Civilinė byla Nr. e2A-289-798/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00405-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių Nyderlandų Karalystės įmonės „Bankinglab Holding B. V.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Nyderlandų Karalystės įmonės „Bankinglab Holding B. V.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ ieškinį atsakovams G. K. (G. K.) ir A. D. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Nyderlandų Karalystės įmonė „Bankinglab Holding B. V.“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BankingLab Processing“ (buvę pavadinimai – UAB „Giro Sistema“ ir UAB „Automobilių verslo centras“) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriuo prašė atsakovei UAB „BankingLab Processing“ priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir A. D. 97 143,82 Eur žalos atlyginimą, 24 285,96 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės nurodė, kad Nyderlandų Karalystės įmonė „Bankinglab Holding B. V.“ yra UAB „BankingLab Processing“ akcininkė. Atsakovai G. K. ir A. D. yra buvę UAB „BankingLab Processing“ vadovais. Po atsakovo A. D. atšaukimo iš vadovo pareigų buvo nustatyta, kad abu atsakovai veikė priešingai UAB „BankingLab Processing“ interesams ir neteisėtais veiksmais padarė bendrovei žalą: (i) užsienio įmonei „SOFITIS GmbH“ (buvęs pavadinimas – „MUKO HANDELS GmbH“) išrašė 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. liepos 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sąskaitas faktūras dėl 68 940 Eur apmokėjimo, tačiau buvo apmokėta tik vienos sąskaitos faktūros dalis – 9 000 Eur, (ii) neatlikus įskaitymo, 2015 m. lapkričio 2 d. pervedė „SOFITIS GmbH“ 39 203,82 Eur. Sąskaitų faktūrų išrašymo ir mokėjimo atlikimo metu ieškovei UAB „BankingLab Processing“ vadovavo atsakovas G. K., kuris tuo pačiu metu buvo ir „SOFITIS GmbH“ akcininkas bei vadovas. Paslaugų teikimo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė, o dėl be pagrindo atlikto mokėjimo, jo grąžinimo – Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) materialinė teisė (VFR civilinio kodekso (toliau – VFR CK) 195 straipsnis, 214 straipsnio 1 dalis). VFR CK 214 straipsnis ir kiti VFR CK straipsniai neįtvirtina ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybės.
3. Atsakovas G. K. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti.
4. Atsakovas nurodė, kad iki 2008 m. UAB „BankingLab Processing“ pagrindinė veikla buvo transporto priemonių „GAZEL“ gamyba ir pardavimas. Vėliau bendrovė sustabdė automobilių gamybos ir pardavimo veiklą, bet iki 2015 m. vykdė transporto priemonių „GAZEL“ detalių pardavimą. „SOFITIS GmbH“ veikė kaip tiesioginė UAB „BankingLab Processing“ atstovė, organizuojant ir vykdant transporto priemonių „GAZEL“, jų detalių pardavimus centrinėje ir vakarų Europos rinkose bei padedant užtikrinti parduodamų transporto priemonių kokybės garantinių įsipareigojimų vykdymą. Nuo 2016 m. UAB „BankingLab Processing“ pradėjo teikti informacinių technologijų paslaugas, tapo sertifikuota kompanijos „VISA International“ kaip bankinių „VISA“ mokėjimo kortelių išleidimo ir aptarnavimo paslaugų teikėja bankams ir finansinėms įstaigoms. Pasibaigus transporto priemonių gamybos ir pardavimo veiklai, sumažėjo „SOFITIS GmbH“ pajamos, atitinkamai galimybės atsiskaityti su UAB „BankingLab Processing“. Sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. liepos 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. ir jų išrašymas bei 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimo pavedimas yra susiję išimtinai su anksčiau UAB „BankingLab Processing“ vykdyta (ir nutraukta) transporto priemonių bei detalių pardavimo veikla. Atsakovas įvykdė bendrovės vadovo pareigą, užtikrino tinkamą komercinės veiklos finansinių operacijų apskaitymą UAB „BankingLab Processing“ buhalterinėje apskaitoje. Už tokią veiklą civilinė atsakomybė negalima. Nuo 2000 m. gegužės 2 d. veikė UAB „BankingLab Processing“ valdyba, kuri ir tvirtino bendrovės veiklos rezultatus, todėl valdybos nariai žinojo apie reikalavimo teises į „SOFITIS GmbH“. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad „SOFITIS GmbH“ neigia įsiskolinimo faktą, yra nemoki. Ieškovės neįrodinėja, kad žala buvo padaryta dėl buvusio vadovo G. K. nesąžiningumo, veikimo akivaizdžiai prieš bendrovės interesus. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai „Bankinglab Holding B. V.“ įsigijo UAB „BankingLab Processing“ akcijas 2020 m. sausio 16 d. ir šis terminas baigėsi 2023 m. sausio 16 d. Ieškinys pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 19 d., taigi, yra praleistas 3 m. ieškinio senaties terminas.
5. Atsakovas A. D. atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad jis UAB „BankingLab Processing“ vadovo pareigas ėjo nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. birželio 15 d., nepriėmė sprendimų, susijusių su „SOFITIS GmbH“ atsiskaitymu. Ginčo sąskaitos faktūros išrašytos pagal UAB „BankingLab Processing“ nutrauktą transporto priemonių gamybos bei pardavimo veiklą. Eidamas bendrovės vadovo pareigas, atsižvelgdamas į įmonės patirtį dėl skolų atgavimo iš užsienio subjektų, atsakovas įvertino, kad skolų išieškojimo procesas VFR labai brangus ir yra didelė tikimybė priteistos skolos neatgauti. Po daugkartinių reikalavimų 2018–2020 m. „SOFITIS GmbH“ apmokėjo dalį 2013 m. išrašytų sąskaitų faktūrų. Iki atsakovo atleidimo iš vadovo pareigų nebuvo duomenų dėl negalėjimo išsireikalauti likusią skolą iš „SOFITIS GmbH“. Be to, pačios ieškovės apsiribojo tik vieno prašymo apmokėti skolas išsiuntimu „SOFITIS GmbH“. Ieškovės pateikė tik VFR CK nuostatų interpretacijas ir nepateikė įrodymų, kad atsakovas atliko tyčinius, bendrovei nuostolingus veiksmus. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas baigėsi 2023 m. sausio 16 d.
II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad VFR įsteigta „SOFITIS GmbH“ veikė kaip tiesioginė UAB „BankingLab Processing“ atstovė, organizuojant ir vykdant transporto priemonių „GAZEL“ pardavimus centrinėje ir vakarų Europos rinkose, padedant užtikrinti parduodamų transporto priemonių kokybės garantinių įsipareigojimų vykdymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas G. K., veikęs UAB „BankingLab Processing“ vardu, žinojo, kad iš „SOFITIS GmbH“ nebus gautas atlygis už UAB „BankingLab Processing“ suteiktas paslaugas. „SOFITIS GmbH“ 2019–2021 m. vykdė atsiskaitymą su UAB „BankingLab Processing“, dengdama įsisenėjusias skolas.
9. Teismas pritarė ieškovėms, kad atsakovai nesiėmė pakankamų teisinių priemonių lėšoms iš „SOFITIS GmbH“ susigrąžinti, tačiau nusprendė, kad atsakovų atsakomybės klausimas galėtų kilti tik tuomet, jeigu ieškovės būtų laiku išnaudojusios visas derybines ir teisines priemones skolai iš „SOFITIS GmbH“ susigrąžinti (prisiteisti, išieškoti).
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovių teiginį, kad UAB „BankingLab Processing“ negalėjo prisiteisti skolos iš „SOFITIS GmbH“ dėl suėjusio ieškinio senaties termino. Pagal ieškovių nurodyto VFR CK 195 straipsnio nuostatas, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 3 m. VFR CK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui skolininkas turi teisę atsisakyti vykdyti prievolę. Nagrinėjamu atveju nėra žinoma, ar „SOFITIS GmbH“ naudosis savo teisėmis nepripažinti ieškinio ir atsisakyti vykdyti prievolę. Be to, ieškovės pateikė teismui „SOFITIS GmbH“ balansus, skolininkė pajėgi vykdyti prievoles, be to, už seniausias skolas atsiskaitinėjo dar 2021 m. ir ieškinio senaties institutu nesigynė.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nesiėmė realių veiksmų susigrąžinti įsiskolinimą iš „SOFITIS GmbH“ , dėl to ieškinys turi būti atmestas vien šiuo pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovės yra praleidusios ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovė „Bankinglab Holding B. V.“ 2020 m. sausio 16 d. įsigijusi ieškovės UAB „BankingLab Processing“ akcijas, negalėjo nežinoti bendrovės finansinės būklės, įskaitant skolininkus. Dėl to ieškovei „Bankinglab Holding B. V.“ ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo akcijų įsigijimo įregistravimo ir ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. sausio 16 d. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidus 3 m. ieškinio senaties terminą.
12. Teismas nustatė, kad UAB „BankingLab Processing“ vadovas nebuvo tik vienintelis valdymo organas. Valdyba, kuri pradėjo veikti nuo 2000 m. gegužės 2 d., tvirtino UAB „BankingLab Processing“ veiklos rezultatus. Taigi, valdybos nariai žinojo apie UAB „BankingLab Processing“ reikalavimo teises į „SOFITIS GmbH“. Atitinkamai, ieškovė UAB „BankingLab Processing“ laikytina nepagrįstai praleidusia 3 m. ieškinio senaties terminą, kadangi ieškinį pareiškė po 11–12 m. nuo ginčo sąskaitų faktūrų išrašymo ir ginčijamo mokėjimo atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovės „Bankinglab Holding B. V.“ ir UAB „BankingLab Processing“ apeliaciniame skunde prašo priimti naujus rašytinius įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas G. K. yra „SOFITIS GmbH“ steigėjas, akcininkas ir faktinis vadovas, todėl, veikdamas abiejų įmonių vardu, jis neabejotinai žinojo aplinkybes, susijusias su ginčo paslaugų teikimu. Ginčo sąskaitos išrašytos po automobilių „GAZEL“ gamybos ir pardavimo veiklos nutraukimo, kaip teigė atsakovas. Todėl G. K. žinojo arba turėjo žinoti, kad „SOFITIS GmbH“ neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Teismo reikalavimas apeliantėms įrodyti aplinkybes (apie G. K. žinojimą, kad „SOFITIS GmbH“ neatsiskaitys už suteiktas paslaugas), kurių ieškovės objektyviai negali įrodyti, yra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės pažeidimas.
13.2. Sprendime nurodyta ginčui nereikšminga aplinkybė, kad „SOFITIS GmbH“ 2019–2021 m. vykdė atsiskaitymus su UAB „BankingLab Processing“, dengdama kitas skolas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad G. K., veikdamas kaip UAB „BankingLab Processing“ vadovas, slėpė informaciją apie ginčo įsipareigojimus nuo ieškovės akcininkų ir valdybos.
13.3. Apeliantės, priešingai nei nurodyta sprendime, ginčijo mokėjimo „SOFITIS GmbH“ pagrįstumą, t. y. laikėsi pozicijos, kad šis mokėjimas atliktas be pagrindo. Atsakovo G. K. neteisėti veiksmai mokėjimo „SOFITIS GmbH“ kontekste buvo įrodinėjami dviem pagrindais: (i) mokėjimo nepagrįstumu ir (ii) priešpriešinių reikalavimų neįskaitymu. Teismas dėl nurodytų pagrindų nepasisakė, todėl bylos dalies dėl žalos, susijusios su ginčo mokėjimu, atlyginimo esmė liko neatskleista.
13.4. G. K. neįrodė mokėjimo „SOFITIS GmbH“ pagrindo. Atsakovo pozicija prieštaringa: mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 2 d., o transporto priemonių ir jų detalių pardavimo veikla nutraukta iki 2015 m. Dėl to šis ginčo mokėjimas objektyviai negali būti siejamas su transporto priemonių „GAZEL“ ir jų detalių pardavimo veikla. G. K., kaip faktinis „SOFITIS GmbH“ vadovas, turi turėti „SOFITIS GmbH“ veiklos dokumentus (mokėjimo pagrindo įrodymus).
13.5. Mokėjimo „SOFITIS GmbH“ atlikimo momentu apeliantė UAB „BankingLab Processing“ turėjo galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atlygį už suteiktas paslaugas. Atsakovas G. K. turėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Bendrovės vadovas, organizuodamas bendrovės veiklą, privalo užtikrinti, kad bendrovės lėšų naudojimas atitiktų bendrovės veiklos tikslus. G. K. veiksmai nesuderinami su bendrovės vadovo pareiga, jis pažeidė fiduciarines pareigas.
13.6. „SOFITIS GmbH“ skola apeliantėms atsirado prieš daugiau nei 10 m. Toks ilgas neteisėtas neveikimas (ir skolos susigrąžinimo teisminio proceso neiniciavimas) savaime sudaro pagrindą nuspręsti, kad „SOFITIS GmbH“ (ir G. K.) gera valia niekada negrąžins lėšų. Apeliantės 2025 m. vasario 13 d. dar kartą kreipėsi į „SOFITIS GmbH“ dėl skolos grąžinimo, tačiau skolos neatgavo. „SOFITIS GmbH“ neigia skolos egzistavimo faktą.
13.7. „Bankinglab Holding B. V.“ objektyviai negali įrodyti aplinkybės, kad jai, įsigijus bendrovės akcijas, nebuvo pateikta informacija apie UAB „BankingLab Processing“ skolininkus, įskaitant „SOFITIS GmbH“. Atsakovai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, todėl jie turėjo įrodinėjimo pareigą. „Bankinglab Holding B. V.“ patvirtina, kad akcijų įsigijimo metu nežinojo apie „SOFITIS GmbH“ skolas ir nepagrįstą pinigų pervedimą šiai įmonei. Akcininkas ir neturi pareigos domėtis bendrovės veikla ir turi ribotą teisę į informaciją apie bendrovės veiklą. Bendrovės valdybos kompetencija taip pat neapima bendrovės veiklos rezultatų tvirtinimo. Bendrovės valdybai teikiami susipažinti tik finansinės atskaitomybės dokumentai, bet ne detalūs skolininkų sąrašai. Galiausiai, valdyba neturi teisės veikti bendrovės vardu, įskaitant ir galimą jos pažeistų teisių gynimą. Teismas šiuo aspektu pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
13.8. Pirmieji įtarimai dėl atsakovo A. D. veikimo priešingai bendrovės interesams kilo po to, kai jis pateikė valdybai 2023 m. kovo 3 d. pranešimą dėl būtinumo skubiai didinti bendrovės kapitalą. Iš šio pranešimo turinio „Bankinglab Holding B. V.“ sužinojo, kad UAB „BankingLab Processing“ balansuoja ties nemokumo riba, nors vykdė perspektyvią ir paklausią veiklą. Atskaitos tašku laikant 2023 m. kovo 3 d. pranešimo pateikimo datą, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad apeliantė „Bankinglab Holding B. V.“ nepraleido ieškinio senaties termino.
13.9. UAB „BankingLab Processing“ vadovo pasikeitimas įvyko 2023 m. birželio 15 d., todėl apeliantė UAB „BankingLab Processing“ šią dieną hipotetiškai galėjo anksčiausiai sužinoti apie buvusių vadovų neteisėtus veiksmus. Todėl, priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė UAB „BankingLab Processing“ nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminai reikalavimams dėl skolų už paslaugas priteisimo pareikšti Vokietijoje labiau tikėtina nebūtų atnaujinti ir apeliantės būtų patyrusios tik papildomas išlaidas.
13.10. Pripažinus, kad bendrovė visais atvejais neturi teisės į pažeistų teisių gynybą pasibaigus ieškinio senaties terminui, buvęs vadovas išvengtų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais veiksmais. Toks situacijos teisinis įvertinimas būtų nesuderinamas su konstituciniais teisingumo, atsakomybės neišvengiamumo principais. Jeigu teismas įvertintų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, apeliantės prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. dėl buvusio vadovo A. D. neteisėto neveikimo, pasireiškusio UAB „BankingLab Processing“ interesų negynimu.
14. Atsakovas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismą įpareigoti apeliantę „Bankinglab Holding B. V.“ pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį, priimti naujus rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantės turėjo galimybes raštu kreiptis į „SOFITIS GmbH“ proceso pirmosios instancijos teisme metu ir naujų aplinkybių, ar priežasčių, kodėl tokio rašytinio paklausimo negalėjo pateikti anksčiau, apeliaciniame skunde nenurodo. Dėl to prašymas priimti naujus rašytinius įrodymus atmestinas.
14.2. UAB „BankingLab Processing“ valdybos žinojimą apie 2012 m. debitorius ir kreditorius patvirtino apeliantų atstovė advokatė R. S. 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu (2012 m. ir 2013 m. veiklos rezultatai valdybai buvo teikiami, nes būtent valdyba tvirtina ir sprendžia klausimus dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir teikimo akcininkų susirinkimams). Be to, UAB „BankingLab Processing“ valdybos nariu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. (paskyrimo) iki 2022 m. liepos 12 d. (įgaliojimų pabaigos data 2022 m. gegužės 9 d.) buvo atsakovas G. K.. Atsakovas aiškiai patvirtino, kad valdybos nariai žinojo apie „SOFITIS GmbH“ įsiskolinimą apeliantei UAB „BankingLab Processing“. Dėl to teismas teisingai konstatavo, kad UAB „BankingLab Processing“ laikytina nepagrįstai praleidusia 3 m. ieškinio senaties terminą.
14.3. „Bankinglab Holding B. V.“ 2020 m. sausio 16 d. įsigijo UAB „BankingLab Processing“ akcijas. Nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. „Bankinglab Holding B. V.“ vienasmenis valdymo organas buvo G. K., kuris tikrino ir tvirtino UAB „BankingLab Processing“ akcijų įsigijimo dokumentus, taip pat ir tai, kad akcijų įsigijimo metu „Bankinglab Holding B. V“ buvo žinoma UAB „BankingLab Processing“ finansinė būklė (taip pat skolininkai, kreditoriai). Nuo akcijų įsigijimo turi būti skaičiuojama „Bankinglab Holding B. V.“ ieškinio senaties termino pradžia ir ši apeliantė yra praleidusi 3 m. ieškinio senaties terminą.
14.4. Nėra įrodymų, kad kompetentingas VFR teismas atsisakė priteisti skolą dėl praleisto ieškinio senaties termino. Vien tik aplinkybė, kad UAB „BankingLab Processing“ teikė pranešimą „SOFITIS GmbH“ ir negavo atsakymo, nėra pagrindas konstatuoti prarastas teisines galimybes prisiteisti skolą kompetentingame teisme.
14.5. Byloje pateikti įrodymai, kad nuo 2019 m. iki 2021 m. „SOFITIS GmbH“ įvykdė daugiau nei 21 000 Eur atsiskaitymų apeliantei UAB „BankingLab Processing“, dengiant įsisenėjusias skolas bei sumokėjo 16 154,80 Eur už naujai (2019 m.) išrašytą sąskaitą faktūrą. Šalis siejo ilgalaikiai komercinio bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Dėl to 2021 m. ir vėliau UAB „BankingLab Processing“ neturėjo pagrindo abejoti ir (ar) netikėti, kad „SOFITIS GmbH“ apmokės įsiskolinimą. „SOFITIS GmbH“ niekada neatsisakė vykdyti skolinių įsipareigojimų apeliantei UAB „BankingLab Processing“. Priešingai, šalys suderino skolas ir pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, o šias aplinkybes patvirtina 2025 m. kovo 13 d. „SOFITIS GmbH“ raštas į apeliantės UAB „BankingLab Processing“ reikalavimą sumokėti 97 143,82 Eur. Atsakyme nuodyta, kad „SOFITIS GmbH“ neatsisako mokėti skolą, bet nesutinka su jos dydžiu bei prašo pateikti skolų suderinimo aktą.
14.6. Atsakovas kreipėsi į „SOFITIS GmbH“ su prašymu paaiškinti įsiskolinimo apeliantei UAB „BankingLab Processing“ aplinkybes ir pateikti UAB „BankingLab Processing“ pasirašytą skolos dydžio patvirtinimą. „SOFITIS GmbH“ 2025 m. balandžio 7 d. atsakyme patvirtino, kad jos buhalterinėje apskaitoje apskaitytas 57 940 Eur įsiskolinimas apeliantei UAB „BankingLab Processing“.
14.7. Atsakovas pats tiesiogiai dalyvavo steigiant VFR „SOFITIS GmbH“. Tačiau ginčo sąskaitų faktūrų išrašymo bei mokėjimo pavedimo atlikimo metu G. K. pareigų bendrovėje nėjo, neturėjo šios bendrovės valdymo ir (ar) kontrolės teisės. Apeliantės deklaratyviai tik skunde nurodo, kad G. K. šiuo metu yra faktinis „SOFITIS GmbH“ vadovas.
14.8. Apeliantės turėjo įrodinėti, bet neįrodinėja, kad joms žala padaryta dėl atsakovo G. K. nesąžiningo veikimo prieš UAB „Bankinglab Processing“ interesus. Apeliantės taip pat nepagrįstai reikalauja, kad atsakovai sumokėtų po 24 285,96 Eur palūkanų. Tokiu būdu ieškovės siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi visą palūkanų sumą prašo priteisti iš abiejų atsakovų, t. y. du kartus.
14.9. Apeliantės nepagrįstai reikalauja taikyti solidariąją atsakomybę, nes sąskaitų faktūrų išrašymo metu apeliantės UAB „BankingLab Processing“ vadovu buvo tik atsakovas G. K., o atlikto 39 203,82 Eur pavedimo „SOFITIS GmbH“ metu atsakovas A. D. nevadovavo UAB „BankingLab Processing“.
15. Atsakovas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliančių prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantės neįrodė aplinkybių, kad realiai pasinaudojo teise prisiteisti skolą iš „SOFITIS GmbH“ ir toks reikalavimas buvo atmestas būtent dėl praleistos ieškinio senaties.
15.2. „Bankinglab Holding B. V.“ didžiojo UAB „BankingLab Processing“ akcijų paketo savininke tapo 2020 m. sausio 16 d. Akcijų įsigijimo metu „Bankinglab Holding B. V“ buvo žinoma UAB „BankingLab Processing“ finansinė būklė, t. y. įsipareigojimai, skolininkai. Vėliausiai nuo 2020 m. sausio 16 d. „Bankinglab Holding B. V“ skaičiuotina senaties termino pradžia pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri baigėsi 2023 m. sausio 16 d. Apeliantės pasirinko neteikti UAB „BankingLab Processing“ akcijų įsigijimo dokumentų ir tik deklaratyviai teigė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sandorio metu nematė UAB „BankingLab Processing“ finansinių veiklos rodiklių.
15.3. UAB „BankingLab Processing“ per valdybos narius žinojo apie turimas reikalavimo teises į „SOFITIS GmbH“ nuo tokių reikalavimų atsiradimo momento. Tai (UAB „BankingLab Processing“ valdyba reguliariai gaudavo duomenis apie 2012 m. bendrovės debitorius ir kreditorius) patvirtino UAB „BankingLab Processing“ atstovė advokatė R. S..
15.4. „Bankinglab Holding B. V.“ nereiškė savarankiško ieškinio reikalavimo, tik palaikė apeliantės UAB „BankingLab Processing“ pareikštus reikalavimus. Dėl to „Bankinglab Holding B. V.“ laikytina neturinčia savarankiško suinteresuotumo byla ir nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties jai taikymo (netaikymo).
15.5. A. D., būdamas UAB „BankingLab Processing“ vadovu, priėmė pagrįstą verslo sprendimą – teisminis skolos išieškojimas iš VFR įsteigtos bendrovės yra ekonomiškai nenaudingas UAB „BankingLab Processing“. Be to, buvo labai riboti finansiniai resursai, kurie galėjo būti panaudoti skolų išieškojimui. Atsakovo aktyviomis pastangomis pavyko susigrąžinti virš 21 000 Eur ir beveik 10 m. senumo dalį skolų ir tai apeliantės pripažįsta. Tikėtina, kad ir dabartinis UAB „BankingLab Processing“ vadovas gali susigrąžinti skolą savo aktyviais veiksmais ir ne teisminiu būdu, tačiau per beveik dvejus vadovavimo metus skolininkei išsiuntė vieną reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas atliko tyčinius, žalingus bendrovei veiksmus.
15.6. Apeliantės neįrodinėja aplinkybių, kad atsakovas A. D. netinkamai įvertino skolos išieškojimo iš „SOFITIS GmbH“ galimybes. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas tyčia priėmė UAB „BankingLab Processing“ nenaudingą sprendimą, siekdamas sukelti bendrovei žalą. Byloje neįrodinėjamos aplinkybės, kad A. D., laukdamas atsiskaitymo, akivaizdžiai viršijo įprastą ūkinę komercinę riziką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo žinomos kažkokios aplinkybės apie skolos iš „SOFITIS GmbH“ išieškojimo realias galimybes, tačiau tokiomis tyčia nebuvo pasinaudota.
15.7. 2012–2015 m. A. D. nebuvo UAB „BankingLab Processing“ vadovu, nepriėmė sprendimų dėl sutartinių santykių su „SOFITIS GmbH“ vykdymo ir pavedimų šiai įmonei atlikimo, todėl ieškinyje deklaratyviai teigiama, kad dėl žalos bendrovei padarymo atsakovai atsakingi kartu. Apeliantės neturi teisės reikalauti iš atsakovų kompensuojamųjų palūkanų. Apeliantės neįrodinėja, kad atsakovas A. D. pasisavino UAB „BankingLab Processing“ lėšas.
15.8. Apskaičiuotomis už 5 m. palūkanomis (po 24 285,96 Eur) apeliantės siekia nepagrįstai praturtėti. Apeliaciniame skunde nepateikta paaiškinimo, kodėl iš abiejų atsakovų reikalaujama dvigubo kompensuojamųjų palūkanų dydžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo teismo dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Ieškovės „Bankinglab Holding B. V.“ ir UAB „BankingLab Processing“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus duomenis – UAB „BankingLab Processing“ 2025 m. vasario 13 d. Reikalavimo raštą dėl skolos grąžinimo ir „SOFITIS GmbH“ 2025 m. kovo 13 d. atsakymą.
19. Atsakovas G. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus duomenis – Nyderlandų prekybos rūmų įmonių registro „Bankinglab Holding B. V.“ išrašą ir 2025 m. balandžio 4–7 d. elektroninį susirašinėjimą su „SOFITIS GmbH“ kartu su priedu – Neapmokėtų likučių patvirtinimu, sudarytu 2023 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „BankingLab Processing“ ir „SOFITIS GmbH“.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
22. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovių ir atsakovo pateiktais naujais įrodymais siekiama pagrįsti bylai aktualias aplinkybes, susijusias su skolos bei mokėjimo atgavimu iš „SOFITIS GmbH“, nauji įrodymai nėra didelės apimties, apeliantėms bei atsakovams yra žinomi, teisėjų kolegija juos priima ir vertina byloje.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
23. UAB „BankingLab Processing“ Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas (su istorija) patvirtina, kad Nyderlandų Karalystės įmonė „Bankinglab Holding B. V.“ nuo 2020 m. sausio 16 d. yra didžiausia UAB „BankingLab Processing“ akcininkė. Pagal į bylą pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo (su istorija) duomenis G. K. UAB „BankingLab Processing“ vadovavo nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 7 d. A. D. bendrovės vadovo pareigas vykdė nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2023 m. birželio 23 d. Pastarasis iš bendrovės vadovo pareigų atšauktas 2023 m. birželio 15 d. UAB „BankingLab Processing“ valdybos sprendimu, tai patvirtina tos pačios dienos bendrovės valdybos posėdžio protokolas.
24. Išrašas iš UAB „BankingLab Processing“ naudojamos buhalterinės apskaitos sistemos patvirtina, kad bendrovė užsienio įmonei „SOFITIS GmbH“, kurios akcininkas yra G. K., 2012 m. gegužės 7 d. išrašė dvi sąskaitas Nr. AVR0005255 bei Nr. AVR0005256, 2012 m. liepos 27 d. sąskaitą Nr. AVR0005276 ir 2013 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą Nr. AVR0005306, iš viso dėl 68 940 Eur apmokėjimo. Į bylą pateiktas UAB „BankingLab Processing“ sąskaitos išrašas įrodo, kad 2015 m. lapkričio 2 d. iš bendrovės sąskaitos tai pačiai užsienio įmonei „SOFITIS GmbH“ buvo pervesta 39 203,82 Eur. 2024 m. birželio 20 d. UAB „BankingLab Processing“ kreipėsi į „SOFITIS GmbH“ su prašymu dėl mokėjimų. Bendrovė nurodė, kad „SOFITIS GmbH“ nėra apmokėjusi pirmiau nurodytų sąskaitų, neapmokėta suma siekia 57 940 Eur, be to, 2015 m. lapkričio 2 d. jai iš UAB „BankingLab Processing“ buvo pervesta 39 203,82 Eur. Bendrovė prašė „SOFITIS GmbH“ padengti įsiskolinimą ir grąžinti pervestą sumą.
25. „SOFITIS GmbH“ nepadengus įsiskolinimo bei negrąžinus pervestos sumos, „Bankinglab Holding B. V.“ ir UAB „BankingLab Processing“, būdamos įsitikinusios, kad nurodytų sumų iš užsienio įmonės atgavimas yra objektyviai neįmanomas, mano, jog tokiu būdu bendrovė patyrė žalą (nuostolius), už kurią atsakingi buvę bendrovės vadovai – G. K. ir A. D.. Ieškovių įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovams, kaip buvusiems bendrovės vadovams, civilinę atsakomybę žalos (nuostolių) atlyginimo forma, nes (i) atsakovas G. K., žinodamas, kad nebus gautas atlygis už UAB „BankingLab Processing“ suteiktas paslaugas, bendrovės vardu organizavo paslaugų „SOFITIS GmbH“ teikimą, be to, be teisinio pagrindo ir, nepaisydamas turimo priešpriešinio vienarūšio reikalavimo fakto, pervedė (davė) nurodymą pervesti šiai užsienio bendrovei 39 203,82 Eur, t. y. neatliko įskaitymo (ii) atsakovas A. D. nesiėmė teisinių priemonių lėšoms iš „SOFITIS GmbH“ susigrąžinti. Todėl atsakovai yra atsakingi už žalą, patirtą dėl paslaugų teikimo „SOFITIS GmbH“ ir mokėjimo šiai bendrovei, atlikimo.
26. Pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, ieškovės „Bankinglab Holding B. V.“ ir UAB „BankingLab Processing“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame palaiko pirmiau išdėstytą poziciją. Apeliančių vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, o vis tik pripažinus, kad ieškovės praleido terminą ieškiniui pateikti, pastarasis turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys (vadovas) privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad, siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais). Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 39 punktas; 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021, 64 punktas).
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, taikant verslo sprendimų teisminio peržiūrėjimo standartą, bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post facto (po fakto), sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018, 19 punktas).
32. Jeigu ieškovas neįrodo juridinio asmens vadovo įstatymuose įtvirtintų ar fiduciarinių pareigų, ar kompetencijos pažeidimo sudarant sandorį ir sandoris nėra akivaizdžiai žalingas, teismas neturi vertinti sandorio naudingumo požiūriu. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimas yra akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, todėl už šį sprendimą bendrovės vadovui gali kilti civilinė atsakomybė, jei įrodomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018, 19 punktas).
33. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022, 29 punktas).
34. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus išaiškinimus, kasacinis teismas yra priėjęs prie išvados, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės bendrovės vadovui taikymo, visų pirma, taikoma prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė bona fide. Antra, ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Trečia, fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-381/2024, 23 punktas).
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
35. Šios nutarties 23–24 punktuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sąskaitų (2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. liepos 27 d., 2013 m. rugsėjo 3 d. sąskaitos) išrašymo bei 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimo atlikimo momentu UAB „BankingLab Processing“ vadovu buvo G. K.. Ginčo dėl to byloje nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas G. K. yra VFR įsteigtos „SOFITIS GmbH“, kuri buvo tiesioginė UAB „BankingLab Processing“ atstovė, organizuojant ieškovės gaminamų automobilių „GAZEL“ ir atsarginių automobilių detalių pardavimus Europos rinkose, akcininkas. Ieškovių įsitikinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, iš esmės įrodo, kad atsakovas sąmoningai, t. y. žinodamas, jog „SOFITIS GmbH“ neatsiskaitys už jai suteiktas paslaugas pagal ginčo sąskaitas, taip pat žinodamas, kad nėra teisinio pagrindo pervesti mokėjimą užsienio įmonei, atliko šias ūkines komercines operacijas. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovių vertinimu nesutinka.
36. Byloje nėra įrodymų, kad suteikiant paslaugas ir už jas išrašant ginčo sąskaitas, atsakovas žinojo (turėjo žinoti), kad jos nebus apmokėtos. Nuolatinės ūkinės komercinės veiklos vykdymas suponuoja atitinkamų veiksmų – paslaugų suteikimo, darbų vykdymo, sąskaitų išrašymo ir (ar) pateikimo, apmokėjimo ir pan. – atlikimą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad, suteikus paslaugas, atlikus darbus, už pastaruosius paslaugos gavėjas neatsiskaitė ar atsiskaitė iš dalies, neleidžia nuspręsti vadovą buvus suinteresuotą tokiu paslaugos gavėjo veiksmu, t. y. turėjus viešai nedeklaruojamų savanaudiškų tikslų. Nors ieškovių vertinimu tokį žinojimą įrodo atsakovo ryšys su užsienio įmone (atsakovas G. K. yra „SOFITIS GmbH“ dalyvis), tai savaime neįrodo atsakovo tyčinių veiksmų. Priešingai, kaip nurodo pačios apeliantės, „SOFITIS GmbH“ apmokėjo dalį sumos pagal ginčo sąskaitas. Todėl nelogiška teigti, kad atsakovas žinojo, kad nebus atsiskaityta, kai dalį sumos pagal ginčo sąskaitas užsienio įmonė padengė. Byloje nėra įrodymų ir ieškovės to neįrodinėja, kad atsakovas dėl „SOFITIS GmbH“ neatsiskaitymo gavo kažkokią naudą ar suteikiant užsienio įmonei paslaugas ir išrašant sąskaitas veikė interesų konflikto sąlygomis. Kartu su ieškiniu pateiktas 2024 m. birželio 20 d. UAB „BankingLab Processing“ prašymas dėl mokėjimų (žr. šios nutarties 24 punktą) bei Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovo pateiktas skolų suderinimo aktas, pavadintas Neapmokėtų likučių patvirtinimu, leidžia nuspręsti, kad G. K. užtikrino nurodytų sąskaitų apskaitymą UAB „BankingLab Processing“ buhalterinėje apskaitoje. Todėl apeliančių teiginiai apie tai, kad atsakovas tariamai nuslėpė aptariamus „SOFITIS GmbH“ įsipareigojimus bendrovei, neatitinka tikrovės. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad susidaręs „SOFITIS GmbH“ įsiskolinimas yra UAB „BankingLab Processing“ veiklos rezultatas, kuris, šiuo atveju, nebuvo pelningas. Tačiau nuostolingai pasibaigęs verslo sprendimas, byloje nesant įrodymų, kad jis priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir fiduciarines pareigas (be interesų konflikto), savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus.
37. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. <...> atsakovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27, 37 punktai). Atsižvelgdama į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės taip pat neįrodė, jog atsakovo G. K. vadovavimo UAB „BankingLab Processing“ metu 2015 m. lapkričio 2 d. atliktas „SOFITIS GmbH“ 39 203,82 Eur mokėjimas įvykdytas pažeidžiant rūpestingumo ir lojalumo pareigas.
38. Nors ieškovių teigimu 2015 m. lapkričio 2 d. „SOFITIS GmbH“ atliktas 39 203,82 Eur mokėjimas neturėjo teisėto pagrindo, tačiau ieškovės nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tokią išvadą. Vien tai, kad, minėta, atsakovas G. K. yra „SOFITIS GmbH“ dalyvis, savaime nepatvirtina, kad toks mokėjimas buvo atliktas neteisėtai. Ieškovės netgi neįrodinėja, kad atsakovas iš tokio mokėjimo gavo kažkokią naudą, ar jis atliktas interesų konflikto sąlygomis. Byloje nėra ginčo, kad nurodytas mokėjimas yra apskaitytas UAB „BankingLab Processing“ buhalterinėje apskaitoje. Galiausiai, teigdamos, kad nurodytas mokėjimas neturėjo teisinio pagrindo, tuo pačiu ieškovės tvirtina, kad esant „SOFITIS GmbH“ įsiskolinimui pagal ginčo sąskaitas, atsakovas turėjo atlikti reikalavimų įskaitymą. Tokiu būdu apeliantės iš esmės prieštarauja tvirtinimui dėl ginčo mokėjimo neteisėtumo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atmeta tokius ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus.
39. Įrodinėdamos A. D. civilinę atsakomybę, apeliantės teigia, kad ši atsakovui kyla, nes jis nesiėmė teisinių priemonių skoloms (pagal ginčo sąskaitas ir pagal ginčijamą mokėjimą) atgauti, kol šios tapo beviltiškomis. Šiuo atveju teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, nėra pagrindo nuspręsti, kad ieškiniu reikalaujamų sumų atgavimas iš „SOFITIS GmbH“ yra beviltiškas. Bylos duomenimis, ieškovės dėl skolų iš „SOFITIS GmbH“ išsireikalavimo kreipėsi į užsienio bendrovę 2024 m. birželio 20 d. (žr. šios nutarties 24 punktą) ir skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, tai patvirtina Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas 2025 m. vasario 13 d. UAB „BankingLab Processing“ Reikalavimo raštas dėl skolos grąžinimo. „SOFITIS GmbH“ atsakydama į tokią pretenziją, paprašė ieškovės pateikti skolų sutikrinimo išrašą. Duomenų, kad ieškovė atliko kitus veiksmus, kuriais siektų realaus piniginių sumų iš užsienio įmonės atgavimo, byloje nėra. Nors ieškovės teigia, kad tokiu atsakymu „SOFITIS GmbH“ iš esmės neigia įsiskolinimų faktą, tačiau su tuo sutikti nėra objektyvaus pagrindo. Atsakovo G. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2025 m. balandžio 4–7 d. susirašinėjimas bei jo priedas – 2023 m. gruodžio 31 d. Neapmokėtų likučių patvirtinimas, sudarytas tarp „SOFITIS GmbH“ ir UAB „BankingLab Processing“, leidžia nuspręsti esant nesutarimus ne dėl skolos fakto, bet dėl skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys („SOFITIS GmbH“ finansinė atskaitomybė) bei nauji įrodymai patvirtina, kad „SOFITIS GmbH“ yra iki šiol veikianti įmonė, duomenų, kad jai būtų iškelta nemokumo byla, nėra, tokiu būdu apeliančių teiginiai dėl negalėjimo atgauti skolą iš „SOFITIS GmbH“, nepasitvirtina. Analogiškai pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovių teiginiai apie tai, kad skolos reikalaujant teisme, „SOFITIS GmbH“ naudosis teise nepripažinti ieškinio bei ginsis ieškinio senaties institutu, yra grindžiami prielaidomis.
40. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės neįrodė atsakovą A. D. atlikus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad A. D. UAB „BankingLab Processing“ vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2023 m. birželio 23 d. Taigi, ieškovių nurodomas „SOFITIS GmbH“ įsiskolinimas atsirado dar iki atsakovo vadovavimo bendrovei. Vien nesikreipimas į teismą dėl skolų iš skolininkės atgavimo, nesant įrodymų, kad toks veiksmas neatliktas tyčia, t. y., siekiant neigiamų padarinių, ir (ar) interesų konflikto sąlygomis bei iš tokio neveikimo atsakovas gavo realios naudos, nepatvirtina neteisėtų veiksmų fakto. Priešingai, kaip paaiškino atsakovas, jo sprendimą lėmė UAB „BankingLab Processing“ patirtis kai dar 2011 m. ženklių išlaidų pareikalavęs skolos išieškojimo procesas iš VFR piliečio, realios materialinės naudos bendrovei neatnešė. Šių aplinkybių ieškovės nepaneigė, pastarąsias patvirtina į bylą pateikta 2011 m. birželio 10 d. Frankfurto prie Maino aukštesniojo žemės teismo nutartis dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011 m. vasario 4 d. sprendimo vykdymo bei UAB „BankingLab Processing“ atstovų reikalavimas atsakovui VFR piliečiui dėl sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovą A. D. UAB „BankingLab Processing“ atžvilgiu atlikus neteisėtus veiksmus.
41. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovai veikė interesų konflikto sąlygomis, nesąžiningai, nelojaliai ir akivaizdžiai viršydami normalios ūkinės komercinės rizikos ribas. Nors ieškovių vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų perkėlė ieškovėms, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Šios nutarties 29–34, 37 punktuose pateikta kasacinio teismo praktika vienareikšmiškai nurodo, kad būtent ieškovėms tenka pareiga įrodyti fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą. Ieškovėms neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei kilti.
Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo
42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
43. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).
44. Ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantės yra praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pareikšti. Teismas pripažino, kad ieškovei „Bankinglab Holding B. V.“, 2020 m. sausio 16 d. įsigijus UAB „BankingLab Processing“ akcijas, negalėjo būti nežinoma bendrovės finansinė būklė (įskaitant bendrovės skolininkus). Be to, nuo 2000 m. gegužės 2 d. UAB „BankingLab Processing“ veikė valdyba, kuri tvirtino bendrovės veiklos rezultatus, o jos nariai žinojo apie bendrovės turimas reikalavimo teises „Sofitis GmbH“ bendrovei nuo jų atsiradimo. Kadangi ieškinys pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 19 d., ieškovės yra praleidusios trejų metų ieškinio senaties terminą.
46. Ieškovės su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad nei „Bankinglab Holding B. V.“, nei UAB „BankingLab Processing“ nebuvo žinoma apie „SOFITIS GmbH“ įsiskolinimus, nes detalūs skolininkų sąrašai jiems nebuvo (nėra) teikiami. Tik bendrovės vadovo A. D. 2023 m. kovo 3 d. pranešimas ir (ar) bendrovės vadovo pasikeitimas 2023 m. birželio 15 d. leido ieškovėms sužinoti apie atsakovų neteisėtus veiksmus, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Kita vertus, egzistuoja svarbios priežastys – atsakovo A. D. neteisėti veiksmai, pasireiškę bendrovės teisių negynimu – dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas ir dėl to pastarasis turi būti atnaujintas.
47. Į bylą pateiktas Duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašas (su istorija) patvirtina, kad „Bankinglab Holding B. V.“ nuo 2020 m. sausio 16 d. yra UAB „BankingLab Processing“ akcininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nesant pateiktos bendrovės akcijų įsigijimo sutarties, nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad akcijų įsigijimo momentu „Bankinglab Holding B. V.“ buvo pateikti UAB „BankingLab Processing“ skolininkų sąrašai. Kita vertus, vien ši aplinkybė neleidžia nuspręsti, kad akcininkei, kaip teigia ieškovės, nebuvo žinoma apie „Sofitis GmbH“ skolas ir atitinkamai apie tariamai neteisėtus atsakovų veiksmus. Lietuvos apeliacinio teismo priimtas atsakovo G. K. pateiktas Nyderlandų prekybos rūmų įmonių registro išrašas patvirtina, kad „Bankinglab Holding B. V.“ valdybos nariu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo G. K.. Akivaizdu, kad būtent šis asmuo dalyvavo UAB „BankingLab Processing“ akcijų įsigijimo sandoryje. Pirmiau byloje nustačius, kad atsakovas tiek ginčo sąskaitas, tiek 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimą apskaitė UAB „BankingLab Processing“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. jų nenuslėpė, nėra pagrindo nuspręsti, kad „Bankinglab Holding B. V.“ apie „Sofitis GmbH“ skolas bendrovei tapo žinoma tik 2023 m., t. y. po to, kai iš pareigų buvo atšauktas atsakovas A. D..
48. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „BankingLab Processing“, pagal į bylą pateiktą Juridinių asmenų išplėstinį išrašą (su istorija), nuo 2000 m. gegužės 2 d. veikė valdyba, kuri tvirtino UAB „BankingLab Processing“ bendrovės veiklos rezultatus. Ieškovės tvirtina, kad bendrovės valdybai buvo pateikiama tik bendra UAB „BankingLab Processing“ finansinė atskaitomybė, o ne bendrovės kreditorių ir (ar) debitorių sąrašai ir tai patvirtina valdybą apie „Sofitis GmbH“ skolas nieko nežinojus. Teisėjų kolegija įvertina, kad tokie ieškovių argumentai neatitinka tikrovės. Į bylą pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo (su istorija) duomenis G. K. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. liepos 12 d. buvo UAB „BankingLab Processing“ bendrovės valdybos nariu. UAB „BankingLab Processing“ valdybos nare nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. liepos 12 d. taip pat buvo ir J. K.. Į bylą pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad šis asmuo (J. K.) užėmė UAB „BankingLab Processing“ vyr. buhalterio pareigas. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ginčo sąskaitas bei 2015 m. lapkričio 2 d. mokėjimą apskaitė UAB „BankingLab Processing“ buhalterinėje apskaitoje, nėra pagrindo sutikti, kad apie pastaruosius valdybai nebuvo žinoma.
49. Ieškovės taip pat nurodo, kad iš esmės tik bendrovės vadovo A. D. 2023 m. kovo 3 d. pranešimas ir (arba) atšaukimas iš vadovo pareigų 2023 m. birželio 15 d. leido apeliantėms sužinoti apie atsakovų neteisėtus veiksmus. Minėta, kad G. K. UAB „BankingLab Processing“ vadovu buvo nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2013 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 7 d. Pagal į bylą pateiktą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą (su istorija) matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. UAB „BankingLab Processing“ vadovavo V. B. (V. B.), t. y. pastarasis asmuo užėmė bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios G. K. kadencijų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į apeliančių teiginius, apie tariamai neteisėtus G. K. veiksmus ieškovėms turėjo tapti žinoma V. B. vadovavimo laikotarpiu. Tačiau ieškovės tokių aplinkybių nenurodo ir jas patvirtinančių įrodymų neteikia, kas iš esmės įrodo ieškovių argumentų prieštaringumą bei iš esmės paneigia apeliančių teiginius.
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir ieškinio pareiškimo aplinkybes, su apeliančių argumentais dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus bei nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų dėl to, jog ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo buvo praleistas. Pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti, nutartyje nustačius aplinkybes, paneigiančias teiginius apie atsakovo A. D. neteisėtus veiksmus, nenustatyta.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovų civilinės atsakomybės ir reikalavimo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nepagrįstumu bei ieškinio senaties termino praleidimu tokiam reikalavimui pareikšti. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Ieškovių apeliacinį skundą atmetus, atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas G. K. pateikė dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų detalizaciją ir 2025 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymą), kad jo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 4 257,93 Eur. Atsakovas A. D. pateikė dokumentus (sąskaitą ir 2025 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymą), kad jo išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą yra 3 403,13 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalus dydis – 3 036,67 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2024 m. IV ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 335,9 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų numatyto koeficiento 1,3), todėl teisėjų kolegija atsakovų prašomas išlaidas sumažina ir priteisia kiekvienam atsakovui po 3 037 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės yra tarpusavyje susijusios įmonės ir ieškiniu žalą buvo prašoma atlyginti tik ieškovei UAB „BankingLab Processing“, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteisiamos iš ieškovės UAB „BankingLab Processing“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“, juridinio asmens kodas 125277796, kiekvienam po 3 037 Eur (tris tūkstančius trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas