Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-01-31][nuasmeninta nutartis byloje][2A-25-260-2017].docx
Bylos nr.: 2A-25-260/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno vandenys 132751369 Ieškovas
Kategorijos:
Prievolės
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2A-25-260/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18807-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 3.3.1.15.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. sausio 31 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei I. K., atsakovei I. M. R.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. J., 

 

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-355-454/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei I. M. R., trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

1.  Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. M. R. 464,43 Eur (1603,59 Lt) įsiskolinimą už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminį mokestį, 0,84 Eur (2,90 Lt) už LR gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur (3,00 Lt) už LR nekilnojamojo turto registro išrašą (1 t., b.l. 3-5). Ieškinyje nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ tiekė vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė atsakovei I. M. R.. 2013-06-17 antstolis įvykdė atsakovės iškeldinimą iš šio buto, pagal iškeldinimo protokole užfiksuotus vandens skaitiklių parodymus paskaičiuota 464,43 Eur (1603,59 Lt) skola.

    1. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2012-07-18 buvo parduotas iš varžytinių trečiajam asmeniui J. J.. Ji pati bute negyveno, tik laikė jame daiktus. 2013-06-17 buvo priverstinai iš buto iškeldinta, t.y. buvo iškraustyti jos daiktai. 2013 m. kovo mėnesį įvyko avarija ir butas buvo užpiltas, galimai vanduo bėgo nenutrūkstamai. Ji bute negyveno, ieškovo paslaugomis nesinaudojo, su užfiksuotais skaitiklio rodmenimis nesutiko.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.   Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė  iš atsakovės I. M. R. 464,43 Eur  skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminį mokestį, 0,84 Eur  už LR gyventojų registro išrašą, 0,87 Eur  už LR nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovei UAB „Kauno vandenys“, 210 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui J. J. ir 5,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

4.  Teismas byloje pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu pripažino nustatytu, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2010-02-12 iki 2012-08-27 priklausė  atsakovei I. M. R.. Šiame bute įrengtas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas šiam butui teikė ieškovė UAB „Kauno vandenys“, nors šių paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovės ir buto savininkės – atsakovės – sudaryta nebuvo. Butas 2012-07-18 iš varžytinių buvo parduotas trečiajam asmeniui J. J., tačiau atsakovė iki 2013-06-17 minėtą butą valdė, trečiajam asmeniui jo neperdavė. Iš buto atsakovė privestinai buvo iškeldinta tik 2013-06-17, po to kai teismas pagal trečiojo asmens  ieškinį atsakovei priėmė atitinkamą sprendimą. Vykdant priverstinį atsakovės iškeldinimą iš buto Iškeldinimo protokole fiksuoti vandens skaitiklio parodymai, jų pagrindu paskaičiuota 464,43 Eur (1603,59 Lt) skola už butui, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo suteiktas paslaugas.

5.   Tenkindamas ieškinį teismas sprendė, kad nors atsakovė su ieškovu UAB „Kauno vandenys“ sutarties dėl atsiskaitymo už jos butui patiektą ir nukanalizuotą vandenį nebuvo sudariusi, tačiau atsakovė ieškovo paslaugų neatsisakė, vandenį naudojo. Todėl atsakovė  privalo sumokėti už suvartotą ir nukanalizuotą vandenį. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovė  paslaugas teikė, o atsakovė jomis naudojosi (LR CK 6.1 str., 6.2 str.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą, o jei šis sprendimas būtų nepakeistas, sumažinti  trečiajam asmeniui J. J. priteistas advokatės atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kauno apylinkės teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, nesilaikė pusiausvyros  ir,           priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

6.2. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad  bute, esančiame (duomenys neskelbtini),  ji negyveno, nes vyko teisminiai procesai, bute buvo laikomi tik atsakovės daiktai. Vandens atsakovė nenaudojo, jo patekimą į namą buvo užsukusi namo rūsyje. Trečiasis asmuo J. J. pastoviai lankydavosi prie namo, atsuko vandens patekimą į namą, apie tai neinformavo atsakovės. Dėl to įvyko avarija atsakovės bute ir buvo sunaudota daug vandens. Kad avarija įvyko dėl J. J. kaltės patvirtina rašytiniai V. D. ir E. R. parodymai.

6.3. Teismas neįvertino labai svarbių aplinkybių, kad iškeldinimo protokole nurodytas tik vieno vandens skaitiklio parodymai, o bute buvo įrengti du  vandens skaitikliai, skola skaičiuojama pagal dviejų skaitiklių parodymus. Be to 2013-06-28 vandens skaitiklio akte yra taisyta data, todėl nesuprantama, pagal kokius skaitiklio parodymus  pateiktas ieškinys dėl skolos.

6.4. Trečiajam asmeniui J. J. priteistos advokato pagalbai apmokėti turėtos 210 Eur išlaidos turėtų būti sumažintos, nes jos yra per didelės, šį asmenį atstovavusi advokatė dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose.

7.   Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ji su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas, ieškovės vertinimu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo šį sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

8.   Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. J. nurodė, kad jis prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jo nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, kad asmuo, kuris turtu naudojasi prieš savininko valią yra tinkamas byloje atsakovas ir atsako už tiektas komunalines paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-330/2014). Teismas teisingai įvertino, jog sumokėti už sunaudotą bute vandenį privalo atsakovė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

9. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp komunalinių paslaugų tiekėjo ir buvusios buto savininkės, dėl apmokėjimo už tiektą ir nukanalizuotą vandenį. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės – vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas teikiančios įmonės – reikalavimą priteisti iš buvusios buto savininkės atlyginimą už butui teiktas paslaugas laikotarpiu, kuriuo po buto pardavimo varžytinėse buvusi savininkė neperdavė buto naujajam savininkui. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės I. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d.  sprendimo civilinėje byloje Nr.2-355-454/2016, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12.  Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime pakankamai tiksliai nurodė nustatytas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino,  priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

13. Apeliaciniame skunde atsakovė  teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų faktinių aplinkybių, konkrečiai to, kad ji bute, už kuriam teiktas paslaugas prašoma priteisti atlyginimą, negyveno, jame tik buvo likę jos daiktai, o vandens didelis kiekis buvo sunaudotas tik dėl įvykusios avarijos, dėl kurios kaltas yra trečiasis asmuo – naujasis buto savininkas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokiais apeliantės teiginiais negalima. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai pasisakė, kaip jis vertina atsakovės nurodytų liudytojų E. R. ir V. D. parodymus, kad šių asmenų parodymai nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, jog būtent dėl trečiojo asmens kaltės įvyko avarija, po kurios nutekėjo didelis butui tiekto vandens kiekis, ir kad po to už vandenį yra skolingas trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kodėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos ir kodėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš jos, kaip buvusios savininkės, priteisti už tiektą vandenį butui, kuris buvo varžytinėse parduotas, tačiau dėl buvusios savininkės neteisėtų veiksmų nebuvo perduotas naujajam savininkui,  ir kuriuo naudotis atsakovė turėjo galimybę bei faktiškai naudojosi. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, nuo kokiais aktualiais bylai išspręsti klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos  nukrypo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas peržengti apeliacinio skundo ribų neturi teisės.

15.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino labai svarbių aplinkybių, kad iškeldinimo protokole nurodytas tik vieno vandens skaitiklio parodymai, o bute buvo įrengti du  vandens skaitikliai, skola skaičiuojama pagal dviejų skaitiklių parodymus. Pirmosios instancijos teismas priteisė skolą, kuri paskaičiuota pagal dviejų skaitiklių parodymus. Kad bute buvo du vandens skaitikliai, atsakovė neneigia. Todėl, jei antstolis iškeldinimo protokole, surašytame dalyvaujant atsakovei, ir nenurodė dviejų skaitiklių parodymų, nesudaro pagrindo netikėti, jog ieškovė skolą nepagrįstai paskaičiavo pagal dviejų skaitiklių parodymus. Kaip ieškovė skaičiavo skolą ieškovė papildomai paaiškino ir 2016-10-13 pareiškime, pateiktame byla nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui. Iškeldinimo protokole (1 t., b. l.11-12) atsakovė yra rašiusi pastabas, tačiau pastabos, kad neužfiksuoti antrojo vandens skaitiklio parodymai, nėra. Žinodama, kad bute yra du vandens skaitikliai, atsakovė į tai galėjo atkreipti antstolio dėmesį, pati siekti, kad būtų fiksuojami abiejų vandens skaitiklių parodymai.

16.  Negalima, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad  2013 m. birželio 28 d. vandens skaitiklio keitimo akte taisyta data, todėl nesuprantama, pagal kokius skaitiklio parodymus reikalaujama skola. Atsakovės nurodytame vandens skaitiklio keitimo akte (1 t., b. l. 111)  data iš tikro taisyta, tačiau, kaip paaiškino nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas, tai buvo padaryta įrašu ranka patikslinant skaitiklio keitimo faktinę datą; kompiuterio pagalba akto data įrašyta užduoties suformavimo metu. Kadangi šiame akte vieno iš skaitiklių parodymai yra tapatūs jau minėtame antstolio iškeldinimo protokole fiksuotiems vandens skaitiklio parodymų duomenims, negalima vertinti, kad neaišku, kaip buvo skaičiuojama skola.

17. Atsakovei apeliaciniame  skunde nurodžius apie tai, kad iš jos skola ieškovei jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3727-475/2013 2013 m. kovo 18 d. priimtu sprendimu, apeliacinės instancijos teismas papildomai aiškinosi, ar apskųstuoju teismo sprendimu priteista skola nėra reikalaujama už sunaudotą vandenį ir teiktas  kitas paslaugas iš dalies pakartotinai. Tokia aplinkybė nustatyta nebuvo. Nors civilinėje byloje  Nr. 2-3727-475/2013 ir joje 2013 m. kovo 18 d. priimtame sprendime nenurodyta remiantis kokiais vandens skaitiklio parodymais  buvo paskaičiuota priteista 97,50 Lt skola,  tačiau iš duomenų apie paslaugų teikimo terminus ir atsakovei išrašytą sąskaitą ( 2 t., b. l. 38), matyti, kad  tai buvo skola už tiektą vandenį iki 2012 m. liepos 31 d., kada du vandens skaitikliai fiksavo, jog patiekta vandens iki rodmenų 87 ir 26. Būtent nuo  šiais rodmenimis pagrįstų duomenų buvo paskaičiuota ieškovės reikalaujama ir šioje byloje ieškovei iš atsakovės priteista skola (2 t., b. l. 36-37).

18.  Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad trečiajam asmeniui J. J. priteistos advokato pagalbai apmokėti turėtos 210 Eur išlaidos turėtų būti sumažintos, nes jos yra per didelės, šį asmenį atstovavusi advokatė dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad su tokia apeliantės nuomone negalima sutikti, kadangi priteistos išlaidos neviršijo Teisingumo ministro patvirtintų Rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Trečiasis asmuo J. J. byloje pateikė įrodymus tik apie 210 Eur  sumokėjimą advokatei už teisinę pagalbą, nors jo atstovė advokatė už suteiktą trečiajam asmeniui J. J. teisinę pagalbą pagrįstai paskaičiavo 280 Eur užmokestį, t. y. už 1 valandą susipažinimo su byla, 1 valandą pasiruošimo teismo posėdžiui ir  2 valandas dalyvavimo teismo posėdžiuose. Toks advokatės paskaičiuoto dydžio užmokestis neviršija paminėtų maksimalių rekomenduojamų užmokesčio dydžių. Pažymėtina, kad  pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės netgi ne 280 Eur, bet tik 210 Eur, t. y. sumą, kuriai pagrįsti trečiasis asmuo nagrinėjant bylą pateikė įrodymus apie turėtas išlaidas. Dėl šių priežasčių priteistos advokato pagalbai apmokėti turėtos išlaidos nemažintinos.

19. Remdamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20.  Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteistinos teismų turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,60 Eur (CPK 96 str.).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,60 Eur (trylika eurų ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – į valstybės biudžetą. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos). 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                      Raimondas Buzelis

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-355-454/2016
  • CK6 6.1 str. Prievolės samprata
  • 3K-3-330/2014
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-296/2009
  • 3K-3-107/2010
  • 3K-3-52/2011
  • 2-3727-475/2013
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei