Civilinė byla Nr. e2A-1692-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01206-2020-6
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.4; 2.6.8.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samoras“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-327-503/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samoras“ ieškinį atsakovei Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 2020 m. spalio 6 d. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimo Nr. 2-258 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“ panaikinimo, nuomos sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ir kitų reikalavimų.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Samoras“ (toliau – ir UAB „Samoras“) ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2020 m. spalio 6 d. Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“ Nr. 2-258 ir pripažinti 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 4NP-27 nutraukimą neteisėtu, 2) uždrausti atsakovei priimti sprendimus dėl vienašališko 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 4NP-27 nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, 3) priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. atsakovės Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 2-258 (toliau – ir sprendimas) atsakovė vienašališkai nuo 2020 m. lapkričio 9 d. nutraukė 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 4NP-27, sudarytą su ieškove UAB „Samoras“ dėl inžinerinio statinio - kiemo statinio (estakados), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys 1), pastato - siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys 2), nuomos.
2.2. 1997 m. lapkričio 19 d. individuali R. Ž. įmonė, kuri vėliau buvo pertvarkyta į UAB „Samoras“, sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ konkurso tvarka žemės nuomos sutartį Nr. 15, kuria įmonei iki 1998 m. lapkričio 19 d. buvo išnuomotas 3,7020 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 1998 m. lapkričio 19 d. individuali R. Ž. įmonė sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ konkurso tvarka žemės nuomos sutartį, kurios pagrindu įmonei iki 2000 m. sausio 1 d. buvo išnuomotas 3,7020 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. sausio 3 d. individuali R. Ž. įmonė sudarė su VĮ „Marijampolės regiono keliai“ žemės sklypo subnuomos sutartį, kurios pagrindu įmonei iki 2002 m. sausio 2 d. buvo išnuomotas 3,2752 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugpjūčio 31 d. individuali R. Ž. įmonė sudarė su Vilkaviškio rajono savivaldybe valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 25, kurios pagrindu įmonei 20 metų buvo išnuomotas 6412 kv. m. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). 2001 m. individuali R. Ž. įmonė pradėjo statinių Kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus. 2010 m. birželio 26 d. aktu Nr. PTN-40-100629-00041 statiniai – kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – pripažinti tinkamais naudoti ir 2010 m. liepos 2 d. įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kaip individualios R. Ž. įmonės nuosavybė. 2013 m. liepos 22 d. įvyko viešasis konkursas dėl statinio 1 ir statinio 2 nuomos, kurį laimėjo ieškovė. 2013 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė nuomos sutartį. 2018 m. liepos 12 d. ieškovė ir atsakovė susitarimu Nr. 4NP-28 pakeitė nuomos sutarties terminą iki 2023 m. rugpjūčio 5 d. 2020 m. spalio 6 d. sprendimu atsakovė pranešė ieškovei, kad nutraukia nuomos sutartį nuo 2020 m. lapkričio 9 d.
2.3. Atsakovės sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimas nėra paremtas teisės normomis, iš esmės pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius ir favor contractus principo nuostatas.
2.4. Atsakovė sprendime, kaip pagrindą, nurodo nuomos sutarties 13.4 papunktį, kuris nurodo nuomos sutarties pasibaigimo, o ne nutraukimo pagrindus. Nuomos sutarties 13.4 papunktis negali būti apskritai pagrindu nuomos sutarčiai nutraukti, kadangi 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo priedu esančios Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties 6.5.4 punktas numato, jog ši sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti. Ši sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai su CK nuostatomis, prioritetą suteikiant sutarčių nutraukimą reglamentuojančioms CK nuostatoms. Atsakovės sprendimas prieštarauja CK 6.496 straipsniui, 6.497 straipsnio 1, 3 dalims, nuomos sutarties 6, 14, 15 punktų nuostatoms, kadangi nėra suėjęs nuomos sutarties terminas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 5 d., taip pat nėra įvykusios alternatyvios aplinkybės – nuosavybės teisė į statinį 1 ir statinį 2 neperėjo kitam asmeniui. Atsakovė neturėjo teisės nutraukti vienašališkai nuomos sutartį nesikreipdama į teismą su ieškiniu.
2.5. Atsakovė nepagrindžia faktinio nurodomo nuomos sutarties nutraukimo pagrindo. Atsakovė sprendime turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokioms konkrečiai funkcijoms ir kuriuo momentu yra atsiradęs valstybės poreikis statinio 1 ir statinio 2 atžvilgiu ir šį poreikį pagrįsti.
2.6. Atsakovė neatsižvelgė į nuomos sutarties nutraukimo prieš pat žiemos sezoną pasekmes. Ieškovė vykdo kietojo kuro, biokuro prekybos veiklą, nuo 2015 m. dalyvauja viešuosiuose konkursuose, sudarė 19 tęstinių sutarčių su juridiniais asmenimis, kuriuos privalo aprūpinti kietuoju kuru, 18 juridinių asmenų yra viešieji juridiniai asmenys. Nutraukus nuomos sutartį, nutrūks ieškovės vykdoma viešuosius interesus atitinkanti veikla, kas lemtų jos užsakovų nuostolius, kuriuos jie vėliau perkeltų atlyginti ieškovei, ieškovė būtų įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3 metams.
2.7. Ieškovė žemės sklype nuosavybes teise turėdama dalį statinių, turėjo teisėtų lūkesčių turėti nuomos teises tiek pagal nuomos sutartį, tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Ieškovė faktiškai naudojasi žemės sklypu, kuriame yra statinys 1 ir statinys 2.
2.8. Atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, teisėtumo principo. Teismų praktikoje aiškinama, kad sutarties šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma (favor contractus principas), o sutarties nutraukimas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Nuomos sutarties terminas nustatytas iki 2023 m. rugpjūčio 5 d., sutartis tęsiasi 7 metus, ieškovės žemės sklype veiklą vykdo daugiau kaip 23 metus, 10 metų turi nuosavybės teise žemės sklype pastatytus statinius. Ieškovė laiku moka nuomos mokestį atsakovei. Kai šalių sudarytas susitarimas yra teisėtas, besitęsiantis pakankamai ilgai ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija visada turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai.
2.9. Ieškovė civilinėje byloje reiškia prevencinį reikalavimą uždrausti atsakovei atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus ir nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė nuo 2020 m. lapkričio 6 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Ji gali priimti sprendimus dėl ieškovei priklausančių statinių kieto kuro sandėliavimo ir prekybos aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavimo ant svarstyklių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo, nes reikalauja atlaisvinti žemės sklypą. Realią grėsmę, kad ieškovė negalėdama tęsti nuomos sutarties patirs žalos, patvirtina šios aplinkybės. Nutraukus nuomos sutartį būtų neįvykdyta ieškovės sudarytų sutarčių už 184 145,43 Eur, tai lemtų viešojo intereso pažeidimą. Ieškovė negalėtų tinkamai eksploatuoti kitų statinių esančių žemės sklype, statinys 1 ir statinys 2 yra eksploatuojami kartu su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei laikinaisiais statiniais. Ieškovė būtų įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą 3 metams.
3. Atsakovė Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 510 Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir nutarimas) (suvestinė redakcija, atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1705 padarytus pakeitimus) valstybinės žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir žemės sklypai), buvo perduoti atsakovei valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Nutarimas yra paskelbtas viešai, apie jį buvo žinoma ieškovei prieš sudarant 2013 m. rugpjūčio 6 d. Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 4NP-27 dėl pastato-siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito inžinerinio statinio-kiemo statinio (estakados), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos.
3.2. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovi transporto priemonės (privalomai) prieš joms išvykstant į Rusijos Federaciją per Kybartų pasienio kontrolės postą. Kitame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini), aikštelė iki šiol neįrengta. Pastaruoju metu ne visos išvykstančios transporto priemonės telpa aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovi pačiame Kybartų miestelyje. Atsakovė, vykdydama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Atsakovo nuostatų 9 punkte nurodytus atsakovės veiklos tikslus ir nuostatų 10 punkte nurodytas atsakovės funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame žemės sklype. Dėl to atliko ginčo statinių ir žemės sklypo patikrinimą bei priėmė sprendimą dėl nuomos sutarties pabaigos.
3.3. Nuomos sutartis pasibaigė teisėtai, joje numatytais pagrindais. Šiuo atveju nebuvo suėjęs nuomos sutarties galiojimo terminas, numatytas nuomos sutarties 6 punkte, nuosavybės teisė į nuomotus statinius neperėjo kitam asmeniui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis nuomos sutarties 13.4 punktu – sutartis pasibaigia nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Kitais nuomos sutarties nutraukimo pagrindais, nurodytais 14 ir 15 punktuose, atsakovė sprendime nesirėmė. Tai, kad sprendime nurodyta apie nuomos sutarties nutraukimą, o ne jos pasibaigimą, esminės reikšmės neturi. Pagal nuomos sutarties prasmę ir esmę įvyko nuomos sutarties pasibaigimas, ką ieškovė aiškiai galėjo suprasti iš sprendime nurodyto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo – nuomos sutarties 13.4. punkto.
3.4. Nuomos sutarties 13 punktas, numatantis sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 punktui. Šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir nuomos sutartyje, nėra nuorodų į CK reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Sutartis neturėjo būti nutraukta teismine tvarka. Šalys nuomos sutartyje nebuvo sutarę dėl privalomos teisminės nuomos sutarties pasibaigimo / nutraukimo tvarkos, todėl nuomos sutartis galėjo pasibaigti / būti nutraukta neteismine tvarka joje numatytais pagrindais. Priimant sprendimą nebuvo pažeisti nei CK 6.496 ir 6.497 straipsniai, nei nuomos sutarties 6, 14, 15 punktai, dėl to sprendimas yra teisėtas.
3.5. Sprendimas buvo priimtas pagrįstai. Nutarimu žemės sklypai buvo perduoti atsakovei valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Nuomos sutarties pasibaigimas reikalingas viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Sprendimas yra pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai. Sprendimas leido ieškovei suprasti priimto sprendimo esmę ir turinį, identifikuoti jos teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į ieškovės vertinimu pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.
3.6. Ieškovės argumentas, kad nuomos sutarties nutraukimo prieš žiemos sezoną pasekmės įtakos ieškovės įsipareigojimų vykdymą, neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovė neturėjo pareigos atsižvelgti į nuomos sutarties pabaigos prieš žiemos sezoną pasekmes. Ieškovė aiškiai sutiko su nuomos sutarties sąlygomis bei prisiėmė riziką. Toks nuomos sutarties pasibaigimas ieškovei nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis. Ieškovė neįrodė, jog nuomos sutarties pasibaigimas iš tikrųjų apsunkins jo įsipareigojimų vykdymą, nepaaiškina, kaip siurblinė ir estakada gali būti susijusi su įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymu. Ieškovė nenaudojo ginčo statinių, jie yra faktiškai nusidėvėję. Nemažai ieškovės pateiktų sutarčių galioja tik 2020 m. Sutartiniams įsipareigojimams trečiųjų asmenų atžvilgiu įvykdyti ieškovė gali nuomotis kitus objektus.
3.7. Ieškovės pozicija, kad ji, kaip nuomininkė, turėjo teisėtų lūkesčių išsaugoti nuomos teises, yra nepagrįsta. Ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo nei suformuoti, nei pažeisti. Ieškovės lūkesčiai niekaip nėra susiję su šalių sutartu nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu. Ieškovei buvo visuomet žinoma apie tokį nuomos sutarties pasibaigimo pagrindą ir galimybę jį įgyvendinti.
3.8. Atsakovė laikėsi bendradarbiavimo ir teisėtumo principų. Nuomos sutartis pasibaigė teisėtai, apie tai ieškovė buvo informuota. Favor contractus principas nebuvo pažeistas, jokie teisės aktai ir pati nuomos sutartis jos pasibaigimu nepažeisti.
3.9. Ieškovės prevencinis reikalavimas nepagrįstas. Toks reikalavimas iš esmės atitinka procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios byloje netaikytos. Nuomos sutartis pasibaigė teisėtu pagrindu, todėl neįmanoma uždrausti nutraukti pasibaigusią nuomos sutartį. Ieškovė apskritai negali reikalauti drausti atsakovei priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Ieškovė nepagrindė prevencinio reikalavimo, ji turi įrodyti būsimus neteisėtus atsakovės veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Nuomos sutarties nutraukimas ar pasibaigimas savaime nėra neteisėti veiksmai. Ieškovei niekada nebuvo duota jokios garantijos, kad nuomos sutartyje numatytais pagrindais ji nepasibaigs ar nebus nutraukta. Atsakovė negali būti įpareigota elgtis priešingai, nei leidžia šalių sudaryta nuomos sutartis. Ieškovės teiginiai apie žalą yra deklaratyvūs ir nėra pagrįsti įrodymais.
4. Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta dalyvauti procese Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, iš teismo proceso pašalinta 2021 m. kovo 17 d. nutartimi, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, mano, kad ieškinys tenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 3 097,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismas konstatavo, kad:
5.1. nuomos sutartis pasibaigė joje numatytais pagrindais, nors ir nebuvo suėjęs nuomos sutarties galiojimo terminas ir nuosavybės teisė į nuomotus statinius neperėjo kitam asmeniui. Nuomos sutartis galėjo pasibaigti / būti nutraukta teisės aktuose arba pačioje nuomos sutartyje numatytais pagrindais. Nuomos sutarties 13 punkte buvo numatyti ne nuomos sutarties nutraukimo, o jos pasibaigimo pagrindai, tarp kurių yra ir nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (nuomos sutarties 13.4. punktas).
5.2. Vien tai, kad sprendime nurodyta apie nuomos sutarties nutraukimą, o ne jos pasibaigimą, esminės reikšmės neturi. Pagal nuomos sutarties prasmę ir esmę įvyko nuomos sutarties pasibaigimas, ką ieškovė aiškiai galėjo suprasti iš sprendime nurodyto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo – nuomos sutarties 13.4. punkto. Nuomos sutarties 13 punktas, numatantis sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 punktui. Šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir nuomos sutartyje, nėra nuorodų į ieškovės nurodomą CK reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, dėl to ieškovės argumentus dėl netinkamai taikyto ar jos nurodyto pažeisto CK straipsnio teismas pripažino nepagrįstais. Konstatavo, kad nuomos sutartis neturėjo būti nutraukta teismine tvarka, CK 6.497 ir 6.498 straipsnio nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta tik galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka tik teismo tvarka, reikalavimas nutraukti sutartį tik teismine tvarka būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo principams. Šalys nuomos sutartyje nebuvo sutarę dėl privalomos teisminės nuomos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) tvarkos, todėl nuomos sutartis galėjo pasibaigti (būti nutraukta) neteismine tvarka joje numatytais pagrindais. Teismas pripažino, kad šiuo atveju netaikytina ir CK 6.497 straipsnio 3 dalis, kai sutartis nutraukiama dėl jos pažeidimo. Atsakovė ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi kitu nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu, kuris nereikalavo tokios sutarties nutraukimo tvarkos. Sprendimu nebuvo pažeisti nei CK 6.496, nei 6.497 straipsniai, nei nuomos sutarties 6, 14, 15 punktai. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, buvo priimtas pagrįstai.
5.3. Teismas pripažino, kad apie nutarimą ir apie planus įrengti aikštelę žemės sklype ieškovei buvo žinoma dar prieš sudarant nuomos sutartį. Konstatavo, kad nenuginčyta, jog atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties pasibaigimas reikalingas viešosioms funkcijoms įgyvendinti – automobilių stovėjimo aikštelei įrengti ir transporto priemonių srautams pasienyje valdyti. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas. Sprendimas yra pagrįstas tiek teisiškai, tiek faktiškai. Teismas įsitikino, kad sprendimas leido ieškovei suprasti priimto sprendimo esmę ir turinį, identifikuoti atsakovės teises ir pareigas, priežastį sprendimui priimti, sprendimo pagrindą ir apimtį. Teismas konstatavo, kad dėl šio reikalavimo kiti ieškovės anksčiau aprašyti ieškinyje argumentai, ieškovės pateikti šiam reikalavimui pagrįsti įrodymai, teismo posėdžio metu liudytojo R. Ž. duoti paaiškinimai neturi reikšmės teisingam sprendimo priėmimui, todėl dėl jų nepasisakė.
5.4. Ginčijama nuomos sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jokie teisės aktai ir pati nuomos sutartis jos pasibaigimu nepažeisti. Nuomos sutarties pasibaigimas buvo reikalingas atsakovės viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Teismas tokį nuomos sutarties pasibaigimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, todėl pirmojo ieškinio reikalavimo netenkino.
5.5. Teismas sprendė netenkinti ieškovo prevencinio reikalavimo. Sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas iš esmės atitinka procesinį prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri 2020 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi šioje byloje netaikyta, o ne prevencinį reikalavimą. Ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas teismo sprendimu, nes šiuo atveju teismo sprendimas turėtų sukelti pasekmes į ateitį, o ne uždrausti tam tikrus veiksmus praeityje. Teismas pripažino, jog nuomos sutartis pasibaigė pagrįstai, teisėtai, todėl neįmanoma uždrausti nutraukti pasibaigusią nuomos sutartį, reikalauti uždrausti atsakovei priimti sprendimus dėl nuomos sutarties pasibaigimo ar nutraukimo ir įgyvendinti tokius jau priimtus sprendimus iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Teismas pripažino, kad šį ieškinio reikalavimą grindžiantys ieškinyje nurodyti argumentai, ieškovės šiam reikalavimui pagrįsti pateikti įrodymai, liudytojo R. Ž. parodymai neturi reikšmės teisingam sprendimo priėmimui, todėl dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Samoras“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-327-503/2021 ir tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas. Pasisakydamas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismas papunkčiui pakartoja atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą tekstą dalyje nuo atsakovo atsiliepimo į ieškinį 1.1 papunkčio, neatlikdamas jokio savarankiško vertinimo. Toks teismo pasirinktas motyvavimas yra iš esmės šališkas, neteisėtas ir netinkamas. Sprendimas nėra įtikinantis, jame nenurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nėra aiškiai atsakyta į esminius bylos klausimus. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik aplinkybėmis, nurodytomis atsakovės atsiliepime, ignoruodamas tai, kad byloje atsiliepimą į ieškinį teikė trečiasis asmuo (2021 m. kovo 17 d. nutartimi iš proceso buvo pašalinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija), buvo surengtas parengiamasis teismo posėdis, kuriame šalys tikslino savo argumentus ir atsikirtimus, šalys 4 kartus teikė papildomus įrodymus į bylą. Šios aplinkybės realiai pirmosios instancijos teismo sprendime neatsispindi. Teismas neatskleidžia išvardijamų įrodymų turinio ir jų įtakos teismo sprendimui, spendime išimtinai seka atsakovės atsiliepimu ir nuosekliai, savarankiškai neanalizuodamas jo laikosi. Teismas neatskleidžia, kokią ir kodėl reikšmę ar prasmę jis suteikia atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodytoms aplinkybėms, vertinimams.
6.2. Pirmosios instancijos teismas panaudoja neleistinas motyvavimui priemones – pseudomotyvus, t. y. pernelyg bendro pobūdžio formuluotes, kurios galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą, nepateikiant jokių papildomų detalių. Teismas, abstrakčiai minėdamas, kad apeliantės argumentai neatitinka teisinio reguliavimo, pats nenurodo nė vienos konkrečios teisės normos, kurios neatitinka konkretus apeliantės argumentas. Teismas neatkreipė dėmesio, jog savo paaiškinimuose apeliantė atsikirto į atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus.
6.3. Pasisakydamas dėl antrojo ieškinio reikalavimo teismas apsiribojo atsakovės atsiliepimo į ieškinį 35 ir 36 punkte nurodytų argumentų pakartojimu. Apeliantė akcentavo savo reikalavimą, kad juo siekiama uždrausti atsakovei įgyvendinti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos priimtus sprendimus dėl vienašališko 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 4NP-27 nutraukimo (tame tarpe ir 2019 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 2-258). Tačiau teismas visų šių aplinkybių neanalizavo, tiesiog sekė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais, nedarydamas savarankiško pateiktų įrodymų ir argumentų vertinimo.
6.4. Pirmosios instancijos teismas padarė CPK 14 straipsnio 1–2 dalių (betarpiškumo principas), CPK 263 straipsnio, 270 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatų pažeidimą. Teismas apskritai nepasisakė dėl esminės dalies ieškinio argumentų arba pasisakė pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, kas yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo.
6.5. Atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog iki sprendimo priėmimo dienos ji atliko ar planavo atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimu atsakovės, kaip valstybės institucijos, poreikiams. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad apeliantė nenuginčijo atsakovės argumento, jog ne visos išvykstančios transporto priemonės iš Lietuvos tilpo aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovėjo pačiame Kybartų miestelyje, šiam atsakovės teiginiui visiškai be pagrindo suteikė prezumpcinę reikšmę. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jai faktinio nuomos sutarties nutraukimo pagrindo nebuvimo įrodinėjimo pareigą.
6.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės argumento, kad atsakovė nuomos sutartį nutraukė vienašališkai savo sprendimu, ne dėl esminio sutarties pažeidimo, nepateikdama jame jokių nutraukimo motyvų, neatsižvelgė į argumentą, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte. Teismas neatskleidė, kodėl sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas perkopijavo atsakovės atsiliepimo į ieškinį tekstą, nepasisakė, kokie konkretūs įrodymai, argumentai jam leido neabejoti sprendimo esme ir turiniu, sprendimo priėmimo priežastimi, sprendimo pagrindu ir apimtimi.
6.7. Nuomos sutarties 13.4 papunktis negali būti apskritai pagrindu nuomos sutarčiai nutraukti, kadangi 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo priedu esančios Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties 6.5.4 punktas numato, jog ši sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti. Iš teisės aktų atsirandanti sąlyga „kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti“ yra ir turi būti aiškinama tik sistemiškai su CK nuostatomis ir taikoma prioritetą suteikiant CK nuostatoms, reglamentuojančioms sutarčių nutraukimą. Atsakovės sprendimas prieštarauja CK 6.496 straipsniui, 6.497 straipsnio 1, 3 dalims, nuomos sutarties 6, 14, 15 punktų nuostatoms. Tai, kad poįstatyminis teisės aktas ar sutartis neduoda nuorodos į aukštesnį teisės aktą (kodeksą), nereiškia, jog aukštesnę galią turintis teisės aktas nėra ir negali būti taikomas. Teismo išvada dėl poįstatyminio teisės akto neatitinka CK 1.3 straipsnio 2, 4 dalių nuostatų, todėl yra neteisėta, priimta netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.496 straipsnį, 6.497 straipsnio 1, 3 dalis, nuomos sutarties 6 punkto, 14, 15 punktų nuostatas.
6.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nesilaikė šalių bendradarbiavimo principo, teisėtumo principo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų. Apeliantė žemės sklype veiklą vykdo daugiau kaip 23 metus, 10 metų žemės sklype turi nuosavybės teise statinius, nuomos sutartimi išnuomotus statinius nuomojasi 7 metus, laiku moka nuomos mokestį, išsinuomotus statinius naudoja vykdomai kietojo kuro, biokuro prekybos veiklai, yra sudariusi 19 tęstinių sutarčių su juridiniais asmenimis, kuriuos privalo aprūpinti kietuoju kuru.
6.9. Atsakovė privalėjo organizuoti žemės sklypų detaliojo plano pakeitimus suformuojant atskirus žemės sklypus pastatams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti, tačiau tų veiksmų neatliko. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ir įrodymus visiškai ignoravo, nepagrįstai neaiškino ir netaikė 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 510 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypu perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktu direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ 1 ir 2 punkto nuostatų sistemiškai. Apeliantei žemės sklype nuosavybės teise priklausantys statiniai užima absoliučiai didžiąją dalį žemės sklypo teritorijos, todėl atsakovė turėtų spręsti apeliantės statinių paėmimo visuomenės poreikiams klausimą. Atsakovė nepateikė duomenų, jog pradėjo tokias procedūras, duomenų, ar pradėti atitinkami teritorijų planavimo veiksmai, negalėjo paaiškinti, kokiu būdu žemės sklype bus statoma aikštelė, ar paskelbtas viešasis pirkimas aikštelei įrengti.
6.10. Pirmosios instancijos teismas nuomos santykius reglamentuojančias normas taikė išimtinai formaliai, neatsižvelgė į civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarčių privalomumo principą (pacta sunt servanda), neatsižvelgė, kad vienašalis sutarties nutraukimas arba sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė (ultima ratio), kuri šiuo atveju negali būti taikoma, neatsižvelgė, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeistų favor contractus principą.
6.11. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prevencinio ieškinio reikalavimo realiai neišnagrinėjo. Teismo išvada, jog aplinkybė, kad teismas netaikė laikinosios apsaugos priemonės, lemia prevencinio reikalavimo netenkinimą, rodo teismo šališkumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenagrinėja ginčo iš esmės. Šiuo atveju, teismas savo motyvuose atskleidžia, kad jis jau iš anksto turėjo susiformavęs išankstinę nuomonę prevencinio reikalavimo klausimu. Teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktus paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme dėl šio reikalavimo bei į pačią prevencinio reikalavimo formuluotę, kuri atskleidžia, kad siekiama uždrausti atsakovei įgyvendinti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos priimtus sprendimus dėl vienašališko 2013 m. rugpjūčio 6 d. valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 4NP-27 nutraukimo bei priimti naujus sprendimus dėl nuomos sutarties nutraukimo. Teismas visiškai neaiškino ir netaikė CK 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.255 straipsnio 1 dalies, nuostatų, taip pažeisdamas ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
7. Atsakovė Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. vien tai, jog buvo priimtas apeliantei nepalankus skundžiamas sprendimas ir teismas neįvertino bylos medžiagos taip, kaip ją interpretuoja apeliantė, negali būti traktuojama kaip skundžiamo sprendimo nemotyvavimas ar netinkamas motyvavimas, neteisėtas ir nepagrįstas bylos išnagrinėjimas. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos spręsdamas dėl nuomos sutarties pasibaigimo teisėtumo. Prevencinis ieškinio reikalavimas pagrįstai netenkintas, apeliantė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų ir realios žalos, apeliantės prevencinis reikalavimas savo esme yra tapatus jos prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį šioje byloje teismas atsisakė tenkinti.
7.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsižvelgti į atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, ypač, jei pagrįstai manė, kad atsakovės dėstoma pozicija atitinka teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, o apeliantės pozicija nepagrįsta. Teismas skundžiamame sprendime nuosekliai išdėsto ieškinio argumentus ir pateikia jų vertinimą, savo vertinimus ir išvadas pagrindžia nuorodomis į aktualius teisės aktus, nuomos sutarties sąlygas, teismų praktiką. Tai, kad teismas neaiškina taikytinų teisės normų ir nuomos sutarties sąlygų taip, kaip norėtų apeliantė, nesuponuoja teismo šališkumo. Teismas neprivalėjo nei atsikirsti į kiekvieną apeliantės argumentą, kuris neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nei vadovautis jos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kuri yra nepagrįsta, ir priimti apeliantei palankų sprendimą.
7.3. Nuomos sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas buvo atsakovės sprendimas nuomos sutartimi išnuomotam turtui tapus reikalingu valstybės funkcijoms įgyvendinti (nuomos sutarties 13.4 p.), tai buvo nurodyta apeliantei. Poreikį pabaigti nuomos sutartį atsakovė pagrindė ir teismas sprendime vertino vadovaudamasis šiais įrodymais: 1) 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 510 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3-399 patvirtintų atsakovės nuostatų 9 ir 10 punktuose įtvirtintais atsakovės veiklos tikslais ir funkcijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis ir jo 9 straipsnyje įtvirtintais visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais; 2) byloje atsakovės ir pačios apeliantės pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad pastaruoju metu ne visos iš Lietuvos Respublikos išvykstančios transporto priemonės telpa aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovi pačiame Kybartų miestelyje, sukeldamos triukšmo, taršos ir viešos tvarkos pažeidimų problemas, dėl ko egzistuoja realus ir kompetentingų institucijų (2021 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 2021 m. vasario 12 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero) raštais patvirtintas poreikis praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę, skirtą automobiliams, laukiantiems eilėje kirsti valstybės sieną. Atsakovės į bylą pateikti papildomi įrodymai – atsakovės 2020 m. lapkričio 27 d. raštas dėl turto nusidėvėjimo, 2020 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 2-325 „Dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir likvidavimo“, adresuotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir kt.– įrodo ir patvirtina, kad po atsakovės sprendimo priėmimo ji priėmė sprendimus dėl apeliantei nuomos sutartimi išnuomoto turto nurašymo ir likvidavimo, siekiant atlaisvinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. savivaldybėje, ir įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
7.4. Apeliantė, ginčydama, kad nebuvo jokio realaus poreikio atsakovei naudoti žemės sklypą, kuriame yra nuomos sutartimi išnuomoti statiniai, privalėjo visas teisines ir faktines tokio poreikio egzistavimo aplinkybes paneigti, tačiau to nepadarė.
7.5. Nuomos sutarties 13 p. buvo numatyti ne nuomos sutarties nutraukimo, o jos pasibaigimo pagrindai. Atsakovės sprendimas buvo priimtas vadovaujantis nuomos sutarties 13.4. punktu. Kitais nuomos sutarties nutraukimo pagrindais, nurodytais jos 14 ir 15 p., nesiremta. Teismas pagrįstai sprendė, kad vien tai, kad atsakovės sprendime nurodyta apie nuomos sutarties nutraukimą, o ne jos pasibaigimą, esminės reikšmės neturi.
7.6. Nuomos sutarties 13 p., numatantis nuomos sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas jos sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 p. Šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir nuomos sutartyje, nėra nuorodų į CK reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų. Net jeigu laikyti, jog įvyko nuomos sutarties nutraukimas, apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.497 straipsniu, nurodydama, jog nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai pripažinta, jog CK 6.497 ir 6.498 straipsnių nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta tik galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka tik teismo tvarka. Nuomos sutartis galėjo pasibaigti (būti nutraukta) neteismine tvarka joje numatytais pagrindais. Nuomos sutartis nebuvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, tačiau pasibaigė joje numatytu pagrindu. Nesant nuomos sutarties pažeidimo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti nuomos sutarčių nutraukimą dėl sutarties pažeidimo reglamentuojančias teisės normas.
7.7. Apeliantė yra verslo subjektas, jai buvo žinomos nuomos sutarties sąlygos ir kad nuomos sutartis gali pasibaigti, kai turto reikės viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Toks nuomos sutarties pasibaigimas jai nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis. Apeliantei negalėjo susiformuoti jokie teisėti lūkesčiai, kad toks nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas negalėtų būti pritaikytas. Tam, jog atsakovė galėtų realizuoti savo teisę į nuomos sutarties pasibaigimą jos 13.4 punkte numatytu pagrindu, reikalingas tik jos reikalavimas. Tai, kad apeliantė mokėjo nuomos mokestį ar kad žemės sklype, kuriame yra ginčo statiniai, nuosavybės teise turi kitus statinius, niekaip nėra susiję su šalių nuomos sutarties 13.4. punkte sutartu nuomos sutarties pasibaigimo pagrindu.
7.8. Apeliantės nurodomas favor contractus principas taikytinas, esant sutarties pažeidimui ir vienai iš sutarties šalių ketinant nutraukti sutartį dėl kitos sutarties padaryto sutarties sąlygų pažeidimo.
7.9. Teismas teisingai sprendė dėl prevencinio ieškinio reikalavimo nepagrįstumo. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Apeliantė nenurodė jokių atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, nepagrindė būsimos realios žalos. Nuomos sutarties pasibaigimas joje nurodytu pagrindu per se nėra neteisėti veiksmai. Vien nuomos santykių pasibaigimas teisėtu pagrindu nereiškia žalos sukėlimo. Atsakovė negali būti įpareigota elgtis priešingai nei leidžia šalių sudaryta nuomos sutartis. Nuomos sutartis skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo pasibaigusi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Byloje nekyla ginčo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 510 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ (suvestinė redakcija, atsižvelgiant į 2010-12-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1705 padarytus pakeitimus) valstybinės žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduoti atsakovei valdyti patikėjimo teise automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Tai yra vieši dokumentai, su kuriais ieškovė turėjo susipažinti, t. y. matyti sklypų suteikimo tikslą – aikštelės įrengimą.
11. 2013 m. rugpjūčio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis Nr. 4NP-27, kuria atsakovė ieškovei išnuomojo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. Minėtoje sutartyje (sutarties 13.4 punkte), be kitų susitarimų buvo susitarta dėl sutarties pasibaigimo, nurodant kad viena iš jos pasibaigimo sąlygų – nuomotojo (atsakovės) reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti.
12. 2018 m. liepos 12 d. susitarimu Nr. 4NP-28 „dėl 2013-2013-08-06 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 4NP-27 pratęsimo“ minėtos nuomos sutarties terminas buvo pratęstas iki 2023 m. rugpjūčio 5 d., visos kitos sąlygos, nustatytos pirminėje sutartyje, keistos nebuvo.
13. Atsakovė 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2-258 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“, nustačiusi, kad kartu su nuomojamais statiniais ieškovė faktiškai naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuomos sutarties Nr. 4NP-27, 13.4 punkto nuostatomis (nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti) pranešė, kad nuo 2020 m. lapkričio 9 d. nutraukia minėtą nuomos sutartį. Taigi apie sutarties nutraukimą informavo kitą šalį prieš 1 mėnesį laiko.
14. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis Civiliniu kodeksu, ko atsakovė nesilaikė, laiko nepagrįstais. CK 6.496 straipsnis numato, kad sutartis pasibaigia suėjus jos terminui, tačiau sutarčių laisvės principas taip pat numato šalių susitarimo laisvę, kas šiuo atveju ir buvo įgyvendinta – sutarties 13.4 punktu susitariant, kad sutartis pasibaigia, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos prieštaravimų minėtam teisės aktui nenustatė. CK 6.497 straipsnis, kurį kaip pažeistą nurodo ieškovė, numato sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu iš esmės dėl to, kad nuomininkas netinkamai naudojasi išnuomotu jam daiktu. Tai patvirtina ir šio straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jais nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą. Taigi, šio straipsnio esmė, kurį kaip pažeistą nurodo ieškovė, niekaip nėra susijusi su šalių sutarties 13.4 punktu, kur nutraukimo pagrindu nurodomas poreikis išnuomotą turtą paimti valstybės funkcijoms įgyvendinti. Nors 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto (2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1229 redakcija) valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo priede esančios Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties 6.5.4 punktas numato, jog ši sutartis pasibaigia arba gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai išnuomoto turto reikia valstybės funkcijoms atlikti, tačiau kolegija sprendžia, kad tai yra bendra nuostata, nenukreipianti į konkretų CK straipsnį, be to, sutarties sudarymo metu tokios nuostatos nebuvo. Pagrindinį vaidmenį šioje sutartyje lemia susitarimas, nustatytas 13.4 punkte, dėl poreikio paimti turtą valstybės reikmėms. Kaip matyti iš 2020 m. spalio 6 d. atsakovės rašto Nr. 2-258 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo“, ji ieškovei apie sutarties nutraukimą pranešė prieš mėnesį. Dėl to galėtų kilti klausimas, ar buvo skirtas protingas terminas ieškovei išsikelti iš nuomojamų statinių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks terminas yra pakankamas, be to šiandien nuo minėto pranešimo jau yra praėję daugiau nei vieneri metai ir vis dar vykstant ginčui, buvo pakankamai laiko įgyvendinti poreikį kitų patalpų nuomai.
15. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kur stovi transporto priemonės (privalomai) prieš joms išvykstant į Rusijos Federaciją per Kybartų pasienio kontrolės postą. Aikštelė įrengta tam, jog transporto priemonės, prieš išvykdamos, nestovėtų pačiame Kybartų miestelyje. Kitame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini), aikštelė iki šiol neįrengta.
16. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų atsakovės nuostatų 9 punkte nurodyta, jog atsakovės veiklos tikslai yra plėtoti ir modernizuoti pasienio kontrolės punktus ir infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vykdyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūrą ir užtikrinti patikėto turto efektyvų valdymą, organizuoti sklandų transporto priemonių patekimą į pasienio kontrolės punktus; 10 punkte nustatyta, jog atsakovė, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus, vykdo pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros ir modernizavimo srityje: įgyvendina pasienio kontrolės punktų ir infrastruktūros, skirtos transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, plėtros projektus (10.1.3. papunktis); pritaria kitų pasienio kontrolės punktuose veiklą vykdančių valstybės institucijų pateiktų projektų sprendiniams ir tvirtina projektus, skirtus statybos, rekonstravimo ir kitiems infrastruktūros plėtros darbams atlikti (10.1.4. papunktis); vykdo projektavimo ir statybos užsakovo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (10.1.5. papunktis); pasienio kontrolės punktų infrastruktūros priežiūros ir turto valdymo srityje efektyviai valdo ir naudoja patikėjimo ir panaudos teise perduotą valstybės turtą (10.2.2. papunktis); sklandaus transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo srityje: rengia ir atnaujina infrastruktūrą, skirtą transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną (10.3.1. papunktis); organizuoja transporto priemonių, laukiančių kirsti valstybės sieną, eilių formavimą ir patekimo į pasienio kontrolės punktus reguliavimą (10.3.2. papunkti); koordinuoja vykdomą veiklą pasienio kontrolės punktų plėtros, infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių patekimo į pasienio kontrolės punktus organizavimo klausimais su pasienio kontrolės punktuose tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis (10.5. papunktis).
17. Kaip matyti iš minėtų nuostatų ir juose apibrėžtų atsakovės veiklų, jai priskirta ne tik teisės, bet ir pareigos sklandžiai organizuoti transporto judėjimą pasienyje, tuo tikslu, akivaizdu, ir buvo perduoti panaudos teise valdyti žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).
18. Ieškovė nenuginčijo atsakovės argumento, jog prieš ginčijamo sprendimo priėmimą, ypač dėl COVID-19 ir dėl to Lietuvoje paskelbto karantino, ne visos išvykstančios transporto priemonės iš Lietuvos tilpo aikštelėje, esančioje žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl stovėjo pačiame Kybartų miestelyje. Pagal tai pagrįstai ir turėdama pareigą, atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame žemės sklype – (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nurodyta Vyriausybės nutarime perduodant šį žemės sklypą atsakovei patikėjimo teise.
19. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimo, o ne jos pasibaigimo termino panaudojimas esminės reikšmės neturi, nes pagal nuomos sutarties prasmę ir esmę įvyko nuomos sutarties pabaiga, ką ieškovė aiškiai galėjo suprasti iš sprendime nurodyto nuomos sutarties pasibaigimo pagrindo – sutarties 13.4. punkto. Be to, nuomos sutarties 13 punktas, numatantis sutarties pasibaigimo pagrindus, yra analogiškas nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 priedu patvirtintos Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties redakcijos 13 punktui, kuriame įtvirtina, jog nuomos sutartis pasibaigia šiuo atveju aktualiu nuomotojo reikalavimu, kai išnuomotas turtas reikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti (13.4. punktas). Šioje poįstatyminio teisės akto redakcijoje, kaip ir nuomos sutartyje, nėra nuorodų į ieškovės nurodomą CK reguliavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų, dėl to ieškovės argumentai netinkamai taikius ar pažeidus CK straipsnį yra nepagrįsti. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nuomos sutartis neturėjo būti nutraukta teismine tvarka, nes CK 6.497 ir 6.498 straipsnio nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta tik galimas, tačiau ne privalomas sutarties nutraukimo teismine tvarka būdas. Sutiktina, kad reikalavimas nutraukti sutartį tik teismine tvarka būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo principams. Nagrinėjamu atveju šalys nuomos sutartyje nebuvo sutarę dėl privalomos teisminės nuomos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) tvarkos, todėl nuomos sutartis galėjo pasibaigti (būti nutraukta) neteismine tvarka joje numatytais pagrindais.
20. Apeliantė, ginčydama sprendimo pagrįstumą, teigė, kad atsakovė sprendime turėjo nurodyti, kokioms konkrečiai funkcijoms vykdyti bei kuriuo momentu atsirado poreikis naudotis nuomos sutarties objektu, o taip pat sprendime turėjo tokį poreikį pagrįsti.
21. Kolegija sprendžia, kad apie Nutarimą, taigi, ir apie planus įrengti aikštelę žemės sklype ieškovei buvo žinoma dar prieš sudarant nuomos sutartį. Nenuginčyta, kad atsakovė, siekdama tinkamai vykdyti savo funkcijas, ketina įrengti aikštelę gretimame žemės sklype – (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nurodyta Vyriausybės nutarime perduodant šį žemės sklypą atsakovei patikėjimo teise. Taigi, nuomos sutarties pasibaigimas buvo reikalingas viešosioms funkcijoms įgyvendinti – automobilių stovėjimo aikštelei įrengti ir transporto priemonių srautams pasienyje valdyti, nes būtent tokiam tikslui įgyvendinti atsakovei ir buvo patikėti žemės sklypai. Ginčijama nuomos sutartis pasibaigė joje numatytu pagrindu, jos sąlygos ar apeliantės nurodomi teisės aktai pažeisti nebuvo, todėl toks nuomos sutarties pasibaigimo pagrindas yra teisėtas.
22. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl planavimo paimti žemės sklypą, kadangi sklypas suteiktas iš esmės valstybės poreikiams įgyvendinti ir, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, gali būti paimtas bet kada neįrodinėjant tokio poreikio ieškovei, nebent būtų pateikti įrodymai, kad jis toliau nuomojamas komerciniu būdu, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė yra verslo subjektas, jai buvo žinomos nuomos sutarties sąlygos ir kad nuomos sutartis gali pasibaigti, kai turto reikės viešosioms funkcijoms įgyvendinti. Toks nuomos sutarties pasibaigimas jai nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis. Teismas teisingai sprendė dėl prevencinio ieškinio reikalavimo nepagrįstumo. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti teisėtus veiksmus, kurie numatyti pagal sutartį. Apeliantė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi sutartyje buvo numatytas sutarties pasibaigimo pagrindas – turto poreikis valstybės funkcijoms įgyvendinti. Apeliantė, ginčydama, kad nebuvo jokio realaus poreikio atsakovei naudoti žemės sklypą, kuriame yra nuomos sutartimi išnuomoti statiniai, privalėjo visas teisines ir faktines tokio poreikio egzistavimo aplinkybes paneigti, tačiau byloje to nepadarė.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, teisingai interpretavo nuomos sutarties turinį galiojančių anksčiau nurodytų teisės aktų kontekste (2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 510 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypu perdavimo patikėjimo teise Pasienio kontrolės punktu direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ ir kt.) bei teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Prevencinis ieškinio reikalavimas pagrįstai netenkintas, kadangi netenkintas pagrindinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo. Keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, kadangi pagrįstai nustatyta, kad atsakovė sprendimu nutraukti nuomos sutartį jos nuostatų bei CK 6.496, 6.497 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Vien tai, jog buvo priimtas apeliantei nepalankus skundžiamas sprendimas, ir teismas neįvertino bylos medžiagos taip, kaip ją interpretuoja apeliantė, negali būti traktuojama kaip skundžiamo sprendimo nemotyvavimas ar netinkamas motyvavimas, neteisėtas ir nepagrįstas bylos išnagrinėjimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pateikė įrodymus jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1978,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos atsakovei priteistinos iš uždarosios akcinės bendrovės „Samoras“ (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Samoras“, juridinio asmens kodas 185191191, Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 300147455, 1978,83 Eur (tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė