Civilinė byla Nr. e3K-3-96-687/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02200-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Janinos Januškienės (pranešėja) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei I. I. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo (institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą dydžiu.
2. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. K., gimusios 2011 m. vasario 26 d., ir S. J. K., gimusios 2012 m. rugpjūčio 24 d., gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti nepilnamečiams vaikams A. M. K. ir S. J. K. iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečiams vaikams priklausančių lėšų, gaunamų išlaikymo forma, tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti, iki vaikai sulauks pilnametystės, uzufruktą nepilnamečių vaikų A. M. K., S. J. K. ir ieškovės naudai, suteikiantį jiems teisę naudotis 1/2 dalimi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė vėliau pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl uzufrukto pirmiau įvardytam atsakovo turtui nustatymo. Ieškovė reikalavimui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagrįsti nurodė, kad atsakovas abiem šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti perveda 260 Eur, t. y. po 130 Eur kiekvienam vaikui, per mėnesį. Toks atsakovo teikiamas išlaikymas, įvertinus vaikų poreikius, nėra pakankamas jiems išlaikyti. Ieškovė argumentavo, kad vienai nepilnametei dukteriai išlaikyti reikia apie 563,49 Eur per mėnesį (be nesuplanuotų išlaidų).
4. Atsakovas tiek, kiek susiję su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė, jog sutinka teikti vaikams išlaikymą, tačiau išlaikymo, teiktino kiekvienam vaikui, dydis turi siekti (po) 190 Eur.
5. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti atitinkamą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu: 1) patenkino ieškinį iš dalies, t. y. nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priklausančių lėšų, gaunamų išlaikymo forma, tvarkytoja uzufrukto teise; 2) patenkino priešieškinį iš dalies – nustatė atitinkamą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.
7. Teismas nustatė, kad šalių duktė S. J. lanko darželį „Gintarėlis“, duktė A. M. – Klaipėdos „Verdenės“ progimnaziją, prailgintą grupę. S. J. lanko šokių, keramikos, jodinėjimo būrelius, A. M. – keramikos, šokių būrelius, būrelių mokestis priklauso nuo apsilankymų skaičiaus. S. J. pastovus mokestis darželyje – 15 Eur, kita dalis priklauso nuo apsilankymų skaičiaus, A. M. prailgintos grupės mokestis – 35,90 Eur.
8. Teismas tiek, kiek susiję su ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo išsprendimu, nurodė, jog vienai šalių nepilnametei dukteriai yra aštuoneri, kitai – septyneri metai, kad abi dukterys gyvena su ieškove, o ji imasi visų aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, užtikrina gyvenamąjį būstą. Teismas pažymėjo, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, o išlaikymo priteisimas paprastai nekompensuoja tokios priežiūros. Teismas šiame kontekste kartu akcentavo ir tą faktinę aplinkybę, kad, ieškovei būnant komandiruotėse, kurios trunka savaitę ir ilgesnį laiko tarpą, šalių nepilnametės dukterys gyvena pas atsakovą, kuris tuo laikotarpiu ir užtikrina visapusišką jų priežiūrą. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė negu atsakovo, tačiau, ką pažymėjo ir pati ieškovė, ji dirba sezoninio pobūdžio darbą, todėl, būdama sveika, jauna ir darbinga, turėtų stengtis susirasti darbą ir ne tik sezono laikotarpiu uždirbti lėšas vaikams išlaikyti.
9. Teismas nurodė, kad, ieškovės pateiktais skaičiavimais, kiekvienai šalių nepilnametei dukteriai išlaikyti reikia apie 563,49 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, teikdama paaiškinimus dėl vaikams išlaikyti reikalingos pinigų sumos dydžio, paaiškino, kad vieną mėnesį vaikams išlaikyti išleidžia didesnę pinigų sumą, kitą mėnesį – mažesnę, kad išlaidos būreliams priklauso nuo jų lankymo skaičiaus ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad šalių dukterys neturi specialiųjų poreikių, taip pat į vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, į tą aplinkybę, kad, ieškovei būnant komandiruotėse, kurios trunka savaitę ir ilgiau, šalių nepilnametės dukterys gyvena pas atsakovą, kuris tuo laikotarpiu ir užtikrina visapusišką jų priežiūrą, į tą aplinkybę, kad atsakovas įsipareigojo padengti realias išlaikymo išlaidas, susijusias su vaikų ugdymu, sveikatos priežiūra, konstatavo, kad egzistuoja pagrindas patenkinti iš dalies ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti šalių nepilnametėms dukterims iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Teismo vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti priteisus tokį išlaikymą, nes abu vaikų tėvai teiks išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, be to, jie papildomai gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 30 Eur kas mėnesį.
10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą – padidino kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį iki 275 Eur per mėnesį.
11. Kolegija pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingi maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis teikti šias išlaidas.
12. Kolegija atkreipė dėmesį į tą aspektą, kad pats atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jis, be to išlaikymo, kuris priteistas pirmosios instancijos teismo sprendimu, teikimo, papildomai prisideda prie dukterų poreikių tenkinimo. Kolegija nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. papildomai skyrė 904,80 Eur vaikams išlaikyti, t. y. vidutiniškai po 75,40 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Kolegijos vertinimu, atsakovas tokiais savo veiksmais pripažįsta, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti ir ne tik būtiniesiems jų poreikiams patenkinti yra reikalinga didesnė pinigų suma (275 Eur), kurią jis realiai gali skirti.
13. Kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus išlaidų vaikams išlaikyti skaičiavimus, sprendė, kad išlaidos laisvalaikiui, žaislams (70 Eur), vaikų ugdymui, būreliams (50 Eur), atostogoms (58,33 Eur), gimtadienio šventėms (16,66 Eur) nepriskirtinos prie išlaidų, tenkinančių būtinuosius poreikius (maisto, aprangos, higienos ir pan.), jos tiesiogiai priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir vaikų poreikiams patenkinti galimų skirti išlaidų dydžio, prie šių poreikių visiško patenkinimo turi prisidėti abu tėvai. Kolegijos vertinimu, būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti turi būti skirta po 368,50 Eur per mėnesį, o kita ieškovės prašoma priteisti suma (194,99 Eur) yra reikalinga kitiems poreikiams patenkinti, jos skyrimas priklauso nuo tėvų finansinių galimybių.
14. Kolegija, įvertinusi tas aplinkybes, kad šalių santykiai yra įtempti, tarp jų kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, pobūdžio ir panaudojimo, pritarė ieškovės pozicijai, jog šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas kaip tėvų susitarimo reikalas, šie poreikiai privalo būti įtraukti į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip jų realus įgyvendinimas būtų nulemtas tėvų (ne)susitarimo, o taip galėtų nukentėti vaikų interesai.
15. Kolegija pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad į vaikams išlaikyti skiriamą pinigų sumą turi būti įtraukiami ir vaiko pinigai, kuriuos valstybė moka tėvams, auginantiems vaikus. Kolegija pažymėjo, kad įstatymas nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, ši pareiga negali būti perkeliama valstybei ar jos apimtis negali priklausyti nuo valstybės mokamų vaiko pinigų.
16. Kolegija, įvertinusi bylos faktinius duomenis apie šalių turimą turtą, priėjo prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, tačiau, kolegijos vertinimu, šis aspektas nesudaro pagrindo nukrypti nuo (vaikų išlaikymo) lygių dalių principo, nes pati ieškovė pripažįsta, jog jos pajamos yra pakankamos nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl ji gali sau leisti nedirbti atitinkamais metų sezonais, be to, šalių dukterys pakankamai dažnai, įskaitant ir ieškovės komandiruočių laiką, būna pas atsakovą, kuriam tuo laikotarpiu tenka vaikų kasdienio išlaikymo išlaidos.
17. Kolegija apibendrindama konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo būdus ir tvarką, netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl, kolegijos vertinimu, egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, padidinant kiekvienam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 275 Eur per mėnesį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
18. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentą, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į vaikams išlaikyti skiriamą pinigų sumą. Teismo išvados yra nenuoseklios ir nepagrįstos, be to, jos suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą. Teismui neatsižvelgus į šias nemažas vaikų poreikiams tenkinti faktiškai gaunamas lėšas (vaiko pinigus), ieškovei sudaromos galimybės sutaupyti savo lėšas ir teikti vaikams mažesnį išlaikymą, negu turi teikti atsakovas, kaip kitas vaikų tėvas. Lėšos, kurios pagal įstatymą yra skiriamos ir faktiškai mokamos kiekvienam nepilnamečiam vaikui, būtent ir turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti, todėl neabejotinai turi būti atsižvelgiama į šių lėšų dydį sprendžiant, kaip tarp subjektų, privalančių teikti išlaikymą, turi būti paskirstoma likusi pinigų suma, faktiškai reikalinga vaiko poreikiams patenkinti.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė atsakovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, teises, be pagrindo ignoravo tėvų valdžios vaikams lygybės principą. Teismo argumentai, kad šalių nepilnamečių vaikų neformaliojo ugdymo ir kitų poreikių užtikrinimas negali būti paliktas kaip tėvų susitarimo reikalas, šie poreikiai privalo būti įtraukti į bendrą vaikų poreikių balansą, nes kitaip jų realus įgyvendinimas būtų nulemtas tėvų (ne)susitarimo, o taip galėtų nukentėti vaikų interesai, nepagrįstai mažina atsakovo galimybes dalyvauti vaikų gyvenime, spręsti klausimus dėl jų auklėjimo ir ugdymo, be to, sudaro galimybes ieškovei, kaip vaikų motinai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi.
18.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 ir 3.198 straipsnių nuostatas, visiškai ignoravo faktinę aplinkybę, kad atsakovas turi teikti išlaikymą ne vienam, o dviem nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į šią aplinkybę, vertindamas tiek faktinius panašaus amžiaus vaikų poreikius, tiek atsakovo turtines galimybes teikti išlaikymą dviem išlaikytiniams.
19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Valstybė skiria vaiko pinigus, nepriklausomai nuo vaiko tėvų turtinės padėties ir jų galimybių tenkinti savo vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus niekaip negali būti siejama su valstybės mokamais vaiko pinigais. Pažymėtina, kad vaikų kasdieniame gyvenime atsiranda ir kitų poreikių, kuriems patenkinti, be tų lėšų, kurias tėvai skiria vaikams išlaikyti, yra reikalingos papildomos lėšos. Tėvai tokiems vaikų poreikiams patenkinti turi galimybę panaudoti valstybės išmokas, skiriamas vaikams. Teismų praktikoje yra įtvirtinta fundamentali nuostata, kad vaiko išlaikymas negali būti ribojamas būtiniesiems jo poreikiams patenkinti reikalingomis pinigų sumomis. Atsakovas nepagrįstai argumentuoja, kad vaiko pinigų sąskaita turi būti mažinamas išlaikymo, priteistino iš tėvų, dydis. Vaiko pinigų tikslinė paskirtis nėra tėvų finansinės naštos užtikrinti vaikų materialinių poreikių patenkinimą sumažinimas valstybės sąskaita.
19.2. Atsakovo argumentai dėl jo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tarp tėvų nėra ir negali būti geranoriško susitarimo dėl vaikų išlaikymo klausimo, situacija vaikų interesų atžvilgiu gali tapti netoleruotina, o vaikų motinai gali būti perkelta jų išlaikymo našta, jeigu vaikų poreikių dalies užtikrinimas priklausys ir nuo tėvo, negyvenančio su vaikais, valios.
19.3. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.192 ir 3.198 straipsnių nuostatų pažeidimo yra nepagrįsti. Vertinant vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, nebuvo nustatyta, jog tėvų turtinė padėtis yra tokia, kad jie negalėtų prisidėti prie kiekvieno vaiko poreikių, patenkančių į ieškovės sudarytą balansą, patenkinimo, paneigiant vaikų išlaikymo apimtis, neapsiribojančias būtinųjų poreikių tenkinimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatymo
20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
21. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.
22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
25. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis proporcingumo reikalavimas turi įtakos ne tik kiekvieno iš vaiko tėvų išlaikymo prievolės daliai, bet ir kiekvieno iš vaikų teisės į išlaikymą apimčiai, kai jis priteisiamas dviem ar daugiau vaikų (CK 3.198 straipsnis). Nors lygiateisiškumo principas lemia tėvams vienodą pareigą teikti išlaikymą, kiekvieno iš tėvų teiktinos vaiko išlaikymo dalies dydis priklauso nuo jų turtinės padėties, t. y. išlaikymas proporcingas tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
27. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 ir 3.198 straipsnių nuostatas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs faktinę aplinkybę, kad papildomai, be 200 Eur kiekvienam vaikui, atsakovas dukterims nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. skyrė 904,80 Eur, t. y. vidutiniškai po 75,40 Eur per mėn. (904,80 Eur : 6 mėn. : 2 = 75,40 Eur), sprendė, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pripažino, jog nepilnamečių dukterų išlaikymui (ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui) per mėnesį yra reikalinga didesnė nei atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nurodyta 200 Eur suma, todėl padidino pirmosios instancijos teismo nustatytą dydį iki 275 Eur. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atkreiptas dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad šis principas būtų pažeistas.
29. Nepagrįsti atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo tėvų valdžios vaikams lygybės principą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir pažymėjęs, kad nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, sprendė, kad šis aspektas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo (vaikų išlaikymo) lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymą skirti vaikams, įvertino šalių pateiktų įrodymų visumą, nustatė šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius ir kiekvieno iš tėvų išlaikymo prievolės dalis bei konkretų išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
30. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, taip pat turi laikytis įstatyme įtvirtinto principo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas. Teisėjų kolegijos požiūriu, kasacinio skundo argumentai dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išlaikymo dydžio nustatymą, proporcingumą bei išlaikymo teikimą dviem vaikams, pažeidimo nelaikytini pagrįstais (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydžiu
31. Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Išmokų rūšys reglamentuojamos įstatymo 3 straipsnyje, viena iš jų – išmoka vaikui (2 punktas). Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (redakcija, galiojusi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo priėmimo metu). Iš esmės panašios nuostatos buvo įtvirtintos ir nuo 2019 m. birželio 1 d. galiojusioje Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje, kuri galiojo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties priėmimo metu (tik joje buvo nurodytas 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dydis).
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).
33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
34. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atmetė atsakovo argumentą, jog vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į vaikams išlaikyti skirtiną dydį; teismo išvados suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, nes ieškovei sudaromos galimybės sutaupyti savo lėšas ir teikti vaikams mažesnį išlaikymą, negu turi teikti atsakovas. Su šiais atsakovo kasacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies.
35. Kaip nurodyta pirmiau, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys – taigi atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, laikytini pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Išmokų vaikams įstatymo nuostatas.
36. Nagrinėjamoje byloje teismai nepilnamečių vaikų gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų (vaiko pinigų) naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, tėvai jas galėtų leisti vaiko būtiniesiems ir (ar) kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus, našta tenkinant šiuos poreikius. Taigi atsakovo pozicija yra klaidinanti, nes šie pinigai skiriami ne ieškovei, o patiems ginčo šalių vaikams.
37. Nors apeliacinės instancijos teismas aiškiai nenustatė viso ginčo šalių vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir klaidingai laikė, kad vaiko pinigai nepriskirtini vaiko (vaikų) išlaikymui ir šios valstybės teikiamos lėšos neįskaitytinos į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį, tačiau, teisėjų kolegijos požiūriu, šie apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo trūkumai nagrinėjamos bylos konstatuotų faktų kontekste neteikia pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
38. Atsakovas kasaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu teisme teisės taikymo aspektu kėlė klausimą dėl priteisto išlaikymo naudojimo tik vaikų interesams. Atsakydama į šį klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas turi priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo atstovui pagal įstatymą – tėvui (motinai) ar globėjui (rūpintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
39. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas).
40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti remiantis šioje nutartyje nurodytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Kasacinio skundo netenkinus, atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (847 Eur už kasacinio skundo parengimą).
43. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą turėjo 500 Eur išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei atsakovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,74 Eur (penkis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė