Civilinė byla Nr. 2-1216/2012

    Procesinio sprendimo kategorija 126.5.; 126.8. (N)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB bankas“ bei bankrutuojančios individualios įmonės „Atsipūsk“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria teismas panaikino dalį kreditorių susirinkimo nutarimo, civilinėje byloje Nr. 2-3824-178/2012 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ ir bankrutuojančios individualios įmonės ,,Atsipūsk“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Admivita įgalioto asmens R. D. skundus dėl bankrutuojančios individualios įmonės ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bankroto byloje yra kilęs kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo klausimas.

Kreditorius UAB ,,Audata“ kreipėsi į teismą su skundu prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 26 d. BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu klausimu ,,Dėl BIĮ ,,Atsipūsk“ administravimo sąmatos patvirtinimo“. Nurodė, kad 2012 m. sausio 26 d. vykusio BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas ,,Dėl IĮ ,,Atsipūsk“ administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo“. Kreditoriai nutarė pritarti  AB „DNB bankas“ siūlymui ir patvirtinti 50 000 Lt (su mokesčiais) administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios 30 000 Lt atlyginimas administratoriui, 20 000 Lt kitos administravimo išlaidos, o prireikus išlaidos turto saugojimui gali būti skiriamos atskirai. Kreditoriaus manymu, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei pažeidžia kreditoriaus UAB ,,Audata“  bei  IĮ ,,Atsipūsk“ savininko G. K. turto paveldėtojų  interesus, nes pateikta administravimo išlaidų sąmata nepagrįsta jokiais skaičiavimais, išlaidų būtinumas neįrodytas, o sąmatoje nurodytos sumos  nepagrįstos  darbo laiko sąnaudomis. Teigė, kad administratorius  nepateikė kreditoriams jokių argumentų, pagrindžiančių sąmatos būtinumą, kas rodo, jog susirinkime patvirtinta sąmata yra akivaizdžiai per didelė ir neadekvati įmonės turimam turtui bei darbuotojų skaičiui, nuo ko priklauso administratoriaus darbo krūvis. Taip pat nurodė, kad susirinkimo metu UAB ,,Audata“, nors ir neturėjo parengtos administravimo išlaidų sąmatos, tačiau balsavo už VĮ ,,Turto bankas“ pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą: 30 000 Lt (plius PVM), iš kurių 20 000 Lt (plius PVM) yra atlyginimas administratoriui, o 10 000 Lt (plius PVM) kitos administravimo išlaidos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir siūlė ją patvirtinti. Pažymėjo, kad nurodytos sumos labiausiai atitinka administratoriaus darbo krūvį.

Administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti bei pripažinti 2012 m. sausio 26 d. BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimą pirmu klausimu ,,Dėl BIĮ ,,Atsipūsk“ administravimo sąmatos patvirtinimo“ negaliojančiu ir perduoti nagrinėti šį klausimą kreditorių susirinkimui iš naujo. Nurodė, kad nesutikdamas su patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir teigdamas, jog ji yra per didelė, kreditorius nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, ginčijamame kreditorių susirinkime patvirtinta sąmata yra per maža, nes 2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. vykusių kreditorių susirinkimų metu buvo svarstyta administratoriaus veiklos ataskaita 2011 m. birželio 27 dienai, kuri apėmė ir administratoriaus atsiskaitymą kreditoriams dėl laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. patirtų administravimo išlaidų, kurios sudarė  69 134,33 Lt (su PVM).

Administratoriaus įgaliotas asmuo skundu prašė panaikinti tą patį kreditorių susirinkimo nutarimą ir įpareigoti BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimą šį klausimą svarstyti iš naujo. Nurodė, kad bankroto procesas reikalauja didelių laiko bei intelektualinių sąnaudų. Taip pat nurodė, kad bankroto procedūros atliekamos ne tik pasitelkus bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, bet ir kitus bankroto administratoriaus darbuotojus, kuriems yra mokamas atlyginimas, mokamos patalpų nuomos ir komunaliniai mokesčiai, bankroto administratorius yra pelno siekiantis asmuo. Todėl nustatytas 30 000 Lt (su mokesčiais) atlyginimas už administravimo paslaugas per visą laikotarpį yra neproporcingai mažas. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų kitų administravimo išlaidų (20 000 Lt) nurodė, kad faktinės administravimo išlaidos laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. sudarė 31 213,19 Lt (su PVM). Priėmus ginčijamą nutarimą susidarė situacija, kai patiriamos išlaidos viršija nustatytą sąmatą ir lieka neaišku, kas turi atlyginti už suteiktas paslaugas patirtas išlaidas, nes  patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui yra mažesnė nei kreditorių susirinkimo ataskaitoje patvirtinta 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. patirtų administravimo išlaidų suma. Todėl susidariusi situacija varžo administratoriaus galimybes operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūras.

Kreditorius AB „DNB bankas“ atsiliepime prašė bankroto administratoriaus skundą atmesti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas daugumos kreditorių balsų dauguma ir bankroto administratoriaus ar kitų kreditorių, siūliusių ar balsavusių už kitokį nutarimo projektą ginčijamu darbotvarkės klausimu, nesutikimas su skundžiamu nutarimu nedaro jo negaliojančiu, nes sprendimas priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų  priėmimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi panaikino BIĮ „Atsipūsk“ 2012 m. sausio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nustatytos 20 000 Lt kitos administravimo išlaidos už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir perdavė šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Kitą ginčijamą nutarimo dalį teismas paliko nepakeistą.

Pasisakydamas dėl administratoriaus atlyginimo teismas pažymėjo, kad UAB „Audata“ savo skunde jokių konkretesnių argumentų, kodėl administratoriaus atlyginimas laikytinas nepagrįstai dideliu, faktiškai nenurodė. Teismas pabrėžė, kad atlyginimo administratoriui nustatymo klausimas yra iš esmės kreditorių prerogatyva bei konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas administratoriaus atlyginimas yra nepagrįstai didelis, remiantis vien tik deklaratyviu teiginiu apie jo neadekvatumą įmonės turimam turtui bei darbuotojų skaičiui. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto procese yra visų pirma sprendžiami ne įmonės savininko, o kreditorių interesų gynimo klausimai.

Teismas nesutiko su administratoriaus argumentais dėl jam nustatyto, jo nuomone, pernelyg mažo atlyginimo bei argumentus dėl darbo apimties padidėjimo laikė hipotetiniais.

Dėl kitų administravimo išlaidų teismas nurodė, kad administratorius pateikė teismui informaciją apie jo patirtas išlaidas ataskaitiniu laikotarpiu, todėl negalima laikyti, kad išlaidos nėra įrodytos. Tačiau teismas pažymėjo, kad tokiu atveju esminę reikšmę turi tai, ar jos laikytinos nepagrįstomis apskritai arba neprotingai didelėmis atskirose jų dalyse. Teismas nurodė, kad administratoriaus nurodyta 31 213 Lt administravimo išlaidų suma apima daugiau kaip aštuonių mėnesių laikotarpį (2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d.) ir pagrindo konstatuoti, kad administravimo išlaidos yra nepagrįstos, nėra. Tačiau teismas pažymėjo, kad tokia situacija, kai kreditorių susirinkime nustatytos administravimo išlaidos visam bankroto procesui yra mažesnės negu patirtos iki aptariamo susirinkimo, nenustačius, kad jos iš tikrųjų patirtos nepagrįstai dėl administratoriaus kaltės, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Todėl teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl kitų administravimo išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius AB „DNB bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria panaikinta kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl kitų administravimo išlaidų, bei klausimą išspręsti iš esmės – skundus dėl minėtos kreditorių susirinkimo nutarimo dalies atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius įrodė visų jo deklaruojamu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. faktiškai patirtų 31 213,19 Lt (įskaitant PVM) administravimo išlaidų pagrįstumą. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka bankroto administratoriui. Šiuo atveju bankroto administratorius išsamesnę informaciją apie patirtas administravimo išlaidas pateikė tik po 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad bankroto administratorius netinkamai atliko pareigą atsiskaityti su kreditoriais apie patirtas administravimo išlaidas. Be to, vien tik faktas, kad bankroto administratorius pateikia patirtas išlaidas patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, dar neįrodo, kad šios išlaidos buvo būtinos bankroto procedūrų vykdymui ir panaudotos efektyviai.

2) Administratoriaus nurodomos patirtos 31 213,19 Lt (įskaitant PVM) administravimo išlaidos kelia pagrįstų abejonių dėl jų panaudojimo pagrįstumo ir racionalumo. 7 484,44 Lt buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos yra per didelės, įvertinus buhalterio darbo apimtis. Iš 14 217,50 Lt išlaidų teisinėms paslaugoms didžioji dalis šių išlaidų buvo patirta dėl administratoriaus konsultavimosi su advokatais bankroto administravimo paslaugų teikimo klausimais. Jeigu bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ jam nustatytas pareigas, naudojasi kitų asmenų paslaugomis, šių paslaugų išlaidas turėtų dengti pats administratorius. Administratorius nurodo, kad buvo išleista 3 991,70 Lt kurui įsigyti, kas reiškia, kad administratorius įsigijo 893 l kuro. Su tiek kuro galėjo būti nuvažiuota apie 9 000 km. BIĮ „Atsipūsk“ nekilnojamasis turtas yra apie 135 km nuo Vilniaus. Atsižvelgiant į patirtas kuro išlaidas, administratorius į turto buvimo vietą (Švedriškės kaimas) turėjo nuvažiuoti ir grįžti apie 30 kartų, kas yra labai abejojama, nes bankrutuojančios įmonės turtas yra išnuomotas, taigi saugomas ir prižiūrimas. Be to, 910 Lt dydžio išlaidos ryšio paslaugoms bei 1 820 Lt dydžio išlaidos pašto ir kanceliarinėms paslaugoms, atsižvelgiant į administratoriaus atliktų darbų apimtis, yra žymiai per didelės. Jų pagrįstumo neįrodo ir administratoriaus pateikti dokumentai, iš kurių neaišku, kiek ir kokių ryšio ir pašto paslaugų bei kanceliarinių prekių buvo įsigyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi teismas nevertino patirtų administracinių išlaidų jų būtinumo ir panaudojimo efektyvumo aspektais.

3) Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog visos administratoriaus nurodomos faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, dėl ko ne visos šios išlaidos turės būti dengiamos iš bankrutuojančios įmonės lėšų, todėl nėra pagrindo teigti, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta 20 000 Lt kitų administravimo išlaidų sąmata yra mažesnė nei jau faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos.

4) Pirmosios instancijos teismo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl kitų administravimo išlaidų sąmatos dydžio kreditorių susirinkime buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė veiklos nevykdo, neturi samdomų darbuotojų, didžiąją įmonės turto dalį saugo ir prižiūri nuomininkai, teisminės bylos, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, yra nesunkios, jų yra nedaug, įmonė turi penkis debitorius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad 20 000 Lt kitų administravimo išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta.

5) Nustačius neadekvačią administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę administravimo sąmatą, kyla grėsmė bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui bei sudaromos sąlygos administratoriui piktnaudžiauti ir vilkinti bankroto procedūras.

Atskiruoju skundu BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta kitą ginčijamo nutarimo dalį palikti nepakeistą ir priimti naują sprendimą – administratoriaus skundą tenkinti visiškai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, taip pat nustatė ir administratoriaus atlyginimą. Teismo nustatytų administravimo išlaidų kreditorių susirinkimas negali sumažinti. Jos gali būti nebent didinamos.

2) Kreditoriams pateiktos administratoriaus veiklos ataskaitos dalį sudarė 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpio pajamų – išlaidų suvestinė, kuria administratorius atsiskaitė kreditoriams apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Joje nurodyta, kad minėtu laikotarpiu būtiniems bankroto proceso veiksmams atlikti buvo patirta bendrai 69 134,33 Lt (įskaitant mokėtinus mokesčius) išlaidų, iš kurių 37 921,14 Lt sudaro administratoriaus atlyginimas. 2011 m. rugpjūčio 3 d. tvirtindami administratoriaus pateiktą ataskaitą, kreditoriai ne tik konstatavo, kad administratorius tinkamai vykdo funkcijas, bet ir įvertino patirtas būtiniems darbams atlikti išlaidas ir joms pritarė. Tuo tarpu 2012 m. sausio 26 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarimu nuspręsta patvirtinti bendrą  50 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 30 000 Lt – administratoriaus atlyginimas (nors administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytos administratoriaus atlyginimui priskirtos išlaidos 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpiu sudarė 37 921,14 Lt.). Taigi buvo nustatyta mažesnė išlaidų suma visam bankroto proceso laikotarpiui nei patyrė administratorius per 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpį, nors kaip tik šiuo metu buvo pradėta bendrovei priklausančio turto realizavimo procedūra, pradėtas procesas dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininko turtą, ketinama inicijuoti naujus teisminius procesus, kuriems taip pat bus reikalingos išlaidos. Taigi tokiu būdu buvo pažeisti administratoriaus teisėti lūkesčiai bei jo teisė gauti atlyginimą, kuriam patys kreditoriai pritarė.

3) Pirmosios instancijos teismas, kaip kreditorių susirinkimo teisių įgyvendinimo kontrolę atliekantis subjektas, nevisapusiškai analizavo susiklosčiusią situaciją ir neatsižvelgė, jog kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administratoriaus veiklos ataskaitą, šį (administratoriaus atlyginimo) klausimą jau yra išsprendęs. Pažymėtina, kad kreditoriams, prieš svarstant administravimo išlaidų sąmatos projektą (nustatyti bendrą 50 000 Lt administravimo išlaidų sumą, iš kurių 30 000 Lt sudaro administratoriaus atlyginimas) administratorius išsamiai paaiškino apie tokio nutarimo prieštaringumą ankstesniam kreditorių susirinkimo nutarimui, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Tokia situacija pažeidžia administratoriaus teisėtų lūkesčių principą.

Atsiliepimu į BIĮ „Atsipūsk“ administratoriaus atskirąjį skundą kreditorius AB „DNB bankas“ prašo atmesti kaip nepagrįstą BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir skundžiamos nutarties dalį, kuria atmestas administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo patvirtintas 30 000 Lt atlyginimas bankroto administratoriui, palikti galioti. Be to, prašo priteisti iš bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Atskirojo skundo argumentai, kad kreditorių susirinkimas neturėjo teisės sumažinti faktiškai patirtų išlaidų administratoriaus atlyginimui mokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurios panaudotos remiantis teismo patvirtinta laikina sąmata, yra prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. Atlyginimą administratoriui nustato pirmasis kreditorių susirinkimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą teismas vis dėl to nustatė ir atlyginimo bankroto administratoriui dydį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kreditoriai pirmajame kreditorių susirinkime gali nutarti tiek padidinti, tiek ir sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui. Taigi akivaizdu, kad bankroto administratorius nepagrįstai paskaičiavo sau 37 921,14 Lt (įskaitant PVM) atlyginimą už administravimo paslaugų teikimą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d.

2) Nutarimas dėl administratoriaus atlyginimo dydžio buvo priimtas atsižvelgiant į administratoriaus atlikto darbo apimtis bei į numatomus atlikti bankroto administravimo veiksmus, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su argumentais, jog skundžiamu nutarimu kreditorių susirinkimo nustatytas 30 000 Lt atlyginimas už visą BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administravimo laikotarpį yra per mažas.

3) Faktas, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. vykusiame BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje buvo pateikta ir informacija apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas, nereiškia, kad įmonės kreditoriai pripažino pagrįstomis visas įmonės bankroto administratoriaus nurodytas patirtas administravimo išlaidas, įskaitant ir atlyginimą bankroto administratoriui. Patirtų bankroto administravimo išlaidų pagrįstumą bei tolimesnį jų poreikį, taip pat optimalų atlyginimo bankroto administratoriui dydį kreditorius (bankas) įvertino priimant bankroto administratoriaus apskųstą nutarimą.

4) Tiek 2011 m. liepos 1 d., tiek ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkime bankas siūlė priimti analogišką, kaip ir priimtas skundžiamas nutarimas, nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kiti kreditoriai taip pat siūlė savo nutarimus, todėl bankroto administratorius neturėjo pagrindo manyti, kad kreditoriai, patvirtindami jo teiktą ataskaitą, pritarė ir jo siūlomam atlyginimui už bankroto administravimo paslaugų teikimą. Dėl šių priežasčių atmestini atskirojo skundo argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo bei anksčiau priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų pažeidimo.

Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB bankas“ atskirąjį skundą BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorius prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl kitų administravimo išlaidų, palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkime nustatytos administravimo išlaidos visam bankroto procesui yra mažesnės negu patirtos iki 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo, nenustačius, kad jos iš tikrųjų patirtos nepagrįstai dėl administratoriaus kaltės, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl 20 000 Lt administravimo išlaidų.

2) BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimas dukart (2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. vykusių susirinkimų metu) vertino administratoriaus BIĮ „Atsipūsk“ bankroto procese atliktus darbus ir jiems atlikti reikalingas išlaidas bei vienbalsiai jas patvirtino. 2011 m. rugpjūčio 3 d. vykusio susirinkimo metu kreditoriai, įvertinę administratoriaus atliktus darbus ir jiems atlikti būtinas išlaidas, administratoriaus atliktus darbus priėmė, nes administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Pažymėtina, kad kreditoriams paprašius, jiems taip pat buvo pateikti 31 213,19 Lt (įskaitant PVM) kitas administravimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Taigi administratorius savo pareigas yra įvykdęs tinkamai, patirtas išlaidas yra įrodęs, o jų panaudojimo efektyvumas ir būtinumas buvo įvertintas 2011 m. rugpjūčio 3 d. susirinkimo metu. Tuo tarpu 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustačius 20 000 Lt (įskaitant PVM) sąmatą administravimo išlaidoms, susidarė situacija, kai vien 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpiu patirtos išlaidos (31 213,19 Lt) yra didesnės nei nustatė kreditorių susirinkimas visam bankroto proceso laikotarpiui.

3) Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas išlaidų panaudojimu pagrįstumo, racionalumo ir efektyvumo klausimas, teigiant, jog teismas nesprendė, ar visos administratoriaus nurodamos faktiškai patirtos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos. Nutarimas, kuriuo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, yra galiojantis, kreditorių nebuvo skųstas, o patirtos išlaidos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi ginčo dėl 31 213,19 Lt (įskaitant PVM) patirtų išlaidų nėra ir nebuvo. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra ne tai, ar 31 213,19 Lt dydžio išlaidos buvo panaudotos efektyviai, bet ar nustatyta 20 000 Lt (įskaitant PVM) kitų administravimo išlaidų sąmata visam bankroto proceso laikotarpiui yra pakankama.

4) 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl kitų administravimo išlaidų pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, yra kreditoriams privalomas, o patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

5) Per 2011 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpį buvo patirta 7 484,44 Lt išlaidų buhalterinėms paslaugoms, taigi per mėnesį buvo patirta apie 935,55 Lt (įskaitant PVM) išlaidų. Ši suma, remiantis teismų praktika, nelaikytina neracionaliu lėšų panaudojimu. Per daugiau nei 8 mėn. buvo patirta 14 217,50 Lt (įskaitant PVM) išlaidų teisinėms paslaugoms. Nors sandorių ir kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimas, skolų išieškojimas yra administratoriaus pareiga, tačiau pažymėtina, kad administratorius privalo veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kreditorių interesus. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, administratorius tęsė iki bankroto bylos iškėlimo pradėtas bylas, ginčijo finansinius reikalavimus, kurių bendra vertė sudaro 1 080 165,24 Lt.  Siekiant ginti kreditorių interesus ir buvo patirtos nurodytos išlaidos teisinėms paslaugoms. Administratorius patyrė 3 991,70 Lt transporto išlaidų, tačiau, pagal galiojančius teisės aktus, administratorius neprivalo sudaryti kelionės lapų, o išlaidas transportui pagrindžia buhalterinės apskaitos dokumentai. Be to, pažymėtina, kad transporto išlaidos buvo patirtos ne vien tik kelionėms į Švedriškės kaimą, bet buvo vykstama ir į Kėdainius, siekiant atsiimti skolas iš įmonės debitorių ir atliekant kitus būtinus darbus, transportas reikalingas ir vykdant administravimo procedūras Vilniaus mieste. Per daugiau nei 8 mėn laikotarpį patirtos 910 Lt ryšio ir 1 820 Lt pašto bei kanceliarinių paslaugų išlaidų dydis nelaikytinas neprotingai dideliu, kreditoriai, vertindami administratoriaus veikos ataskaitą, tokioms išlaidoms pritarė.

6) BIĮ „Atsipūsk“ bankroto procesas tęsiasi jau 1,5 metų ir nėra pasibaigęs, šiuo metu vykdomos turto realizavimo procedūros, tebevyksta teisminiai ginčai, atliekami kiti darbai. Priimto nutarimo formuluotė leidžia teigti, jog kitų išlaidų klausimas 2012 m. sausio 26 d. nutarimu išspręstas galutinai, todėl, tenkinus kreditoriaus prašymą, administratoriaus atžvilgiu susidarytų nesąžininga situacija. Jau vien 2010 m. spalio 14 d. – 2011 m. birželio 23 d. laikotarpiu patirtos administravimo išlaidos yra didesnės nei 2012 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos 20 000 Lt išlaidos. Tokiu būdu yra varžomos administratoriaus galimybės vykdyti tolimesnes bankroto procedūras ir lieka neaišku, kas turi atlyginti patirtas administravimo išlaidas, kurios buvo patvirtintos tvirtinant administratoriaus veiklos ataskaitą.

Tretysis asmuo B. M. atsiliepimu į atskiruosius skundus iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta kitą ginčijamo nutarimo dalį palikti nepakeistą ir priimti naują sprendimą – administratoriaus skundą tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodo sutinkanti, jog kreditorių susirinkime būtų peržiūrėtas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas trunka du metus ir į numatomų darbų pobūdį.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovo administratoriaus rašytiniai paaiškinimai, kuriais jis prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus, patvirtinančius esminį aplinkybių pasikeitimą. Nurodo, jog Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-87-242/2012, nustatė BIĮ „Atsipūsk“ savininko G. K. turto visišką administravimą ir administratoriumi paskyrė IĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorių UAB „Admivita“. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-892/2012, konstatavo kreditorių susirinkimo teisę įpareigoti administratorių kreiptis į teismą, siekiant perimti G. K. turto administravimą ir realizavimą atsiskaitymo su kreditoriais tikslu. Tokią nutartį apeliacinės instancijos teismas motyvavo, konstatuodamas, kad BIĮ „Atsipūsk“ turto nepakanka patenkinti visų kreditorių reikalavimų, dėl ko išieškojimas turės būti pradėtas iš įmonės savininkui priklausančio turto.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, pagal kurį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išlaidos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Otega“ v. antstolė V. Ž., BUAB ,,Ekranas“, bylos Nr. 3K-3-112/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas būsimų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų klausimą, nesvarsto kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto administratoriaus atlyginimo klausimo, o tik įvertina administratoriaus pateiktą išlaidų sąmatą ir patvirtina preliminarią administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Į šią išlaidų sumą turi patekti tik tokios išlaidų rūšys, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog administravimo išlaidų sąmatos teikimo tvirtinti pirmajam kreditorių susirinkimui teisinis reguliavimas Įmonių bankroto įstatyme ir šio instituto paskirtis sąlygoja, kad šios sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išspręstas dar prieš pradedant svarstyti administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p., 36 str. 4 d.). Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo gali būti skundžiami teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą

BIĮ „Atsipūsk“ administratorius atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalies, kuria teismas paliko nepakeistą BIĮ „Atsipūsk“ 2012 m. sausio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl atlyginimo administratoriui nustatymo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, jog bankroto proceso metu tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu įmonės administratorius įsipareigoja savo rizika ir atsakomybe teikti įmonei bankroto administravimo paslaugas, o įmonė įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti administratoriui atlyginimą bei apmokėti būtinas bankroto administravimo išlaidas. Įmonės vardu pavedimo sutartį su administratoriumi sudaro kreditorių susirinkimo pirmininkas, kuriam įgaliojimus šiam veiksmui atlikti suteikia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 11 str. 5 d., 23 str. 10 p.).

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 5 d.). Šie kreditorių susirinkimo sprendimai yra įtraukiami į pavedimo sutartį kaip sutarties sąlygos, nustatančios įmonės įsipareigojimus bankroto administratoriui pagal pavedimo sutartį.

Administratoriaus atlyginimo nustatymas pagal savo prigimtį yra išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas klausimas. Tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu - užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tame tarpe administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Įmonės administratoriaus paskyrimas teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą ir tai, jog atlyginimą administratoriui nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 4 d.), kuris, vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalimi, turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, sąlygoja tai, jog įmonės bankroto administratorius, sutikdamas administruoti įmonę, nežino, koks atlyginimas jam bus sumokėtas už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Administratoriui nesutinkant su kreditorių susirinkimo nustatytu jam mokėtinu atlyginimu, jis turi teisę ginčyti tokį kreditorių susirinkimo nutarimą. Tokiu atveju teismas atlieka kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto administratoriaus atlyginimo teisingumo, jo atitikties darbo apimčiai, sudėtingumui ir kitiems kriterijams kontrolę. Jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus. Priešingu atveju, įmonės administratoriui nesutinkant su jam atlyginimą nustatančiu kreditorių susirinkimo nutarimu kaip neatitinkančiu jo lūkesčių dėl siekiamo uždirbti pelno, jis viso bankroto proceso metu išsaugo teisę pateikti teismui prašymą dėl jo atstatydinimo iš pareigų (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.). 

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą BIĮ „Atsipūsk“ administratoriaus atskirojo skundo argumentą, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi, patvirtindamas lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, tuo pačiu patvirtino ir administratoriaus atlyginimą. Tai, jog administratorius savo teismui pateiktoje sąmatoje buvo įtraukęs šios rūšies administravimo išlaidas, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl jų įtraukimo į teismo nutartimi patvirtintą pinigų sumą, skirtą įmonės administravimo išlaidoms apmokėti minėtu laikotarpiu. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad teismas tik iš dalies pritarė administratoriaus pateiktoje sąmatoje nurodytų išlaidų pagrįstumui, kadangi administratorius prašė patvirtinti 11200 Lt (plius mokėtini mokesčiai) dydžio per mėnesį, o teismas patvirtino 7000 Lt (plius mokėtini mokesčiai) dydžio per mėnesį administravimo išlaidų sumą. Tai, jog teismas nedetalizavo administravimo išlaidų sumos pagal šių išlaidų rūšis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas būsimų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų klausimą, nesvarsto kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirto administratoriaus atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti administratoriui atlyginimą. Tai išimtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiūrą, esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Kita vertus, tokią šios kreditorių susirinkimo teisės prigimtį lemia ir įmonę bei įmonės administratorių siejantys pavedimo teisiniai santykiai, bei tai, jog šie prievoliniai santykiai susiklosto bankroto proceso metu, kurio tikslas – apsaugoti nemokios įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, patenkinant teismo patvirtintus jų finansinius reikalavimus. Todėl įmonės administratorius negali vienašališkai nustatyti sau atlyginimo kaip vienos iš pagrindinių pavedimo sutarties sąlygų, o, būdamas paskirtas teismo bankroto administravimo funkcijoms vykdyti, turi pripažinti kreditorių susirinkimo kompetenciją šiuo klausimu. Tai būtina pavedimo teisinių santykių bankroto procese sąlyga, kadangi, priešingu atveju, neatsirastų įmonės administratoriaus teisė reikalauti atlyginimo išmokėjimo, o įmonei – pareiga jį išmokėti. Tačiau tai nepaneigia įmonės kreditorių pareigos, sprendžiant administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimą, bendradarbiauti su administratoriumi, kadangi tik tokiu atveju galimas sklandus administravimo funkcijų vykdymas, užtikrinant operatyvumo principo įgyvendinimą bankroto procese.

Nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, jog BIĮ „Atsipūsk“ administratorius UAB „Admivita“ pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti 2011 m. birželio 27 d. administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodė patyręs 69854,73 Lt administravimo išlaidų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d., iš kurių 37921,14 Lt sudaro atlyginimas administratoriui. Pažymėtina, jog šią aplinkybę apeliantas nepagrįstai vertina kaip turinčią teisinę reikšmę skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Vienašališkas administratoriaus atlyginimo nustatymas administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti veiklos ataskaitoje ir tokios ataskaitos patvirtinimas kreditorių susirinkime,  yra ne tik kad nesuderinamas, bet ir nepaneigia kreditorių susirinkimo išimtinės kompetencijos priimti nutarimą šiuo klausimu ir negali sąlygoti įmonės prievolės mokėti administratoriui įmonės veiklos ataskaitoje nurodytą atlyginimą atsiradimo. Kreditorių valia dėl atlyginimo administratoriui nustatymo bankroto proceso metu turi būti aiškiai išreikšta atskirai šiuo klausimu priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris vėliau yra perkeliamas į įmonės ir administratoriaus pasirašomą pavedimo sutartį kaip sutarties sąlyga, nustatant atlyginimo administratoriui dydį.  Kreditorių susirinkimas, spręsdamas atlyginimo administratoriui nustatymo klausimą, gali būti varžomas tik ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, į kurią administratorius yra vienašališkai įtraukęs jam už ataskaitinį laikotarpį mokėtino atlyginimo dydį, kol kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs administravimo išlaidų sąmatos, negali būti aiškinamas kaip sukuriantis įmonei prievoles dėl jo mokėjimo. 

Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertintina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog įmonės administratorius neįrodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas  neatitinka įstatymo nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Vien tik faktas dėl užsitęsusios bankroto proceso trukmės pats savaime neapsprendžia administratoriaus darbo krūvio. Administratorius nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiamu  kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas atlyginimas administratoriui atitinka jo darbo krūvį, atsižvelgiant į įmonės turto rūšį ir kiekį, įmonei bei įmonės iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir  kiekį, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Apelianto nurodyta aplinkybė dėl jo paskyrimo mirusio BIĮ „Atsipūsk“ savininko G. K. palikimo administratoriumi neturi teisinės reikšmės sprendžiant jo kaip įmonės bankroto administratoriaus atlyginimo klausimą. Tiek palikimo administravimas, tiek įmonės bankroto administravimas yra skirtingos administravimo rūšys, besiskiriančios savo tikslais ir užduotimis. Ta aplinkybė, jog tas pats asmuo yra paskirtas ne tik įmonės bankroto administratoriumi, bet ir testamento administratoriumi, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atlyginimo bankroto administratoriui dydžio, kadangi tai neatima iš palikimo administratoriaus teisės reikalauti apmokėjimo už jo teikiamas administravimo paslaugas.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad individualios įmonės civilinis teisinis statusas (individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo) lemia individualios įmonės bankroto ypatumus. Tai sąlygoja administratoriaus prievolę surinkti informaciją apie įmonės savininkui priklausantį turtą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, egzistuojančią įmonės savininko kreditorių teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje bei egzistuojančią galimybę įstatymų nustatyta tvarka nukreipti įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą į įmonės savininko turtą. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ta pačia, kaip ir ribotos atsakomybės bankrutavusios įmonės turtas, tvarka, tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir neturi turto ar jo nepakanka, yra parduodamas jos savininko turimas turtas. Tokiu atveju įmonės administratoriui bankroto proceso metu tenka pareigos, susijusios ne tik su įmonei, bet ir jos savininkui priklausančio turto pardavimu, siekiant patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus. Kadangi BIĮ „Atsipūsk“ administratorius nepateikė įrodymų dėl BIĮ „Atsipūsk“ savininkui G. K. priklausiusio turto, jo kreditorių skaičiaus ir jų reikalavimo dydžio, kurie leistų daryti išvadą dėl BIĮ „Atsipūsk“ administratoriaus žymaus darbo krūvio padidėjimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas jo atlyginimas yra per mažas ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administratoriaus skundžiamoje dalyje yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro jos panaikinimo pagrindo. Pažymėtina, jog tai neužkerta kelio administratoriui ateityje atsiradus tokioms aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos ir pavedimo sutarties sąlygos, numatančios atlyginimą administratoriui dydį, pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 5 p.).

Dėl kitų administravimo išlaidų dydžio nustatymo tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis administravimo išlaidų sąrašas. Be atlyginimo administratoriui, bankroto administravimo išlaidas sudaro su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje,  išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tai reiškia, kad šioms išlaidoms gali būti priskiriamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, tačiau kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. tik išlaidos, kurios būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras.

Tretysis asmuo AB DNB bankas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino BIĮ „Atsipūsk“ 2012 m. sausio 26 d. įvykusio kreditorių susirikimo nutarimą dalyje dėl 20000 Lt kitų administravimo išlaidų dydžio nustatymo nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir perdavė šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia teismo netinkamai atliktu administratoriaus faktiškai patirtų 31213,19 Lt (įskaitant PVM) administravimo išlaidų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. pagrįstumo vertinimu, nesigilinant į šių išlaidų būtinumą ir panaudojimo efektyvumą.

Nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, jog BIĮ „Atsipūsk“ administratorius, nesant kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, pateikė pirmajam kreditorių susirinkimui tvirtinti savo veiklos ataskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. Kreditorių susirinkimas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu patvirtino minėtą ataskaitą, kurioje buvo informacija apie teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą. Remiantis ataskaitoje pateiktais duomenimis, bankroto administratorius minėtu ataskaitiniu laikotarpiu patyrė 31213,19 Lt (įskaitant PVM) kitų administravimo išlaidų.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, teisėtumo, pagrįstai pripažino poreikį vertinti faktiškai jau patirtų administravimo išlaidų pagrindimą, spręsdamas dėl jų būtinumo ir įtakos administravimo išlaidų sąmatai visam bankroto proceso laikotarpiui.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta administratoriaus teisė naudoti teismo patvirtintą lėšų sumą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bankroto proceso metu priimtos  teismo nutarties, kuria patvirtintos lėšos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, privalomosios galios administravimo išlaidų sąmatą tvirtinančiam kreditorių susirinkimui, yra konstatavęs, jog nei ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas, nei joks kitas įstatymas nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl tokios teismo nutarties imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Kasacinis teismas pripažino, jog administratoriaus teisė naudoti teismo patvirtintą lėšų sumą bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis, priimta UAB „Strauja“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas preliminarią administravimo išlaidų sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010). Tai reiškia, jog kreditorių susirinkimas neturi pareigos patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos, kurioje pateikta informacija apie teismo preliminarioje sąmatoje patvirtintų lėšų sumos panaudojimą, net jei ji ir neviršija teismo nutartimi patvirtintos lėšų sumos, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. Administratorius, būdamas subjektas, kuriam tenka įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Bankroto proceso metu nuo pat teismo nutarties paskirti įmonės administratorių įsiteisėjimo, tarp įmonės ir jos administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurių ypatumas tas, jog rašytinė pavedimo sutartis sudaroma ne šių prievolinių teisinių santykių atsiradimo momentu, bet vėliau, kai bankroto proceso metu kreditorių susirinkimas nustato atlyginimą administratoriui (įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos) ir jo mokėjimo tvarką. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog iki pavedimo sutarties su įmone sudarymo administratoriaus teikiamos bankroto administravimo paslaugos pagal savo pobūdį atitinka pavedimo sutartimi įmonės vardu ir lėšomis atliekamus teisinius veiksmus, kadangi įmonės valdymo organai yra netekę savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 d.). Tarp šalių susiklosčius pavedimo teisiniams santykiams, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jei pavedimo sutartis yra atlygintinė (CK 6.761 str. 4 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Vermosa“, bylos Nr. 3K-3-234/2011). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas (CK 6.123 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Import Export Nord“, bylos Nr. 3K-3-444/2005). Tais atvejais, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-919/2003; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-331/2009).

Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotinio prievolės įvykdymo priėmimas pagal pavedimo sutartį sąlygoja įgaliotojo prievolės sumokėti įgaliotiniui atlyginimą ir atlyginti išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti, atsiradimą (CK 6.761 str. 4 d., 3 d.), bankroto proceso metu įvykęs administratoriaus ataskaitos patvirtinimas, kuris savo esme prilygsta prievolės įvykdymo priėmimui, sukelia tuos pačius teisinius padarinius. Todėl administratoriaus veiklos ataskaitos, kuri apima ir administratoriaus išlaidų finansinę dalį, patvirtinimas yra administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga, o taip pat reiškia ir vykdant šią veiklą administratoriaus turėtų išlaidų pripažinimą. Kadangi įmonės administratoriui tenka įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, būtent jis, kai sprendžiamas administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimas, turi įrodyti, jog atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos, kad jos neviršijo teismo nutartimi šiuo tikslu nustatytos lėšų sumos ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Kita vertus, administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo kreditorių susirinkime faktas neužkerta kelio kreditoriams ginčyti kitų administravimo išlaidų būtinumą. Šią savo teisę kreditoriai gali įgyvendinti teisme tiek pareikšdami savarankišką reikalavimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, pripažinimo negaliojančiu, tiek pateikdami argumentus, kuriais jie grindžia savo nesutikimą su minėta kreditorių susirinkimo nutarimo dalimi, kai sprendžiami kiti su administravimo išlaidomis susiję klausimai (pvz., kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai ataskaitos dėl administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas anksčiau, nei administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas). Tokiais atvejais būtent kreditoriui tenka procesinė pareiga įrodyti, jog administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodytos kitos administravimo išlaidos nebuvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2001 m. rugpjūčio 3 d. vykusio BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimas (1 t., b.l. 15-18). Įmonės administratorius, turėdamas įstatymo jam numatytą pareigą pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamoje tvirtinti veiklos ataskaitoje pateikti informaciją apie teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą (ĮBĮ 11 str. 3 d. 25 p.), į šią ataskaitą įtraukė administravimo išlaidas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d.   2011 m. rugpjūčio 3 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas patvirtino šią administratoriaus ataskaitą be jokių išlygų. Šis nutarimas ginčijamas nebuvo.

Nagrinėjamu atveju faktiškai susiklostė situacija, jog kreditorius AB DNB bankas administratoriaus laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. turėtų kitų administravimo išlaidų pagrįstumą ginčija bankroto byloje kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, pripažinimo negaliojančiu. Pripažinus, jog patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju galėtų turėti teisinę reikšmę sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu kreditoriaus AB DNB banko pasirinktą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nesutinkant, jog administratoriaus ataskaitoje nurodytos kitos administravimo išlaidos atitinka joms keliamą būtinumo tinkamam bankroto administravimui kriterijų. Tokiu atveju būtent kreditorius yra įrodinėjimo pareigos subjektas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto AB DNB banko atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų, pagrindžiančių administravimo išlaidų būtinumą ir jų panaudojimo efektyvumą ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d., įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog administratoriaus minėtu laikotarpiu patirtos 31213,19 Lt (įskaitant PVM) išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, dėl ko kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 20000 Lt (įskaitant mokėtinus mokesčius) dydžio administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

Pažymėtina, jog tinkamam būsimų administravimo išlaidų prognozavimui, svarbu tinkamai įvertinti kaip būtinas jau patirtas įmonei administruoti išlaidas. Iš administratoriaus ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 14 d. iki 2011 m. birželio 23 d. patirtų 31213,19 Lt dydžio administravimo išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad net 14469,91 Lt sudaro išlaidos už teisines paslaugas, kurios buvo teikiamos 250 Lt (plius PVM) dydžio valandiniu įkainiu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino išlaidų  advokato pagalbai apmokėti būtinybės, o dėl jų dydžio pagrįstumo pasisakė tik jų atitikimo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo  teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio aspektu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 7484,44 Lt išlaidų už suteiktas buhalterines paslaugas būtinumo, visiškai nevertino, kokią įtaką jų dydžio pagrįstumui turi įmonės vykdoma/nevykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos, dirbančių darbuotojų skaičius, įmonės vykdomos finansinės operacijos, įmonės ir jo savininkų kreditorių, tame tarpe darbuotojų, skaičius, ataskaitiniu laikotarpiu vykusios bankroto procedūros ir t.t. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai būtinomis ir įrodytomis pripažino 3991,70 Lt transporto išlaidų ir 910 Lt ryšio paslaugų išlaidų, kadangi, įvertinus kuro kainą, atsakovo turto buvimo vietą, darbų apimtis bei rinkoje egzistuojančius ryšio paslaugų įkainius, kyla abejonių dėl įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų atsiradimo atliekant BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administravimo funkcijas, pakankamumo.

Tačiau, nepaisant pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl patirtų administravimo išlaidų būtinumo ir prognozuojant būsimas būtinas administravimo išlaidas, kai skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, teisėjų kolegija pripažįsta nesant pagrindo šioje byloje priimti priešingą procesinį sprendimą. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo skundžiamu 2012 m. sausio 26 d. nutarimu tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą nustatytas 20000 Lt kitų administravimo išlaidų dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais, prognozuojant konkrečias išlaidas pagal rūšis ir jų dydžius, jų būtinybę įmonei administruoti. Pažymėtina, jog administratoriui tenkanti pareiga pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį taikytina ir kitiems savarankiškus pasiūlymus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo teikiantiems asmenims. Kadangi ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta kreditoriaus AB DNB banko pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata, būtent šiam kreditoriui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti tokio dydžio administravimo išlaidų pakankamumą. Nagrinėjamu atveju minėto kreditoriaus pasiūlyta ir kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos dalis, skirta kitoms administravimo išlaidoms, nėra pagrįsta jokiais paskaičiavimais pagal konkrečias išlaidų rūšis ar kitais jų dydžio pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolės dalyje dėl 20000 Lt kitų administravimo išlaidų, nes negali įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar šių išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nagrinėjamu atveju nesant teisinio pagrindo panaikini Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties nei trečiojo asmens AB DNB banko atskiruoju skundu, nei BIĮ „Atsipūsk“ administratoriaus atskiruoju skundu skundžiamose dalyse. Be to, netenkinus trečiojo asmens AB DNB banko atskirajame skunde nurodyto prašymo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo jo atskirojo skundo dalyką sudarančioje dalyje, teisėjų kolegija netenkina apelianto AB DNB prašymo dėl jo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Alė Bukavinienė

                                                                      Artūras Driukas

Vytas Milius