Administracinė byla Nr. eA-1693-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00312-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10232 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti Departamento 2024 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 24S14982 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Pareiškėjo sutuoktinei D. N. ir dukroms S. N. bei E. N. yra išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovas 2024 m. sausio 9 d. priėmė Sprendimą Nr. 1 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris grindžiamas tuo, kad, įvertinus klausimyne pateiktus atsakymus bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą, pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, o 2024 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 13 d. iki 2029 m. sausio 12 d.
2.2. Pareiškėjo grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui konstatuota remiantis vienintele aplinkybe, t. y. jam pateiktame klausimyne atsakymu apie jo darbo patirtį, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kas, atsakovo ir VSD vertinimu, yra laikoma grėsme nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui šiai dienai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Nors darbo santykiai gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos valstybės saugumui, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.
2.3. Įmonių grupėje (duomenys neskelbtini) dirbo prieš daugiau nei 10 metų, darbo santykiai truko tik kelis mėnesius, o tokio asmens, kaip S. Č., jis nepažįsta. Atsakovas visiškai nevertino fakto, kad jau 10 metų nuo 2015 m. iki šiol pareiškėjas dirba įmonėje „Corporate Center IKS5 LLC“, kuri Rusijos Federacijoje pripažinta nedraugiška Rusijos Federacijai ir jos vykdomai politikai dėl to, kad „Corporate Center X5 LLC“ priklauso Olandijos kompanijai „X5 Retail Group N“ (visos Europos bendrovės ir Europos bendrovių dukterinės įmonės Rusijos Federacijoje buvo pripažintos nedraugiškomis dėl įvestų sankcijų remiantis Rusijos Federacijos prezidento paskyrimu).
2.4. Pareiškėjas pateiktame klausimyne išreiškė aiškią poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainos atžvilgiu, išreikšdamas aiškų nepritarimą bei nuomonę, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau šios aplinkybės tinkamai vertintos nebuvo. Pareiškėjas į klausimą apie Krymo priklausomumą pradžioje atsakė „nežinau“, kadangi nesuprato klausimo formuluotės, tačiau ją atsakovui jam paaiškinus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai.
2.5. Atsakovas neteisingai aiškina pareiškėjo žmonos pilietybės klausimą, kadangi D. V. gimė Lietuvoje ir iki pilnametystės gyveno čia (lankė lietuvišką mokyklą (duomenys neskelbtini)), yra lietuvių kilmės ir laiko save Lietuvos Respublikos piliete, ką ji ne kartą patvirtino ir rašytiniais paaiškinimais atsakovui. D. V. 2006 m. kreipėsi į Rusijos Federacijos konsulatą Klaipėdoje, kur jai konsulas pasakė, kad po SSRS žlugimo buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybė, kas nei jai, nei jos tėvams anksčiau žinoma nebuvo. Po nurodytos informacijos gavimo ji pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, motyvuodama tuo, kad jos senelis Lietuvoje gyveno iki 1945 metų. Nagrinėjant nurodytą prašymą, kurį Migracijos departamentas nagrinėjo daugiau nei metus, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę D. V. gauti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip antrąją pilietybę, buvo paskelbtos negaliojančiomis. Dėl ko D. V. gavo atsakymą, kad jai nebus suteikta antroji pilietybė, taigi, atsakovo teiginys, jog pareiškėjo žmona savo noru atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, yra nepagrįstas. Įvertinus, jog Lietuvos Respublika yra pareiškėjo žmonos tėvynė, čia ji gimė ir užaugo, mokėsi (buvo pažangi mokinė, apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento), čia gyvena jos šeima, draugai, pareiškėjas su žmona priėmė sprendimą persikelti gyventi į Lietuvą.
2.6. Migracijos departamentas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo nagrinėjo pažeisdamas visus nustatytus terminus, o tai reiškia, kad jei pareiškėjas pirmaisiais leidimo laikinai gyventi galiojimo metais būtų visiškai nutraukęs ryšius su kilmės valstybe ir pasitikėjęs Migracijos departamentu, jis nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. būtų likęs be gyvenamosios vietos ir be darbo, o jo šeima būtų likusi be pajamų.
2.7. Sprendime Nr. 1 neteisingai nurodomi pareiškėjo buvimo Lietuvoje 2023 m. laikotarpiai, kai iš tiesų pareiškėjas 2023 m. Lietuvos Respublikoje buvo 4 kartus, ką patvirtina pasienio tarnybos antspaudai pareiškėjo užsienio pasuose. Šiuo atveju skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyta jokių objektyviai laike ir erdvėje egzistuojančių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Skundžiamuose sprendimuose nepateikus jokių įrodymų apie jo ryšius su Rusijos tarnybomis ar potencialiai galinčiais kelti grėsmę saugumui subjektais, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, bei papildomi įvertinus, kad nuo 2015 m. pareiškėjas dirba įmonėje, kuri laikoma nedraugiška Rusijos Federacijai, ir pareiškėjas išreiškė poziciją dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje bei Krymo priklausomumo Ukrainai, laikytina, jog nebuvo pakankamo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimo.
2.8. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, kad keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, jog aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjo darbas galėjo būti / buvo tiek reikšmingas, jog tapo lemiamu veiksniu Lietuvos Respublikos saugumo kontekste.
2.9. Pareiškėjo atveju individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priėmimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į sprendimus perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo, kas leidžia tvirtinti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). Skundžiamas Sprendimas Nr. 1 buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.2. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, jog, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
3.3. Pareiškėjo skunde minimos aplinkybės, t. y. nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis, jo tolimesnis darbas, šeimos padėtis ir jo išsakytos politinės pažiūros, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
3.4. Departamentas, vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad nacionalinė viza jam išduota nebuvo. Pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas atvyko turėdamas Prancūzijos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 12 d. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas Lietuvoje nedirbo ir nedirba, prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 23 d. (atsakyme į klausimyno 2 klausimą, kad nuo 2018 m.) iki dabar dirba Rusijos Federacijoje, bendrovėje „X5 Corporate Center, LLC“, valdybos viršininku. Pareiškėjas gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu periodiškai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių) grįžta į kilmės valstybę (2022 m. fiksuojama 18 sienos kirtimo atvejų, 2023 m. – 6 sienos kirtimo atvejai). Pareiškėjo santuoka sudaryta Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė neteko Lietuvos Respublikos pilietybės 2005 m., ji išvyko gyventi į Rusijos Federaciją, šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė.
3.5. Vertinant duomenis apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos išorės sienų kirtimus ir jo kelionės dokumente esančius valstybių sienų kirtimo spaudus bei tai, kad į Rusiją jis vyksta su sutuoktine ir su vaiku, taip pat tai, jog pareiškėjas tęsia darbą Rusijos Federacijoje, laikytina, kad jis ryšių su Rusijos Federacija nėra nutraukęs. Nors pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota nuo 2022 m. spalio 3 d., tačiau pareiškėjo ryšiai su Lietuva neįrodo jo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi būti pastovus, trunkantis ilgai ir pertraukiamas tik trumpomis išvykomis.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad VSD 2023 m. spalio 10 d. raštu Nr. 18-10723 Departamentui pateikė vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis), 2014 m. dirbdamas Rusijos Federacijos valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos valstybės institucijose ir strategiškai svarbiose įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginės svarbos įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip patikimas ir lojalus Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022 ir 2023 metų, grėsmių vertinimo ataskaitose. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. VSD nuomone, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Departamento sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.
II.
6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas atvyko turėdamas Prancūzijos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 12 d. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje. VSD 2023 m. spalio 10 d. pateikė išvadą Nr. 18-10723 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, kam priklauso Krymas, pareiškėjas nieko nepažymėjo, bet papildė įrašu: „Nežinau“. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl Krymo okupacijos, Departamente pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti savo poziciją ir aiškiai atsakyti į klausimyno 11 klausimą. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, jog nesuprato klausimo, kadangi nėra tarptautinės teisės specialistu. Vėliau, gavęs Departamento paaiškinimą dėl klausimo formuluotės, pasirinko atsakymą iš galimų variantų ir pažymėjo atsakymą „Ukrainai“.
7.2. Skundžiamu Sprendimu Nr. 1 Departamentas nusprendė pareiškėjui atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas 2014 m. dirbo valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, skatinančiai aukštųjų technologijų pramonės produktų kūrimo, gamybos ir eksporto srityje, šiai korporacijai nuo 2022 m. vasario 25 d. taikomos ES sankcijos. Darbas Rusijos valstybinėje technologijų korporacijoje, kontroliuojančioje karinių technologijų tyrimus ir plėtrą, jų pritaikymą karinėje pramonėje, reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus ir palaikyti Rusijos valdžią, kartu tai reiškia, jog jis ir ateityje gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės nustatyta atsižvelgus į pareiškėjo klausimyne nurodytą informaciją, jog jis 2014 m. dirbo Rusijos korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (rusiškai „(duomenys neskelbtini)“), bei VSD 2023 m. spalio 10 d. rašte Nr. 18-10723 pateiktą vertinimą. Pagal VSD vertinimą, „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pateikė į bylą informaciją iš Rusijos juridinių asmenų registro, jog kaip juridiniai asmenys yra registruotos (2014 m. buvo registruotos) bent dvi įmonės, kurių pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“ (rusiškai „(duomenys neskelbtini)“) – 1) aukštųjų technologijų pramonės produkcijos kūrimo, gamybos ir eksporto plėtros valstybinė korporacija „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinis valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nurodomas VSD išvadoje minimas S. Č., oficialus registracijos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), ir 2) ribotos atsakomybės bendrovė gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinis valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), oficialus registracijos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), o vadove nurodoma G. V. Y., ir, kuris, nurodoma, pasibaigė 2018 m. sausio 9 d. Pareiškėjas taip pat pateikė pažymą iš dabartinės darbovietės ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“, kad 2014 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir vadovė G. V. Y. Nei Migracijos departamento sprendimuose, nei VSD išvadoje nebuvo vertinta, kurioje iš nurodytų įmonių dirbo pareiškėjas, kokios šių įmonių sąsajos, koks buvo pareiškėjo vaidmuo įmonėje.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neprašė pareiškėjo papildomų paaiškinimų, kitaip nesiaiškino, kokioje įmonėje, turinčioje pavadinime žodį „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai dirbo pareiškėjas, jeigu ne toje įmonėje, kuri minima VSD išvadoje – kokie šių įmonių ryšiai, koks pareiškėjo vaidmuo dirbant įmonėje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai sukelia pasekmes ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams (sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams, kurie turi leidimus gyventi Lietuvoje). Sprendime Nr. 1 Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ir dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvoje nuo 2022 m. Sprendime Nr. 1 neužsimenama apie pareiškėjo dukrą E. N., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad ji tai pat gyvena Lietuvoje. Priimant ginčijamus sprendimus šie aspektai iš esmės nebuvo vertinti (sprendimuose tik formaliai konstatuoti leidimų gyventi ir gyvenimo laikotarpiai, taip pat pareiškėjo atvykimo ir išvykimo laikotarpiai). Ginčijamuose sprendimuose neatsispindi vertinimas pasekmių, kurios bus sukeltos pareiškėjo mažamečiams vaikams atsisakius pakeisti pareiškėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo manymu, ginčijamais sprendimais galėtų būti reikšmingai apribotos pareiškėjo ir jo mažamečių vaikų bendravimo galimybės. Neįvertintos pasekmės ir pareiškėjo sutuoktinei (turinčiai leidimą nuolat gyventi), kuri, galiojant ginčijamiems sprendimams, norėdama išlaikyti šeimyninius ryšius, galbūt turėtų išvykti iš Lietuvos kartu su pareiškėju. Priimant ginčijamus sprendimus nebuvo tinkamai įvertintas ir pareiškėjo vaikų integravimasis Lietuvos Respublikoje.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo, dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į ginčijamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo aspektu. Teismas priėjo prie išvados, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Teismas skundžiamus sprendimus panaikino kaip neteisėtus dėl to, jog juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 1 522,50 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų įrodymų teikimas, atstovavimas teismo posėdžio metu) neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)) nurodyto dydžio. Visgi teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, į tai, kad bylos baigtį nulėmė iš esmės tai, jog atsakovas neįvertino, kokioje įmonėje dirbo pareiškėjas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nusprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 522,50 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
III.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti VSD apeliacinio skundo pirmojo prašymo, VSD tokiu atveju prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjas savo skundo negrindė tuo, kad priimant Departamento sprendimą buvo klaidingai nustatyta pareiškėjo darbovietė – Rusijos Federacijos valstybinė korporacija „(duomenys neskelbtini)“. Šį argumentą pareiškėjas teismui pateikė tik 2024 m. kovo 22 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo. Todėl šis pareiškėjo prašymas procesine prasme laikytinas prašymu dėl skundo pagrindo tikslinimo, pakeitimo, bet ne tiesiog prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo. Tokio pobūdžio procesiniams prašymams (dėl skundo pagrindo tikslinimo ar keitimo) ABTĮ yra numatytos atitinkamos taisyklės, kurių teismai ir proceso šalys privalo laikytis. Pagal LVAT praktiką ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė tikslinti, pakeisti skundo pagrindą turi būti realizuojama laikantis proceso koncentracijos principo, t. y. tik iki ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, kuo ankstesnėje proceso stadijoje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį terminas pateikti teismui patikslintą skundą baigėsi 2024 m. kovo 8 d. Be to, pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo, privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti rašytinį dokumentą – patikslintą skundą, atitinkantį ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 bei 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
14.2. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, skundžiamą sprendimą grįsdamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde. Tokia situacija laikytina ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies reikalavimų nesilaikymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su 2024 m. kovo 22 d. prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo pateiktais naujais įrodymais grindė iš esmės naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde, nurodyti nauji įrodymai teismo nepagrįstai buvo priimti į bylą. Tokiu būdu teismas nepaisė įrodymų sąsajumo taisyklės reikalavimų ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai nepatvirtina jokių aplinkybių, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje konkrečioje byloje (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje teismas pareiškėjo 2024 m. kovo 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo ir su juo pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimą išsprendė nepasiteiravęs ir nesužinojęs proceso šalių nuomonės dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų priėmimo ir jų vertinimo. Dar daugiau, teismas, priimdamas galutinį baigiamąjį teismo aktą šioje byloje, šiuos įrodymus laikė bylos baigtį ir sprendimą lemiančiais įrodymais, nors proceso šalys dėl jų net neturėjo galimybės pasisakyti.
14.3. Teismui pateikta ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažyma, pasirašyta Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės. Šioje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. dirbo „korporacijoje“ – ribotos atsakomybės bendrovėje „Gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. VSD įsitikinimu, teismas be jokio pagrindo vadovavosi šiuo įrodymu, kaip neva patvirtinančiu pareiškėjo darbo santykius su ribotos atsakomybės bendrove „Gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir paneigiančiu pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Visų pirma, į bylą pateiktoje bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 00000014 nurodyta, kad pareiškėjas bendrovėje „X5 Corporate Center“ dirba Departamento vadovu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki šiol. 2023 m. birželio 19 d. pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad eina bendrovės „X5 Corporate Center“ valdybos pirmininko pareigas. Taigi teismas vadovavosi pažyma, kurią parengė bendrovė, kurioje pareiškėjas beveik 10 metų yra vienas iš aukščiausių vadovų (Departamento vadovas, valdybos pirmininkas). Antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrovė „X5 Corporate Center“ turi teisės aktais suteiktą kompetenciją teikti pažymas apie fizinių asmenų darbovietes kituose, visiškai su šia bendrove nesusijusiuose juridiniuose asmenyse, darbo laikotarpius ir kt. Trečia, pareiškėjas nepateikė į bylą savo darbo knygelės ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto išrašo iš atitinkamos informacinės sistemos (registro). Būtent tokiais rašytiniais įrodymais įprastai vadovaujamasi teisme nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir sprendžiant dėl Rusijos Federacijos piliečių darboviečių Rusijoje. Ketvirta, nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažymą pasirašiusi Personalo skyriaus vyriausioji specialistė yra įgaliota pasirašyti tokio pobūdžio pažymas juridinio asmens vardu. Penkta, bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažyma yra be pažymos registracijos numerio, nors ankstesnė byloje esanti bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. sausio 22 d. pažyma yra su registracijos numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šešta, neaišku, kodėl bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažymoje ribotos atsakomybės bendrovė „Gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra įvardijama kaip korporacija, jeigu toks teisinis statusas šiai bendrovei nėra suteiktas. Septinta, teismas neįvertino bylos duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų visumos, pagal kurią matyti, kad pats pareiškėjas nuo pat leidimo laikinai gyventi pakeitimo procedūros pradžios nuosekliai teigė, jog jis dirbo būtent Rusijos Federacijos korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, o ne ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Skunde pareiškėjas korporaciją „(duomenys neskelbtini)“ vadino įmonių grupe ir tai visiškai atitinka korporacijos „(duomenys neskelbtini)“ turinį – pagal viešus duomenis matyti, kad korporaciją „(duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 800 įmonių. Aplinkybę, kad pareiškėjas suvokia skirtumą tarp ribotos atsakomybės bendrovių ir korporacijų (t. y. tai, kad pareiškėjas šių sąvokų netapatina), patvirtina pareiškėjo 2023 m. birželio 19 d. užpildytas klausimynas. Jame pareiškėjas aiškiai nurodė, kad iš pradžių dirbo korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. pastarosios bendrovės pareiškėjas nevadina „korporacija“). Pareiškėjas yra profesionalus teisininkas, kuriam tokie dalykai žinomi iš jo profesinio gyvenimo.
14.4. Teismas, nustatydamas bylos baigtį nulėmusią aplinkybę pagal vienintelį pareiškėjo pateiktą nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kuriuos teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nurodytų proceso teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas lėmė, kad ši byla buvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas, nustatydamas bylos baigtį nulėmusią aplinkybę pagal vienintelį pareiškėjo pateiktą nepatikimą ir nepakankamą įrodymą, nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagal kuriuos teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ginčijamame Departamento sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; pareiškėjo naudai iš VSD priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai papildė jo skunde išdėstytą poziciją dėl atsakovo priimtų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, t. y. skundo pagrindas nebuvo keičiamas. Vienintelį faktą, kurį žinojo ir galėjo patvirtinti pareiškėjas teikdamas skundą, jis nurodė, kad su tokiu asmeniu, S. Č., jis nebuvo susidūręs anksčiau dirbusioje įmonėje. Pareiškėjas kreipėsi į Juridinių asmenų valstybinį registrą siekdamas patikrinti VSD pateiktą informaciją ir, tik gavęs įmonės duomenis, pareiškėjas galėjo neabejotinai tvirtinti, kad VSD pažymoje nurodyta informacija nėra teisinga, toks asmuo nebuvo įmonės, kurioje dirbo pareiškėjas, vadovu arba jo dalyviu (akcininku). Galiausiai buvo būtina atlikti teismui teikiamų dokumentų vertimą ir notarinį vertėjo parašo tikrumo patvirtinimą, todėl papildomų įrodymų pateikimas teismui užtruko.
17.2. Pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai tą pačią dieną teismo buvo išsiųsti šalims, t. y. tiek atsakovui, tiek VSD, papildomai nurodant, kad bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje atsakovas aiškiai išreiškė savo nuomonę dėl papildomai pateiktų rašytinių įrodymų pridėjimo, nurodydamas, jog neprieštarauja jų pridėjimui, o VSD nurodytame posėdyje nedalyvavo, nors apie pateiktus naujus rašytinius įrodymus buvo informuotas iki posėdžio pradžios.
17.3. Atsižvelgiant į tai, kad oficialus įmonės pavadinimas yra ilgas ir sudėtingas, o pareiškėjas anketą pildė Migracijos departamente, kur neturėjo galimybės pasitikrinti darboviečių tikslių pavadinimų, anketoje nurodydamas darbovietę „(duomenys neskelbtini)“ pavadinime naudojo bendrinį žodį „korporacija“.
17.4. Remiantis Rusijos Federacijos darbo kodekso 62 straipsniu, darbdavys privalo išduoti darbuotojui darbo knygos išrašus, ko pareiškėjas ir paprašė, o darbdavys išdavė. Iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti registro ar darbo knygelės kopijos, todėl pareiškėjas tokių duomenų ir neteikė. Nei VSD išvadoje, nei atsiliepime nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jų prielaidas ir spekuliacijas dėl pareiškėjo galimų ryšių, darboviečių ir pan. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė darbo žurnalo išrašą, kurį įstatymo pagrindu yra įgaliotas pateikti pareiškėjo darbdavys, kuris yra pakankamas pareiškėjo darbo vietos patvirtinimas. Taip pat pagal 2019 m. gruodžio 16 d. federalinį įstatymą „Dėl Rusijos Federacijos darbo kodekso pakeitimų dėl informacijos apie darbo veiklą formavimo elektronine forma“ N 439-FZ, popierinių darbo knygų tvarkymas buvo atšauktas ir informaciją apie darbuotojo darbo veiklą darbdavys generuoja elektronine forma. Kartu darbuotojas išsaugo teisę apsispręsti, ar vesti ir popierinę, ir elektroninę darbo knygelę, ar vesti tik elektroninę. Nuo 2022 m. vasario 11 d. pareiškėjas popierinės darbo knygelės, susijusios su pareiškėjo anksčiau pateiktu prašymu tvarkyti darbo knygelę elektronine forma, neveda, ką patvirtina 2024 m. balandžio 26 d. pažyma, tuo metu gauti įmonės (duomenys neskelbtini) (ribotos atsakomybės bendrovė „Gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“) išrašo neįmanoma, nes nurodytas juridinis asmuo buvo likviduotas 2018 m. Registracijos numeriai, nurodomi arba nenurodomi ant dokumento, nekeičia dokumento turinio, numeris nėra būtinas sutarties, pažymos, laiško ar kito dokumento sudedamoji dalis. Bet kuris teisinio pobūdžio dokumentas gali būti su numeriu arba be jo, ir tai neturi įtakos dokumento galiojimui. Taip pat 2024 m. sausio 22 d. išduota pažyma yra dokumentas apie pareiškėjo einamas pareigas dabartinėje darbovietėje, o 2024 m. kovo 18 d. dokumentas iš esmės yra elektroninio darbo apskaitos žurnalo išrašas. Įvairių tipų dokumentai gali būti suformatuoti skirtingai, įskaitant numerio turėjimą / numerio neturėjimą.
17.5. VSD savo teiginių apie pareiškėjo VSD išvadoje nurodomus ryšius ir darbinę patirtį valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. VSD argumentai, grindžiami subjektyviomis prielaidomis ir interpretacijomis, nepaneigia pareiškėjo pateiktų dokumentų autentiškumo ir pirmosios instancijos teismo išvadų.
17.6. Sprendimuose buvo netinkamai įvertinta ne tik pareiškėjo neva keliama grėsmė nacionaliniam saugumui, bet ir kitos su pareiškėju susijusios svarbios individualios aplinkybės, kadangi ginčijami sprendimai sukelia pasekmes ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir jo šeimos nariams.
17.7. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau VSD, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 24S10232, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2024 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 24S14982, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, ir Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Sprendimai), konstatavęs, kad atsakovas išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi keitimo, dėl uždraudimo atvykti, nagrinėjamu atveju neatliko, į ginčijamus Sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo aspektu. Teismas ginčijamus Migracijos departamento Sprendimus pripažino neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas skundo negrindė tuo, kad priimant Departamento sprendimą buvo klaidingai nustatyta pareiškėjo darbovietė – Rusijos Federacijos valstybinė korporacija „(duomenys neskelbtini)“, šį argumentą pareiškėjas teismui pateikė tik 2024 m. kovo 22 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo, todėl šis pareiškėjo prašymas procesine prasme laikytinas prašymu dėl skundo pagrindo tikslinimo, pakeitimo, bet ne tiesiog prašymu dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, skundžiamą sprendimą grįsdamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde. Teismas be jokio pagrindo vadovavosi pareiškėjo pateikta ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažyma.
21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos valstybinėje korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į VSD išvadoje išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
23. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Taip pat užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.).
24. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
25. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
26. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi keitimo, dėl uždraudimo atvykti, nagrinėjamu atveju neatliko, į ginčijamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos. Nei Migracijos departamento Sprendimuose, nei VSD išvadoje pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste nebuvo vertinta, kurioje iš nurodytų įmonių, turinčioje pavadinime žodį „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai dirbo pareiškėjas, kokios šių įmonių sąsajos, koks buvo pareiškėjo vaidmuo įmonėje.
27. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
28. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus: išrašus iš Rusijos juridinių asmenų registro dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurią nurodo VSD, kad kaip juridiniai asmenys yra registruotos dvi skirtingos įmonės, kurių pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, kurią nurodo VSD, ir įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas dirbo, ir ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“ 2024 m. kovo 18 d. pažymą apie buvusią pareiškėjo darbovietę.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini VSD apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų pridėjimo laikytinas prašymu dėl skundo pagrindo tikslinimo, pakeitimo. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad pareiškėjo grėsmė nacionaliniam Lietuvos saugumui konstatuota remiantis vienintele aplinkybe, t. y. jam pateiktame klausimyne pareiškėjo pateiktu atsakymu apie jo darbo patirtį nurodant, jog jis 2014 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kas, VSD ir atsakovo vertinimu, laikoma grėsme nacionaliniam Lietuvos Respublikos saugumui šiai dienai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su tokiu asmeniu, S. Č., jis nebuvo susidūręs anksčiau dirbusioje įmonėje. Pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai papildė jo skunde išdėstytą poziciją, kad VSD pažymoje nurodyta informacija nėra teisinga, jog toks asmuo nebuvo įmonės, kurioje dirbo pareiškėjas, vadovu. Taigi, nesutiktina su VSD apeliacinio skundo argumentu, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, skundžiamą sprendimą grįsdamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde.
30. Pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai teismo buvo išsiųsti tiek Departamentui, tiek VSD iki teismo posėdžio pradžios. Trečiasis suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė nuomonės dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų priėmimo ir jų vertinimo. VSD apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl šių įrodymų vertinimo, tačiau, kaip minėta (nutarties 27 p.), bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle. VSD prie apeliacinio skundo nepridėjo jokių objektyvių įrodymų dėl pareiškėjo darboviečių, tik 2024 m. gegužės 13 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus iš socialinio tinklo „Instagram“ paskyros ir Maskvos valstybinio universiteto interneto svetainės, kur buvo skelbiamas pareiškėjo, kaip Maskvos valstybinio universiteto darbuotojo, gyvenimo aprašymas, kurie, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste atsakovas netinkamai įvertino įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų tikrinęs tokias aplinkybes viešai prieinamuose šaltiniuose.
31. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš Rusijos juridinių asmenų registro, kaip juridiniai asmenys yra registruotos bent dvi įmonės, kurių pavadinimas yra „(duomenys neskelbtini)“ (rusiškai „(duomenys neskelbtini)“) – 1) aukštųjų technologijų pramonės produkcijos kūrimo, gamybos ir eksporto plėtros valstybinė korporacija „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinis valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nurodomas VSD išvadoje minimas S. Č., oficialus registracijos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), ir 2) ribotos atsakomybės bendrovė gamybos ir komercijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinis valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), oficialus registracijos adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), o vadove nurodoma G. V. Y., ir, kuris, nurodoma, pasibaigė 2018 m. sausio 9 d. Pareiškėjas taip pat pateikė pažymą iš dabartinės darbovietės ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“, kad 2014 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios kodas (duomenys neskelbtini), ir vadovė G. V. Y.
32. Pareiškėjas, siekdamas paneigti VSD apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui pateikė Rusijos Federacijos pensijų ir socialinio draudimo fondo informacinių išteklių informaciją apie asmens darbinę veiklą bei ribotos atsakomybės bendrovės „X5 Corporate Center“ pažymą su vertimu į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija dėl šių papildomų įrodymų nepasisako.
33. Nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai reikalauja išsamesnės patikros, sprendžiant dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui. Be kita ko, ginčijami atsakovo Sprendimai buvo panaikinti ir dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertinta ir individuali pareiškėjo šeimos situacija (nutarties 11 p.) pateiktų dokumentų visumos kontekste.
34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas. Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių arba jas skundžiamuose Sprendimuose nustatė ar nurodė neteisingai, todėl skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
35. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 str.).
36. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai.
37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Dėl nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
38. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai iš VSD 750 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir tai pagrindžiančius įrodymus. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens priteisia 500 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui M. N. iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Ernestas Spruogis