Administracinė byla Nr. I-4573-281/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03146-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas L. D. 2013-08-12 skundu, kurį patikslino 2014-09-08, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-07-25 sprendimą Nr. 1D-7069(11); 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-08-31 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 5652,12 Lt, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtą 1807,20 Lt valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo (b. l. 1-8, 22-25, 80-89).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Paaiškino, kad atsakovas, taikydamas Laikinojo įstatymo nuostatas, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėjo jam dalies valstybinės pensijos. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai. Pareiškėjo manymu, VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą išmokėti pensijos nepriemoką. Nurodo, kad pensijos ribojimo taikymas prieštaravo konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovės VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 28-29, 101).
Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštarauja Konstitucijai, todėl šiuo pagrindu negautos pensijos dalis nepriteistina. Pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas įvykdytas ir nėra pagrindo kompensuoti šį perskaičiavimą.
Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2004-06-22 paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4-5 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama perskaičiuota (b. l. 99).
2013-07-11 pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, prašydamas pateikti informaciją dėl susidariusios valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos ir priimti sprendimą išmokėti šią nepriemoką (b. l. 100). VRM 2013-07-25 sprendimu Nr. 1D-7069(11) pateikė nurodytą informaciją ir nurodė, kad prašymo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo nenagrinės, nes pareiškėjas praleido nustatytą terminą skundui paduoti (b. l. 98).
Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, be kitų skundo reikalavimų, prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-09-12 nutartimi šį prašymą tenkino (b. l. 91-93).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatas teisėtumo.
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas minėtu laikotarpiu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Teismas neturi priežasčių konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti susidariusią nepriemoką.
Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-659/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-711/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmetama. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A- 416-520/2015, Nr. A-1567-520/2015, Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-08-31 buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 99).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjui, taikant šias nuostatas, susidarė 1636,97 € (5652,12 Lt) nepriemoka, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).
Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2013-07-25 sprendimą Nr. 1D-7069(11). Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis adm. byloje Nr. A552-519/2013). Pažymėtina, kad atsakovo ginčijamame sprendime nurodyti pagrindai yra visiškai nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str., todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamo sprendimo dalį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo L. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-07-25 sprendimo Nr. 1D-7069(11) dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Priteisti L. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2012-08-31 jam neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 636,97 € (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 97 euro centus).
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė