Civilinė byla Nr. 2-34-880/2012
(Proceso Nr. 2-44-3-00926-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S) 34.5.; 116.1.; 117.1.; 128.2.
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 16 d.
Vilnius
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant Bronei Matiukienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. Č. Č.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovei M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. Č. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. Č. Č. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. A. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, o tuo pačiu ir J. A. turėtas turtines teises, pagal 1984 m. gegužės 28 d. testamentą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir atnaujino terminą iki 2011 m. gruodžio 31 d. prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. A. 4,74 ha, esančią (duomenys neskelbtini), paduoti. E. A. 1930 m. kovo 2 d. susituokė su J. A.. Būdami santuokoje jie įsigijo 4,74 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). J. A. mirė 1936 m. Po jo mirties liko E. A. ir jo sūnus J. A., kuris mirė 1958 m. Iki 1940 m. E. A. valdė minėtą žemės sklypą, o vėliau jis buvo nusavintas. Pareiškėjas rūpinosi E. A. iki jos mirties 1987 m. gegužės 12 d. Po mirties ją palaidojo ir prižiūri jos kapus. 1984 m. gegužės 28 d. E. A. pareiškėjui testamentu paliko visą savo turtą ir turėtas teises.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba nurodo, kad neprieštarauja, jog teismas patenkintų J. Č. Č. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nes jiems pateikti visi duomenys patvirtinantys E. A. teisę atkurti nuosavybės teises į 4,74 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises nėra praleistas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir nurodė, kad po E. A. mirties liko jos senas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kitas turtas. J. Č. Č. po mirties palaidojo savo lėšomis E. A. ir perėmė valdyti jos turtą. Jis nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpiu buvo nuvykęs į E. A. priklausiusius pastatus, nes prieš mirtį ji gyveno pas pareiškėją, ir paėmė name buvusius gerus daiktus, nuardė name buvusias geras lentas ir parsivežė namo, o visa kita sukūreno, nes namas buvo ilgai negyvenamas, ūkiniai pastatai sugriuvę.
Suinteresuoto asmens atstovė pareiškimo patenkinimui neprieštaravo.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš santuokos sudarymo išrašo Nr. 7 (b.l. 8) matyti, kad E. A. ir J. A. 1930 m. kovo 2 d. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini). J. A. mirė (b.l. 10). Mirties akto išrašas paliudija, kad J. A. ir E. A. sūnus Jonas mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 1984 m. gegužės 28 d. E. A. testamentu visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjui J. Č. Č.. E. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Pareiškėjo ir liudytojų M. A., B. Č. parodymais matyta, kad J. Č. Č. aktyviais veiksmais po E. A. mirties nepraėjus trims mėnesiams pradėjo valdyti jos turtą, t.y. namą ir ūkinius pastatus, kurie jam atiteko pagal testamentą. J. Č. Č. paimdamas E. A. daiktus, iš jos namo nulupdamas geras lentas ir parsiveždamas sau, o namą ir ūkinius pastatus, kurie buvo apgriuvę sudegindamas, teismo vertinimu, atliko aktyvius veiksmus ir išreiškė savo valią priimti palikimą pagal testamentą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A., kaip savininkas valdė 4,74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, E. A. su J. A. buvo sudariusi santuoką ir kartu su juo valdė minėtą žemės sklypą iki nacionalizavimo. 1936 m. spalio 21 d. J. A. mirė, todėl E. A. paveldėjo ir valdė minėtą žemės sklypą viena. 1984 m. gegužės 28 d. E. A. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui J. Č. Č.. E. A. mirė 1987 m. gegužės 12 d. (b.l. 11). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir atnaujino terminą iki 2011 m. gruodžio 31 d. prašymui ir dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. A. 4,74 ha, esančią (duomenys neskelbtini), paduoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisę į nuosavybės teisės atkūrimą turi asmenys, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šioje normoje vartojamą sąvoką „nuosavybės teisių perėmėjai“ būtina aiškinti atsižvelgiant į šio specialiojo įstatymo tikslus ir prasmę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Šis asmuo galėjo būti ne tik pretendentas, bet ir nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis pagal įstatymą perėmė nuosavybės teises, tai jam taikomas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas nuosavybės teisių perėmėjo statusas. Pilietis, kuriam nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis – nuosavybės teisių perėmėjas pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – testamentu paliko turtą, yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-178/2007). Todėl jeigu nacionalizuoto turto mirusio savininko sutuoktinis pagal įstatymą perėmė nuosavybės teises, o nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, E. A. perėmė J. A. nuosavybės teises paveldėjimo pagal įstatymą būdu, tai jai taikomas Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nustatytas nuosavybės teisių perėmėjo statusas, nepriklausomai nuo to, kad mirusio savininko sutuoktinė, mirė dar iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo (šiuo atveju – E. A..), pati asmeniškai pretendente ir netapo. Priešingas traktavimas neatitiktų Įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatų, nes šiuo punktu nebuvo siekiama reglamentuoti mirusių pretendentų teisių perėmimą. Mirusių pretendentų teisių perėmimas reglamentuojamas Įstatymo 2 str. 2 d. Tačiau tos bylos, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, 2 dalies nuostatos netaikytinos, nes pretendento reikalavimus atitinkanti E. A. iki nuosavybės teisių atkūrimo pradžios jau buvo mirusi ir negalėjo išreikšti savo valios, t.y. paduoti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau ji testamentu paliko turtą pareiškėjui, kuris pagal savarankiškai įgyvendina teisę į nuosavybės teisių atkūrimą šios normos pagrindu.
Remiantis aukščiau išdėstytu, J.Č. Č. pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po E. A. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą, o tuo pačiu ir J. A. turėtas turtines teises atkurti nuosavybę (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Juridinis faktas nustatomas tikslu atkurti nuosavybės teisės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. A., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), J. Č. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, o tuo pačiu ir teisę atkurti nuosavybės teises į J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą turtą, pagal E. A. 1984 m. gegužės 28 d. testamentą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu atkurti nuosavybės teisės.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Zinkevičius