Civilinė byla Nr. 2S-542-730/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08673-2018-6

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

  3.3.2.3; 3.4.5.11

  (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. G., V. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017 nevykdymo. Nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 27 d. antstolės kontorai V. G. pateikė išrašus iš elektroninio pašto ir informavo, kad D. G. nevykdo teismo sprendimo dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kliudo tėvui V. G. pasiimti vaikus. 2018 m. rugpjūčio 30 d. vaikų motinai D. G. įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, juo skolininkė informuojama apie pradėtą vykdomąją bylą dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Išieškotojas V. G. į vykdomąją bylą pateikė susirašinėjimo su vaikų motina medžiagą, kuri patvirtina, kad vaikų motina nesuteikia galimybės tinkamai laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Antstolė nurodė, kad nėra žinoma apie tai, kokių pastangų imasi vaikų motina D. G., kad vaikų tėvo V. G. ir dukterų ryšys stiprėtų, nėra žinoma apie tai, kad vaikų mama, kuriai yra taikyta pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis nustatytos tvarkos, imtųsi priemonių palankiam, laipsniškam bendravimui atkurti, palaikyti, nors, akivaizdu, kad palankus teismo sprendimo įvykdymas priklauso tik nuo vaikų mamos geros valios išraiškos – pastangų.

2.       Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimo dėl teismo sprendimo nevykdymo netenkinti bei priteisti iš V. G. 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ji antstolei buvo nurodžiusi, jog patys vaikai atsisako bendrauti su tėvu V. G., jo bijo. Tokį vaikų elgesį sąlygojo paties V. G. netinkamas elgesys su vaikais, prieš juos naudotas fizinis ir psichologinis smurtas. D. G. nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-42-867/2018, kurioje V. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo L. G., M. G. ir V. G.. 2017 m. vasario 24 d. baudžiamojoje byloje V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. G., M. G. ir V. G.. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi kardomoji priemonė buvo pakeista leidžiant V. G. su vaikais bendrauti dalyvaujant D. G. arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. 2018 m. liepos 2 d. V. G. kardomoji priemonė pakeista į užstatą. Teigė, jog iki 2018 m. liepos 2 d. baudžiamojoje byloje laikinai buvo pakeista teismo sprendimu nustatyta V. G. bendravimo su vaikais tvarka, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad jis su vaikais negali bendrauti nuo 2017 m. lapkričio 11 d. dėl jos (D. G.) kaltės. Pažymėjo, jog vaikų ir tėvo santykiai yra konfliktiški.

3.       Suinteresuotas asmuo V. G. teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžio kopiją baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-452/2018. Nurodė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje jį išteisina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Pažymėjo tai, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį pradėtas nesąžiningai. Akcentavo, jog teismo kolegija pastebėjo akivaizdų mažamečių dukrų nuteikimą prieš jų tėvą, tai pastebėta ir teismo psichologijos ekspertizės akte. Nurodė, jog teisėjų kolegija pažymėjo, kad kardomosios priemonės taikytos neteisingai, neteisėtai ir nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir priteisė D. G. iš V. G. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1.                      Dėl sprendimo nevykdymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog teismo sprendimas nėra vykdomas, tačiau įvertinus bylos duomenis bei šalių paaiškinimus darytina išvada, jog šiuo metu sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad iš 2018 m. liepos 19 d. Skyriaus rašto Nr. 5SD-204 nustatyta, jog 2018 m. liepos 18 d. jų patalpose vyko susitikimas, kuriame buvo sprendžiamas V. G. ir D. G. ginčas. Rašte nurodoma, kad buvo bandoma sudaryti sąlygas tėvui pabendrauti su dukromis, tačiau pastebėta, kad dukros itin gynybiškai nusiteikusios prieš tėvą, ant jo pyksta, vengia atsakyti į jo klausimus, nepageidauja ne tik susitikti su tėvu, bet nenori, jog tėvas bent paskambintų telefonu, todėl tėvai įpareigoti užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą ir joje lankyti ne tik kursus tėvams, bet užregistruoti ir dukras individualioms psichologinėms konsultacijoms. Taigi iš minimo rašto matyti, jog vaikų ir tėvo santykiai yra įtemti, iš esmės nutrūkęs jų bendravimas, todėl būtina imtis veiksmų jiems atkurti. Tai, kad mergaitės nenori bendrauti su tėvu, teismo posėdžio metu nurodė ir skyriaus atstovė.

4.2.                      Dėl sprendimo nevykdymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, skyriaus nurodytas aplinkybes, manytina, kad prieš vaikus naudojamos auklėjimo priemonės gali turėti įtakos vaikų nenorui bendrauti su tėvu. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, jog būtina atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšį ir konstatuoti, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo nėra vien tik skolininkės kaltė.

4.3.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkinus pareiškimo, iš išieškotojo V. G. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos skolininkės D. G. bylinėjimosi išlaidos – 500 EUR už advokato teisinę pagalbą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. G. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalį dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo D. G.. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

5.1.                      Apeliantas nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria iš apelianto priteistos 500 EUR bylinėjimosi išlaidos, todėl Klaipėdos apygardos teismui teikia atskirąjį skundą. Nurodo, kad nereikalavo antstolės kreiptis į teismą dėl D. G. baudos dėl sprendimo nevykdymo, o tik informavo antstolę, kad D. G. nevykdo teismo sprendimo. Nurodo, kad pranešdamas antstolei, kad D. G. nevykdo teismo sprendimo, nereikalavo nubausti D. G., o siekė realaus teismo sprendimo vykdymo. Pažymi, kad vienintelis visų apelianto pastangų tikslas – ryšio su dukromis atkūrimas ir bendravimas su jomis. Tai, kad antstolė kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka, rodo, jog antstolė apelianto pateiktus duomenis laikė pakankamais, kad būtų konstatuotas teismo sprendimo nevykdymas, o pateikti papildomų duomenų ar papildomai paaiškinti situaciją jo antstolė neprašė.

5.2.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių. Taigi skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo teismo sprendimo nevykdymą, tačiau teismas nenustatė, jog išimtinai V. G. kaltas dėl teismo sprendimo nevykdymo, bei išaiškino abiejų vykdymo proceso šalių pareigą kooperuotis.  Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas ir neteisingas.

5.3.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas neatitinka CPK 593 straipsnio 5 dalies, kuri numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir pagal nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pažymi, kad CPK 771 straipsnyje, kuriame nustatyta tvarka buvo nagrinėjamas antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimas, apskritai nenumato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taigi galioja taisyklė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, o esant priešingam suinteresuotumui, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju, nors ir yra priešingas apelianto ir D. G. suinteresuotumas, dėl teismo sprendimo nevykdymo pareiškimą pateikė ne apeliantas, o antstolė Vida Daugirdienė.

6.       Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų panaikinti 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą ir apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.                      Suinteresuotas asmuo D. G. nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, kad V. G. nereikalavo antstolės kreiptis su pareiškimu į teismą dėl sprendimo vykdymo, nepagrįsti, nes V. G. į antstolę su vykdomuoju raštu ir kreipėsi tam, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo būtų vykdomas priverstinai. Kaip minėta, V. G. siekia bendrauti su vaikais, net priešingai jų interesams, todėl akivaizdu, kad antstolė veikė išimtinai išieškotojo vykdomojoje byloje V. G. interesais tam naudodama CPK nustatytas priemones, o būtent kreipdamasi į teismą su pareiškimu CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju antstolė tik vykdė savo profesinę pareigą, o teismo sprendimo rezultatu, tai yra tuo, kad D. G. būtų skirta piniginė bauda, išimtinai buvo suinteresuotas V. G..

6.2.                      Suinteresuotas asmuo D. G. nurodo, kad V. G. skunde nurodo, kad teismas antstolės pareiškimą atmetė nustatęs, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nevykdomas dėl objektyvių priežasčių, nenustatyta vien tik skolininkės D. G. kaltė, išaiškinta vykdymo šalių pareiga kooperuotis. Pažymėtina, jog D. G. antstolei vykdomojoje byloje ne kartą buvo paaiškinusi ir pateikusi objektyvius duomenis dėl sprendimo nevykdymo priežasčių, tai yra, kad dėl agresyvaus V. G. elgesio patys vaikai, jau esantys tokio amžiaus, kad gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu, atsisako su V. G. bendrauti, apie šias aplinkybes puikiai žinojo ir V. G.. Dėl priešingą ir vaikams žalingą suinteresuotumą turinčio V. G. elgesio D. G. buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tam, kad apgintų savo vaikų interesus.

6.3.                      Suinteresuotas asmuo D. G. nurodo, kad šiuo atveju, kai antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu vadovaudamasi CPK 771 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tvarką, klausimus dėl sprendimų nevykdymo, kai privalomai yra rengiamas teismo posėdis, suinteresuoti asmenys apie procesą yra informuojami ir turi teisę pateikti atsiliepimus. Tokiu atveju, taip pat atsižvelgdamas į šalių elgesį, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į trijų nepilnamečių vaikų interesus, teismas pagrįstai iš V. G. priteisė D. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Nagrinėjamoje byloje keliamas nutarties dalies, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje pagal antstolio teismui pateiktą pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo pagal pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo

9.       Apeliantas nurodo, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu šiais motyvais – nurodo, kad nereikalavo antstolės kreiptis į teismą dėl D. G. baudos dėl sprendimo nevykdymo, o tik informavo antstolę, kad D. G. nevykdo teismo sprendimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas neatitinka CPK 593 straipsnio 5 dalies, kuri numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

10.       Byloje nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-55-904/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išieškotojas V. G., skolininkė D. G.. 2018 m. rugpjūčio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-18-4-29104 „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, kuris įteiktas skolininkei D. G. 2018 m. rugpjūčio 30 d., apeliantas 2018 m. rugpjūčio 27 d. informavo antstolės Vidos Daugirdienės padėjėją L. V., kad apeliantui nebuvo leista susitikti su vaikais, todėl prašo imtis išieškojimo veiksmų. 2018 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku apeliantas informavo antstolės Vidos Daugirdienės padėjėją L. V., kad apeliantui nebuvo leista susitikti su vaikais. Atsižvelgdama į šiuos apelianto elektroninius laiškus 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolė reikalavimu Nr. S-18-4-31434 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pareikalavo D. G. tinkamo 2017 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo. 2018 m. rugsėjo 10 d. surašytas aktas Nr. 170001341 „Dėl bendravimo tvarkos su vaiku“ ir 2018 m. rugsėjo 20 d. antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo.

11.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nesutiktina su apelianto argumentais, kad jis neprašė imtis veiksmų dėl sprendimo nevykdymo. Iš faktinių bylos aplinkybių (susirašinėjimo medžiagos su antstolės kontora) matyti, kad apeliantas du kartus kreipėsi į antstolę prašydamas atlikti išieškojimo veiksmus, į kuriuos atsižvelgusi, antstolė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, kad antstolė kreipdamasi į teismą piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. 

12.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas nėra vykdomas dėl objektyvių priežasčių, be to, tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nenumato ir CPK 593 straipsnis.

13.       Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdymo proceso klausimų, tai yra dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkei nevykdant teismo sprendimo. Antstolės prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio  CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. 

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymu 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. XII-2751 (TAR, 2016, Nr. 2016-26956) CPK 593 straipsnis buvo papildytas nauja 5 dalimi: „5. Nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos“, kuri įsigaliojo 2017 m. liepos 1 dieną.

15.       Kaip konstatuota šios nutarties 13 punkte, antstolė vykdymo procese teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 539 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes byloje D. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos (už procesinių dokumentų rengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme (b. l. 54–55) patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą, todėl tenkindamas D. G. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios įstatymo redakcijos CPK 593 straipsnio 5 dalį, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir yra teisinis pagrindas tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17.       Esant nustatytoms nutarties 9–15 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas ir suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį:

 Atmesti suinteresuoto asmens D. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė