Baudžiamoji byla Nr. PK-15-743/2016

Teisminio proceso Nr. 1-27-3-00003-2015-4

                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4

(S)

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 22 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. J., kaltinamajam D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią krovinių pervežimo veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n   u   s   t  a   t   ė :

D. J. kaltintas tuo, kad jis 2015 m. balandžio 12 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), G. J. gyvenamojo namo kieme, sudavė jam vieną kartą ranka į kaktą ir vieną kartą kumščiu į krūtinę, tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) S. V. sodyboje, vieną kartą įspyrė į šoną, vieną kartą įspyrė į koją ir apie du kartus ranka sudavė krūtinės-šonų srityje, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, paviršinio odos nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje.

D. J. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 12 d. kartu su R. R. nuėjo pas G. J. į (duomenys neskelbtini). Jis su R. R. nusinešė degtinės, todėl pas G. J. visi gėrė degtinę. Begeriant kilo žodinis konfliktas tarp R. R., jo ir G. J., todėl jis su R. R. išėjo, nuėjo pas netoliese gyvenančią R. R. senelę S. V.. Jiems su R. R. sėdint pas S. V. prie stalo ir ketinant valgyti, apie 17 - 17.30 val. kažkas pasibeldė, matė, kaip R. R. atidarius duris, K. J. sugriebė už drabužių R. R., išsitempė į lauką, o G. J. sugriebė jį už drabužių ir ištempė į kiemą, kieme jam buvo suduota apie 20-30 smūgių, jį mušė G. J. ir K. J.. Jis G. J. nesudavė nė vieno smūgio: nei išeidamas iš jo namų, nei tuo metu, kai jį G. J. su K. J. mušė S. V. kieme. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jokios žalos savo veiksmais G. J. nepadarė (b. l. 52, 53).  Šiuos parodymus patvirtino ir akistatos metu su nukentėjusiuoju G. J. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00355-15, b. l. 57-59), liudytoju G. K. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00355-15, b. l. 60-62) bei liudytoju V. L. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00355-15, b. l. 63-65).

Nukentėjęs G. J. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 12 d. pas jį svečiuose – (duomenys neskelbtini), buvo R. R. ir D. J., kurie gėrė degtinę. Kilus žodiniam konfliktui, jie buvo paprašyti išeiti, juos jis palydėjo į lauką. Būnant lauke, prie jo namų, R. R. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, o D. J. ranka sudavė vieną kartą į smilkinį. Jiems išėjus, prie jo priėjo G. K. ir jam pasakė, kad D. J. išsinešė jo naujus sandalus, dėl ko jis supyko. Netrukus sugrįžo į namus jo sūnus K. J. ir jis su juo nuvažiavo pas R. R. senelę S. V., nes žinojo, kad R. R. su D. J. nuėjo pas ją. S. V. kieme jį pasitiko D. J., jį pastūmė ir abu parkrito ant žemės, pradėjo muštis, tiek jis sudavė smūgius D. J., tie D. J. jam sudavė smūgius. D. J. jam įspyrė vieną kartą į koją, į kairį šoną, liemens srityje, vieną kartą ranka sudavė į petį, kurį neprisimena. Dėl D. J. veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes apie savaitę laiko skaudėjo sumuštas vietas, turėjo nepatogumų, nes vyko į ligoninę, pas medicinos ekspertą (b. l. 53, 54).

Liudytojas R. R. patvirtino, kad kartu su D. J. buvo nuėję pas G. J. 2015 m. balandžio 12 d., kur gėrė degtinę. Kilus konfliktui išėjo. Juos palydėjo G. J., tačiau nei jis, nei D. J. smūgių G. J. jo kieme nesudavė. Jam su D. J. parėjus pas S. V., atvažiavo G. J. ir K. J. ir juos su D. J. S. V. kieme sumušė (b. l. 55, 56).

Liudytojas T. V. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 12 d., jam būnant pas G. J., pas jį atėjo ir jo pusbrolis R. R. su draugu D. J., jie atsinešė degtinės ir gėrė. Tarp R. R. ir G. J. kilo konfliktas, prie jo prisijungė ir D. J., jo nuomone, kaip svečiai, jie elgėsi įžūliai, todėl jis jiems liepė pasiimti atsineštą degtinę ir išeiti, ką jie ir padarė (b. l. 54, 55).

Liudytojas V. L. patvirtino matęs, kaip iš G. J. kiemo išeidami du vyriškiai, kaip vėliau sužinojo D. J. ir R. R., sudavė po vieną kartą kumščiu į krūtinę G. J. (b. l. 54).

Liudytojas G. K. patvirtino, kad jis G. J. kieme remontavo automobilį, matė, kaip išėję iš G. J. namo pradėjo ginčytis G. J., D. J. ir R. R., matė kaip D. J. sudavė vieną smūgį į krutinę, o R. R. sudavė vieną smūgį į į galvą, į kairį smilkinį. Pagarsinus jo parodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies pagrindu patvirtino, kad gal jis klysta, gal matė vieną smūgį G. J. į krūtinės sritį, kurį sudavė R. R. (b. l. 55).   

Liudytojas K. J. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 12 d., vakare, jam sugrįžus į namus, tėvas G. J. buvo supykęs, sakė, kad D. J. išsinešė sandalus, todėl jie nuvažiavo pas S. V., nes žinojo, kad ten nuėjo R. R. ir D. J.. Matė, kaip kieme tėvas G. J. ant žemės voliojosi su D. J., tačiau nematė, kad kas suduotų smūgius tėvui G. J. (b. l. 55).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad G. J. 2015 m. balandžio 14 d. dėl galvos skausmų ir skausmų krūtinės srityje kreipėsi į VĮ Lazdijų ligoninę; atlikta kardiograma, dėl širdies veiklos sutrikimo nukreiptas pas šeimos gydytoją (b. l. 6, 7). Specialisto išvada G. J. nustatyta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, paviršinis odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 8, 9).

Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00355-15 patvirtina, kad G. J. skundas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate gautas 2015 m. balandžio 15 d. (b. l. 7). Įvykio vietos apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingi duomenys neužfiksuoti (b. l. 8-10). 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas nesant šios nusikalstamos veikos požymių. G. J. pasiūlyta kreiptis su skundu privataus kaltinimo tvarka (b. l. 130-106).

G. J. tvirtina, kad specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus jam padarė D. J., tačiau kaltinamasis tai kategoriškai neigia nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Dėl aplinkybių, prie kurių buvo padaryti šie kūno sužalojimai, G. J. parodymai skiriasi: pirminiame skunde (pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas) nurodė, kad D. J. jam sudavė smūgį ranka į kaktą, tuomet jis su juo susikibo, tuomet R. R. jam sudavė smūgį į krūtinę, apie tai, kokie smūgiai jam buvo suduoti S. V. kieme, skunde neįvardino, o liudytojo apklausos protokole nenurodė, jog smūgiai S. V. kieme buvo suduoti, tvirtino tik, kad buvo išvytas iš S. V. kiemo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00355-15, b. l. 7, 11, 12). Skunde privataus kaltinimo tvarka nurodė, kad D. J. sudavė smūgį į kaktą ir į krūtinę, o R. R. – į krūtinę (dėl jo veiksmų skundo nepateikė) (b. l. 2). Apklaustas teisiamajame posėdyje  nurodė, kad smūgį jo kieme D. J. sudavė vieną, ne į kaktą, o į kairį smilkinį, paaiškino, kad būtent nuo šio smūgio smilkinyje konstatuotas sužalojimas, o jis ikiteisminio tyrimo metu bei privataus kaltinimo skunde suklydo įvardindamas smūgio vietą, be to, rašant skundą privataus kaltinimo tvarka, turbūt, advokatas neteisingai įvardino jo kieme jam D. J. suduotų smūgių skaičių. Be to, nurodė, kas S. V. kieme D. J. jam įspyrė į koją, į šoną, sudavė smūgį į petį. Liudytojas V. L. tvirtina, kad matė, kaip D. J. sudavė smūgį G. J. į krūtinę jo kieme, o tokie jo parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, kad D. J. jam smūgiavo į kaktą (ar smilkinį). Nors teisiamajame posėdyje apklaustas G. K. tvirtino matęs kaip D. J. smūgiavo G. J. į smilkinį, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad tokių aplinkybių neatsimena, ir turbūt, teisingi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau iš jų matyti, kad G. K., apskritai, nematė, kad G. J. kieme jam būtų sudavęs smūgį D. J.. Tai patvirtina, kad G. J. parodymų apie tai, kad D. J. jam sudavė jo kieme smūgį į kaktą (ar į smilkinį) daugiau niekas negali patvirtinti. Vertinant nukentėjusiojo G. J. parodymus specialisto išvados kontekste matyti, kad sužalojimai kaktoje nekonstatuoti, rastas sužalojimas smilkinyje, bet dešiniajame, o ne kairiajame, kaip nurodo nukentėjęs. Sužalojimai kojose, petyje nekonstatuoti. Įvertinus tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad jam D. J. sudavė vieną smūgį į kaktą (ar kairį smilkinį) nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Niekas taip pat nepatvirtina ir nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad D. J. jam įspyrė ir sudavė apie 4-5 smūgius S. V. kieme: D. J. tai neigia, liudytojas K. J. tvirtina nematęs, kad būtų suduoti smūgiai jo tėvui G. J. S. V. kieme, tokių smūgių nematė ir liudytojas R. R., specialisto išvadoje nei kojose, nei petyje sužalojimai nekonstatuoti. Pažymėtina tai, kad S. V. kieme G. J. sudavė smūgius D. J., kartu su juo buvo parkritęs ant žemės, todėl neatmestina galimybė, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai G. J. atsirado būtent šiuo metu. Dėl šio įvykio G. J. pateikti kaltinimai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (LITEKO duomenys, Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr.1-88-743/2016).

Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų nukentėjusiojo G. J. parodymai pripažinti keliančiais abejonių, todėl vien tik jais nuosprendžio grįsti negalima, nepaneigta, kad G. J. susižalojo mušdamas D. J., o įstatymas draudžia nuosprendį grįsti prielaidomis (BPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl ištyrus visus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad D. J., smūgiuodamas rankomis ir įspirdamas G. J., sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Šiuo atveju civilinis ieškovas G. J. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,  teisėja

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

D. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Asta Vailionienė