Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2585-1035/2020

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00619-2020-1

        Procesinio sprendimo kategorija 6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jos atstovui advokatui Algiui Tursui,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. R., vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą ir 2016 m. spalio 16 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. VSP10/2016 išnuomotoje prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 21 d., apie 15.00 val. ir 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val., leido prekiauti jai priklausančiomis prekėmis (rūkytais mėsos gaminiais) L. K., kuri aptarnaudavo klientus, jiems parduodavo mėsos gaminius, priimdavo už parduotą produkciją pinigus, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje V. R. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad ji turi (duomenys neskelbtini) problemų. Tuo metu ji negalėjo fiziškai dirbti, todėl paprašė L., kad jai padėtų, o uždarbį pasidalins per pusę. Jai reikėjo nuomos mokestį mokėti. Protokole nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini). Kioską išsinuomojo dar 2016 m. Ji turi verslo liudijimą. Ji prekiauja rūkytais mėsos gaminiais. Tame kioske paprastai ji prekiauja. Ji neilgai pažįsta L. K.. Ji apie L. K. sužinojo iš pažįstamų. Ji L. K. paprašė padirbti kartu ir pasidalinti uždarbį. Uždarbį nustatė pasisvėrusios prekes. 2020 m. sausio 21 ir 30 d. ji prašė L. K. prekiauti visą dieną, t. y. pardavinėti mėsos gaminius. Ji negalėjo tomis dienomis prekiauti dėl (duomenys neskelbtini) problemų. L. K. tuo metu turėjo verslo liudijimą. Ji su L. K. dalinosi pelną. Jos išprekiautas prekes daugino iš procentų ir gaudavosi pelnas. Sąskaitos faktūros buvo jos vardu. Prekių įsigijimo dokumentai buvo išrašyti jos vardu. Už prekes atsiskaitydavo ta, kuri tuo metu būdavo. Neatsimena, ar 2020 m. sausio 21 ir 30 d. buvo pristatytos prekės. Už pristatytas prekes ji atsiskaito pristatymo metu. Jeigu jos nebuvo, L. K. atsiskaitinėjo už pristatytas prekes. L. K. atsiskaitinėjo iš bendrų pinigų, kuriuos gavo už išprekiautas prekes. L. K. užsidirbo nuo išprekiavimo procento. Ji užsideda procentus, kiek išprekiauja, tiek procentų jai. Ji užsideda 20-30 proc. iš 100 proc. Atėjus į darbo vietą priima prekes, susisveria naujas ir senas prekes. L. K. ją pakeitė 2-3 savaites. Ji negalėjo prekiauti pati kažkur 2-3 savaites. Ji supranta VMI protokolo reikšmę, tačiau ji negali mesti ir palikti, nes yra galiojimai, prekes tektų išmesti. Ji negali samdyti žmogaus, nes neturi tiek pinigų. Negali pasakyti, kiek L. K. likdavo pinigų tomis dienomis, kai pastaroji ją pakeitė. L. K. gaudavo 25-30 Eur per dieną. Buvo apibrėžta, kad L. K. dirbs laikinai, kol ji pasveiks. Prekiaudavo savaitę, suvesdavo galus ir išsidalindavo. Ji matė L. K. verslo liudijimą. L. K. ją pavaduodavo, kai jai būdavo geriau, ji pati prekiaudavo. Buvo, kad visą savaitę L. K. dirbo, o paskui ji. Per tą laiką, kai dirbo L. K., ji neturėjo uždarbio, jos dalinosi uždarbį.

Teismo posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad prieš karantiną ji dirbo (duomenys neskelbtini), kioske Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jos VMI buvo vieną kartą atėjusi. VMI pareikalavo kasos čekio ir verslo liudijimo. Ji turėjo verslo liudijimą. Jos paprašė dokumentų, kurių ji neturėjo. Jos paprašė sąskaitų faktūrų. Nepateikė sąskaitų faktūrų. Ji asmeniškai negavo jokio protokolo. Su V. R. susipažino (duomenys neskelbtini) kioske, kur pamatė skelbimą, kad reikalinga pardavėja. Skelbime buvo nurodyta, kad reikalinga pardavėja ir V. telefono numeris. Ji paskambinus paklausė, ar dar reikalinga darbuotoja. Jai buvo įdomu atlyginimas. Atlyginimas buvo 250 Eur per savaitę. Buvo toks grafikas, kad savaitę dirbi, savaitę laisva. Atlyginimas buvo pastovus. Jų susitarimas buvo, kad gaus 250 Eur per savaitę. Atlyginimas jai buvo sumokamas savaitės gale, kai atidirbdavo savaitę. Ji pati pasiimdavo pinigus iš kasos stalčiaus. Jokiais kitais būdais atlyginimas nebuvo mokamas. Ji darbo dienos pabaigoje pinigus palikdavo kasoje. V. R. rytais atvažiuodavo priimti prekes. V. už naujas prekes atiduodavo pinigų likutį. Ji pradirbo 3 savaites. Jos sutarė, kad dirbs tris savaites be išeiginių, o toliau keisis. Jai teko priimti naujas prekes ir už jas atsiskaityti. Į savaitę kelis kartus tekdavo priimti prekes. V. teko priimti ir atsiskaityti už prekes. Neatsimena, kada prekės buvo pristatomos. Pradžioje dažniausiai V. naujas prekes priimdavo. Iš savo pinigų jai neteko investuoti į atvežtas prekes. Ji anksčiau turėjo patirties (duomenys neskelbtini). Ji išsiėmė verslo liudijimą savo mamos vardu, paskui ji V. pasakė, kad neketina dirbti kažkam ir atiduoti pinigus. Ji savo vardu prekių priimti nenorėjo. Gali būti, kad dirbo 2020 m. sausio 21 d. Neatsimena, ar dirbo 2020 m. sausio 30 d. Susitikimą su VMI atsimena. Ji bendravo su VMI iki kol atvažiavo V.. Kai kitą kartą atvažiavo VMI, ji užsidarė kioską ir išėjo. Ji išėjo ne dėl VMI. Kai ji grįžo į kioską, jai pasakė, kad buvo atvykę iš VMI. Ji pasakė, kad nebedirbs ir į kioską nėjo tol, kol ponia (V. R.) atvažiavo pasiimti raktus. Ji turėjo raktus nuo kiosko. Ji dirbo 7 dienas per savaitę. Faktiškai jos darbo valandos buvo nuo 7.00 val. iki 17.30 val. Ji V. nematė ir nebendravo su pastarąja iki teismo posėdžio. Prieš 2 savaites jai skambino V. ir pasakė, kad pastarosios advokatas turi jai pasiūlymą, ką turi teisme sakyti. Ji į V. pasiūlymą sureagavo neigiamai. Ką pasakoja teisme, yra tiesa. Ji su V. neturi finansinių įsipareigojimų, kurie būtų neišspręsti. Ji neturi finansinių pretenzijų V.. Ji su V. R. nesusipyko. Ji yra pikta, nes V. R. žinojo, kad bus teismai, siūlė susitikti su jos advokatu, bet ji pasakė, kad neatvyks. V. ją apgavo, nes kai ji atėjo dirbti, sulaukė problemų iš VMI. Ji anksčiau dirbo lauko prekyboje, dirbo pagal darbo sutartį. Ji pagal darbo sutartį ilgai dirbo. Ji žinojo įdarbinimo tvarką, bet apie patentą ji nežinojo. Už jos mamos verslo liudijimą sumokėjo V.. Jos nesitarė, kiek laiko dirbs pas V., kokie bus terminai ir kaip atostogaus. Jos tarėsi, kad dirbs tiek, kiek dirbs turgus. Jei nebūdavo žmonių, išvažiuodavo anksčiau. Kai ji suprato, kad po jos nebus mokami mokesčiai, ten ilgiau nedirbo. Kai dirbo pagal darbo sutartį, iš jos atlyginimo buvo mokama Sodrai. Darbo santykiai nutrūko, nes V. jos neįdarbino, o su verslo liudijimu „žaisti“ nenorėjo.

Teismo posėdyje liudytoja I. D. parodė, kad yra Kauno VMI vyr. specialistė. Ji du kartus pasirašė faktų fiksavimo pažymą. Tuo metu ji dalyvavo patikrinimuose. 2020 m. sausio 21 d. buvo atliekamas patikrinimas prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Ji atliko kontrolinį pirkimą ir išsirinko prekių už 1,97 Eur iš pardavėjos L. K.. L. K. pateikė asmens tapatybės kortelę ir verslo liudijimą, kuris išduotas V. K. vardu. Pardavėja nurodė, kad tai yra jos motina. Buvo paprašyta pateikti V. K. priklausančių prekių įsigijimo dokumentus. L. K. nurodė, kad dokumentų pateikti negali, kadangi visos prekės, kaip ir prekybos vieta, priklauso savininkei. L. nurodė, kad visos šitos veiklos savininkė yra V. R. ir ji ją šiandien pavaduoja. Ji su kolege V. C. pradėjo gilintis, kieno iš tikrųjų yra veikla. L. nurodė, kad jos nerašytų jokių dokumentų jos motinos vardu, kadangi ji nežino, kad L. K. yra išėmusi šią veiklą. Jos pasitarė su V., kadangi jos (L. K.) motina yra (duomenys neskelbtini), pastarosios vardu buvo pigiau įsigyti verslo liudijimą. Kol jos bendravo su L. K., atvyko V. R., kuri nurodė, kad jai tą dieną reikėjo išvykti ir ji paprašė L. už ją padirbti. Ji tai yra dariusi keletą kartų, kai ją reikia pavaduoti. Nors prieš tai L. buvo nurodžiusi, kad ji dirba pirmą dieną. Kai atvyko V. R., jos paklausė, kodėl nėra įjungtas kasos aparatas. V. R. nurodė, kad kasos aparatą įjungia, kai ji pati dirba. Kasos aparato knygos įrašuose matė, kad įrašai buvo tik sausio 6 ir 8 dienomis, tačiau prekės buvo vežtos 16, 15, 17 dienomis ir jomis buvo prekiaujama. Kai ji prisistatė, paprašė L. K. pateikti savo asmens dokumentą ir vykdomos veiklos dokumentus. L. K. pateikė V. K. priklausantį verslo liudijimą. L. K. nurodė, kad ji dirba kaip šeimos narys, įrašytas į verslo liudijimą. Tačiau paprašius pateikti V. K. prekių dokumentus, ji nurodė, kad jos prekių nėra, o visos prekės priklauso šeimininkei V. R.. L. K. nebuvo surašytas protokolas dėl to, kad ji neišdavė kvito, todėl visas patikrinimas buvo forminimas V. R. vardu. Pakartotinio patikrinimo metu ji iš karto pastebėjo, kad vėl dirba ta pati pardavėja L. K.. L. K. ją taip pat pastebėjo. Kai ji su kolege atėjo prie kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjos nebebuvo. Antras patikrinimas buvo 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val. Tuo metu, kai ji kioske pamatė pardavėją L. K., nebuvo pirkėjų. Ji L. K. pastebėjo kiosko viduje, už prekystalio, su prijuoste. Ji norėjo pasikviesti kolegę, kad jos kartu prieitų prie kiosko. Kai priėjo su kolege, jau kioskas buvo tuščias, pardavėja buvo pasišalinusi. L. K. stovėjo su pardavėjos apranga, todėl galima daryti išvadą, kad ji prekiavo. Nuo 10.00 val. iki 11.30 val. L. K. buvo pasišalinusi ir negrįžo į prekybos vietą tol, kol jos (VMI) neišvyko iš prekyvietės. Ji pasirašė 2020 m. vasario 3 d. operatyvaus patikrinimo pažymą. Darbo santykius atitinka tai, kad 2020 m. sausio 21 d. L. K. V. R. paprašius prekiavo jos prekėmis. Pagrindinis patikrinimas buvo 2020 m. sausio 21 d., o 2020 m. sausio 30 d. patikrinimas jiems patvirtino įtarimą, kad prekybos vietoje V. R. prekėmis sistemingai prekiauja L. K.. L. K. nurodė, kad ji dirba su motinos verslo liudijimu, pateikti dokumentų negalėjo, kadangi visos prekės ir vieta priklauso savininkei. L. K. pasakė, kad savininkė yra ne V. K., o kitas asmuo ir pasakė „nerašykit nieko ant mamos, nes ji nieko nežino, mes susitarėme, kad jos vardu yra pigiau išimti verslo liudijimą“. L. K. nurodė, kad pavaduoja, kai V. R. reikia eiti į valstybines arba į medicinos įstaigas. L. K. neįvardino, ar ji dirba atlygintinai, ar neatlygintinai. V. R. ir L. K. atsisakė teikti rašytinius paaiškinimus. 2020 m. sausio 21 d. L. K. nurodė, kad šioje darbo vietoje dirba pirmą dieną, o atvykusi V. R. pasakė, kad L. K. ją pavaduoja, kai jai reikia pas gydytojus. Verslo liudijimas V. K. vardu buvo išrašytas nuo 2020 m. sausio 11 d. iki vasario 9 d.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą. Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir (duomenys neskelbtini) reikalavimais (DK 42 str. 4 d.). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.). Esminiai darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.

V. R. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga: operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad 2020 m. sausio 21 d., apie 15.00 val., prekybos vietoje (kioske) Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) prekyvietėje (duomenys neskelbtini), atliktas patikrinimas; pradėto patikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas; pirkta prekių už 1,97 Eur, tačiau dirbusi pardavėja L. K. gautų pinigų kasos aparatu neapskaitė, kasos aparato kvito neišdavė; taip pat nustatyta, kad kitam klientui pirkus prekių už 7,45 Eur, kasos aparato kvitas neišduotas, o gauti pinigai kasos aparatu neapskaityti; dirbusi pardavėja L. K. buvo apsirengusi pardavėjos prijuoste bei specialiu galvos apdangalu; nustatyta, kad prekybos vietoje įrengtas kasos aparatas, tačiau minėtas kasos aparatas registruotas V. R. vardu 2020 m. sausio 6 d.; taip pat nustatyta, kad prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 14 d. sudarytą sutartį Nr. VSP10/2016 išnuomota V. R.; nustatyta, kad V. R. veiklą vykdo įsigijusi verslo liudijimą, galiojantį nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; patikrinimo metu suskaičiuoti pinigai kasos operacijų atlikimo vietoje, rasta 115,65 Eur; pinigai gauti iš 2020 m. sausio 21 d. atliktos prekybos rūkytais mėsos gaminiais; gautos pajamos kasos aparatu neapskaitytos; peržiūrėjus prekių įsigijimo dokumentus nustatyta, kad gautos PVM sąskaitos-faktūros išrašytos V. R. vardu; 2020 m. sausio 30 d., apie 10.00 val., pakartotinai nuvykta į (duomenys neskelbtini) prekyvietę; prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) rūkytais mėsos gaminiais prekiavo L. K., kuri pastebėjusi atvykusius Kauno apskrities VMI specialistus uždarė prekybos vietą bei iš jos pasišalino; L. K. vilkėjo pardavėjos prijuostę bei specialų galvos apdangalą; apžiūrėjus uždarytą kioską nustatyta, kad jame paliktos įjungtos svarstyklės bei įjungtos vitrinos šviesos, tačiau kasos aparatas buvo neįjungtas ir laikomas užkeltas ant šaldytuvo; prekybos vietoje būta iki 11.30 val., tačiau L. K. per tą laiką į prekybos vietą negrįžo (b. l. 2–3); faktų fiksavimo pažymos (4–5, 8–10); dokumentų poėmio aktas (b. l. 6–7); 2016 m. spalio 14 d. nuomos sutarties Nr. VSP10/2016 kopija (b. l. 11–12); PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 13–21).

Byloje nėra ginčo, kad V. R. yra savarankiškai dirbantis fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančiame savo vardu išsinuomotame paviljone (kioske Nr. (duomenys neskelbtini)) prekiauja mėsos gaminiais (b. l. 11–12, 13–21). Be to, byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 21 ir 30 d. šiame kioske prekiavo L. K.. Šios aplinkybės neneigia ir pati V. R., teigdama, kad su L. K. buvo žodinis susitarimas pavaduoti ją (V. R.) tomis dienomis, kai jai reikėjo vykti į gydymo įstaigas. Pasak V. R., su L. K. buvo susitarimas dėl bendros prekybos ir uždarbio pasidalinimo, pastaroji gaudavo tam tikrą procentą nuo konkrečios dienos apyvartos. Taigi, šiai bylai yra aktualūs du klausimai. Tarp V. R. ir L. K. susiklosčiusių teisinių santykių klasifikavimas kaip darbo sutarties teisinius santykius arba sutartinius civilinius teisinius santykius. Kitą klausimą iškėlė V. R. atstovas, t. y. ar V. R. yra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atstovo teigimu, darbdavys yra specialusis subjektas ir juo gali būti tik juridinis asmuo, kaip numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, todėl jo atstovaujamoji negali būti laikoma tinkamu subjektu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ji pati vykdė veiklą pagal verslo liudijimą.

Dėl atstovo iškelto klausimo pažymėtina, kad DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog darbdavys ? tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Taigi, pačiame įstatyme numatyta, kad darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Be to, pagal teismų praktiką, aplinkybė, kad asmuo (kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį) dirba pagal verslo liudijimą, neturi reikšmės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-359-574/2019).

Iš tiesų, administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio sudėtį. Minėta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d.). Pagal DK 32 straipsnį, darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y.: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Iš V. R. paaiškinimų matyti, kad ji su L. K. susiklosčius teisinius santykius supranta kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, jog jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp V. R. ir L. K. susiklostę teisiniai santykiai turi būtent darbo sutarties požymių. Iš L. K. paaiškinimų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) pamatė skelbimą, jog reikalinga pardavėja. Skelbime buvo pateiktas, kaip vėliau paaiškėjo, V. R. telefono numeris. Ji paskambino nurodytu telefono numeriu ir pasiteiravo dėl atlyginimo, nes jai tai buvo labai svarbu. Su V. R. susitarė, kad jai už darbą mokės 250 Eur per savaitę. L. K. patvirtino, kad atlyginimas buvo pastovus ir mokamas savaitės pabaigoje, kai ji atidirbdavo savaitę. Buvo susitarta ir dėl grafiko, pagal kurį ji turėjo dirbti kas savaitę, bei dėl darbo laiko – nuo 07.00 val. iki 17.00 val., nebent (duomenys neskelbtini) nebebuvo žmonių. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti, kaip to prašo V. R. atstovas, L. K. teisme pateiktais paaiškinimais. Teismas nenustatė, kad ši liudytoja būtų linkusi nurodyti teismui netikras faktines aplinkybes ir nepagrįstai apkalbėti V. R.. Priešingai nei teigia atstovas, L. K. joks administracinio nusižengimo protokolas dėl jos veiklos dirbant pardavėja minėtame kioske nėra surašytas. Tai patvirtino ir teisme apklausta VMI specialistė I. D.. L. K. patvirtino, kad jokių finansinių pretenzijų V. R. neturi. L. K. apklausima teisme pripažino, kad yra pikta tik dėl to, jog prieš teismo posėdį V. R. susiekė su ja ir siūlė susitikti su jos advokatu apsitarti ką turės sakyti teisme, tačiau ji atsisakė.

V. R. iškeltą versiją dėl jungtinės veiklos (partnerystės) su L. K. paneigia ir byloje nustatytos aplinkybės. L. K. dirbdama nesinaudojo kasos aparatu, nedarė įrašų kasos aparato knygoje, nepasirašinėjo sąskaitų faktūrų už pristatytas prekes. L. K. teigimu, už jos (jos motinos) verslo liudijimą, kuris buvo reikalingas prekiaujant, sumokėjo ne ji, o V. R.. Ji nieko nepasirašinėjo ir nenorėjo savo vardu priimti prekes, nes tokiu atveju galėtų pati dirbti savarankiškai, o ne dirbti kažkam. Iš šių L. K. paaiškinimų matyti, kad ji šį darbą suprato kaip samdomo darbuotojo, o ne partnerės, kaip teigė V. R..

Taigi, byloje nustatyti visi nagrinėjamos veikos objektyvieji požymiai, t. y.: 1) L. K. realiai dirbo; 2) tarp jos ir V. R. susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymių, nes V. R. su L. K. susitarė, kad pastaroji V. R. naudai atlygintinai dirbs padavėja nurodytoje darbo vietoje (kioske) ir sutartu laiku); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Aplinkybė, kad V. R. iš tiesų 2020 m. sausio 21 ir 30 d. pati negalėjo prekiauti, nes buvo gydymo įstaigoje, nešalina V. R. atsakomybės.

Minėti įrodymai ir pateiktas jų vertinimas patvirtina, kad V. R., vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą, leido dirbti darbuotojai L. K., nesudarius darbo sutarties raštu ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. 

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), V. R. asmenybę (turinti (duomenys neskelbtini) problemų, kurios iš dalies ir paskatino ieškoti darbuotojo, kuris galėtų prekiauti jos prekėmis, kai pati negalėjo to daryti, dirbanti, bausta administracine tvarka už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ar neteisingą finansinės atskaitomybės pateikimą, b. l. 22–23), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. R. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.

        Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 20120872682. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

        Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

        Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Valerij Lauš