Administracinė byla Nr. eA-527-415/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07837-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.7; 53.8

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, J. P. ir M. P. (tretieji suinteresuoti asmenys – S. K., A. P. ir I. P.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai N. M. ir V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 1 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368 (toliau – ir Statybos užbaigimo aktas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įrašą apie atsakovės J. P. nuosavybės teisių į patalpą – rūsį (13,37 kv. m), esantį gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir rūsys), teisinę registraciją; 3) įpareigoti atsakovus J. P. ir M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį. Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo paduoti. Be to, pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Pareiškėjai paaiškino, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau – ir Namas) yra keturi butai, tačiau pastate yra tik viena rūsio patalpa (13,37 kv. m dydžio, indeksas R-1), kuri pagal 1992 m. rugpjūčio 6 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini)-2, Vilnius (toliau – ir Butas Nr. 2), pirkimo–pardavimo sutartį priklausė tik pareiškėjams. Visi kiti butų savininkai, taip pat ir atsakovai P., privatizavo butus be rūsio. Vis dėlto 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į rūsio patalpas buvo įregistruotos atsakovės J. P. vardu. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2018 m. sausio 30 d. rašte Nr. VILIN(12.5.13.)-387 nurodė, jog po atliktos rekonstrukcijos pakeitimai ir J. P. nuosavybės teisės į pertvarkytą butą su rūsyje esančia 13,37 kv. m katilinės patalpa, plane pažymėta indeksu R-l, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2013 m. rugpjūčio 1 d. statybos užbaigimo akto Nr. (23.34)SUA-00-130801-00368 pagrindu.

3.       Pareiškėjai teigė, kad Statybos užbaigimo akte nurodyta informacija nesudarė pagrindo atlikti rūsio patalpos teisinę registraciją atsakovės vardu, nes jokie statybos ar rekonstrukcijos darbai rūsyje nebuvo atlikti. Kadangi rūsys nuosavybės teise priklausė pareiškėjams, darbai negalėjo būti atlikti be jų sutikimo. Taigi, atsakovė ginčo rūsio nerekonstravo ir Statybos užbaigimo akto pagrindu nepagrįstai įgijo nuosavybės teisę į rūsį ir ją neteisėtai įregistravo.

4.       Pareiškėjai nurodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ su pareiškėja N. M. sudarė sutartį Nr. 195312 dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo, pagal kurią pareiškėja turėjo teisę naudotis centralizuotu vandentiekiu. Tačiau atsakovai, neatsižvelgdami į tai, kad vandentiekio vamzdynas priklauso visiems Namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nupjovė rūsyje esantį vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę. Taip dėl atsakovų savavališkų veiksmų pareiškėjai liko be vandens. Namo vidaus vandentiekio vamzdynai iki kiekvieno buto geriamojo vandens skaitiklio laikytini bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis. Tokie atsakovų veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia pareiškėjų teises.

5.       Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į skundą prašė skundo dalį dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo atmesti, o dėl kitos skundo dalies spręsti teismo nuožiūra.

6.       Inspekcija nurodė, kad atsakovė J. P. kreipėsi į Inspekciją su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą. Prašyme nurodyta, kad rekonstruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas Nr. 1). Kartu su prašymu buvo pateiktas 1996 m. kovo 14 d. leidimas vykdyti statybos darbus (toliau – ir Statybos leidimas), išduotas pagal suderintą projektą Nr. 96-152, taip pat pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, energinio naudingumo pažyma, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopija ir kt. Projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatoma pirmame aukšte įrengti atskirą įėjimo tambūrą, virtuvę, vonią, svetainę ir tris gyvenamuosius kambarius, taip pat įrengti rūsį ir jame pastatyti sandėlio patalpą.

7.       Inspekcija teigė, jog teisės aktai nenustato pareigos statybos užbaigimo komisijai vertinti statytojo pateiktų dokumentų teisėtumą ir statybos dalyvių veiklą. Už pateiktos informacijos apie statybą teisingumą atsako statytojas, šiuo atveju – atsakovė J. P. Komisija neprivalo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, komisijos nariai pagal kompetenciją tik vizualiai patikrina statinio atitiktį projektui, nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitikį esminiams reikalavimams. Kadangi statytoja kartu su prašymu pateikė reikalingus dokumentus, statybos užbaigimo komisija išdavė Statybos užbaigimo aktą.

8.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašą apie J. P. nuosavybės teisių į ginčo rūsio patalpą teisinę registraciją nutraukti arba šį reikalavimą vertinti kaip išvestinį iš reikalavimo pripažinti Statybos užbaigimo aktą neteisėtu, o dėl kitų skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

9.       VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėja N. M. 2018 m. sausio 16 d. pateikė prašymą panaikinti įrašą apie ginčo rūsio priklausymą Butui Nr. 1. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. VILIN(12.5.13.)-387 atsisakė panaikinti prašomus įrašus Buto Nr. 1 Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 10/312866. Dokumentai, kurių pagrindu 2013 m. rugpjūčio 19 d. buvo įrašyti Buto Nr. 1 kadastro duomenys ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. įregistruotos J. P. nuosavybės teisės į šį butą, įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti neteisėtais (negaliojančiais). Nors minėtame Vilniaus filialo sprendime N. M. buvo išaiškinta teisė apskųsti šį sprendimą, tačiau pareiškėja laiku nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

10.       Atsakovo teigimu, šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymu pakeisti Buto Nr. 1 kadastro duomenis ir įregistruoti J. P. nuosavybės teises į jį pateiktas dokumentas – Statybos užbaigimo aktas – atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkamas pagrindas pakeisti Buto Nr. 1 kadastro duomenis bei įregistruoti J. P. nuosavybės teises į šį rekonstruotą butą. Registro tvarkytojas gali atsisakyti Nekilnojamojo turto registre keisti kadastro ir registro duomenis tik įstatymuose nustatytais pagrindais. Tokių aplinkybių nenustačius, buvo pagrįstai patenkintas atsakovės J. P. prašymas ir pakeisti Buto Nr. 1 kadastro duomenys bei įregistruotos J. P. nuosavybės teisės į Butą Nr. 1.

11.       Atsakovas VĮ Registrų centras pažymėjo, kad 1992 m. rugpjūčio 6 d. Buto Nr. 2 pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 13-3083 nurodyta, kad N. M. perka Butą Nr. 2 su rūsiu, tačiau šioje sutartyje rūsys neidentifikuotas, t. y. nėra duomenų, jog pareiškėja būtų įsigijusi būtent ginčo rūsio patalpą. Dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėja įsigijo ginčo rūsį ir kad minėtoje sutartyje nurodytas rūsys yra ginčo rūsys, Registro tvarkytojui nebuvo pateikti. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį Butą Nr. 2 su rūsiu atitinka dokumentą (1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 13-3083), kurio pagrindu jie buvo įrašyti. Be to, ginčo rūsys yra tik po atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausančiu Butu Nr. 1 ir į šią rūsio patalpą galima patekti tik per atsakovei J. P. nuosavybės teise priklausantį Butą Nr. 1. Minėta aplinkybė patvirtina, kad Inspekcija Statybos užbaigimo aktą surašė teisėtai, nes kitų patalpų savininkai, neturėdami teisių į Butą Nr. 1, naudotis ginčo rūsiu neturi jokios galimybės. Darytina išvada, kad ginčo rūsys negali nuosavybės teise priklausyti pareiškėjams. Atsakovo manymu, jeigu Name daugiau nėra rūsio patalpų, kaip teigia pareiškėjai, darytina prielaida, kad 1992 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 13-3083, kurios pagrindu N. M. įsigijo Butą Nr. 2 su rūsiu, buvo padaryta techninė klaida.

12.       Atsakovai J. P. ir M. P. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13.       Atsakovai nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai atliko ginčo teisinę registraciją esant teisiniam pagrindui. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie įgijo ginčo rūsio patalpą. Vamzdynas priklauso M. P., jis yra nuosavame P. pusrūsyje.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu bylos dalį dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo nutraukė, netenkinęs pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, o kitą skundo dalį atmetė.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai kartu su skundu pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13)107 „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2018 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/312866 kopiją, ir sprendė, kad būtent ši data yra tas momentas, nuo kurio pareiškėjai sužinojo esminius skundžiamo administracinio akto elementus. Nustatęs, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 13 d., teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo. Nustatęs, kad pareiškėjai nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių operatyviai nesikreipė į teismą, teismas sprendė, kad terminą skundui paduoti pareiškėjai praleido ne dėl svarbių priežasčių.

16.       Teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie J. P. nuosavybės teisių į ginčo rūsį teisinį registravimą, reikalavimas atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti Statybos užbaigimo aktą negaliojančiu. Nesant teisinio pagrindo naikinti Statybos užbaigimo aktą, atmestini išvestiniai pareiškėjų reikalavimai.

III.

17.       Pareiškėjai N. M. ir V. M. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjai taip pat prašo, teismui pripažinus, kad yra praleistas Statybos užbaigimo akto apskundimo terminas, jį atnaujinti. Su apeliaciniais skundais pareiškėjai pateikia VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13.)-834 (IV t., b. l. 198), pareiškėjų atstovės 2018 m. vasario 15 d. prašymą dėl susipažinimo su buto kadastro ir registro byla (IV t., b. l. 197), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. (2.2)NO-2-934 (V t., b. l. 5–6) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. KA_PZ1-15638 (V t., b. l. 7).

18.       Apeliacinis skundas, be pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbių priežasčių egzistavimu, tačiau teismas nepagrįstai aiškino įstatymą taip, kad terminą galima būtų atnaujinti tik tuo atveju, jeigu jis būtų praleistas dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių.

18.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai esminius Statybos užbaigimo akto elementus sužinojo 2018 m. sausio 12 d., t. y. gavę VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13)107 „Dėl informacijos pateikimo“ bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 9 d. išrašo Nr. 10/312866 kopiją. Minėtame rašte nėra teismo nurodytos informacijos apie esminius administracinio akto elementus. Ginčo rūsio teisinės registracijos pagrindą pareiškėjai sužinojo tik gavę VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VILIN(12.5.13.)-387. Tačiau pareiškėjams buvo neaišku, kokiu pagrindu buvo sudarytas Statybos užbaigimo aktas, jo turinys, jį priėmusi institucija. Terminas skųsti administracinį aktą turi būti pradedamas skaičiuoti tik nuo 2018 m. vasario 26 d., kai pareiškėjų atstovė gavo Statybos užbaigimo akto kopiją.

18.3.                      Pareiškėjai, sužinoję apie jų teisių pažeidimus, nedelsdami pradėjo ieškoti advokato, tačiau supratę, jog dėl sunkios materialinės padėties negalės apmokėti advokato paslaugų, 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2018 m. vasario 6 d. pateiktame atsakyme paaiškino, jog pareiškėjai turi kreiptis į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto teisės kliniką, kuri jiems padės užpildyti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjai 2018 m. vasario 15 d. sudarė su advokatu atstovavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra senyvo amžiaus ir neįgalūs, darytina išvada, kad jie veikė operatyviai, sąžiningai ir rūpestingai. Be to, pareiškėja N. M. nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. vasario 15 d. buvo nedarbinga. Teismas neįvertino, kad pareiškėjų advokatė neišaiškino jiems, jog skundą būtina paduoti per vieną mėnesį, valstybės institucijos taip pat neišaiškino pareiškėjams akto apskundimo tvarkos ir termino. Pareiškėjai yra silpnoji šio teisinio santykio šalis.

18.4.                      Name yra tik viena rūsio patalpa. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. kovo 13 d. išrašą pareiškėjams priklauso butas su rūsiu. Iš pateiktų į bylą atsakovų J. ir M. P. buto privatizavimo sutarties matyti, jog jie privatizavo butą be rūsio, o pareiškėjai – su rūsiu.

18.5.                      Pareiškėjai iš esmės kelia ginčą, susijusį su jiems priklausančio turto išreikalavimu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nėra nustatytų sutrumpintų ieškinio senaties terminų ginti nuosavybės teisę, todėl byloje dėl nuosavybės teisių gynimo taikytinas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

18.6.                      Pareiškėjų reikalavimas atstatyti ginčo rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį yra savarankiškas ir nepriklauso nuo kitų skundo reikalavimų patenkinimo. Namo vidaus vandentiekio vamzdynai iki kiekvieno buto geriamojo vandens skaitiklio laikytini bendrosioms pastato inžinerinėmis sistemomis ir yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

19.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų dalis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo atmesti, o dėl kitų dalių spręsti teismo nuožiūra.

20.       Inspekcija nurodo, kad esminius skundžiamo administracinio akto elementus pareiškėjai sužinojo gavę VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. VILIN(12.5.13)107 bei 2018 m. sausio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/312866 kopiją. Pareiškėjai 2018 m. birželio 27 d. pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat nenurodė, kodėl gavę VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 10 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo” Nr. VILIN(12.5.13)107 kartu su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/312866 kopija pareiškėjai nesiėmė aktyvių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ginti. Pareiškėjai nepaaiškino, kodėl tik apeliacinio proceso stadijoje teikia naujus įrodymus ir argumentus, kuriais siekiama pateisinti termino praleidimą. Pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujami advokato, todėl galėjo ir turėjo pateikti visus jų manymu reikiamus įrodymus.

21.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22.       Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad pareiškėja iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 10 d. rašto turėjo sužinoti ne tik, kad atlikus Buto Nr. 1 rekonstrukciją ginčo rūsys buvo įregistruotas kaip sudėtinė šio buto dalis, bet ir nekilnojamojo daikto rekonstrukcijos registravimo ir J. P. nuosavybės teisės į jį registravimo pagrindą – Statybos užbaigimo aktą – bei jo datą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jų valios, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjos N. M. liga jai nesutrukdė 2018 m. sausio 12 d. atsiimti dokumentus iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, surašyti 2018 m. sausio 15 d. prašymą panaikinti įrašą apie ginčo rūsio priklausomybę Butui Nr. 1 bei šį prašymą 2018 m. sausio 16 d. pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, todėl negali būti laikoma objektyvia kliūtimi laiku kreiptis į teismą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. sausio 16 d. sprendime N. M. buvo tinkamai išaiškinta šio akto apskundimo tvarka, tačiau šio sprendimo pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teismas pareiškėjų reikalavimą atstatyti vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį išvestiniu pripažino remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartimi byloje Nr. T- 61/2018.

23.       Atsakovai J. P. ir M. P. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.       Atsakovų nuomone, kad pareiškėjai nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių operatyviai nesikreipė į teismą, todėl darytina išvada, kad terminą skundui paduoti jie praleido ne dėl svarbių priežasčių. Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. birželio 6 d. nutartyje byloje Nr. T- 61/2018 nurodė, kad pagrindinis ginčas kyla dėl Statybos užbaigimo akto teisėtumo, o kiti pareiškėjų reikalavimai laikyti išvestiniais. Todėl nesant pagrindo naikinti Statybos užbaigimo aktą, atmestini kiti pareiškėjų reikalavimai. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas teisėtai ir pagristai pakeitė Buto Nr. 1 kadastro duomenis bei įregistravo J. P. nuosavybės teises į jį. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie įsigijo buto su būtent ginčo rūsio patalpa. Ginčo rūsyje esantis vamzdynas priklauso M. P., atsakovai savo lėšomis pravedė šį vamzdyną. Pareiškėjai, teikdami nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25.       Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

26.       Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

27.       Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktuose nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

28.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

29.       Nurodyto teisės aiškinimo kontekste vertinant teisinę situaciją šioje byloje, konstatuotina, kad pareiškėjams apie esminius 2013 m. rugpjūčio 1 d. Statybos užbaigimo akto turinį sudarančius elementus tapo žinoma ne anksčiau kaip 2018 m. vasario 26 d., kai pareiškėjų atstovės prašymu buvo pateiktos nekilnojamojo daikto – pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2013 m. Statybos užbaigimo akto Nr. (23.34) SUA-00-130801-00368 ir 2013 m. spalio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 nustatyta tvarka patvirtintos kopijos, todėl pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą 2018 m. kovo 13 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą nepraleido.  

30.       Teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikina ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ir bylą perduoda iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

31.       Vadovaudamasi ABTĮ 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija pažymi, kad šis ginčas yra dėl mišrių: civilinių ir administracinių, teisinių santykių, todėl nagrinėjant bylą iš naujo visų pirma būtina nustatyti nuosavybės teisės į pagrindinio nekilnojamojo daikto ginčo priklausinį (CK 4.12, 4.13 straipsniai) atsiradimo faktinius ir teisinius pagrindus.

32.       Iš byloje esančių statybą leidžiančių dokumentų galima susidaryti nuomonę, kad ginčo rūsio patalpa buvo sukurta kaip naujas nekilnojamojo daikto priklausinys. Tačiau šias faktines aplinkybes konstatuoti arba jas paneigti būtų teisinis pagrindas tik ištyrus ir įvertinus visumą bylai reikšmingų įrodymų (ABTĮ 56 str. 1, 2, 6 d.). Todėl bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti, kokia faktinė atsakovų buto padėtis buvo iki jo rekonstrukcijos. Tokios aplinkybės, turint galvoje tai, kad VĮ Registrų centro 2006 m. gegužės 4 d. pažymėjime nėra duomenų apie atsakovams priklausančią rūsio patalpą, galėtų būti nustatomos ir apklausiant atsakovų buto rekonstrukcijos projekto autorius, kitus liudytojus, kurie galėtų teikti parodymus, ar ginčo rūsio patalpa buvo iki buto rekonstrukcijos, jei taip, kas ir kaip ja naudojosi, kaip į rūsio patalpą patekdavo, jei įėjimas į rūsį, kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pateikto į bylą, yra iš atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, taikytinų šioje byloje, aspektu būtina atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad pareiškėjams tenka pareiga įrodyti, kad būtent šią, po atsakovams priklausančiu butu esančią rūsio patalpą pareiškėjai privatizavo dalinės nuosavybės teise. Atsakovams gi tenka pareiga įrodyti tik tai, kad ši rūsio patalpa buvo pastatyta buto rekonstrukcijos metu (ABTĮ 56 str. 4 d.), t. y. nekilnojamojo daikto priklausinys sukurtas statybų, atliekamų rekonstruojant butą, būdu.

33.       Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjų skundo reikalavimus, pažymi ir tai, kad specialiajai teisėjų kolegijai teismingumo klausimams nagrinėti pripažinus, jog ginčas teismingas administraciniams teismams, pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovus J. P. ir M. P. atstatyti rūsio patalpoje vandentiekio vamzdį, tiekiantį vandenį į pareiškėjų virtuvę, į pradinę padėtį yra savarankiškas reikalavimas dėl teisių, nesusijusių su nuosavybės teisėmis į ginčo rūsio patalpą, gynimo, kuris negali būti pripažįstamas išvestiniu, todėl turi būti išnagrinėtas iš esmės.

34.       Dėl reikalavimo panaikinti rūsio patalpos teisinę registraciją teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Statybos techninio reglamento  STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 44 punktą, statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Teismui panaikinus statybos užbaigimo aktą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą dėl jų neteisėtumo, tokio teismo sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų padaryti atitinkami pakeitimai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 1, 2 d., 11 str. 1 d. 1 p., 12 str. 7 p.), todėl įrašų Nekilnojamojo turto registre panaikinimas tokioje teisinėje situacijoje būtų išvestinis reikalavimas ir teismui reikėtų spręsti, ar tai turėtų būti daroma teismo sprendimu, atsižvelgus į tai, kad teisme nagrinėjami ginčai dėl teisės. Toks ginčas kiltų, jei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatliktų pakeitimų Nekilnojamojo turto registre įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų N. M. ir V. M. (V. M.) apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius