eur) iš sąskaitos išgrynino trečiasis asmuo V. Ž., nėra pagrįstas įrodymais. Vien įsakymo dėl trečiojo asmens paskyrimo kasininku pateikimas tokių aplinkybių nepatvirtina, tuo labiau, kad ieškovės dokumentai buvo paslėpti ar sunaikinti, neperduoti nemokumo administratoriui, ir tik kilus ginčui dalis jų tariamai atsirado pas atsakovą V. D. Vien nurodomas pinigų paėmimo iš banko sąskaitos faktas nereiškia tų pinigų įnešimo į ieškovės kasą. Argumentas dėl galimo lėšų panaudojimo grąžinant paskolą trečiajam asmeniui V. Ž. negali būti vertinamas kaip pagrįstas nesant paskolos santykius patvirtinančių įrodymų, o taip pat duomenų, kad buvo disponuojama būtent iš banko išgrynintomis lėšomis. Nepagrįstas ir atsakovo V. D. teiginys apie vykdytus sandorius ir atsiskaitymus su UAB „Biomasė“ 90 750 Eur sumai. Už UAB „Biomasė“ apskaitą 2018–2019 m. buvo atsakingas trečiasis asmuo V. Ž., kuris ir sukūrė to paties laikotarpio duomenis, tariamai pateisinančius lėšų panaudojimą ieškovės interesais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo V. D. nurodomi sandoriai iš tiesų vyko, o atsakovo V. D. pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios. Atsakovas V. D. sandorius su atsakovėmis UAB „Diguva“ (34 575 Eur) ir UAB „Imeta ir Ko“ (926,19 Eur) įrodinėja pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau vien PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia tarp šalių vykusių ūkinių komercinių santykių. Ieškovė taip pat nurodė, kad vien formalus pinigų likučio perdavimo nurodymas pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo aktą neįrodo, kad ieškovė kasoje apskaitė nurodyto dydžio pinigų likutį. Aktas surašytas formaliai, paimant matematinį likutį po tariamų sandorių su UAB „Biomasė“, UAB „Diguva“, UAB „Imeta ir Ko“, dėl to pripažintinas tariamu sandoriu, kuris negalioja. Atsižvelgiant į tai, taikytina restitucija, priteisiant ieškovei iš atsakovo V. D. akte nurodytą pinigų likutį (25 253,81 Eur).
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. D. prašo atmesti ieškinį, priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas V. D. nurodo, kad ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra neaiškūs. Objektyvūs duomenys patvirtina, kad atsakovui V. D. būnant ieškovės direktoriumi iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos banke trečiasis asmuo V. Ž. išgrynino 69 760 Eur, o atsakovas V. D. – 88 293 Eur. Bendra išgryninta suma – 158 053 Eur. Iš kasos knygos duomenų matyti, kad šie pinigai buvo įnešti į ieškovės kasą. Šie duomenys patvirtina ieškovės teiginių deklaratyvumą ir nepagrįstumą, faktą, kad atsakovas V. D. įrodymais pagrindė ginčijamų piniginių lėšų panaudojimą. Ieškovė iš esmės neatskleidė civilinės atsakomybės taikymo atsakovo V. D. atžvilgiu sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės), nepateikė jokių įrodymų dėl šių sąlygų egzistavimo. Ieškovės teiginys, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo aktas surašytas formaliai, yra deklaratyvus ir neargumentuotas. Ieškinio motyvai, kad atsakovas V. D. nepateikė į bylą sandorius ir atsiskaitymus su UAB „Biomasė“ patvirtinančių dokumentų, yra klaidinantys. Į bylą yra pateikta 2018 m. spalio 22 d. įrangos gamybos sutartis Nr. 2018-02, 2019 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra BIO Nr. 392 ir 2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra BIO Nr. 393. Taip pat kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti vertintini ieškovės teiginiai, kad nesusiklostė ieškovės teisiniai santykiai su UAB „Diguva“ ir UAB „Imeta ir Ko“.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Diguva“ prašo atmesti ieškinį, priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė UAB „Diguva“ nurodo, kad ieškovės įvardinti kasos pajamų orderiai (2018 m. kovo 27 d. DI Nr. 20180000 (6 300 Eur), 2018 m. birželio 13 d. DI Nr. 20180001 (9 075 Eur), 2018 m. liepos 13 d. DI Nr. 20180002 (9 200 Eur), 2019 m. kovo 14 d. DI Nr. 20190000 (10 000 Eur)) nėra pirkimo–pardavimo sandoriai, nes šiais orderiais užpajamuotas permokos grąžinimas. Šie kasos pajamų orderiai ir juose nurodytų permokų susiformavimas paminėti atsakovės UAB „Diguva“ 2018 m. gruodžio 31 d. pranešime apie vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą Nr. 20181231 DIG/IVR ir atsakovės UAB „Diguva“ 2019 m. gruodžio 31 d. pranešime apie vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą Nr. 20181231 DIG/IVR. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pardavė, o atsakovė UAB „Diguva“ nupirko armatūrą (2018 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaita faktūra IVR Nr. 18-106 14 130,57 Eur sumai, 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra IVR Nr. 19-032 8 141,73 Eur sumai), ieškovė pardavė, o atsakovė UAB „Diguva“ nupirko suvirintojo pirštines (2019 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaita faktūra IVR Nr. 19-042 181,50 Eur sumai), stakles (2019 m. vasario 19 d. PVM sąskaita faktūra DIG Nr. 201902 12 901,02 Eur sumai), armatūrą (2019 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra DIG 2019161 18 755 Eur sumai). Bendra sandorių vertė sudaro 54 409,82 Eur ir nesutampa su ieškovės nurodyta sandorių suma (34 575 Eur). Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė argumentų, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, neatspindi tikrųjų ūkinių įvykių. Dėl to ieškovės nuomonė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Diguva“ nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiais, vertintina kaip neparemta faktais.
5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Imeta ir Ko“ prašo atmesti atsakovei UAB „Imeta ir Ko“ pareikštus ieškinio reikalavimus. Atsakovė UAB „Imeta ir Ko“ pažymi, kad ieškinyje nėra nurodyti įrodymai, kurių pagrindu atsakovei UAB „Imeta ir Ko“ reiškiami reikalavimai. Be to, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Imeta ir Ko“ nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, yra netinkamai ir nesuprantamai suformuluotas. Sandoriai tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Imeta ir Ko“ buvo vykdomi 2017–2019 m. laikotarpiu pagal pasirašytus ir visus reikalavimus atitinkančius buhalterinius dokumentus. Didžioji dalis atsiskaitymų buvo vykdomi bankiniais pavedimais, grynaisiais pinigais atsiskaitymai buvo gauti tik du kartus – 2017 m. balandžio 21 d. (600 Eur) ir 2019 birželio 7 d. (326,19 Eur). Iš esmės visas parduotas metalo kiekis buvo nuvežtas ieškovei į iškrovimo vietą atsakovei UAB „Imeta ir Ko“ priklausančia transporto priemone, tik vieną kartą nedidelį metalo kiekį ieškovė atsiėmė savo transportu. Metalo pardavimo sandoriuose iš pradžių avansu sumokama didžioji sumos dalis, o pakrovimo metu yra patikslinamas metalo kiekis ir svoris. 600 Eur ir 326,19 Eur sumos yra primokėjimas grynaisiais pinigais, patikslinus krovimo metu nustatytą tikslų svorį, kai didžioji krovinio dalies kaina jau buvo apmokėta pavedimu. Ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais, todėl turi būti atmestas.
6. Kitų atsiliepimų į ieškinį negauta.
7. Trečiasis asmuo V. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė UAB „Biomasė“ iš viso sumokėjo 90 750 Eur. UAB „Biomasė“ pagal 2018 m. spalio 22 d. įrangos gamybos sutartį Nr. 2018-02 pagamino ir pardavė ieškovei suvirinimo bloko valdymo centrą su programa automatinei kontaktinio suvirinimo linijai plokščiųjų karkasų gamybai SMM 300/KM 6_12, kurio vertė su PVM yra 48 400 Eur (2019 m. vasario 6 d. PVM sąskaita faktūra BIO Nr. 393), pagamintos produkcijos priėmimo stalą automatinei kontaktinio suvirinimo linijai plokščiųjų karkasų gamybai SMM 300/KM 6_12, kurio vertė su PVM yra 42 350 Eur (2019 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra BIO Nr. 392), armatūros strypų padavimo į suvirinimo įrenginį stalą automatinei kontaktinio suvirinimo linijai plokščiųjų karkasų gamybai SMM 300/KM 6_12, kurio vertė su PVM yra 30 250 Eur (2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra BIO Nr. 390, apmokėta grynaisiais pinigais). Dar vieną automatinės kontaktinio suvirinimo plokščiųjų armatūrinių karkasų gamybos linijos SMM 300/KM 6_12 sudedamąją dalį už 11 000 Eur, kurią ieškovė įsigijo iš UAB „Nordakso lizingas“. Sukomplektuota įranga pagal PVM sąskaitą faktūrą IVR Nr. 19-039 buvo parduota atsakovei UAB „Diguva“, kuri už parduotą įrangą atsiskaitė bankiniais mokėjimo pavedimais. Taigi 90 750 Eur suma, paimta iš ieškovės atsiskaitomosios banko sąskaitos, buvo panaudota įsigyjant įrangą už 111 000 Eur, kuri vėliau buvo perparduota atsakovei UAB „Diguva“ už 125 000 Eur, uždirbant 14 000 Eur pelną. Atsakovei UAB „Diguva“ buvo grąžinta 34 575 Eur susidariusios permokos pagal bankinius mokėjimo pervedimus: 2017 m. gruodžio 28 d. Nr. 97001744 – 17 500 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. 97099073 – 20 000 Eur, kadangi nurodytą sumą ieškovė gavo bankiniu mokėjimo pervedimu, tačiau jokių paslaugų už šią sumą neatliko, taip pat nepardavė prekių. Trečiasis asmuo V. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke įnešė 4 500 Eur grynųjų pinigų. Pinigų įnešimas į banko sąskaitą yra grindžiamas ieškovės banko sąskaitos išrašu ir kasos išlaidų orderiais. Remiantis ieškovės banko sąskaitos išrašu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. trečiasis asmuo V. Ž. į ieškovės banko sąskaitą įnešė iš viso 9 770 Eur. Iš ieškovės kasos trečiajam asmeniui V. Ž. buvo grąžinta 2 068 Eur (2017 m. gruodžio 28 d.) ir 3 000 Eur (2017 m. rugsėjo 9 d.). Taigi ieškovė yra skolinga trečiajam asmeniui V. Ž. 4 702 Eur. Ieškovės banko sąskaitos išrašas yra pakankamas įrodymas, kad trečiasis V. Ž. įnešė pinigus į banko sąskaitą, o duomenų, kad už juos trečiasis asmuo V. Ž. būtų pirkęs prekes arba paslaugas, nėra. Nei vienas iš dokumentus surašiusių ir juos patvirtinusių asmenų nepaneigė sandorių realumo ir parašų autentiškumo. Kasos operacijos yra pagrįstos bankiniais išrašais, patvirtinančiais lėšų šaltinio realumą. Visos civilinėje byloje paminėtos ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo laiku ir tinkamai registruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų bazėse. Asmenys, kurie surašė ir savo parašais patvirtino dokumentus, veikė teisėtai. Ieškovė nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Dėl bylos faktinių aplinkybių, ginčo pobūdžio ir ribų
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi (pradinio ieškinio 1 priedas) iškelta bankroto byla, vadovu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo atsakovas V. D. (jis nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo registruotas ir bendrovės akcininku), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. – atsakovas V. B. (jis nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. buvo registruotas ir bendrovės akcininku), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. tiek bendrovės vadovu, tiek ir jos akcininku registruotas Y. L. (Juridinių asmenų registro išrašas, pradinio ieškinio 3 priedas).
9. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui nebuvo perduota nei įmonės turtas, nei dokumentai (reikalavimai perduoti turtą ir dokumentus, kreipimasis į teismą dėl baudos už neperdavimą skyrimo; pradinio ieškinio 7–8 priedai). Dėl nurodytos priežasties kreipdamasis į teismą nemokumo administratorius turtinį reikalavimą dėl 155 500,30 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atsakovui V. D. pareiškė vadovaudamasis banko sąskaitos duomenimis, iš kurių, ieškovės vertinimu, matyti, kad atsakovui būnant įmonės vadovu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta 157 950,30 Eur suma, o į sąskaitą įnešta 2 450 Eur suma (157 950,30 Eur – 2 450 Eur = 155 500,30 Eur) (sąskaitos išrašas ir ieškovės parengta pažyma; pradinio ieškinio 5–6 priedai). Nemokumo administratorius akcentavo, kad jokių nurodytos sumos panaudojimą pagrindžiančių įrodymų nėra.
10. Kauno apygardos teismui 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu už akių reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo patenkinus, 2022 m. sausio 25 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas V. D. nurodė, kad bendra išgryninta suma sudaro 158 053 Eur, kartu akcentuodamas, jog pats atsakovas išgrynino 88 293 Eur, o kitą dalį (69 760 Eur) išgrynino kasininku buvęs trečiasis asmuo V. Ž. (prie pareiškimo atsakovas pridėjo 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymo dėl V. Ž. paskyrimo kasininku kopiją). Savo poziciją dėl išgrynintos sumos dydžio atsakovas grindė prie pareiškimo pridėta viso ginčo laikotarpio kasos dokumentų kopija, kurioje užfiksuotos trečiojo asmens V. Ž. į kasą įneštos sumos atitinka iš banko sąskaitos naudojantis UAB Paysera LT paskyra išgrynintas sumas, o atsakovo V. D. į kasą įneštos sumos iš esmės atitinka naudojantis Virtualių paslaugų operatoriaus paskyra išgrynintas sumas. 102,70 Eur neatitikimas (158 053 Eur (atsakovo nurodyta suma) – 157 950,30 Eur (ieškovės nurodyta suma)) susidarė dėl to, kad kasos dokumentuose užfiksuota 18 Eur didesnė V. D. į kasą 2017 m. gruodžio 20 d. įneštų lėšų suma (518 Eur), nei tą dieną iš sąskaitos išgryninta suma (500 Eur), ieškovė į ieškinio sumą be pagrindo įtraukė 15,30 Eur sumą, kaip išgrynintą 2018 m. gruodžio 21 d., nors banko sąskaitos duomenys rodo, kad tai buvo ne lėšų išgryninimas, bet komisinis mokestis, be to, sudėjus visas kitas ieškovės nurodomas 2018 m. gruodžio mėn. naudojant Virtualių paslaugų operatoriaus paskyrą išgrynintas sumas gaunama 15 440 Eur suma yra 100 Eur mažesnė už sumą, kurią pagal kasos duomenis V. D. įnešė į kasą (8 390 Eur + 7 150 Eur = 15 540 Eur). Žodinio bylos nagrinėjimo metu iškėlus klausimą dėl galimų pozicijos dėl iš banko sąskaitos išgrynintos sumos neatitikimų priežasčių, ieškovės atstovas aiškiai nurodė liekantis prie savo atliktų skaičiavimų, todėl atsakovo V. D. nurodytų kaip į bendrovės kasą įneštų sumų, viršijančių ieškovės nurodytas sumas (18 Eur 2017 m. gruodžio mėn. ir 100 Eur 2018 m. gruodžio mėn.) kilmės bei panaudojimo vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, šiame sprendimo punkte konstatavus, kad, skirtingai nei nurodė ieškovė, 15,30 Eur suma nebuvo išgryninta iš banko sąskaitos, spręstina, jog byloje nekilo ginčo dėl 157 935 Eur (157 950,30 Eur – 15,30 Eur), o didesnės sumos išgryninimo ieškovė neįrodė.
11. Formuluodama turtinį reikalavimą ieškovė taip pat nurodė, kad skaičiuojant nuostolių dydį iš išgrynintos sumos turi būti atimta į sąskaitą įnešta suma, bei pažymėjo, jog sąskaitos išrašas patvirtina vieną 2017 m. gruodžio 28 d. atliktą 2 450 Eur įnašą. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas V. D. pateikė argumentus, kad dalį išgrynintų lėšų V. Ž. įnešė atgal į sąskaitą, papildomai akcentuodamas 2017 m. lapkričio 24 d. (20 Eur), 2019 m. sausio 2 d. (340 Eur), du 2019 m. vasario 28 d. (330 Eur ir 340 Eur), 2019 m. balandžio 2 d. (680 Eur) ir 2019 m. birželio 5 d. (340 Eur) įnašus, kurių bendra suma 2 050 Eur (20 Eur + 340 Eur + 330 Eur + 340 Eur + 680 Eur + 340 Eur). Išanalizavus ieškovės su pradiniu ieškiniu į bylą pateiktus sąskaitos išrašus aplinkybės dėl nurodytų sumų įnešimo pasitvirtino (vienintelis neatitikimas – 2019 m. balandžio 2 d. buvo įnešta ne 680 Eur, bet dvigubai mažesnė 340 Eur suma, tačiau papildoma 340 Eur suma buvo įnešta 2019 m. balandžio 26 d., o šio įnašo į savo skaičiavimą atsakovas V. D. neįtraukė). Kita vertus, 2017 m. lapkričio 24 d. (20 Eur) įnašas atliktas anksčiau, nei ieškinyje nurodytas pirmasis lėšų išgryninimas (2017 m. gruodžio 20 d.), todėl jį sieti su lėšų, dėl kurių kilo ginčas, panaudojimu, nėra jokio pagrindo. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad bendra į sąskaitą grąžinta suma sudaro 4 480 Eur (2 450 Eur + 2 050 Eur – 20 Eur), o ieškovės įrodytas iš sąskaitos išgrynintos ir į ją negrąžintos sumos dydis – 153 455 Eur (157 935 Eur – 4 480 Eur).
12. Kaip minėta, atsakovas V. D. nurodė, kad dalį lėšų iš sąskaitos išgrynino ne jis, o trečiasis asmuo V. Ž. Viena vertus, ši aplinkybė yra grindžiama tik V. D. ir V. Ž. paaiškinimais. Kita vertus, tiek žodiniame bylos nagrinėjime dalyvavęs atsakovo V. D. atstovas, tiek ir trečiasis asmuo V. Ž. pripažino, kad, ieškovei reiškiamą turtinį reikalavimą siejant su atsakovo V. D., kaip įmonės vadovo, pareiga užtikrinti tinkamą bendrovės lėšų panaudojimą pagal paskirtį, vien faktas, jog dalį lėšų galėjo išgryninti trečiasis asmuo V. Ž., net ir jam pasitvirtinus, neturi jokios įtakos ieškinio pagrįstumui.
13. Atsakovui V. D. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodžius, kad visos išgrynintos lėšos buvo įneštos į bendrovės kasą ir vėliau trečiojo asmens V. Ž. panaudotos grynaisiais pinigais atsiskaitant su UAB „Biomasė“ bei atsakovėmis UAB „Diguva“ ir UAB „Imeta ir Ko“, susigrąžinant paties V. Ž. bendrovei paskolintas sumas, o lėšų likutis atsakovui nustojus eiti bendrovės direktoriaus pareigas buvo perduotas atsakovui V. B., po 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, ieškovė papildomai pareiškė reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo santykių tarp ieškovės ir UAB „Biomasė“, UAB „Diguva“, UAB „Imeta ir Ko“ pripažinimo nesusiklosčiusiais bei 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Pabrėžtina, kad UAB „Biomasė“ į bylą dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtraukta, nes yra likviduota. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu atsakovų V. D., UAB „Diguva“ ir UAB „Imeta ir Ko“ atstovams akcentuojant, jog reikalavimai dėl teisinių santykių pripažinimo nesusiklosčiusiais nėra tinkamai suformuluoti, ieškovės atstovas patvirtino, kad šie reikalavimai formuluojami kaip išvestiniai, siekiant nuginčyti atsakovo V. D. bei trečiojo asmens V. Ž. argumentus dėl piniginių lėšų, dėl kurių kilęs ginčas, panaudojimo pagal paskirtį (įmonės reikmėms). Ieškovė laikosi pozicijos, kad tik ginčo metu pateikti apskaitos dokumentai (kasos knyga) nėra autentiški, parengti siekiant apsiginti nuo byloje pareikštų reikalavimų, o fiktyvūs su susijusiais juridiniais asmenimis sudaryti sandoriai, kurių realumą patvirtinančių įrodymų nėra, taip pat pasitelkiami siekiant išvengti atsakomybės.
14. Papildomai akcentuotina, kad teisminio proceso eigoje siekiant apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, atsakovų atstovams kvestionuojant ieškovės pasirinktas ieškinio dalyko bei pagrindo formuluotes, ieškovės atstovo dėmesys ne vieną kartą buvo atkreiptas į tai, jog atsakovo V. D. veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, ieškovė sieja ne su įmonės interesų neatitinkančių, žalingų sandorių sudarymu, bet su iš sąskaitos išgrynintų lėšų pasisavinimu, tai yra jų nepanaudojimu įmonės veikloje. Tarp šalių kilusio ginčo pobūdžiui ir riboms įvertinti reikšminga pripažintina ir aplinkybė, kad nuostolių atlyginimo reikalaudama iš atsakovo V. D., ieškovė akcentuoja po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratoriui neperduotus įmonės turtą ir dokumentus, nors, kaip minėta sprendimo 8 punkte, po V. D. ieškovės vadovais dar buvo registruoti atsakovas V. B. ir Y. L., kurių veiksmai netinkamai tvarkant įmonės apskaitą ir neperduodant dokumentų nemokumo administratoriui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2162-967/2022 (kopija pateikta su ieškovės atstovo 2022 m. gruodžio 1 d. prašymu) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2023 (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) įvertinti kaip pagrindas ieškovės bankrotą pripažinti tyčiniu, tuo pačiu atmetant nemokumo administratoriaus prašymą atsakingu už tyčinį bankrotą pripažinti ir atsakovą V. D. Nagrinėjamoje byloje kvestionuodama 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo akto, kuriuo atsakovas V. D. įrodinėja dalies lėšų (kasos likučio) perdavimą naujam įmonės vadovui ir akcininkui atsakovui V. B., ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sprendimų ir sandorių, kurių pagrindu bendrovės akcininku ir vadovu tapo V. B., pripažinimo negaliojančiais (kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ginčas dėl 2020 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutarties, kuria V. B. perleido ieškovės akcijas Y. L., bei Y. L. paskyrimo ieškovės vadovu teisėtumo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-295-1014/2023). Svarbu ir tai, kad proceso eigoje akcentuodamas trečiojo asmens V. Ž. vaidmenį organizuojant eilės tarpusavyje susijusių įmonių veiklą bei galimai įgyvendinant pridėtinės vertės mokesčio grobstymo schemą, ieškovės atstovas aiškiai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje šio asmens atžvilgiu jokie reikalavimai nereiškiami.
15. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad šioje byloje esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kaip ir kur buvo panaudota iš ieškovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. išgryninta 153 455 Eur lėšų suma. Atsakovui V. D. akcentuojant, kad 90 750 Eur suma įmonės kasoje buvusių lėšų buvo panaudota atsiskaitant su UAB „Biomasė“, 34 575 Eur – su atsakove UAB „Diguva“, 926,19 Eur – su atsakove UAB „Imeta ir Ko“, 2 068 Eur buvo panaudota grąžinant paskolą trečiajam asmeniui V. Ž., o lėšų likutis (kasoje buvusi 25 253,81 Eur suma) perduota atsakovui V. B., ieškovė ginčija tokio lėšų panaudojimo faktą. Dar kartą akcentuotina, kad, kaip minėta sprendimo 10 punkte, atsakovo V. D. įrodinėjama bendra išlaidų suma (90 750 Eur + 34 575 Eur + 926,19 Eur + 2 068 Eur + 25 253,81 Eur = 153 573 Eur) yra 118 Eur didesnė nei suma, dėl kurios panaudojimo kilo ginčas (153 573 Eur – 153 455 Eur = 118 Eur), dėl atsakovo V. D. ir trečiojo asmens V. Ž. teiktuose kasos dokumentuose užfiksuotų išgrynintas lėšas viršijančių įnašų į bendrovės kasą (18 Eur 2017 m. gruodžio mėn. ir 100 Eur 2018 m. gruodžio mėn.).
Dėl ieškovės sutartinių santykių su atsakove UAB „Biomasė“, panaudojant 90 750 Eur sumą
16. Kilus ginčui dėl iš banko sąskaitos išgrynintų lėšų panaudojimo atsakovas V. D. nurodė, kad ženkli lėšų dalis – 90 750 Eur – buvo panaudota atsiskaitant su UAB „Biomasė“ pagal 2018 m. spalio 22 d. įrangos gamybos sutartį (sutarties kopiją atsakovas V. D. į bylą pateikė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovei iškėlus abejones dėl sutarties autentiškumo ir atsakovo disponavimo jos kopija aplinkybių, prie bylos kaip priedas buvo prijungtas trečiojo asmens V. Ž. 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje pateiktas šios sutarties originalas, kaip ir kiti dokumentai, kuriuos, kaip nurodė V. Ž., jam iš Ukrainos atsiuntė Y. L.). Kaip matyti iš sutarties teksto, UAB „Biomasė“ įsipareigojo perleisti ieškovei tris automatinės kontaktinio suvirinimo linijos plokščiųjų armatūrinių karkasų gamybai skirtas komplektuojamąsias dalis už bendrą 100 000 Eur (plius PVM) kainą – suvirinimo bloko valdymo centrą su programa už 40 000 Eur (plius PVM), pagamintos produkcijos priėmimo stalą – už 35 000 Eur (plius PVM) ir armatūros strypų padavimo į suvirinimo įrenginį stalą – už 25 000 Eur (plius PVM). Su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo V. D. pateiktuose kasos dokumentuose (ieškovei iškėlus abejones dėl dokumentų autentiškumo ir atsakovo disponavimo jų kopijomis aplinkybių, prie bylos kaip priedas buvo prijungti trečiojo asmens V. Ž. 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje pateikti šių dokumentų originalai) fiksuojamas 90 750 Eur išmokėjimas grynaisiais (9 500 Eur 2018 m. lapkričio 19 d. + 14 000 Eur 2018 m. lapkričio 20 d. + 14 800 Eur 2018 m. gruodžio 3 d. + 15 000 Eur 2018 m. gruodžio 18 d. + 21 800 Eur 2019 m. sausio 17 d. + 15 650 Eur 2019 m. vasario 6 d. = 90 750 Eur) atitinka tiek pirmųjų dviejų komplektuojamųjų dalių kainą su PVM ((40 000 Eur + 35 000 Eur) + 21 proc. = 90 750 Eur) (2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos faktūros, kurių kopijos į bylą pateiktos su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o originalus trečiasis asmuo V. Ž. pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje), tiek ir 2018 m. spalio 22 d. įrangos gamybos sutarties 2.1 punkte aptartą mokėjimų grafiką (tiek avansinių mokėjimų sumas, tiek ir atsiskaitymą po sąskaitų išrašymo). Be to, UAB „Biomasė“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra įrašas, kuriuo patvirtinamas prekių gavimas. Pabrėžtina, kad trečiasis asmuo V. Ž. su 2022 m. birželio 30 d. paaiškinimais pateikė teismui duomenis apie šių sąskaitų registravimą valstybinėje mokesčių inspekcijoje (paaiškinimų 4–5 priedas).
17. Sprendimo 16 punkte minėtuose sąskaitų registravimą valstybinėje mokesčių inspekcijoje patvirtinančiuose išrašuose fiksuojamos ne tik 2019 m. vasario 5–6 d., bet ir 2019 m. sausio mėn. UAB „Biomasė“ išrašytos sąskaitos atitinka atsakovo V. D. ir trečiojo asmens V. Ž. poziciją dėl ieškovę su UAB „Biomasė“ siejusių kitų sutartinių santykių. Šią aplinkybę akcentavo ir trečiasis asmuo V. Ž., kuris, atsikirsdamas į ieškovės atstovo 2022 m. liepos 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-609-775/2022 teiktame atsiliepime į ieškinį V. Ž., atstovaudamas UAB „Gintvaida“, tvirtino, jog UAB „Gintvaida“ 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš UAB „Biomasė“ reikalavimo teises į ieškovės panašaus dydžio skolą, su 2022 m. liepos 21 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė tiek minėto UAB „Gintvaida“ atsiliepimo į ieškinį, tiek ir 2019 m. vasario 8 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopijas, kur užfiksuotas reikalavimo pagal kitas PVM sąskaitas faktūras perleidimo faktas (įskaitant ir minėtas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje registruotas sąskaitas). Nurodytos aplinkybės ieškovės atstovų argumentus dėl duomenų prieštaringumo leidžia vertinti kaip pakankamais įrodymais nepatvirtintą prielaidą.
18. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės atstovo argumentą, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjote civilinėje byloje Nr. e2-372-577/2023 teiktame atsiliepime (kopija pridėta prie ieškovės atstovo 2022 m. liepos 12 d. paaiškinimų) V. Ž. tvirtino, jog tos pačios automatinės kontaktinio suvirinimo linijos plokščiųjų armatūrinių karkasų gamybai komplektuojamosios dalys buvo įsigytos iš kitos susijusios įmonės UAB „Nordasko lizingas“. Kaip teisingai savo 2022 m. liepos 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė trečiasis asmuo V. Ž., minėtame atsiliepime akcentuojamas vienos automatinės kontaktinio suvirinimo linijos plokščiųjų armatūrinių karkasų gamybai komplektuojamosios dalies – suvirinimo bloko – įsigijimas. Vien tik ši aplinkybė pati savaime, ieškovės su UAB „Biomasė“ sudarytoje sutartyje aptariant kitų komplektuojamųjų dalių įsigijimą, nėra pagrindas konstatuoti aptariamų duomenų tarpusavio nesuderinamumą.
19. 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose, įrodinėdamas aptariamų sandorių realumą, trečiasis asmuo V. Ž. nurodė, kad įsigijusi komplektuojamąsias dalis už 111 000 Eur (plius PVM) (tris dalis iš UAB „Biomasė“ už 100 000 Eur (plius PVM) ir vieną – iš UAB „Nordasko lizingas“ už 11 000 Eur (plius PVM)), ieškovė sukomplektuotą liniją pardavė atsakovei UAB „Diguva už 125 000 Eur (plius PVM) bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus – 2019 m. balandžio 2 d. sutartį, 2019 m. balandžio 8 d. perdavimo aktą, 2019 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą bei sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotas visos kainos (151 250 Eur) sumokėjimas 2019 m. balandžio 10–11 d. Ieškovės atstovo 2022 m. liepos 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuota aplinkybė, kad panašaus pobūdžio santykiai tarp ieškovės ir UAB „Diguva“ buvo fiksuoti 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., pati savaime negali būti vertinama kaip turinti kokios nors reikšmės aptariamo ieškinio reikalavimo pagrįstumui, kadangi, viena vertus, su minėtais ieškovės rašytiniais paaiškinimais pateiktuose 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutartyje, 2019 m. rugsėjo 4 d. perdavimo – priėmimo akte ir PVM sąskaitoje faktūroje minima kitokia prekė (automatinė armatūros karpymo linija), kita vertus, net ir pačios ieškovės su pradiniu ieškiniu į bylą pateiktame ieškovės sąskaitos išraše fiksuoti įvairūs UAB „Diguva“ atlikti mokėjimai patvirtina aplinkybę, jog šiuos juridinius asmenis siejo ne iš vienos sutarties kylantys teisiniai santykiai.
20. Ieškovės 2022 m. vasario 18 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2022 m. liepos 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuota aplinkybė dėl artimų trečiojo asmens V. Ž. santykių su UAB „Biomasė“ ir UAB „Nordasko lizingas“ vadovais, su patikslintu ieškiniu teikti duomenys apie UAB „Biomasė“ bankroto proceso eigą ir dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimą, taip pat prie 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovės prašymo dėl bylos sustabdymo pridėtame Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą užfiksuotos aplinkybės dėl abejonių keliančių sandorių, įskaitant sandorius su UAB „Biomasė“ ir UAB „Nordasko lizingas“, patys savaime nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė neatliko pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyto 90 750 Eur piniginių lėšų išmokėjimo UAB „Biomasė“
21. Dar kartą akcentuotina, jog, kaip minėta sprendimo 14 punkte, šioje byloje ieškovės iniciatyva santykiai tarp ieškovės ir UAB „Biomasė“ vertinami tik iš ieškovės banko sąskaitos išgrynintų lėšų panaudojimo aspektu. Ieškovės prielaida, kad trečiasis asmuo V. Ž. su susijusių įmonių vadovais galėjo įgyvendinti PVM grobstymo schemą, jog sandoriai galėjo būti fiksuojami prekių realiai neįsigyjant, jai pasitvirtinus galėtų tapti pagrindu kelti atsakomybės už tokio sandorio sudarymą ir su tuo susijusių neigiamų padarinių kompensavimo klausimą, bet, trečiajam asmeniui V. Ž. aiškiai patvirtinus, kad ginčo lėšos buvo įneštos į kasą ir panaudotos atsiskaitant pagal konkretų su UAB „Biomasė“ sudarytą sandorį bei į bylą pateikus tiek kasos operacijas, tiek ir aptariamo sandorio įforminimą patvirtinančius dokumentus, spręsti, jog egzistuoja sąlygos atsakovui V. D. taikyti atsakomybę už iš banko sąskaitos išgrynintų lėšų nepanaudojimą, nėra jokio pagrindo.
Dėl ieškovės sutartinių santykių su atsakove UAB „Diguva“, panaudojant 34 575 Eur sumą
22. Atsakovas V. D. ir trečiasis asmuo V. Ž. taip pat nurodė, kad dalis iš banko sąskaitos išgrynintų lėšų – 34 575 Eur – buvo panaudota atsiskaitant su atsakove UAB „Diguva“. Vertinant šį argumentą pažymėtina, kad, skirtingai nei UAB „Biomasė“ atveju, atsakovė UAB „Diguva“ yra veikianti įmonė, kuri kartu su 2022 m. liepos 28 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė savo kasos dokumentus (2018 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderį 6 300 Eur sumai, 2018 m. birželio 13 d. kasos pajamų orderį 9 075 Eur sumai, 2018 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderį 9 200 Eur sumai, 2019 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį 10 000 Eur sumai) (atsiliepimo 1 priedas), atitinkančius atsakovo V. D. su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktuose ieškovės kasos dokumentuose (ieškovei iškėlus abejones dėl dokumentų autentiškumo ir atsakovo disponavimo jų kopijomis aplinkybių, prie bylos kaip priedas buvo prijungti trečiojo asmens V. Ž. 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje pateikti šių dokumentų originalai) fiksuotus duomenis apie 34 575 Eur sumos panaudojimą.
23. Aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu šalis siejo sutartiniai santykiai, atsakovė UAB „Diguva“ įrodinėjo kartu su 2022 m. gruodžio 7 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktomis atsargų apskaitos kortelėmis, taip pat su 2022 m. liepos 28 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (atsiliepimo 4–5 priedai). UAB „Diguva“ piniginių lėšų pervedimai ieškovei fiksuoti ne tik prie pradinio ieškinio pridedamuose ieškovės sąskaitos išrašuose, bet ir atsakovo V. D. 2022 m. kovo 21 d. pateiktuose UAB „Diguva“ sąskaitos išrašuose. 2022 m. kovo 21 d. atsakovas papildomai pateikė pažymą dėl ieškovės finansinių santykių su UAB „Diguva“, kuriuose, kaip ir trečiojo asmens V. Ž. 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojama, jog 34 575 Eur grynaisiais pinigais iš ieškovės kasos atsakovei UAB „Diguva“ buvo išmokėta ne atsiskaitant už prekes, bet grąžinant ankstesniais bankiniais pavedimais gautas permokas. Ši informacija atitinka atsakovės UAB „Diguva“ su 2022 m. liepos 22d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateiktuose dokumentuose (atsiliepimo 2–3 priedai) aptartus duomenis apie priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą. Nurodytų aplinkybių visumą vertinant kartu su trečiojo asmens V. Ž. patvirtinimu, kad ginčo lėšos buvo įneštos į kasą ir panaudotos atsiskaitant su atsakove UAB „Diguva“, bei atsakovės UAB „Diguva“ pripažintu pinigų gavimo faktu, spręsti, jog egzistuoja sąlygos atsakovui V. D. taikyti atsakomybę už iš banko sąskaitos išgrynintų lėšų nepanaudojimą, nėra jokio pagrindo.
Dėl ieškovės sutartinių santykių su atsakove UAB „Imeta ir ko“, panaudojant 926,19 Eur sumą
24. Dalies iš ieškovės banko sąskaitos išgrynintų lėšų panaudojimą atsakovas V. D. ir trečiasis asmuo V. Ž. grindė ieškovės sutartiniais santykiais su atsakove UAB „Imeta ir ko“. Kaip ir atsakovės UAB „Diguva“ atveju, atsakovė UAB „Imeta ir ko“ yra veikianti įmonė, kuri ne tik patvirtino pinigų gavimo faktą, bet ir kartu su 2022 m. birželio 6 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė sutartinių santykių faktą (armatūros pardavimą) patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras (tarp jų ir 2017 m. balandžio 21 d. sąskaitą 4 438 Eur sumai bei 2019 m. birželio 11 d. sąskaitą 12 826,19 Eur sumai), didžiosios dalies sąskaitų apmokėjimą bankiniais pavedimais patvirtinantį sąskaitos išrašą bei du kasos pajamų orderius – 2017 m. balandžio 21 d. orderį 600 Eur sumai ir 2019 m. birželio 11 d. orderį 326,19 Eur sumai (šiuos orderius į bylą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikė ir atsakovas V. D.). Sulyginus minėtus duomenis matyti, kad skirtumas tarp 2017 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 4 438 Eur sumos ir tą pačią dieną bankiniu pavedimu atlikto 3 838 Eur mokėjimo sudaro būtent 600 Eur (4 438 Eur – 3 838 Eur = 600 Eur), o skirtumas tarp 2019 m. birželio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos 12 826,19 Eur sumos ir 2019 m. birželio 7 d. bankiniu pavedimu atlikto 12 500 Eur mokėjimo sudaro būtent 326,19 Eur (12 826,19 Eur – 12 500 Eur = 326,19 Eur). Esant tokiais objektyviais duomenimis užfiksuotoms finansinėms operacijoms abejoti atsakovų V. D., UAB „Imeta ir ko“ bei trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimais, kad įsigyjant prekes buvo atliekami avansiniai mokėjimai, o poreikį atlikti papildomą mokėjimą grynaisiais pinigais nulemdavo prekių pakrovimo metu nustatytas papildomas svoris (didesnis kiekis), nėra jokio pagrindo.
25. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl konkrečių iš banko sąskaitos išgrynintų lėšų (pirmas išgryninimas fiksuotas 2017 m. gruodžio 20 d.) panaudojimo teisėtumo, o 600 Eur sumos išmokėjimas grynaisiais pinigais siejamas su ženkliai anksčiau (2017 m. balandžio 21 d.) vykusiomis finansinėmis operacijomis, kas leidžia spręsti, jog ši operacija negalėjo būti fiksuojama 2019 m. balandžio mėn. kasos dokumentuose ir negali būti vertinama kaip pateisinanti joje nurodytą sumą atitinkančios iš bendrovės sąskaitos išgrynintos lėšų dalies panaudojimą. Kita vertus, tiek sutartinių santykių faktą, tiek ir 326,19 Eur sumos ginčo laikotarpiu panaudojimą atsakovai įrodė.
Dėl ieškovės sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu V. Ž., panaudojant 2 068 Eur sumą
26. 2022 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo V. Ž. nurodė laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. bankiniais pavedimais pervedęs ieškovei 9 770 Eur (šiai aplinkybei pagrįsti su paaiškinimais buvo pateiktas aptariamo laikotarpio ieškovės banko sąskaitos išrašas). Trečiasis asmuo akcentavo, kad tai buvo jo paskola ieškovei, jog dalis šios sumos buvo susigrąžinta panaudojant kasoje buvusias lėšas (3 000 Eur 2017 m. rugsėjo 9 d. ir 2 068 Eur 2017 m. gruodžio 28 d.).
27. Šiuo aspektu pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, tikslindama ieškinio reikalavimus ieškovė neprašė pripažinti neegzistavus paskoliniams santykiams tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. Ž. bei neįvardijo V. Ž. atsakovu civilinėje byloje. Antra, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje eB2-1088-967/2023 sprendžiamas V. Ž. kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje tvirtinimo klausimas, kur dalis reikalavimo siejama būtent su paskolos teisiniais santykiais, akcentuojant būtent 9 770 Eur paskolinimą, 5 068 Eur grąžinimą grynaisiais pinigais iš ieškovės kasos bei šių sumų skirtumo (9 770 Eur – 5 068 Eur = 4 702 Eur) įtraukimą į kreditorinio reikalavimo sumą. Trečia, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš ieškovės sąskaitos po 2021 m. gruodžio 20 d. išgrynintų lėšų panaudojimo teisėtumo klausimas, todėl argumentas dėl 2017 m. rugsėjo 9 d. trečiajam asmeniui V. Ž. išmokėtos 3 000 Eur sumos nėra susijęs su ieškovės pareikštu turtiniu reikalavimu.
28. Įvertinęs argumentą dėl 2 068 Eur išmokėjimo 2017 m. gruodžio 28 d. teismas pažymi, kad teikdamas tokią informaciją V. Ž. patvirtino ne tik aplinkybę, jog jis, kaip kasininkas, panaudojo kasoje buvusias lėšas, bet ir pinigų gavimo faktą. Ieškovės abejonės dėl trečiojo asmens V. Ž. reikalavimo teisių, net ir joms pasitvirtinus, tik sukurtų pagrindą reikalauti iš V. Ž. nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, bet nepaneigtų iš ieškovės sąskaitos išgrynintų lėšų panaudojimo jas perimant V. Ž. fakto.
29. Kartu akcentuotina, kad teikdami ieškovės kasos dokumentus už 2017 m. gruodžio mėn. atsakovas V. D. ir trečiasis asmuo V. Ž. akcentavo, jog 2017 m. gruodžio 28 d. grąžinus į banko sąskaitą 2 450 Eur ir išmokėjus V. Ž. 2 068 Eur kasoje lėšų nebeliko, t. y. buvo panaudoti 2017 m. gruodžio 20 d. V. Ž. į kasą įnešti 4 000 Eur ir V. D. įnešti 518 Eur. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, ieškovė reiškiamą reikalavimą sieja su 2017 m. gruodžio 20 d. išgrynintomis 4 000 Eur ir 500 Eur sumomis, t. y. net jeigu V. D. į kasą įnešė 18 Eur didesnę sumą, ji nėra susijusi su ieškiniu. Kartu ir šios sumos panaudojimas 2017 m. gruodžio 28 d. lėšas perduodant V. Ž. negali būti vertinamas kaip pateisinantis dalies išgrynintų lėšų panaudojimą, o su ieškiniu susijusia pripažintina 2 050 Eur (2 068 Eur – 18 Eur) suma.
Dėl kasos likučio perdavimo atsakovui V. B.
30. Įrodinėjęs dalies išgrynintų lėšų panaudojimą, atsakovas V. D. pripažino, kad 25 253,81 Eur suma liko nepanaudota ir jį atšaukus iš įmonės vadovo pareigų 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo – priėmimo aktu (akto kopiją atsakovas V. D. pateikė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dokumento originalą trečiasis asmuo V. Ž. pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio metu) perdavė naujajam vadovui atsakovui V. B.
31. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė akcentuoja, kad atsakovas V. B. galimai tik formaliai buvo paskirtas ieškovės vadovu, kaip minėta sprendimo 14 punkte, teismine tvarka yra ginčijami sandoriai ir sprendimai, kuriais įmonę iš atsakovo V. B. perėmė Y. L. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla e2-295-1014/2023), tiek pareiškime dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu (2022 m. vasario 18 d. atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2 priedas) ieškovė nurodė, tiek ir tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog po 2019 m. rugpjūčio 27 d. V. B. disponavo ieškovės banko sąskaita ir iš jos išgrynino 32 927 Eur. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ši suma iš atsakovo V. B. ieškovei priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-670-960/2021. Šie duomenys patvirtina ieškovės pozicijos nenuoseklumą, argumentą, kad atsakovas V. B. nevykdė ieškovės vadovo funkcijų, leidžia vertinti kaip pakankamais įrodymais nepatvirtintą prielaidą.
32. Nors atsakovai V. D. ir V. B. ignoravo teismo įpareigojimą asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime, dėl ko jiems 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimis taikytos baudos, be to, 2023 m. sausio 16 d. nutartimi atmestas ir ieškovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame, ieškovės tvirtinimu, turi būti įvertintas atsakovės sudarytų sandorių teisėtumas, sutikti su ieškovės pozicija, kad tokiu būdu buvo apribotos galimybės įrodyti ieškinio pagrįstumą, dėl ko visos aplinkybės turi būti vertinamos atsakovės nenaudai, nėra pagrindo. Viena vertus, CPK 188 straipsnyje numatyta šalies teisė atsisakyti apklausos, kuri reikštų parodymų prieš save davimą. Kita vertus, ieškovė kaip nepatikimus vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl abejonių kelia argumentai, kad reikšmingesniais galėjo tapti atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, kai procesiniuose dokumentuose (teiktuose šioje ir kitose civilinėse bylose) atsakovai buvo patvirtinę 25 253,81 Eur kasos likučio perdavimą.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)egzistavimo
33. Juridinio asmens vadovo (valdymo organo) civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis. Civilinė atsakomybė atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei civilinės atsakomybės subjektų kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip minėta sprendimo 13 punkte, pagrindinis šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra taikyti civilinę atsakomybę atsakovo V. D. atžvilgiu, o sandorių ar teisinių santykių egzistavimo ginčijimas buvo išvestinis, susijęs su lėšų, kurias ieškovė vertina kaip atsakovo pasisavintas, panaudojimo aplinkybių konstatavimu. Kitaip tariant, neteisėtais atsakovo veiksmais ieškinyje įvardijamas piniginių lėšų pasisavinimas, o duomenys apie šių lėšų panaudojimą paneigia ieškovės įrodinėjamą civilinės atsakomybės taikymo sąlygą.
34. Kaip minėta sprendimo 15 punkte, ieškovė pateikė duomenis apie 153 455 Eur lėšų sumą, kuri atsakovui V. D. būnant ieškovės vadovu buvo išgryninta iš ieškovės banko sąskaitos ir į šią sąskaitą negrąžinta. Atsakovui V. D. ir trečiajam asmeniui V. Ž. akcentuojant, kad minėtos lėšos buvo įneštos į ieškovės kasą ir naudotos bendrovės reikmėms, šiuo sprendimu buvo konstatuotas 90 750 Eur sumos išmokėjimas UAB „Biomasė“, 34 575 Eur – atsakovei UAB „Diguva“, 326,19 Eur – atsakovei UAB „Imeta ir Ko“, 2 050 Eur – trečiajam asmeniui V. Ž., o 25 253,81 Eur kasos likutis perduotas atsakovui V. B. Dar kartą pabrėžtina, kad šioje byloje nebuvo vertinamas lėšų panaudojimo teisėtumas, pagrindo pervesti lėšas buvimas ar nebuvimas, ieškovė tik nesėkmingai įrodinėjo, jog lėšos nebuvo perduotos.
35. Bendra išmokėtų lėšų suma sudaro 152 955 Eur (90 750 Eur + 34 575 Eur + 326,19 Eur + 2 050 Eur + 25 253,81 Eur) ir yra 500 Eur mažesnė už išgrynintą sumą (153 455 Eur – 152 955 Eur = 500 Eur). Ši suma sietina su jau minėtomis aplinkybėmis, kad ieškovės kasos dokumentuose fiksuotas 100 Eur didesnės sumos įnešimas į kasą 2018 m. gruodžio mėn., nei buvo išgryninta iš ieškovės banko sąskaitos, kita vertus, 2019 m. balandžio mėn. fiksuotas 600 Eur panaudojimas santykiuose su atsakove UAB „Imeta ir ko“, nors faktiškai lėšos buvo panaudotos 2017 m. balandžio 21 d. (žr. sprendimo 10, 25 punktus).
36. Atsakovui V. D. nepateikus sprendimo 35 punkte nurodytos sumos panaudojimą patvirtinančių įrodymų, konstatuotinas jo veiksmų neteisėtumas, o kartu ir 500 Eur nuostoliai bei priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Byloje taip pat liko nenuginčyta įstatyminė kaltės prezumpcija. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo V. D. 500 Eur nuostolių atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Konstatavus, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus pripažinti, jog tarp ieškovės ir UAB „Biomasė“, UAB „Diguva“, UAB „Imeta ir Ko“ nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. rugpjūčio 27 d. kasos likučio perdavimo–priėmimo aktą, iš dalies patenkinus reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę ir priteisus ieškovei iš atsakovo V. D. 500 Eur nuostolių atlyginimą, kartu vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
38. Atsakovė UAB „Diguva“ su 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. prašymais pateikė duomenis apie 700 Eur atstovavimo išlaidas. Kadangi reikalavimai šios atsakovės atžvilgiu buvo atmesti, atsakovei iš ieškovės priteisiamas šių išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei priteisiamas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Tokią išvadą lemia teismų formuojama praktika, kad lėšas priteisus tiesiogiai iš atsakovės turėtų būti tvirtinamas papildomas kreditoriaus trečiosios eilės reikalavimas, kurio patenkinimo galimybės būtų ribotos. Tokia situacija bankrutuojančiai įmonei sukurtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reiškiant nepagrįstus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-798/2017). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš administravimo išlaidoms skiriamų lėšų užtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, kadangi šios išlaidos turi būti atlyginamos pirmiau, nei pradedami tenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai.
39. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei iš atsakovo V. D. priteisiamas už patenkintą turtinį reikalavimą mokėtinas 11 Eur (500 Eur × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ievroka“, juridinio asmens kodas 171442089, iš atsakovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diguva“, juridinio asmens kodas 303268070, iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ievroka“, juridinio asmens kodas 171442089, administravimui skirtų lėšų 700 Eur (septynių šimtų eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. D., gim. (duomenys neskelbtini), 11 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio, įpareigojant sumokėti šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas