Civilinė byla Nr. e2-97-1069/2021
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01477-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,
sekretoriaujant Redai Vingienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atstovui advokatui K. J., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ atstovui advokato padėjėjui V. K. (V. K.), trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kerista“ atstovui advokatui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo, trečiais asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“,
n u s t a t ė :
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 292,46 Eur skolos, 8 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Kerista“ atsakovės UAB „Terebro“ užsakymu atliko statybos remonto darbus bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir (ar) kitokių pretenzijų nereiškė, įvykdytų statybos ir remonto darbų aktą pasirašė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, iš dalies ją apmokėjo, tačiau su pradine kreditore pilnai neatsiskaitė. Pradine kreditorė UAB „Kerista“ 2020-08-10 perleido ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Terebro“. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 292,46 Eur skolą, kurią sudaro: 1 141,16 Eur neapmokėta suma pagal 2019-05-31 PVM sąskaita-faktūra KER Nr. 0009241 (apmokėjimo terminas, suėjo 2019-06-30) 8 procentų palūkanos, kurios sudaro 111,30 Eur sumą už pradelstas 445 dienas (8 proc. x 445 / 365 d.); 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė 2020-08-11 buvo informuota apie kreditoriaus pasikeitimą el. paštu. info@terebro.lt. Patvirtinimo iš atsakovės apie laiško gavimą nebuvo gauta. Atsakovė neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su naująją kreditore, tačiau nepagrįstai pagrindinės skolos dalį (1 141,16 Eur), pervedė pradinei kreditorei UAB „Kerista“. Dėl šių aplinkybių atsakovė UAB „Terebro“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl UAB „Kerista“ nepagrįsto praturtėjimo, prašydama priteisti iš UAB „Kerista“ jai pervestas lėšas (1 141,16 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš UAB „Kerista“ 141,16 Eur suma. 2020-08-10 Reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte numatyta, kad skolininkui apmokėjus visą ar dalį perleistos skolos, pradinė kreditorė privalo apie tai informuoti naująją kreditorę.
II. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kerista“ procesinė pozicija
4. Atsakovė UAB „Terebro“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip neapgrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovei UAB „Juris LT 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teisėmis bei aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą. Nurodė, kad atsakovė visiškai atsikaitė su savo kreditore UAB „Kerista“ ir skola yra sumokėta. Atsakovė visus mokėjimus atliko tiesiogiai UAB „Kerista“, mokėjimai buvo priimti. Pranešimo apie tai, kad lėšos buvo pervestos klaidingai atsakovė negavo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Terebro“ atstovas papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kada atsakovei buvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą UAB „Terebro“ tapo žinoma, kai buvo gauti teismo dokumentai (tai įvyko rugsėjo mėnesio pabaigoje), iki tol UAB „Terebro“ manė, kad UAB „Juris LT“ veikia, kaip UAB „Kerista“ atstovė. Todėl UAB „Terebro“ savo prievolę atsiskaityti įvykdė tinkamai. Be to, apie atstovavimą leidžia spręsti ir reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos (8, 9, 11 punktai). Skola teisėtai ir pagrįstai grąžinta UAB „Kerista“, todėl ieškinys atmestinas.
6. Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ atsiliepime prašė atmesti ieškinio dalį dėl 1 141,16 Eur skolos priteisimo, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra, priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Terebro“ 2020-08-27, 2020-09-01 bei 2020-10-08 bankinio mokėjimo pavedimais (atitinkamai 500 Eur, 500 Eur ir 141,16 Eur) visiškai padengė 1 141,16 Eur skolą trečiajam asmeniui UAB „Kerista“, kurią prieš tai UAB „Kerista“ buvo perleidusi pagal 2020-08-10 sutartį, sudarytą su UAB „Juris LT“. Trečiasis asmuo jokių pretenzijų atsakovei šiuo metu neturi. Atsakovei 2020-09-01 atlikus 500 Eur mokėjimą trečiajam asmeniui ir dalinai padengus pagrindinę skolą, trečiasis asmuo, vykdydamas reikalavimo perleidimo sutarties 11 punkte nustatytus įsipareigojimus, nedelsiant po mokėjimo atlikimo, t. y. 2020-09-01, apie tai informavo ieškovę jos el. pašto adresu. Be to, atsakovei 2020-08-27 atlikus 500 Eur mokėjimo pavedimą ir dalinai padengus savo pagrindinę skolą trečiajam asmeniui, pati ieškovė 2020-08-28 el. laišku informavo trečiąjį asmenį, jog iš atsakovės buvo išieškota 500 Eur suma. Taigi ieškovė, pateikdama 2020-09-18 ieškinį atsakovei (ieškinys teisme gautas 2020-09-21), ir, reikalaudama iš atsakovės priteisti nurodomą trečiojo asmens perleistą 1 141,16 Eur atsakovės skolą, jau žinojo, jog atsakovė šią pagrindinę skolą didžiąja dalimi (1 000 Eur iš 1 141,16 Eur) trečiajam asmeniui buvo padengusi. Ieškovė, reikalaudama priteisti 1 141,16 Eur pagrindinę skolą, iš esmės nepaiso egzistuojančios faktinės pagrindinės skolos visiško padengimo aplinkybės ir tokį reikalavimą grindžia vien tuo, jog ji yra naujoji kreditorė, kuriam atsakovė ir turi prievolę sumokėti pagrindinę skolą. Ieškov, prašydama priteisti iš atsakovės 1 141,16 Eur, elgiasi nesąžiningai. Reikalavimas dėl 111,30 Eur palūkanų priteisimo, taip pat negali būti tenkinamas visa apimtimi, kadangi palūkanos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į atsakovės atliktus mokėjimus ir jų dydžius, t. y.: esant skolos likučiui 1 141,16 Eur, laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2020-08-27 (424 d.) susidaro 106,05 Eur palūkanos; esant skolos likučiui 641,16 Eur, laikotarpiu nuo 2020-08-28 iki 2020-09-01 (5 d.) susidaro 0,70 Eur palūkanos; esant skolos likučiui 141,16 Eur, laikotarpiu nuo 2020-09-02 iki 2020-09-17 (16 d.) susidaro 0,70 Eur palūkanos. Taigi iš viso palūkanos sumado 106,25 Eur sumą.
7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Kerista“ atstovas taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškinio reikalavimas dėl 1 141,16 Eur yra nepagrįstas, o reikalavimas dėl 111,30 Eur įstatyminių palūkanų priteisimo turi būti mažinamas atsižvelgiant į atliktų mokėjimų laikotarpius. Paaiškino, kad po reikalavimo perleidimo atsakovė nebuvo raginama sumokėti skolą. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei priklausytų sėkmės mokestis, tačiau ieškovė dėl to nesikreipė į trečiąjį asmenį. Šalys buvo susitariusios dėl sąlygų jei prievolė bus įvykdyta pradiniam kreditoriui (sutarties 11 punktas). Šiai dienai UAB „Terebro“ su UAB „Kerista“ yra visiškai atsiskaičiusi.
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
8. Nustatyta, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „Kerista“ (pardavėja) už atliktus statybos remonto darbus 2019-05-31 išrašė atsakovei UAB „Terebro“ (pirkėjai) PVM sąskaitą-faktūrą (serija KER Nr. 0009241), kurios suma 2 486,31 Eur. Be to, UAB „Kerista“ (pradinė kreditorė) ir ieškovė UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė) 2020-08-10 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Kerista“ perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į UAB „Terebro“ susidariusią 1 1 41,16 Eur skolą kartu su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais. UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė) 2020-08-11 parengtu pranešimu informavo atsakovę UAB „Terebro“ (skolininkę) apie kreditorės pasikeitimą, išsiųsdama pranešimą el. paštu (info@terebro.lt) bei registruotu paštu.
9. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė UAB „Terebro“ padengė 1 141,16 Eur susidariusį įsiskolinimą, atlikdama tris bankinio mokėjimo pavedimus pradinei kreditorei – UAB „Kerista“ (2020-08-27 pervesta – 500 Eur; 2020-09-01 – 500 Eur; o 2020-10-08 – 141,16 Eur).
10. Ieškovė UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė), remdamasi 2020-08-10 reikalavimo perleidimo sutartimi, šioje byloje prašo iš atsakovės UAB „Terebro“ priteisti 1 292,46 Eur sumą (t. y., 1 141,16 Eur skolą 102,05 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas).
11. Atsakovė UAB „Terebro“, įvykdžiusi prievolę pradinei kreditorei UAB „Kerista“, gindamasi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, inicijavo dar vieną teisminį ginčą dėl pradinės kreditorės nepagrįsto praturtėjimo, reikalaudama sugrąžinti 1 141,16 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas UAB „Terebro“ iš UAB „Kerista“ 141,16 Eur sumą, o kitą ieškinio dalį atmetė (civilinė byla Nr. e2-4713-608/2021, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl reikalavimo perleidimo ir pranešimo apie perleidimą
12. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, be to, pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės.
13. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
14. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
15. Kaip minėta, šios bylos atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas – atliktų statybos remonto darbų pagrindu UAB „Kerista“ 2019-05-31 išrašytos PVM sąskaitą-faktūrą (serija KER Nr. 0009241) apmokėjimas. Pradinė kreditorė UAB „Kerista“ 2020-08-10 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu yra perleidusi naujajai kreditorei, t. y. ieškovei UAB „Juris LT“, reikalavimo teisę į 1 141,16 Eur sumą, neapmokėtą pagal minėtą 2019-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Pirmiau nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, kuris patvirtintų apie pranešimą bet kokia forma ir bet kokiu būdu. Būtent šis klausimas, t. y. dėl tinkamo skolininkės UAB „Terebro“ informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei, pirmiausiai aktualus, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
16. Bylos svarstymui ieškovė UAB „Juris LT“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą skolininkės informavimą apie įvykusį reikalavimo teises perleidimą ir naująją kreditorę, o tai įrodyti buvo būtent ieškovės, tvirtinančios apie šios įstatymu reikalaujamos aplinkybės egzistavimą, pareiga (CPK 12, 178 straipsnis). Vien faktas, kad UAB „Juris LT“ siuntė pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo bendruoju el. paštu ir registruotu laišku (adresuojant siuntą Gluosnių g. 4C, Šilutė), neleidžia daryti patikimos išvados, kad skolininkė iš tiesų bet kuriuo nors iš paminėtų būdu gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos.
17. Atsakovė UAB „Terebro“ nurodė, kad apie reikalavimo perleidimo sutartį tapo žinoma gavus dokumentus iš teismo, o iki tol UAB „Juris LT“ laikė savo kreditorės UAB „Kerista“ atstove. Procesinių dokumentų įteikimo pažyma leidžia nustatyti, kad ieškinys ir jo priedai (tarp kurių ir 2020-08-10 reikalavimo teisių perleidimo sutartis) atsakovei UAB „Terebro“ šioje byloje buvo įteikti 2020-09-25. Tokios pat (nuoseklios) pozicijos UAB „Terebro“, laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinė byla Nr. e2-4713-608/2021. Ir nors paminėtoje civilinėje byloje 2021-04-23 priimtas sprendimas, šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs (nėra įgijęs prejudicialumo savybių, CPK 184 straipsnio 2 punktas, 197 straipsnis), teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir (ar) padaryti priešingą išvadą. Todėl teismas sprendžia, kad apie UAB „Kerista“ reikalavimo perleidimą naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ ieškovė tinkamai buvo informuota 2020-09-25, juolab kad pozicijos, jog įteikus ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog skolininkas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, laikomąsi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
18. Tuo atveju jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių pranešimo atsakovei apie reikalavimo perleidimo faktą gavimą bei nustačius, kad atsakovei apie šį faktą tapo žinoma 2020-09-25, teismas sprendžia, kad 2020-08-27 ir 2020-09-01 sumokėdama po 500 Eur pradinei kreditorei UAB „Kerista“ atsakovė neveikė savo rizika, o tinkamai įvykdė prievolę tinkamai kreditorei (CK 6.106 straipsnis 1, 3 dalys). Konstatavus atsakovės tinkamą prievolės įvykdymą pradinei (vienintelei jai žinomai kreditorei) yra pagrindas spręsti apie šioje dalyje vykdytinos atsakovės prievolės ieškovei nebuvimą ir šią ieškinio dalį atmesti (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).
19. Kita vertus, po pranešimo apie reikalavimo perleidimą (po 2020-09-25) atsakovė privalėjo vykdyti prievolę naujajai kreditorei – UAB „Juris LT“ (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). CK 6.109 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorė pranešė skolininkei apie reikalavimo perleidimą, ji nebeturi teisės skolininkei ginčyti perleidimo, nors reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi 141,16 Eur sumos sumokėjimo metu (2020-10-08) atsakovei esant tinkamai informuotai apie reikalavimo teisės perleidimą UAB „Juris LT“, pastarosios reikalavimas dėl 141,16 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus jį iš pirminės kreditorės (CK 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
20. Jau minėta, kad pagal 2020-08-10 reikalavimo perleidimo sutartį pradinė kreditorė UAB „Kerista“ perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę ne tik į UAB „Terebro“ 1 141,16 Eur skolą, tačiau taip pat ir į netesybas, palūkanas bei nuostolius (sutarties 1 punktas).
21. Kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).
22. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju UAB „Kerista“ teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai palūkanas apskaičiavo nuo visos 1 141,16 Eur sumos už visą pradelstą 445 dienų laikotarpį, neatsižvelgdama į aplinkybę, jog atsakovė skolą dengė dalimis. Nustatyta, kad UAB „Kerista“ 2019-05-31 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (serija KER Nr. 0009241) 2 486,31 Eur sumai apmokėjimo terminas suėjo 2019-06-30, o UAB „Terebro“ skolos likutį (1 141,16 Eur) padengė tokiais mokėjimais: 2020-08-27 pervesdama – 500 Eur, 2020-09-01 – 500 Eur, o 2020-10-08 – 141,16 Eur.
23. Todėl atsakovės, nesumokėjusios 1 141,16 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-08-27, mokėtinos palūkanos sudaro 105,80 Eur (1 141,16 Eur x 423 d. x 8 proc. / 365 d.) sumą; nesumokėjusios 641,16 Eur skolos likučio už laikotarpį nuo 2020-08-28 iki 2020-09-01, mokėtinos palūkanos sudaro 0,56 Eur (641,16 Eur x 4 d. x 8 proc. / 365 d.) sumą ir nesumokėjusios 141,16 Eur skolos likučio už laikotarpį nuo 2020-09-02 iki 2020-10-08, mokėtinos palūkanos sudaro 1,11 Eur (141,16 Eur x 36 d. x 8 proc. / 365 d.) sumą. Tokiu atveju bendra palūkanų suma yra 107,47 Eur (105,80 Eur + 0,56 Eur + 1,11 Eur), kuri priteistina ieškovei iš atsakovės
24. Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovei neatsiskaičius per nustatytą terminą, šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkinamas ir ieškovei priteisiama iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 2 88,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudos skyrimo
26. Atsakovė UAB „Terebro“ atsiliepime prašė skirti ieškovei UAB „Juris LT“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teisėmis ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą.
27. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi reikalavimo perleidimo sutartimi, reiškė reikalavimą dėl jai perleistos skolos priteisimo. Aplinkybė, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesti, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu fakto bei taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalies normas dėl baudos paskyrimo. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, procesinę eigą, taip pat nenustatė pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir2 dalys).
31. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020-09-09 sąskaita faktūra Nr. LS Nr. 20/55, 2020-09-10 mokėjimo pavedimas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 79 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus iš dalies (23 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina viso 95 Eur (415 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80, 93, 98 straipsniai).
32. Trečiajam asmeniui UAB „Kerista“, byloje palaikiusiam atsakovo procesinę poziciją ir patyrusiam 585 Eur atstovavimo išlaidų (2021-03-10 kainos paskaičiavimas ir 2021-03-10 sąskaita faktūra ADV Nr. 523, 2021-03-10 mokėjimo nurodymas), priteistina iš ieškovės 451 Eur (585 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ (juridinio asmens kodas 304445584) 141,16 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą ir šešiolika euro centų) pagrindinės skolos, 107,47 Eur (vieną šimtą septynis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (288,63 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kerista“ (juridinio asmens kodas 122635779) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (juridinio asmens kodas 303262509) 451 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Teisėja Lina Nainienė