Civilinė byla Nr. e2-18982-1171/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14290-2022-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7; 1.3.5.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei,

dalyvaujant ieškovui A. A. ir jo atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Volvo Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Vasiliauskui,

liudytojui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Volvo Lietuva“ dėl neišmokėtos kintamos darbo užmokesčio dalies (komisinio atlygio) priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Volvo Lietuva“ prašydamas: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-6684/2022 ir darbo ginčą išspręsti iš esmės, priimant naują sprendimą – priteisti iš atsakovės UAB „Volvo Lietuva“ ieškovo naudai neteisėtai neišmokėtą 14 000 Eur komisinį atlygį už 2021 m. balandžio – gruodžio mėnesius (iki mokesčių); 2) priteisti iš atsakovės UAB „Volvo Lietuva“ ieškovo A. A. naudai delspinigius nuo neteisėtai neišmokėtos 14 000 Eur (iki mokesčių) komisinio atlygio sumos: už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 0,07 procento, už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos – 0,08 procento; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2006 m. balandžio 7 d. ieškovas sudarė sutartį Nr. 172 su atsakovu, kurios pagrindu ieškovas pradėjo dirbti UAB „Volvo Lietuva” pardavimo atstovo pareigose. 2018 m. gruodžio 21 d. rašytiniu susitarimu atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 1 154 Eur mėnesinį darbo užmokestį (iki mokesčių). Pakeistas Darbo sutarties 3 punktas taip pat numato premijų ir (arba) piniginių priedų mokėjimą ieškovui atskiru sprendimu arba įmonėje nustatyta tvarka. 2022 m. sausio 7 d. rašytiniu susitarimu ieškovo mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) pakeistas į 1 400 Eur. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovo įmonėje buvo nustatyta kintamo darbo užmokesčio dalies (bonusų) sistema. 2021 m. kovas, t.y. paskutinis anksčiau minėtos kintamo darbo užmokesčio dalies (bonusų) sistemos galiojimo mėnuo ieškovui buvo itin sėkmingas: ieškovui pavyko pasiekti vieno mėnesio premijos rekordą – ieškovas uždirbo net 60 322 Eur premiją. Tačiau minėta premija atsakovei pasirodė nepriimtina. 2021 m. balandžio 7 d. ieškovas iš savo tiesioginio vadovo M. L. gavo elektroninį laišką, kuriuo buvo informuojamas, jog keičiasi premijų mokėjimų tvarka, per metus bus mokama max 7 000 Eur bruto premija už kiekvieną klientą arba klientų grupę. Premijavimo nuostatai patvirtinti 2021 m. gegužės 12 d. Jais atsakovas nustatė Volvo Trucks sunkvežimių pardavimų atstovų darbo apmokėjimo sistemą. Teigia, jog Premijavimo nuostatais atsakovė retrospektyviai pakeitė ieškovui taikytą darbo apmokėjimo tvarką. 2022 m. sausio 10 d. ieškovas gavo atsikaitymo lapelį, kuriame metinė premija nurodyta 17 949 Eur. Į komisinio atlygio skaičiavimą nebuvo įtraukta 14 008 Eur „Transtira“ ir „Go valda“ „invoisavimai“. 2021 m. balandžio ir vėlesniais 2021 m. mėnesiais, atsakovui nepagrįstai juos traktuojant kaip viršijančius 7000 Eur „lubas“, kadangi „lubas“ ieškovas pasiekė nuo kalendorinių metų pradžios (2021 m. sausio 1 d.) iki 2021 m. kovo 31 d. (t.y. iki įsigaliojant Premijavimo nuostatams). Nesutikdamas su tokiu atsakovės sprendimu, kreipėsi į DGK, kuri 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-6684/2022 ieškovo skundo netenkino. Paaiškino, kad tarp šalių kilo darbo ginčas dėl komisinio atlygio skaičiavimo už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ginčo suma yra 14 000 Eur, kuri susidarė dėl to, kad ieškovas traktuoja, jog 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatų punktas dėl 7 000 Eur „lubų“ vieno kliento sandoriams taikomas tik „invoisavimams“ po 2021 m. balandžio 1 d., o atsakovas laiko, kad 7 000 Eur „lubos“ „Transtira“ ir „Go valda“ „invoisavimams“ pasiektos dar iki 2021 m. balandžio 1 d., t.y. dar prieš įsigaliojant punktui dėl „lubų“. Pažymėjo, kad Premijavimo nuostatuose aiškiai nurodyta, jog jie yra taikomi išimtinai tik jų galiojimo laikotarpiu (t.y. nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ) užbaigtiems pardavimo ir paslaugų sandoriams. Tuo tarpu atsakovas, skaičiuodamas ieškovo komisinį atlygį už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. į 7 000 Eur metinio komisinio atlygio „lubų“ skaičiavimą nepagrįstai įtraukė komisinio atlygio sumas, kurias ieškovas uždirbo už „invoisavimus“ šiems klientams iki 2021 m. kovo 31 d. Teigia, jog Premijavimo nuostatų priėmimo aplinkybė nepatvirtina atsakovės ketinimo 7 000 Eur metinio komisinio atlygio limitą taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d., tikrasis 7 000 Eur komisinio atlygio limito tikslas buvo sumažinti ieškovo per 2021 m. kovo mėn. uždirbtą 60 322 Eur (iki mokesčių) premiją, pritaikant „lubas“ Premijavimo nuostatuose nesant nedviprasmiškai įtvirtintos sąlygos, kad į 7 000 Eur komisinio atlygio už pardavimus limitą turėtų būti įskaitomos komisinio atlygio sumos, apskaičiuotos ir išmokėtos nuo kalendorinių metų pradžios, ieškovui už 2021 m. sausio - kovo mėn. „invoisavimus“ klientams „Go valda“ ir „Transtira“ apskaičiuotos komisinio atlygio sumos neturi būti įskaitomos į 7 000 Eur komisinio atlygio limitą, taikytą skaičiuojant 2021 m. balandžio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpio komisinį atlygį, turėtų būti aiškinamos darbuotojų naudai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovui taikytas komisinio atlygio išankstinio apmokėjimo vienos darbo dienos normos apskaičiavimas taikytas eliminuojant 2021 m. sausį ir vasarį, todėl, ieškovo nuomone, tai taip pat patvirtina jog atsakovas ketino naujuose nuostatuose įtvirtintus komisinio atlygio skaičiavimo principus taikyti nuo 2021 m. kovo 1 d., o ne nuo 2021 m. sausio 1 d. Mano, jog atsakovo peršama nuostata, kad „bendro metinio komisinio atlygio už pardavimus limitas“ reiškia komisinio atlygio už pardavimus limitą per 2021 kalendorinius metus, yra akivaizdai neteisinga, nes analizuojamame punkte „kalendorinių metų“ sąvoka nėra vartojama, todėl aptariamo punkto gramatinė konstrukcija nepatvirtina atsakovo ir DGK sprendime pateiktos interpretacijos. Be to, Premijavimo nuostatų galiojimas nesutampa su kalendoriniais metais ir taikomi naujų ir naudotų sunkvežimių pardavimui bei parduotoms ir suteiktoms susijusioms paslaugoms per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., atitinkamai: komisinis atlygis vienam klientui ar klientų grupei: punkte vartojama frazė „bendro metinio komisinio atlygio už pardavimus limitas“ turėtų būti aiškinama kaip nustatanti komisinio atlygio limitą vienam klientų ar klientų grupes sandoriams, užbaigtiems per laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (per metus). Taip pat pastebi, jog atsakovo siūloma punkto interpretacija yra tiesiog nelogiška, nes ja vadovaujantis lieka neaišku, kaip aptariamo komisinio atlygio limito taikymo tikslu turi būti vertinami „invoisavimai“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Tokia interpretacija neprieštarautų ir Premijavimo nuostatų punktui, jog “komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus, remiantis kalendoriniais metais“. Tuo tarpu atsakovo premijavimo punkto komisinis atlygis vienam klientui ar klientų grupei interpretacija prieštarauja teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principams, nes tai reikštų retrospektyvų jo taikymą komisiniam atlygiui, teisę į kurį ieškovas įgijo iki Premijavimo nuostatų įsigaliojimo. Atsakovės siūlomas Premijavimo nuostatų traktavimas, kad juose numatytas 7000 Eur metinio komisinio atlygio limitas taikytinas nuo 2021 m. sausio 1 d., reiškia ne ką kitą, kaip grubų lex retro non agit principo pažeidimą, kadangi suteikia atsakovui teisinį pagrindą perskaičiuoti ir pareikalauti grąžinti komisinio atlygio sumas, priskaičiuotas ir išmokėtas už 2021 m. sausio 1 d. -2021 m. kovo 31 d. laikotarpį, viršijantis 7 000 Eur metinio komisinio atlygio vienam klientui limitą. Pažymi, kad atsakovė, nustatydama komisinio atlygio limitą, pažeidė ieškovo teisėtą lūkestį gauti finansinę naudą iš ieškovo pastangomis 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. sudarytų sutarčių, nes atsižvelgdamas į įmonėje per daugelį metų nusistovėjusią praktiką bei šių sutarčių sudarymo metu galiojančią atlygio sistemą, kurioje nebuvo jokių limitų vieno kliento „invoisavimas“ pagrįstai tikėjosi, kad jam priklausys vienoks ar kitoks komisinis atlygis nuo visų „invoisavimų“ pagal šias sutartis. Kadangi su ieškovu laiku nebuvo atsiskaityta, prašo priteisti delspinigius. 

Ieškovas A. A. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės įmonėje įsidarbino 2006 m. ir nepertraukiamai dirba iki šiol. Jo darbo funkcijos – sunkvežimių ir su jais susijusių paslaugų pardavimas. Pardavimų atstovams įmonėje taikoma darbo užmokesčio apskaičiavimo (mokėjimo) sistema: dalį darbo užmokesčio sudaro Darbo sutartyje numatyta darbo užmokesčio dalis, kitą dalį – apie 90 proc. darbo užmokesčio sudaro komisinis atlygis. Apmokėjimo tvarka buvo nustatoma Premijavimo nuostatais dažniausiai metams, tačiau tai nebuvo kalendoriniai metai. 2021 m. balandžio 7 d. gavo vadovo M. L. laišką, kuriame nurodyta, kad premijavimo tvarka vadovams už 2021 m. kovo mėnesį yra nepriimtina - bus taikomos 7 000 Eur lubos kiekvienam klientui. Iki tol lubos nebuvo taikomos. Prie laiško nebuvo pridėta jokio darbdavio sprendimo. 2021 m. gegužės 7 d. M. L. per „Facebook“ programą atsiuntė įrašą, jog naujieji Premijavimo nuostatai dar nepatvirtinti ir kad bus taikomos 7 000 Eur lubos metams. 2021 m. gegužės 31d. buvo atsiųstas 2021 m. gegužės 12 d. įsakymas dėl Premijavimo nuostatų patvirtinimo, su jais susipažinti reikėjo iki 2021 m. birželio 3 d. Teigia, jog suprato, kad yra įvestos 7 000 Eur lubos, tačiau nesuprato, kad jos taikomos visiems sandoriams sudarytiems nuo 2021 m. sausio 1 d. Premijavimo nuostatuose nurodyta, kad jie galioja nuo 2021 m. kovo mėn. Kadangi Premijavimo nuostatai galioja metus, suprato, kad „lubos“ yra taikomos metams, o ne kalendoriniams metams. Pastebėjo, kad 1 d. norma yra 566 Eur, kuri apskaičiuota remiantis 2021 m. kovo mėn. dydžiu ir balandžio – gruodžio mėn. numatomomis gauti pajamomis, 2021 m. sausio ir vasario mėn. iš šio apskaičiavimo eliminuoti. Jai skaičiuotųsi nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų ir komisinio atlygio sumos įskaičiuotos. Kadangi Premijavimo nuostatuose nurodyta jų galiojimas nuo 2021 m. kovo 1 d., ieškovas suprato, kad darbdavys retrospektyviai, atgaline tvarka siekė sumažinti komisinį mokestį. 2021 m. birželio 3 d. pateikė prieštaravimus darbdaviui dėl neteisingai taikomų Premijavimo nuostatų, negavus iš darbdavio atsakymo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ši ieškovo prašymą tenkino, tuomet darbdavys iniciavo Taikos sutarties sudarymą, tačiau ieškovui pateikus pastabas dėl Premijavimo nuostatų taikymo nuo 2021 m. balandžio 1 d. ir po šios datos užbaigtiems sandoriams, t.y. kad iki 2021 m. balandžio 1 d. sudarytiems sandoriams lubos nebūtų taikomos. Darbdavys tokios nuostatos supratimo nepaneigė ir darbdavio pozicija dėl 7 000 Eur „lubų“ liko neaiški. Tačiau Taikos sutartis nebuvo sudaryta, nenurodant priežasčių. 2022 m. sausio 6 d. ieškovas gavo iš užmokesčio specialistės komisinio mokesčio skaičiavimus, už balandžio - gruodžio mėn., į kuriuos nebuvo įtraukti „Transtira“ ir „Go valda“ klientų „invoisavimai“, todėl suprato, kad už juos darbdavys neskaičiuos komisinio atlygio, nes „lubos“ buvo pasiektos iki 2021 m. kovo 31 d., t.y. iki įsigaliojant Premijavimo nuostatams. Mano, kad darbdavys neteisingai interpretuoja Premijavimo nuostatus. Buvo pažeisti teisėti ieškovo lūkesčiai, nes pagrindinės sutartys su klientais buvo pasirašytos anksčiau, kuomet dar negaliojo jokios „lubos“. Jų vykdymas keliavo per kelias Premijavimo nuostatų galiojimo sistemas. Mano, kad nesąžininga komisinį atlygį už 2021 m. sausio – kovo mėn. įtraukti į limitą.

Ieškovo atstovas advokatas Arkadij Freidenzon teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo išsprendimui būtina pasitelkti gramatinį sisteminį aiškinimą, atsižvelgiant į šalių elgesį iki nuostatų priėmimo bei juos taikant. Pastebėjo, kad darbdaviui idėja taikyti „lubas“ kilo, kai ieškovas 2021 m. kovo mėn. uždirbo įspūdingą sumą. Kilo mintis kaip retrospektyviai pakeisti galiojančią apmokėjimo tvarką. Vadovybė priėmė sprendimą taikyti limitą „invoisavimams“ nuo 2021 m. sausio 1 d. Pažymėjo, jog ankstesnieji Premijavimo nuostatai būdavo pristatomi tam tikra tvarka. Šiuo atveju M. L. tik apie jų planuojamą pakeitimą informavo elektroniniu paštu. Teigia, kad pats atsakovas M. L. atsiliepime darbo ginčų komisijai pristatė kaip asmenį pasidalijusį kolegiškomis mintimis, tačiau ne kaip asmenį įgaliotą konsultuoti esamą situaciją. Vėliau per „messenger“ programėlę M. L. visus informavo, jog bus rengiami Premijavimo nuostatai ir bus teikiamos „lubos“, tačiau 2021 m. gegužės 7 d. Premijavimo tvarka dar nebuvo parengta. Ji buvo patvirtinta tik 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu. Iki tol dokumentas buvo tik paminėtas, bet paties dokumento nebuvo. Teigia, kad vadovaujantis DK 139 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi nebuvo laikytasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo tvarkos. Ieškovas laiko, jog ši premija yra mokama vadovaujantis DK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu už atliktą darbą, tačiau ne pagal DK142 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip teigia atsakovas. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju turi būti atskiriamas Premijavimo nuostatų galiojimas nuo skaičiavimo mechanizmo laikotarpio. Teigia, jog vadovaujantis DK 6 straipsnio 2 dalimi, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taip pat žymi, kad 2021 m. gegužės 12 d. priima Premijavimo nuostatus žinodamas, kad sausio -kovo mėn., jau yra išmokėtas komisinis atlygis. Tai laiko nesąžiningu santykių aiškinimuisi, pažeidžiančiu teisėtus ieškovo lūkesčius.

Atsakovė UAB „Volvo Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog Darbo sutartyje yra numatyta, kad „darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus atskiru sprendimu arba įmonėje nustatyta tvarka“. Taigi, bendrovės ieškovui mokamos premijos nėra sudėtinė ieškovo Darbo sutarties dalis, t.y. dėl jų skyrimo ir išmokėjimo tvarkos ir sąlygų nėra tiesiogiai susitarta Darbo sutartimi, o išimtinai priklauso nuo bendrovės valios tokią motyvacinę sistemą įdiegti. Šiuo atveju Darbo sutartyje ir/ar jos pakeitimuose nėra nuorodos į konkretų aktą, todėl laikytina, kad ieškovui mokamos premijos nėra neatskiriama jo Darbo sutarties dalis. Atitinkamai atsakovė turėjo teisę ieškovui mokėtinų premijų dydžius pakeisti vienašaliu sprendimu be ieškovo sutikimo bei nustatyti naują jų skyrimo ir išmokėjimo tvarką, sąlygas ir kriterijus, kuriais remiantis tokios premijos apskaičiuojamos. Darbuotojų informavimas raštu ir jų sutikimas su darbo apmokėjimo sistema nėra reikalingas. Pažymėjo, jog, jeigu darbo sutartyje kintamosios dalies konkretaus dydžio apskaičiavimas nėra susijęs su konkrečiu įmonės administracijos aktu (kaip yra nagrinėjamu atveju), tai nėra neatskiriama darbo sutarties dalis, o darbdavys turi teisę tokią sistemą keisti, atšaukti ir pan. Teisės doktrinoje yra nurodoma, jog įmonės turi plačią diskrecijos teisę kurti darbo apmokėjimo sistemas, o priedus, premijas nustatytus lokaliais teisės aktais, darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti, jei tai nesusiję su darbo sutartyje aptarta darbo apmokėjimo sistema, darbdavys yra laisvas priimti sprendimus dėl darbuotojų premijavimo tvarkos tvirtinimo, jos keitimo, atšaukimo ir pan. Darbdavys taip pat yra laisvas nustatyti įvairius kriterijus, įskaitant ir metinį premijos limitą, kuriais remiantis darbuotojams būtų skiriamas papildomas apmokėjimas (premijos). Atliekant ieškovui mokėtino komisinio atlygio už 2021 m. pardavimus skaičiavimus, nebuvo ir nėra jokio retrospektyvaus Premijavimo nuostatų taikymo. 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatuose numatyta, jog apskaičiuojant komisinio atlygio vienam klientui ir klientų grupei limitą yra vertinami visi sandoriai, sudaryti per kalendorinius metus (šiuo atveju – 2021 m.). Nors nauja premijavimo tvarka bendrovėje buvo taikoma nuo 2021 m. balandžio mėn., tai nereiškia, jog atsakovė naujai priimdama tokią tvarką, negalėjo nustatyti kriterijaus, jog apskaičiuojant premiją už atliktus pardavimus bus vertinami visi atitinkamais kalendoriniais metais konkretaus darbuotojo bendrovės vardu sudaryti sandoriai. Priešingai, nustatydama naujai taikomą premijavimo tvarką (premijavimo nuostatas išdėstydama nauja redakcija), bendrovė nuo 2021 m. balandžio 1 d. turėjo teisę numatyti įvairius kriterijus, kuriais remiantis už 2021 m. balandžio ir vėlesnius mėnesius būtų apskaičiuojama darbuotojui (ieškovui) skiriama skatinamoji priemonė. Pastebėjo, jog Premijavimo nuostatų galiojimo laikotarpis ir apskaičiavimo mechanizmas nėra tapačios sąvokos. Premijavimo nuostatuose bendrovė nustatė aiškią darbuotojams skiriamų premijų skaičiavimo sąlygą -7 000 Eur bendro metinio skaičiuojamo per kalendorinius metus, komisinio atlygio už pardavimus vienam klientui (ar klientų grupei) limitą: „Komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais), „bendro metinio komisinio atlygio už pardavimus limitas <...> yra 7 000 Eur vienam klientui ar klientų grupei <...> parama“. Paaiškino, kad su Premijavimo nuostatais ieškovas buvo supažindintas 2021 m. gegužės 31 d., tačiau apie būsimus premijavimo tvarkos pasikeitimus aiškiai žinojo dar 2021 m. balandžio mėn. pradžioje. Be to, jog klientų „Transtira“ ir „Go valda“ atžvilgiu yra pasiektas 7 000 Eur metinio komisinio atlygio limitas ieškovui buvo žinoma dar ir iš 2021 m. spalio mėn. ieškovui siųsto premijų už 2021 m. balandžio – gruodžio mėn. apskaičiavimų. Šiuose apskaičiavimuose šalia „Transtira“ ir „Go valda“ buvo nurodyta „0“. Pasiektas limitas buvo nurodytas ir 2021 m. lapkričio mėn. atsakyme į ieškovo pateiktas pastabas bendrovės parengtam ir ieškovui 2021 m. spalio 19 d. atsiųstam premijų už 2021 m. balandžio – gruodžio mėn. apskaičiavimui, į kurias bendrovė dėl klientų „Transtira“ ir „Go valda“ atsakė: „Logos Baltic, Go valda, Transtira - pasiektas limitas“. Taigi atsakovė buvo nuosekli ir savo pozicijos dėl 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatų niekad nekeitė. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas su kiekvienu iš minėtų klientų sudarė vos vieną metinę sutartį, kuria susitarė dėl konkretaus kiekio sunkvežimių pardavimo ir pristatymo 2021 metais. Taigi, ieškovas sudarant sutartis su klientais „Go valda“ ir „Transtira“ bei ruošiant su šiomis susijusius dokumentus, atliko vienkartinį įdirbį, t.y. tik vieną kartą, bet ne kas mėnesį, vedė derybas dėl tokių sutarčių sudarymo. Todėl ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti papildomas sumas už 2021 m. balandžio – gruodžio užbaigtus sunkvežimių pardavimus su minėtais klientais laikytinas nesąžiningu, o ieškovo nurodomi teiginiai neva „ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimas pasireiškia tuo, kad ieškovas sudarydamas pagrindines sutartis<...> pagrįstai tikėjosi, kad jam priklausys vienoks ar kitoks komisinis atlygis nuo visų „invoisavimų“ pagal šis sutartis, laikytina nepagrįstais. Visa komunikacija rodo, kad bendrovė laikėsi aiškios ir nedviprasmiškos pozicijos, kad 7 000 Eur komisinio atlygio limitas apskaičiuojamas vertinant kalendorinius metus, t.y. 2021 m. sausio 1 d. - 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sudarytus sandorius, ką ieškovas puikiai suprato.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Kazimieras Vasiliauskas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad UAB „Volvo Lietuva“ turi diskrecijos teisę spręsti mokėti ar nemokėti premijas ir ar jas pakeisti. Ši sistema nėra Darbo sutarties dalis. Premijavimo nuostatuose yra aiškiai nustatyta kaip yra skaičiuojamas komisinis atlygis – kartą per metus ir kad nustatytas 7 000 Eur limitas. Premijavimo nuostatai turi būti aiškinami sistemiškai ir juose numatyta, kad yra vertinami kalendoriniai metai. Premijavimo nuostatos yra aiškios, nedviprasmiškos, o DK 6 straipsnio 2 dalis taikoma kai kyla neaiškumai. Pažymėjo, kad būtina išskirti Premijavimo nuostatų galiojimo terminą – galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d. ir laikotarpį kaip skaičiuojama premija - kalendoriniai metai. Tai darbdavio diskrecija. Premijavimo nuostatuose nurodoma, kad buvo vertinami pardavimai už visus kalendorinius metus. Atsakovo veiksmai buvo nuoseklūs: apie tai, jog ieškovas jau yra pasiekęs limitą jis buvo informuotas 2021 m. balandžio 7 d. M. L. elektroniniu paštu, vėliau, 2021 m. lapkričio mėn. susirašinėjimais su A. V. ir M. L., kuriuose pasakyta, kad pasiektas limitas.

Liudytojas M. L., ieškovo vadovas, teismo posėdyje parodė, kad prieš baigiant galioti Premijavimo nuostatams, jis parengė gaires vadovams. Pardavėjus stengėsi iš anksto informuoti, kad keisis sistema ir bus ribojimai sandoriams. Toliau vyko Premijavimo nuostatų tvirtinimas. Pardavėjai yra keturi, su jais vyko diskusijos dėl Premijavimo nuostatų taikymo. Be ieškovo yra dar vienas pardavėjas, kuris viršija 7 000 Eur limitą. Paaiškino, jog yra suformuojami įmonės tikslai metams, jis parengia gaires ir jas pateikia įmonės vadovų grupei. Po diskusijų vadovai jas tvirtina, tačiau gairės gali būti ir pakeistos. Gaires parengė 2021 m. kovo antroje pusėje. Jas rengia kasmet. Premijavimo nuostatai skirti visiems pardavimų vadybininkams. Patvirtinti Premijavimo nuostatai siunčiami jiems susipažinti, tačiau iki jų patvirtinimo projektai nesiunčiami. Juos ruošiant, kartais konsultuojasi su pardavimų vadybininkais, kad išsiaiškintų, kas labiau motyvuoja, lengvina atsiskaitymus. Vienas iš nesutarimų tvirtinant šiuos Premijavimo nuostatus kilo dėl limito ribos, tačiau pradinis siūlymas dėl 7 000 Eur limito ribos liko nepakitęs. Paaiškino, jog premijų mokėjimo tvarka ir premijų skaičiavimo tvarka yra skirtingi dalykai. 2021 m. gegužės 2 d. Premijavimo nuostatais perėjo prie kasmėnesinio premijų mokėjimo. Paaiškino, kad pagal Premijavimo nuostatus premijų skaičiavimo principas pasikeitė ir taikomas nuo 2021 m. balandžio 1 d., tačiau pardavimai („patys daiktai“) skaičiuojami nuo 2021 m. sausio 1 d. Buvo Premijavimo nuostatų tikslas įvesti premijų skaičiavimą pagal kalendorinius metus. Pagal esamą tvarką už tris 2022 m. mėnesius premijos, nesant pakeitimų, būtų skaičiuojamos iš naujo.

Ieškinys atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006 m. balandžio 7 d. tarp ieškovo A. A. ir atsakovės UAB „Volvo Lietuva“ sudaryta darbo sutartis Nr. 172 (toliau - Darbo sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovės įmonėje buvo įdarbintas pardavimo atstovu (T.1, e. b. l. 13-16). Darbo santykiai iki šiol nėra nutrūkę. 2015 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu koreguotas Darbo sutarties 1.2 punktas, juo ieškovo darbo pareigų pavadinimas pakeistas į „Volvo Trucks sunkvežimių pardavimo atstovas“ (T.1, e. b. l. 17). 2018 m. gruodžio 21 d. susitarimu pakeistas Darbo sutarties 3 punktas dėl ieškovo darbo užmokesčio ieškovo dydžio – šalys sutarė dėl 1 154 Eur algos per mėnesį bruto  (neatskaičius mokesčių) mokėjimo. Minėtame punkte taip pat numatyta, kad darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus atskiru sprendimu arba įmonėje nustatyta tvarka (T.1, e. b. l. 18). 2022 m. sausio 7 d. susitarimu dar kartą pakeistas Darbo sutarties 3 punktas: darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 1 400 Eur algą per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Susitarimas, kad darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus atskiru sprendimu arba įmonėje nustatyta tvarka, liko nepakeistas (T.1, e. b. l. 20).

Pastebėtina, jog UAB „Volvo Lietuva“ sunkvežimių pardavimo atstovams be darbo sutartyje nustatyto mokamo pagrindinio darbo užmokesčio galiojo ir nuosekliai buvo taikoma kintamo darbo užmokesčio dalies (komisinio atlygio) skaičiavimo praktika, t.y. įmonėje buvo nustatoma ir kasmet atnaujinama kintamo darbo užmokesčio dalies (komisinio atlygio) skaičiavimo metodika (Premijavimo nuostatai), kurioje įtvirtinama darbo užmokesčio dalies (komisinio atlygio) skaičiavimo tvarka, priklausanti nuo pardavimo atstovų pasiektų sunkvežimių pardavimo ir kitų paslaugų suteikimo rodiklių. 2020 m. balandžio 1 d. - 2021 m. kovo 31 d. galiojusi „Volvo trucks Lietuva naujų sunkvežimių pardavimo bonusų schema“ (T.1, e. b. l. 21-28) pakeista 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatais UAB „Volvo Lietuva“ Volvo Trucks sunkvežimių pardavimo atstovams „Market Lithuania Commission setup for Volvo Trucks Sales Representative in 2021“ (toliau – Premijavimo nuostatai)  (T.1, e. b. l. 32-44).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis ginčas tarp šalių kilo, kai 2021 m. kovo mėn. ieškovui pagal 2020 m. balandžio 1 d. - 2021 m. kovo 31 d. galiojusią „Volvo trucks Lietuva naujų sunkvežimių pardavimo bonusų schemą“ pavyko uždirbti 60 322 Eur (neatskaičius mokesčių) premiją. Atsakovė nesutiko jos sumokėti, 2021 m. gegužės 12 d. patvirtinus naujus Premijavimo nuostatus, kuriais iš esmės pakeitė kintamojo darbo užmokesčio dalies (komisinio atlygio) skaičiavimo tvarką, nustatant, kad Volvo trucks sunkvežimių pardavimo atstovų darbo apmokėjimo sistema galioja ir suteiktoms paslaugoms per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12447 nusprendė tenkinti ieškovo prašymą: ir, be kita ko, išieškoti A. A. naudai iš UAB „Volvo Lietuva“ 51 322 Eur (neatskaičius mokesčių) premiją už 2021 m. kovo mėn. bei 2 282,16 Eur delspinigių už dalies premijos pavėluotą išmokėjimą (T.1, e. b. l. 49-59). Minėtos išankstinės ginčų nagrinėjimo institucijos ne per teismą tvarka sprendimą atsakovė įvykdė.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl komisinio atlygio skaičiavimo, komisinio atlygio skaičiavimui taikant 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatus. Šalių nesutarimo priežastis – 14000 Eur suma, kuri, ieškovo nuomone, taikant Premijavimo nuostatų punktą dėl 7 000 Eur limito vieno kliento sandoriams taikoma tik „invoisavimams“ po 2021 m. balandžio 1 d., o atsakovo vertinimu, 7000 Eur limitas pasiektas dar iki 2021 m. balandžio 1 d., t.y. dar prieš įsigaliojant punktui dėl limito taikymo. Šio ginčo išsprendimui yra aktualios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos bei Premijavimo nuostatų aiškinimas. 

DK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas). Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, jog DK įtvirtintos dvi galimybės darbuotojo premijavimui, t.y.: 1) premijos, kurios už atliktą darbą yra nustatomos šalių susitarimu arba mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 2) bei premijos, kurios skiriamos išimtinai darbdavio iniciatyva, turint tikslą paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą ar veiklos rezultatus.

Kaip minėta, paskutiniuoju darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė dėl 1 400 Eur mėnesinės algos (neatskaičius mokesčių) ir liko susitarimas, kad darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus atskiru sprendimu arba įmonėje nustatyta tvarka. Minėtas susitarimas  reiškia, jog Darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo  ieškovui mokėti 1 400 Eur mėnesinės algos (neatskaičius mokesčių), o premijų ir (arba) piniginių priedų mokėjimas ieškovui „darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus“ įtvirtintas kaip darbdavio diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atžvilgiu ieškovo lūkestis gauti Darbo sutartimi sutartą darbo užmokestį pažeistas nebuvo. Be to, tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Tačiau Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007). Šiuo gi atveju, nei tarp šalių pasirašytoje Darbo sutartyje, nei papildomuose susitarimuose prie jos nuorodos dėl darbo užmokesčio į jokį konkretų įmonės aktą nėra, tai suponuoja išvadą, jog premijos išmokėjimas priklauso nuo darbdavio valios, kaip skatinamoji priemonė, kuri išreikšta Premijavimo nuostatuose. Esant tokiai situacijai, kai darbdavys savo valia papildomai tvirtina darbuotojus skatinančią premijavimo tvarką, nėra privalomas išankstinis informavimas ir konsultavimasis su darbuotojais, t.y. D K 140 straipsnio 3 dalis netaikoma. Be to, Premijavimo nuostatuose taip pat įtvirtinta, jog „pasikeitus veiklos sąlygoms, nustatyti komisinio atlygio parametrai gali būti keičiami bet kuriuo metu ir po paskelbimo jie laikomi galiojančiais parduodamiems ir pristatomiems produktams“.

Taigi, UAB „Volvo Lietuva“ generalinio direktoriaus N. K. ir  finansų direktorės D. S. 2021 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. PD-69 patvirtinti Premijavimo nuostatai UAB „Volvo Lietuva“ Volvo Trucks sunkvežimių pardavimo atstovams „Market Lithuania Commission set  up for Volvo Truck Sales Representative in 2021“. Skirtingas bylos šalių Premijavimo nuostatų supratimas ir aiškinimas lėmė ginčo dėl 14 000 Eur (neatskaičius mokesčių) komisinio atlygio neišmokėjimo ieškovui kilimą šioje byloje. Ieškovui, kaip UAB „Volvo Lietuva“ sunkvežimio pardavimų atstovui, premijos prie darbo užmokesčio mokamos minėtų nuostatų nustatyta tvarka, bet kaip jau buvo konstatuota, jie nėra Darbo sutarties sudedamoji dalis.

Premijavimo nuostatai numato, kad „šios nuostatos galioja naujų ir naudotų sunkvežimių pardavimui bei parduotoms ir suteiktoms susijusioms paslaugoms per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. ir automatiškai pakeičia visus ankstesnius galiojusius premijavimo nuostatus“. Taip pat įtvirtinta, kad „komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais) su apskaičiuotu mėnesio įmokos dydžiu“, o „kalendorinių metų pabaigoje skaičiuojamas faktinis Komisinis atlygis remiantis nustatytu komisiniu atlygiu“. Taip pat numatyta, jog „bendro metinio komisinio atlygio už pardavimus limitas, išskyrus komisinį atlygį už naudotų sunkvežimių pardavimą, yra 7000 Eur vienam klientui ar klientų grupei su OEM (originalus įrangos gamintojas) parama“. Principinis bylos šalių nesutarimas kyla taikant Premijavimo nuostatus tuo aspektu, ar sutampa Premijavimo nuostatų galiojimo terminas su komisinio atlygio skaičiavimo laikotarpiu, ar ne.

Kaip matyti iš Premijavimo nuostatų, juose yra nustatytas terminuotas jų galiojimas: nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Tačiau šioje vietoje būtina pastebėti, jog Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-12447 buvo konstatuota, jog 2021 m. gegužės 12 d. patvirtinti Premijavimo nuostatai Volvo Trucks sunkvežimių pardavimo atstovams netaikytini ieškovo 2021 m. kovo mėn. premijos apskaičiavimui, kadangi jie patvirtinti jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, už kurį turi būti skaičiuojama premija ir šalys dėl šių nuostatų taikymo retrospektyviai nesusitarė. Tai reiškia, jog Premijavimo nuostatų galiojimo terminas yra nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. Tačiau Premijavimo nuostatuose įtvirtinta, kad komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais). Ieškovo nuomone, komisinio atlygio skaičiavimo terminas turėtų sutapti su Premijavimo nuostatų galiojimo terminu, tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija ir jo nurodytais argumentais nesutinka.

Kaip buvo minėta, teismo vertinimu, šioje teisinėje situacijoje ginčo kilimą lėmusių Premijavimo nuostatų priėmimas, nustatant premijų už pardavimus sunkvežimių pardavimų atstovams tvarką, yra darbdavio diskrecijos teisė. Todėl kokią darbdavys pasirenka savo valios įtvirtinimo formą ir turinį priklauso išimtinai nuo jo pasirinkimo. Tai, kad galbūt minėtas aktas turi tam tikrų trūkumų tiek formos, tiek logikos prasme, kaip nurodė ieškovo atstovas, nėra šios bylos ginčo dalyku. Susipažinus su  Premijavimo nuostatų turiniu (kiek aktualu šiam ginčui), akivaizdu, jog šiame vidaus administravimo akte  nustatytas terminuotas jo galiojimo laikas ir su jo galiojimo terminu nesutampantis komisinio atlygio apskaičiavimo laikotarpis - kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais). Pastebėtina, jog pačiuose Premijavimo nuostatuose nurodyta, kad „šios nuostatos padeda laiku mokėti komisinį atlygį, geriau atspindėti darbuotojų pastangas metų eigoje, atsižvelgiant į ilgą viso pardavimo proceso trukmę, taip pat išlyginti mokėjimus metų eigoje“. Liudytojas M. L. patvirtino, kad Premijavimo nuostatų tikslas buvo įvesti premijų skaičiavimą pagal kalendorinius metus. Aplinkybė, jog darbdavys pasirinko kitą, priimtinesnę jo subjektyviu požiūriu komisinio atlygio apskaičiavimo tvarką, vadovaudamasis kalendoriniais metais, pati savaime nereiškia, jog toks pasirinkimas yra neteisėtas, jei tai neprieštarauja teisės aktams. Be to, kaip matyti iš Premijavimo nuostatų, juose ne tik nustatyta, kad „komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais), tačiau ir toliau plėtojama ši tvarka – „kalendorinių metų pabaigoje skaičiuojamas faktinis Komisinis atlygis remiantis nustatytu komisiniu atlygiu“, nustatytas „bendro metinio komisinio atlygio už pardavimus limitas“, todėl sistemiškai vertindamas vidaus administravimo akto turinį, teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Volvo Lietuva“ turėjo tikslą kažkaip kitaip (kitu laikotarpiu) skaičiuoti komisinį atlygį. Teismo vertinimu, Premijavimo nuostatų norma „komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais)“ aiškintina kaip reiškianti laikotarpį nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Be to, iš byloje esančio M. L. 2021 m. balandžio 1 d. elektroninio laiško matyti, jog ieškovas buvo informuotas, jog „kiekvienam klientui ar kliento kompanijų grupei, per metus bus mokama max 7 000 Eur bruto premija, įskaitant visus parametrus <...>. Šis ribojimas taikoma visiems 2021 m. invoisavimams pradedant šių metų sausio 1 d.<...> Tavo atveju ribojimas 7 000 Eur bus taikomas Integre, Go Valda ir Transtira“ (T.1, e. b. l. 29-30). 2021 m. gegužės 7 d. laišku ieškovas papildomai buvo informuotas, jog „įvedamos lubos dylams su OEM support, max premja 7 000 Eur įskaitant visa paslaugas per klientą per metus“ (T. 4, e. b. l. 5-6). Be to, 2021 m. spalio mėn. ieškovui siųstose premijų už 2021m. balandžio – gruodžio mėn. šalia klientų „Transtira ir Go“ valda buvo nurodyta „0“. Pasiektas limitas buvo nurodytas ir 2021 m. lapkričio mėn. atsakyme į ieškovo pastabas bendrovės parengtam ir ieškovui 2021 m. spalio 19 d. atsiųstam premijų už 2021 m. balandžio – gruodžio mėn. apskaičiavimui, į kurias atsakovė dėl klientų „Transtira ir Go Valda“ atsakė: „Logod Baltica, GO valda, Transtira – pasiektas limitas“ (T.3, e. b. l. 105-108). Taigi, bylos duomenų visuma   patvirtina, jog atsakovas dėl komisinio atlygio tvarkos buvo nuoseklus, t. y. įsigaliojus Premijavimo nuostatams, į komisinio atlygio skaičiavimą įtraukė nuo 2021 m. sausio 1 d. ieškovo atliktus „invoisavimus“ ir apie tai informavo ieškovą, kas paneigia ieškovo tvirtinimą, jog apie limito taikymą jis sužinojo tik 2022 m. sausio 6 d., gavęs iš užmokesčio skaičiavimo specialistės skaičiavimus.

Ieškovas savo reikalavimą taip pat grindžia lex retro non agit principo pažeidimu. Primena, kad Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendime darbo byloje Nr. APS -131-12447 konstatavo, jog 2021 m. gegužės 1d. Premijavimo nuostatai netaikytini ieškovo 2021 m. kovo mėn. premijos apskaičiavimui, o atsakovo veiksmai bandant 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatuose numatytą 7 000 Eur bendrą metinį komisinio atlygio limitą pritaikyti retrospektyviai, pripažinti pažeidžiančiais lex retro non agit principą. Tačiau teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bendrąjį teisės principą lex retro non agit nurodė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021). Šioje situacijoje atsakovas Premijavimo nuostatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė kriterijus, kuriais remiantis bus skaičiuojamos premijos - remiantis kalendoriniais metais. Tačiau patys Premijavimo nuostatai taikyti po jų įsigaliojimo, todėl ieškovo argumentai dėl jų retrospektyvaus taikymo yra nepagrįsti. Be to, nepagrįstas ir ieškovo aiškinimas, jog 7 000 Eur metinio komisinio atlygio limito taikymas nuo 2021 m. sausio 1 d., suteikia atsakovui teisinį pagrindą perskaičiuoti ir pareikalauti grąžinti komisinio atlygio sumas, priskaičiuotas ir išmokėtas už 2021 m. sausio 1 d. - 2021 m. kovo 31 d. laikotarpį, nes komisinis atlygis už minėtąjį laikotarpį yra paskaičiuotas ir išmokėtas vadovaujantis iki 2021 m. balandžio 1 d. galiojusiais Premijavimo nuostatais.

Byloje ginčo nėra dėl to, kad ieškovui per 2021 metų sausio - kovo mėnesius už „Go valda“ įvykdytus sandorius buvo išmokėtas 9 553,00 Eur atlygis, o už „Transtira“ įvykdytus sandorius – 10132,00 Eur komisinis atlygis, ir šios išmokėtos komisinio atlygio sumos viršija Premijavimo nuostatuose numatytą 7 000 Eur limitą vienam klientui ar kliento kompanijų grupei per kalendorinius metus. Minėtas komisinis atlygis ieškovui už pastaruosius klientus yra išmokėtas iki Premijavimo nuostatų įsigaliojimo. Įvertinus tai, jog, vadovaujantis 2021 m. gegužės 12 d. Premijavimo nuostatais,  komisinis atlygis yra apskaičiuojamas kartą per metus (remiantis kalendoriniais metais), darytina išvada, jog ieškovui viršijus 7 000 Eur limitą už 2021 m. iki Premijavimo nuostatų įsigaliojimo „Go valda“ ir „Transtira“ sandoriams ir atsakovei komisinį atlygį išmokėjus, ieškovo prašymas išmokėti komisinį atlygį „Go valda“ ir „Transtira“ sandoriams po Premijavimo nuostatų įsigaliojimo yra nepagrįstas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Apibendrinant teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė UAB „Volvo Lietuva“ turėjo pareigą ieškovui sumokėti 14 000 Eur (neatskaičius mokesčių) komisinį atlygį bei kad egzistavo objektyvios aplinkybės tokios premijos mokėjimui įsigaliojus Premijavimo nuostatams. Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

Teismui atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimus dėl piniginių sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, kadangi tai yra išvestinis ieškinio reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo ją atstovavusiam advokato padėjėjui sumokėtas jos patirtas 3 658,10 Eur išlaidas (jas sudaro 3 023,22 Eur – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti; 634,88 Eur – PVM), susijusias su bylos nagrinėjimu (už ieškinio ir jo priedų medžiagos analizę; 2022 m. liepos 25 d. atsiliepimo į ieškinį rengimą, derinimą ir pateikimą). Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktų nuostatomis, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš ieškovo 3 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 729,90 Eur bruto x 2,5 (koeficientas už atsiliepimo parengimą)/80 proc.) laikydamas, kad tokia suma, kuri neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio  yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,48 Eur. Kadangi išlaidos, priteistinos iš vienos šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos nepriteisiamos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. A. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-6684/2022 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Volvo Lietuva“ (į. k. 111657016) iš ieškovo A. A. ((duomenys neskelbtini)) 3 459,80 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė