Administracinio nusižengimo byla

                           Nr. A5-354-266/2020

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00082-2020-6

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                          6.1.;6.5.;21.9.10.;21.9.11.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. spalio 27 d.

Anykščiai

            Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Justui Viliui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Svetlanai Žemčiugovai,  

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir,-

n u s t a t ė:

V. G. nuo 2020-05-25, 00 val. 00 min. iki 2020-06-12, 00 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, sudarė sąlygas, nurodė darbuotojus ir išmokamas sumas, pavedė fermos vedėjai V. Š. išmokėti neapskaitytą darbo užmokestį, tyčia neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. 2020-06-12 (duomenys neskelbtini) fermos vedėja V. Š. už 2020 m. gegužės mėn. septyniems darbuotojams išmokėjo 1935 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinius apskaitos dokumentus, neišskaičiuojant Gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat V. G. sudarė sąlygas ir leido dirbti L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2020-05-25 iki 2020-06-02, (duomenys neskelbtini) fermoje, adresu (duomenys neskelbtini), kiaulių šėrėjos pareigose, bendrovės naudai nesudaręs su L. G. darbo sutarties ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. L. G. už darbą fermoje buvo išmokėtas 100 Eur atlygis. Tokia savo veika V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

            V. G. iš dalies pripažino nusižengimus ir paaiškino , jog kiaulių  fermoje susidaro nestandartinė situacija, kuomet reikia atlikti papildomus darbus. Fermos  vedėja V. Š. pasirūpina, kad tuos darbus atliktų fermos darbuotojai, kuriems pagal funkcijas neprivalu tų darbų atlikti. Nuo metų  pradžios fermos vedėja  vis prašė sumokėti darbuotojams už atliktus papildomus darbus, tačiau finansinė situacija bendrovėje nebuvo gera, todėl jis darbuotojams už papildomus darbus nemokėjo. Vėliau , birželio pradžioje , fermos vedėja V. Š. vėl reikalavo apmokėti ir pateikė jam prašymą. Tada  po atlyginimų išmokėjimo už gegužės mėnesį, kitą dieną , jis atvežė fermos vedėjai pinigus ir lapelius su darbuotojų pavardėmis už atliktą papildomą darbą. Lapeliai buvo surašyti buhalterės. Jis diktavo buhalterei darbuotojų pavardes ir nurodė pinigų sumas. Atlygį už papildomus darbus išmokėjo iš savo lėšų, nes tuo metu grynų pinigų iš bendrovės kasos negalėjo paimti. Birželio 17d., jis išleido įsakymą dėl apmokėjimo už papildomą darbą. Tai buvo vienkartinis išmokėjimas. Po jo priimto įsakymo , nuo išmokėtų sumų buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei. Dėl L. G., V. G. paaiškino, jog sunku surasti žmogų, kuris dirbtų fermoje, nes tai specifinės darbo sąlygos ir ne kiekvienas ištveria. L. G. norėjo dirbti, todėl ji atėjo į fermą pabandyti ir pažiūrėti ar  galės dirbti. Kelias dienas mokėsi kartu su kitais fermos darbuotojais. Vėliau, nuo birželio 3 d., ją priėmė į darbą. Atėjusi pasimokyti, L. G. pasisakė, jog sunki jo finansinė padėtis, jog turi skolų ir jis sutiko jai paskolinti 100 eurų, tačiau, kad skolos nepamirštų  surašė jos vardu lapelį 100 eurų sumai ir juos L. G. išmokėjo fermos vedėja V. Š. . Teigė , jog tai ai nebuvo atlygis už darbą gegužės mėnesį fermoje , o buvo paskola.

             Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą , Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Svetlana Žemčiugova paaiškino, jog 2020m. birželio 16d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ visose fermose ir kitose patalpose buvo atliekamos kratos, patikrinimas. (Duomenys neskelbtini) fermoje pareigūnai surado ir išėmė grynus pinigus ir ranka rašytus lapelius , kuriose buvo žmonių pavardes ir pinigų sumos. Sutikrinus su atlyginimų žiniaraščiais, lapeliuose nurodytų pinigų sumų atlyginimų žiniaraščiuose nebuvo. Nebuvo ir jokių dokumentų, kokiu pagrindu priedai buvo išmokėti darbuotojams . Tik po patikrinimo , sekančią dieną direktorius priėmė įsakymą dėl pinigų išmokėjimo už papildomus darbus į rankas. Tokiu būdu bendrovės direktorius padarė pažeidimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nes priedus darbuotojams direktorius išmokėjo iš savo asmeninių pinigų, kurie nebuvo apskaityti buhalteriniuose dokumentuose , tie  pinigai jam nebuvo išduoti iš kasos ar iš banko. Direktorius asmeniškai nusprendė kiek ir kam mokėti , tai nurodė lapeliuose, kuriuos nuvežė fermos vedėjai kartu su pinigais ir pastaroji juos išmokėjo darbuotojams. Išmokėtos sumos darbuotojams nebuvo įtrauktos į apskaitos dokumentus, nuo jų nebuvo apskaičiuoti mokesčiai valstybei. Dėl nelegalaus darbo, tai patikrinimo metu buvo nustatyta, jog bendrovės kiaulių fermoje nelegaliai dirbo L. G. . Buvo nustatyta, jog ji be darbo sutarties dirbo nuo gegužės 25d., iki birželio 2 dienos ir gavo 100 eurų. Teigė, jog niekuo nepagrįstas teiginys, jog L. G. tas dienas mokėsi, norėjo pabandyti kaip seksis. Visa tai įmanoma atlikti pasirašius darbo sutartį. Ji dirbo, atliko  darbus ir gavo atlygį. Tyrimo metu L. G. prisipažino, jog dirbo ir gavo atlygį tą pačią dieną kaip kiti darbuotojai pagal ranka surašytą lapelį. Kad ji pakeitė parodymus, tai neįrodo, jog bendrovės direktorius nepadarė nusižengimų. Patikrinimo metu, tą pačią , dieną darbuotojai savo ranka surašė paaiškinimus ir nurodė aplinkybes kaip buvo išmokėti priedai, kaip L. G. dirbo nelegaliai. Prašė skirti bendrovės direktoriui nuobaudas, numatytas įstatymo sankcijoje.

            Liudytoja D. P. parodė, jog ji dirba mokesčių inspekcijoje. Birželio 16d.,  ji gavo nurodymą atlikti patikrinimą ir atvyko į Anykščių policijos komisariatą. Tada sužinojo, jog reikės vykti į kiaulių  fermą , esančią (duomenys neskelbtini) ir atlikti patikrinimą, susijusį su pinigais.  Fermoje jau buvo pareigūnai . Į jos klausimą ar buvo rasti gryni pinigai, pareigūnai jai padavė du maišelius. Viename buvo grynieji pinigai 170 eurų ir kvitas , o kitame buvo 270 eurų ir devyni lapeliai su žmonių pavardėmis ir prie jų nurodytomis pinigų sumomis , jų parašais , kad gavo pinigus už gegužės mėnesį. Tada ji atvyko pas bendrovės buhalterę  A. M..   Dėl to  ji nieko negalėjo paaiškinti. Nurodė, jog tokius lapelius  mato pirmą kartą. Vėliau buvo nustatyta, jog fermos vedėja V. Š. išmokėjo darbuotojams atlyginimus ir pinigus, kurie buvo nurodyti rastuose lapuose. V. Š. paaiškino, jog ji išmoka pinigus , kuriuos jai atveža pats direktorius . Tuo laiku pats direktorius jai atvežė pinigus, žiniaraščius ir tuos lapus. Ji išmokėjo pinigus ir davė darbininkams pasirašyti. Fermos vedėja nurodė, jog kiekvieną mėnesį yra išrašomi tokie lapeliai ir mokami pinigai ir , kad tai ne pirmas kartas.  Patikrinus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, bankinius išrašus buvo nustatyta, jog juose nėra duomenų apie darbuotojams išmokėtus pinigus pagal rastus 9 lapelius . Tie išmokėti pinigai buhalteriniuose dokumentuose nebuvo apskaičiuoti ir neatsispindėjo. Po to vėl atvyko pas buhalterę A. M. ir tada ji jau prisipažino, jog tai jos ranka užpildyti lapeliai, jog pats direktorius diktavo pavardes ir pinigų sumas. Nurodė, jog pinigus direktorius išmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Vėliau, buhalterė pateikė birželio 17d., direktoriaus įsakymą apie apmokėjimą už papildomą darbą darbuotojams. Buvo nustatyta, jog bendrovėje L. G. gegužės mėnesį nedirbo, tačiau pinigai jai buvo išmokėti.  Pats direktorius pripažino, jog liepė išrašyti buhalterei lapelius , nurodė pavardes ir pinigų sumas . Dėl L. G. darbo bendrovėje, direktorius paaiškino, jog ta moteris norėjo dirbti, todėl jai leido kelias dienas pasimokyti, nes darbas fermoje yra specifinis, daug kas negali dirbti dėl kvapų. Tiriant šį atvejį , iš fermos darbuotojų buvo imami paaiškinimai. Visi darbuotojai paaiškinimus rašė savarankiškai. Ji pateikdavo jiems klausimus, o jie atsakydavo ir viską surašė. Jokio spaudimo rašyti paaiškinimus kitaip nebuvo. Patikrinimo metu nebuvo pateiktas birželio 2d.,  V. Š. prašymas direktoriui dėl apmokėjimo už papildomus darbus .

            Liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Šių metų gegužės mėnesį L. G. ieškojo darbo ir buvo pakviesta ateiti į kiaulių fermą, esančią (duomenys neskelbtini), pabandyti , ar galės dirbti. Tuo metu R. T. ruošėsi išeiti iš darbo . Gegužės mėnesio pabaigoje L. G. atėjo į fermą ir mokėsi dirbti. Birželio mėnesio pradžioje, išmokant darbuotojams atlyginimus, grįžęs direktorius nurodė, jog  fermos vedėja V. Š. jį užspaudė , kad reikia sumokėti darbuotojams už atliktus papildomus darbus. Direktorius pasakė, jog sumokės iš savo pinigų. Direktorius diktavo pavardes darbuotojų ir pinigų sumas, o ji surašė lapelius. Lapeliai surašyti buvo darbo kabinete (duomenys neskelbtini). Surašė lapelį ir L. G., kad jai priklauso 100 eurų , nors ji tuo metu dar nedirbo bendrovėje. Direktorius sakė , jog juos skolina L. G. ir tokiu būdu jis apsidraudžia , jei kartais L. G. skolos negražintų. Tuos pinigus ir lapelius fermos vedėjai nuvežė pats direktorius.  Apie atliktus papildomus darbus, liudytoja teigė nieko nežinojusi. Tik iš direktoriaus ir V. Š. sužinojo, jog V. Š. birželio 2 dieną direktoriui buvo pateikusi prašymą dėl sumokėjimo darbuotojams už atliktus papildomus darbus. Birželio 16d., ji buvo kabinete, kuomet atvyko pareigūnai ir darė kratas. Ėmė dokumentus iš visų kabinetų . Kur buvo V. Š. prašymas dėl atlygio už papildomus darbus, ji nežino, tikriausiai jis buvo direktoriaus kabinete. 2020m. birželio 17d., direktorius pasirašė įsakymą dėl atlyginimo darbuotojams už papildomus darbus išmokėjimo už gegužės mėnesį. Jame buvo nurodytos tos pačios sumos kai surašytos lapeliuose. Ji nuo šių sumų sumokėjo valstybei visus mokesčius .

            Liudytoja V. Š. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiaulių fermos vedėja. Kartu ji išmoka darbuotojams atlyginimus, pagal atlyginimų mokėjimo žiniaraštį. Pinigus atveža direktorius, arba kitas asmuo. Birželio 11d., pats direktorius jai atvežė pinigus, atlyginimų mokėjimo žiniaraštį . Išmokėjus darbuotojams atlyginimus , ji buvo nepatenkinta, kad direktorius neatvežė pinigų darbuotojams už jų atliktus papildomus darbus, kurie neįeina į jų tiesiogines funkcijas. Atliktus darbuotojų papildomus darbus į susirašo į savo darbo knygą ir vėliau pateikia direktoriui. Ji vis primindavo direktoriui, jog reikia sumokėti darbuotojams už atliktus papildomus darbus, tačiau direktorius sakydavo, jog finansinė padėtis bendrovės nėra gera, kad nėra pinigų. Birželio 2 dieną sužinojusi, jog bendrovės finansinė padėtis pasitaisė, ji parašė direktoriui prašymą dėl apmokėjimo darbuotojams už papildomus darbus. Po to, direktorius birželio 12d., atvežė pinigus darbuotojams už atliktus papildomus darbus, kuriuos ji išmokėjo pagal pateiktus lapelius, kurie buvo surašyti ranka . Išmokėjo ir L. G. 100 eurų, nors ji gegužės mėnesį fermoje dar nedirbo. Gegužės mėnesio pabaigoje ji atėjo į fermą pasimokyti dirbti vietoj iš darbo išeinančio R. T.. Ateidavo kiekvieną dieną ir mokėsi po 2-3 valandas. Kelias dienas mokėsi pas R. T. ir kelias dienas pas kitą darbuotoją, nes yra keli tvartai. Reikia mokėti įjungti šėrimą, reikia prižiūrėti kaip vyksta šėrimas, reikia mokėti įjungti mėšlo valymo transporterį . Išmokėta L. G. 100 eurų pinigų suma nebuvo užmokestis už darbą, tai buvo direktoriaus paskola L. G., nes ji turėjo skolų ir direktorius jai paskolino. Liudytoja nurodė, jog patikrinimo metu ji pati rašė paaiškinimą, tačiau surašė tai ką diktavo pareigūnė.

            Liudytoja L. G. parodė, kad ji ieškojo darbo ir darbo biržą ją siuntė į kiaulių fermą (duomenys neskelbtini). Gegužės mėnesio pabaigoje jai paskambino pažįstama kiaulių fermos vedėja V. Š. ir pasakė, jog fermoje reikia šėriko, nes R. T. išeina iš darbo. Atėjusi į fermą ji apie 5 dienas mokėsi. Iš pradžių mokėsi su R. T. trečioje fermoje kaip įjungti šėrimą, kaip įjungti mėšlo valymo  transporterį. Su R. T. mokėsi apie 2-3 dienas, o po to mokėsi kitoje fermoje, prie mažų paršelių. Ją mokė K.. Ateidavo į fermą kiekvieną dieną ir mokėsi po 2-3 valandas. Nuo birželio 3 dienos buvo sudaryta su ja darbo sutartis ir ji pradėjo dirbti savarankiškai. Dėl pinigų, 100 eurų, kuriuos jai išmokėjo V. Š. ir ji pasirašė lapelyje, L. G. paaiškino, jog tuo metu jos finansinė padėtis buvo bloga, nes turėjo skolų . Apie tai ji pasakė direktoriui ir jis sutiko jai pinigų paskolinti, todėl gauti 100 eurų buvo paskola jai. Kuomet fermoje vyko patikrinimas, ji paaiškinimą pareigūnams rašė pati . Dėl pinigų 100 eurų, ji iš karto pasakė, kas skolinosi iš direktoriaus, tačiau jai liepė rašyti , kad pinigus gavo už darbą.

            Liudytojas R. T. parodė, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiaulių šėriku dirbo nuo 2020m. kovo 2 dienos iki birželio 2d. Iš darbo išėjo savo noru, nes dėl kvapų fermoje negalėjo dirbti. Prieš išeidamas iš darbo apmokė L. G., kuri atėjo dirbti vietoj jo. L. G. mokė tris dienas. Ji ateidavo ryte ir vakare ir jai rodydavo kaip reikia įjungti maitinimą, kaip reikia palaukti , kol išbyra miltai. Jis dirbo trečiame tvarte prie paršingų kiaulių.

V. G. padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2020-07-02 administracinio nusižengimo protokolu Nr. VMI-05-ANR-P-94-2020, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-07-02 operatyvaus patikrinimo pažyma, V. G., A. M., V. Š., L. G., R. T. paaiškinimais, darbo sutartimi, žurnalo išrašais, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiu, mokėjimo kodų suvestine pagal asmenis, priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiu už 2020.05, 2020 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, įsakymu dėl papildomo darbo apmokėjimo (duomenys neskelbtini) kiaulių fermoje.

             Dėl nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio nuostatos 

numato administracinę atsakomybę už tyčinį Darbo kodekse, kolektyvinėje kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Protokole nurodyta, kad V. G. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, sudarė sąlygas, nurodė darbuotojus ir išmokamas sumas, pavedė fermos vedėjai V. Š. išmokėti neapskaitytą darbo užmokestį, tyčia neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. 2020-06-12 (duomenys neskelbtini) fermos vedėja V. Š. už 2020 m. gegužės mėn. septyniems darbuotojams išmokėjo 1935 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinius apskaitos dokumentus, neišskaičiuojant Gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu elgesiu V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė nusižengimą , numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

            Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu, konstatuoja, jog šis V. G. padarytas nusižengimas yra įrodytas. Pats V. G. neneigė šio nusižengimo. Patvirtino, jog jis liepė bendrovės buhalteriai A. M. išrašyti lapelius, jog jis jai nurodė darbuotojų pavardes ir mokėtinas darbo užmokesčio sumas už 2020 m. gegužės mėnesį . Viso buvo išrašyti devyni lapeliai. (b. l. 20-28) Pinigus ir išrašytus lapelius pats direktorius V. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) fermą ir atidavė fermos vedėjai V. Š., kuri nurodytiems darbuotojams  išmokėjo lapeliuose nurodytas sumas. Šias aplinkybes patvirtina liudytoja A. M. ir liudytoja V. Š., bei Panevėžio apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, surašyta po 2020m. birželio 16d., atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo. (b. l. 7-13) Šie devyni lapeliai su darbuotojų pavardėmis ir nurodytomis pinigų sumomis buvo surasti (duomenys neskelbtini) kiaulių fermoje 2020m. birželio 16d., patikrinimo metu. Patikrinimo metu bendrovės buhalterė A. M. dėl rastų lapelių nieko negalėjo paaiškinti, tik vėliau birželio 30d., savo paaiškinime nurodė, jog tuos lapelius ji užpildė savo ranka, kad direktorius sudiktavo žmonių pavardes ir pinigų sumas, kad pinigų direktoriui iš įmonės kasos ji nedavė. Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. patvirtino tas pačias aplinkybes. Liudytoja V. Š. birželio 16d., paaiškinime , savo ranka parašė, jog pinigus atvežė pats direktorius ir ji darbuotojams išmokėjo atlyginimą pagal pateiktą atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį ir pagal tuos devynis lapelius. Pinigus išmokėjo ir tuo metu fermoje nedirbančiai L. G., kuri kelias  dienas dirbo fermoje su R. T., kuris ją apmokė  . L. G. tą pačią birželio 16 d. savo ranka surašė paaiškinimą, jog ji fermoje dirbo penkias dienas ir gavo atlygį 100 eurų. Teismo posėdžio metu šios abi liudytojos pakeitė parodymus, sakydamos, jog taip rašyti joms liepė mokesčių inspekcijos darbuotoja. Tokius liudytojų parodymus  teismas vertina kaip jų norą padėti V. G. išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą ir priimdamas sprendimą dėl šio padaryto nusižengimo remiasi ir  L. G. ir V. Š. paaiškinimais, surašytais patikrinimo metu. Patikrinus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius ir buvo nustatyta, jog pagal tuos rastus devynis lapelius darbuotojams buvo išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, nuo kurio nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei.  Sumokėti pinigai pagal rastus lapelius nebuvo paimti iš bendrovės kasos ar iš banko. Kad bendrovės direktorius V. G.,  po patikrinimo, sekančią dieną priėmė įsakymą dėl papildomo darbo apmokėjimo (duomenys neskelbtini) fermos darbuotojams , kuriame nurodė tas tuos pačius darbuotojus kaip ir rastuose lapeliuose ir tas pačias pinigų  sumas, nepašalino jo atsakomybės pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Teismo posėdžio metu V. G. teigė, jog tuos pinigus jis sumokėjo fermos darbuotojams už papildomus darbus. Tokie V. G. teiginiai niekuo nepagrįsti ir teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Byloje nebuvo pateikta duomenų kokie fermos darbuotojai atliko papildomus darbus ir kada tie darbai buvo atlikti. Teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo pateiktą į bylą fermos vedėjos V. Š. darbo knygą už 2020 metus, kuri buvo paimta 2020m. birželio 16d., patikrinimo metu, tačiau joje teismas nerado konkrečių įrašų apie fermos darbuotojų atliktus papildomus darbus. Darbo knygoje yra keli įrašai apie atliktus darbus, tačiau jie nepatvirtina, kad tai darbuotojų atlikti papildomi darbai ir , kad už juos planuojama sumokėti. Teismo posėdžio metu V. G. pateikė 2020m. birželio 2d., fermos vedėjos V. Š. prašymą direktoriui dėl apmokėjimo darbuotojams už papildomus darbus. Šis prašymas atsirado tik nagrinėjant bylą teisme. 2020m. birželio 16d., patikrinimo metu toks dokumentas iš bendrovės patalpų nebuvo paimtas. Pateiktas dokumentas nepaneigia aplinkybių, jog nurodytu laiku išmokėtas fermos darbuotojams atlyginimas nebuvo apskaitytas buhalteriniuose dokumentuose . Kad išmokėti pagal pateiktus lapelius atlyginimai darbuotojams nebuvo apskaityti buhalteriniuose dokumentuose,  patvirtina rašytiniai įrodymai, tai atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis už 2020 m. gegužės mėnesį, priskaitymų – išskaitymų žiniaraštis už 2020m. gegužės mėnesį, 2020 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis. (b. l. 29-36)

            Taigi, šioje byloje  darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas įrodytas objektyviais rašytiniais įrodymais , bei liudytojų parodymais  , todėl visi byloje surinkti įrodymai  laikytini  pakankamais  įrodymais  V. G. administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti.

            Dėl nusižengimo, numatyto ANT 95 straipsnio 1 dalyje.

            Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.    Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 33 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 34 straipsnį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

             Taigi esminis klausimas, šioje byloje sprendžiant dėl V. G. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra tas, ar L. G. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kiaulių fermoje laikytinas darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.

              Byloje nustatyta, jog L. G. 2020m. gegužės 25d., kiaulių fermos V. Š. buvo pakviesta ateiti į (duomenys neskelbtini) kiaulių fermą pasimokyti dirbti, nes fermos darbuotojas T. T. ruošėsi išeiti iš darbo. Nustatyta, jog L. G. fermoje dirbo penkias dienas. Tris dienas dirbo fermos trečiame tvarte prie paršavedžių. Dirbo iš ryto ir vakare po kelias valandas. Mokėsi įjungti šėrimo aparatą, mėšlo valyvo transporterį, stebėjo kaip užsipildo kiaulių šėrimo blokas, tai yra atliko kiaulių šėrėjo funkcijas . L. G. mokė fermos darbuotojai. Nuo 2020m. birželio 2d., L. G. buvo priimta į darbą, su ja buvo pasirašyta darbo sutartis. Ji pradėjo dirbti kiaulių šėrėja ir jai nutarta mokėti minimalų darbo užmokestį. (b. l. 19)  Už atliktą darbą mokymosi metu L. G. buvo išmokėta atlyginimas 100 eurų. (b. l. 20)  

           Taigi nustatyti visi DK 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo ir atlyginimo, L. G. dirbo bendrovei,  atliko nustatytas funkcijas – šėrė kiaules, valė mėšlą ir už tas dirbtas penkias dienas gavo atlyginimą 100 eurų.  

Nėra pagrindo sutikti  su bendrovės direktoriaus teiginiais, jog L. G. tas penkias dienas nedirbo, o tik mokėsi kaip reikės dirbti, o išmokėtas 100 eurų yra tik paskola L. G., nes tuo metu jos finansinė padėtis buvo bloga.  Kad L. G. nurodytu laiku nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta 2020m. birželio 16d., kuomet bendrovė buvo atliktas mokesčių inspekcijos patikrinimas. Jo metu, iš L. G. ir fermos vedėjos V. Š. buvo priimti jų paaiškinimai, rašyti jų pačių ranka. L. G. paaiškinime nurodė, jog nuo gegužės 25d., atėjusi į fermą mokėsi kaip įjungti šėrimą kiaulėms, kaip įjungti mėšlo valymo transporterį . Nuo 2020m. birželio 3d., ji pradėjo dirbti savarankiškai. Už darbą tas penkias dienas ji gavo 100 eurų. Fermos vedėja V. Š. savo paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes. Teismo posėdžio metu L. G. ir V. Š. pakeitė parodymus, teigė, jog L. G. negavo atlyginimo už tą laiką, nurodydamos, jog ir mokesčių inspekcijos darbuotojoms jos sakė, jog 100 eurų, kurie L. G. buvo išmokėti pagal surašytą lapelį (b. l. 20), nebuvo atlyginimas, o tik paskola, tačiau mokesčių inspekcijos pareigūnės joms liepė rašyti, kad L. G. gavo atlyginimą.  Tokius liudytojų L. G. ir V. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti atsakomybės jų darbdaviui  bendrovės direktoriui V. G. . Teisme apklausta mokesčių inspekcijos darbuotoja D. P., kuri patikrinimo metu bendravo su šiomis liudytojomis , nurodė, jog abi liudytojus pripažino, jog L. G. dirbo 5 dienas bendrovėje be darbo sutarties ir už tai gavo atlygį. Nurodė, jog abi liudytojos paaiškinimus rašė pačios ir joms niekas nediktavo. Joms buvo užduodami klausimai, į kuriuos atsakymus jos ir surašė. Teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų L. G. ir V. Š. 2020-06-16 savo ranka surašytais paaiškinimais, kuriose nurodytos aplinkybės  sutampa su byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas, priimdamas sprendimą, remiasi šiais dokumentais.  V. G. pripažino, jog nurodytu laiku L. G. atėjusi į kiaulių fermą tik mokėsi dirbti , tačiau už tai jai nebuvo sumokėta . Tuos 100 eurų jis L. G. tik paskolino. Tokius V. G. teiginius teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismo neįtikino V. G. paaiškinimai, jog jis pinigus L. G. skolino . Nustatyta, kad V. G. prieš pradedant L. G. dirbti bendrovėje, jos nepažinojo, todėl visiškai neįtikėtina, jog tik jiems susitikus gegužės mėnesio pabaigoje, kuomet L. G. atėjo į fermą mokytis, ji būtų išsipasakojusi direktoriui savo finansinę padėtį. Posėdžio metu V. G. atstovas advokatas , kaip įrodymą, jog L. G. finansinė padėtis tuo metu buvo bloga, į bylą teikė patvarkymus išduotus antstolės L. G. dėl skolų išieškojimo . (b.l. 44-47) Kaip matyti šie dokumentai išduoti 2020m. birželio 11d., , t.y. jau tuomet, kai L. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šie dokumentai nepatvirtina, jog L. G. išmokėta 100 eurų suma už 2020 metų gegužės mėnesį buvo paskola L. G., o ne atlyginimo išmokėjimas. Pažymėtina, jog pagal susiklosčiusią praktiką, skolinant pinigus yra surašomas skolos lapelis, o ne atlyginimų išmokėjimo lapelis. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu dėl šio nusižengimo visus surinktus įrodymus ir juos vertindamas kaip visumą, o ne pavieniui, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad V. G. sudarė sąlygas ir leido dirbti L. G. nuo 2020-05-25 iki 2020-06-02 (duomenys neskelbtini) kiaulių fermoje kiaulių šėrėjos pareigose bendrovė naudai nesudaręs su ja darbo sutarties ir apie darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešė atitinkamoms institucijos. Tuo V. G. pažeidė Darbo kodekso 42 str., 2 dalies , 43 str., 1 dalies nuostatas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

 Dėl ANK 34 straipsnio taikymo. Teismo posėdžio metu V. G. atstovas nurodė, jog jeigu teismas pripažintų V. G. kaltu, tai jo atžvilgiu prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatymų sankcijose, nes L. G. į darbą buvo priimta dar iki patikrinimo , pagal lapelius išmokėti atlyginimai buvo apskaityti buhalteriniuose dokumentuose, nuo jų valstybei sumokėti visi mokesčiai.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę. Kaip nustatyta V. G. nusižengimus padarė sulaukęs 65 metų ir tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. (ANK 35str., 1d., 9p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Buvo baustas administracine tvarka už nedidelius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, nebuvo teistas ,  tokius nusižengimus padarė pirmą kartą, anksčiau nelegalaus darbo faktų nėra fiksuota. L. G. nelegaliai dirbo trumpą laiką- penkias dienas , o po to iš karto buvo priimta į darbą , iš karto po jos apsimokymo fermoje.  Patikrinimo metu 2020m. birželio 16d., nustačius darbuotojams  išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, viso 1935 Eur, sekančią dieną direktorius V. G. priėmė  įsakymas  dėl šio išmokėto darbo užmokesčio ir nuo tų sumų valstybei buvo sumokėti visi mokesčiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, V. G. gali būti skiriamos švelnesnės nuobaudos,  nei ANK  99 straipsnio 3 dalyje ir 95 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos  minimalios baudos . Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-40-489/2018).

Visa tai įvertinus ,  V. G. už ANK 99 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą skirtina 1000 eurų bauda, o už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą skirtina 800 eurų dydžio bauda.  

V. G. galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Vadovaudamasi ANK 38 straipsniu, ANK 635-637 straipsniais, teisėja

n u t a r i a :

V. G. pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir skirti administracines nuobaudas:

            - už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 800 Eur baudą;

            - už ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti 1000 Eur baudą.

            Vadovaujantis ANK 38 straipsniu V. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. 

Išaiškinti pažeidėjui, kad mokant baudą, mokėjimo nurodyme turi būti pateikiama ši informacija: nusižengimo identifikavimo kodas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuris nurodomas mokėjimo nurodymo laukelyje ,,Unikalus mokėjimo kodas“; įmokos kodas 1001; gavėjas – VMI; gavėjo kodas 188659752.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

V. Š. 2020 metų darbo kalendorių , įsiteisėjus nutarimui, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajam skyriui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).

Teisėja                        Zita Gavėnienė